[LT] Tarpmiestinis susisiekimas autobusais

[lanxtot]

Bet kodėl Vilniuje ar kituose miestuose, kur tvarkaraščiai visgi yra paskelbti, nebelieka to raudono ženklinimo po autobusiuku? Gal jis buvo oficialus tik pagal anų laikų galiojusias taisykles, o dabar nebeaktualus kaip ir tas juodai-baltas, juodai-baltas bordiūro dažymas neapšviestose užmiesčio stotelėse? Jei jau taip, kodėl tuomet nepanaikinami likę tokie stotelių ženklai su tuo žymėjimu, pvz. Vilniuje tebėra išlikę prie Lazdynų ligoninės, Gedimino pr., Žemaitės, Vaduvos (pastarosiose dvejose tas raudonumas jau baigia išblukti) bei Fabijoniškėse stoties kryptimi.

Toks žymėjimas užsilikęs iš sovietmečio arba niekada nebuvęs įteisintas. Anot oficialių ženklinimo taisyklių: „Ženklas Nr. 548 „Stotelė“ turi būti naudojamas keleivinio transporto stotelėms pažymėti. Kai stotelė yra tik vienoje kelio pusėje, ženklas turi būti dvipusis. Ženklas įrengiamas prie pat keleiviniam transportui sustoti skirtos vietos (aikštelės). Po ženklu tvirtinamoje lentelėje ar įtaise leidžiama nurodyti keleivinio transporto maršrutus ir važiavimo laiką. Apatinėje ženklo dalyje leidžiama nurodyti stotelės pavadinimą.“

Pataisysiu, Žemaitės st. jau nebėra raudonos juostos. Ten prieš kelis metus naujai pastatytas kitas, bet „padėvėtas“ stotelės ženklas, su kažkokios kitos stotelės pavadinimu, kuris paslėptas užklijuota pilka juosta, primenančia būtent tą ženklinimą.

Bet apskritai stotelių kelio ženklai šiuo metu yra visiškai nestandartizuoti. Net ir Vilniaus centrinėje dalyje galima rasti, kad kai kur yra tas baltas apvadas (Rinktinės st.), kai kur ne, irgi pasitaiko stotelių „be pavadinimo“ (egzotinė troleibusams skirta st. Pramogų arena prieš posūkį), o šriftų margumynas irgi stulbina – atrodo, per kiekvieną kadenciją vis keičiasi.

Ar man vienam atrodo, jog Gariūnai ir Ligoninė - dvi pernelyg arčiausiai viena kitos esančios netarifinės stotelės mieste? Gal kurią nors vieną iš jų stoties kryptimi reiktų naikinti?

Nesutinku su šiuo požiūriu į netarifines stoteles. Jos turėtų būti ne fiksuotu atstumu, o prie traukos objektų. Gariūnai ir Lazdynų ligoninė, be to, ne tik yra populiarūs traukos objektai, į kuriuos autobusai nekursuoja labai dažnai (čia labiau apie Gariūnus kalbant), bet ir visai patogios persėdimos vietos.

O kaip tik įlipimui turėtų būti taikomi rimtesni standartai – užtrunka, kol parduodami bilietai, tuo metu yra blokuojama dalis stotelės, kurioje stoja ir miesto autobusai. Išlipimas veikia labai greitai, visiškai sutikčiau dėl didesnio kiekio išlaipinimo stotelių įsteigimo, kad ir jūsų minėtose Burbiškėse.

Dėl nepatogių išvažiavimų iš stotelių – čia jau pačias stoteles reikėtų pertvarkyti, galbūt net įrengti ilgesnes greitėjimo/lėtėjimo juostas. Tarpmiestiniai autobusai neturėtų dėl blogo planavimo nukentėti.

[Kristupas0220]

Mano rodos seniau tarpmiestiniai stodavo Vaduvos st., bet vėliau buvo panaikinta, nes ilgiau stoviniuojantys tarpmiestiniai trukdo miesto transportui. Ar tik seniau, iki kol nebuvo įrengtas Tūkstantmečio g. viadukas virš Savanorių žiedo, pro Vaduvos stotelę važiuojama būdavo ne tik Trakų/Pirčiupių kryptimi kaip kad dabar, bet ir į Kauną? Tuomet atvykstant į Vilnių dar būdavo išlaipinama specialioje Gerosios Vilties st. - kuri yra už sankryžos su tokio paties pavadinimo gatve. Ten stotelės ženklo nelikę, tačiau paviljonas ne tik prižiūrimas, bet ir prieš kiek laiko atnaujintas, nors ten niekas nebestoja. Paskui atidarius tą viaduką virš žiedo, Kauno kryptimi vykstantys buvo nukreipti į A1 pro Gariūnus.
Galėtų būti įlaipinimas ir Gedimino pr. - tiek link Panevėžio, tiek link Utenos. Argumentas, kad per trumpa įvaža - neįtikina, juk ten stoja tik vienas miesto maršrutas (24). Štai Gariūnuose, kur stojama nuo seno, ir miesto maršrutų daugiau, bet ir įvaža kur kas trumpesnė ir įlaipinimo nepanaikina. Dabar norint vykti iš Geležinio Vilko tunelio prieigų reikia vykti stotin, arba: jei reikalinga Panevėžio kryptis, viskas paprasčiau - su 24 pavažiuoji iki J. Baltrušaičio st. ir lauki tenai, jei link Utenos - problematiškiau - su vieninteliu ten stojančiu miesto autobusu pavažiuoji iki tų pačių Fabijoniškių, tuomet išlipęs leidiesi laiptais į apačią Ateities gatvėn, palendi po Ukmergės g. viaduku į kairę ir to paties pavadinimo J. Baltrušaičio st. lauki gan retai kursuojančių 48/55 autobusų, kurie tave pristatys iki Ateities-Baltupio g. sankryžos, kur priklausomai nuo vienos iš šių maršrutų besiskiriančios sustojimo vietos, pereisi dar 1 arba 2 pėsčiųjų perėjas ir patrauksi laiptukais viršun į Geležinio Vilko g. esančią tarpmiestiniams skirtą Ateities st.
Savo straipsnyje taccido siūlė įkurti Nacionalinę viešojo transporto agentūrą, kuri būtent prižiūrėtų tokį ir panašų koordinuotumą. T.y. simbiozė tarp miesto ir tolimojo susisiekimo turi būti - vieni turi tarnauti kitiems. Pvz. galėtų būti tam tikri miesto VT maršrutai priderinti taip, kad atvežtų į kitą miestą susiruošusius vykti vilniečius į tas miesto pakraščiuose esančias netarifines stoteles nei per anksti nei per vėlai, kaip mano minėta 24 +48/55 kombinacija per J. Baltrušaičio st., norint iš Seimo viešbučio prieigų nusigauti į Uteną. Tas pats ir atvirkščiai. Pvz. jei žinome, kad reisas M-909 (Marijampolė-Vilnius per Alytų) Vilniaus AS būna 18:20. Tai reiškia, kad, jei viskas pagal grafiką, be kamščių, be avarijų, tai ties Vaduvos stotele jis bus maždaug 18:05-18:08 tarpe. Tai gal tuomet padarome taip, kad 18 troleibuso grafike tuo metu lyg tyčia nebūtų pusvalandžio skylės, kaip kad dažniausiai ir atsitinka? Iš savo asmeninių stebėjimų galiu pasakyti, kad iš iš tos pusės atvykstančių tarpmiestinių Vaduvos stotelėje išlipimus labiausiai mėgsta tie, kas vyksta į Karoliniškes. Likusi dalis ten išlipusių būna vadinamosios Krasnūchos gyventojai, kurie išlipę Vaduvos persėda į 4/6/12 troleibusus ir pavažiavę išsibarsto Gerosios Vilties ar Savanorių stotelėse...

[Al1]

Vaduvos stotelėje ir dabar stoja. Tik esmė tame, kad dalis, o tiksliau dauguma tarpmiesčio į Alytų, Marijampolę, Vilkaviškį dabar važiuoja pro Gariūnus. Tiksliau išvažiuoja iš miesto. O į Vilnių atvažiuoja visi pro Savanorių pr. Ir Vaduvos stotelėje stoja. Niekada neteko matyti, kad vairuotojas būtų atsisakęs išleisti. Tuo labiau, kad ten stoja ir priemiestiniai. O tarpmiestinių gerokai sumažėjo.
Gerosios Vilties stotelė, kur stojo tarpmiestiniai, buvo miesto autobusų stotelė. Miesto autobusai nestojo ten, kur stoja dabar, ten buvo tik troleibusų stotelė. Bet tarpmiestiniai autobusai dažnai stodavo būtent troleibusų stotelėje išleisti keleivių. Nes taip patogiau, troelibusai važiavo dažnai.

[Kristupas0220]

Tai aš apie įlaipinimą ir kalbėjau. Dabar gyvenantys Ž. Paneriuose ir norintys vykti į kokius Lazdijus, turi su persėdimu vykti į autobusų stotį, o paskui vėl tą patį kelią pravažiuoti su tarpmiestiniu autobusu, kuris išvažiuodamas iš Vilniaus ten nestoja. O dėl vykimo pro Gariūnus - esu rašęs į LTSA, kurie nusiuntė priminimą visiems vežėjams, kad keleiviai Trakų/Pirčiupių kryptimi Vilniaus mieste turi būti vežami Panerių, Naugarduko, Vilkpėdės, Savanorių, Abiejų Tautų Respublikos pl. Man tai savaime aišku - jei žemėlapyje schemoje nubrėžta, kad važiuoti pro Savanorių pr., tai man net neateitų į galvą išsidirbinėti važiuojant pro Gariūnus. Juk vykdamas į Vilnių pro Gariūnus važiuoti jau negalėsi.

Dar didesnė nesąmonė, kad netarifinėse stotelėse, kuriose grafikai visgi paskelbti, išvykimo laikai nurodomi ne konkrečiai iš tos stotelės, bet iš autobusų stoties (kas dažniausiai būna paminėta lentelės apačioje). Rodos vienintelėse Fabijoniškėse, pagal autobusubilietai.lt yra rodomas konkretesnis laikas. Ten duodama 17 minučių. Pvz. reisas Vilnius Mažeikiai, iš stoties išvykstantis 11:10, J. Baltrušaičio st. rašoma 11:27 val. Bet čia tik internetinėje versijoje. Negi taip sunku apskaičiuoti vidutinę važiavimo trukmę ir į konkrečioje stotelėje esantį tvarkaraštį įrašyti konkrečius laikus? Ir ne kreivus, bet suapvalintus laikus, dešimčių ar pusės (*5 min.) tikslumu. Būtų taip:

Kauno kryptis: Gariūnai +15 min.
Panevėžio kryptis: Jurgio Baltrušaičio st. +15 min
Utenos kryptis: Ateities st. +15 min., Molėtų plentas +20 min.
Nemenčinės kryptis: Nemenčinės plentas +20 min.
Trakų/Pirčiupių kryptis: Vaduvos st. +15 min. (pastarojoje tolimojo susisiekimo maršrutai išvykdami iš Vilniaus nestoja jau seniai)


Ten kur prieš kelis mėnesius forumo narys bato_usai pacitavo ištrauką iš uždengtos, mokamos straipsnio dalies, kur LTSA veiklos skyriaus vadovas sakė:

...šios stotelės nėra ir niekada nebuvo įtrauktos į patvirtintus eismo tvarkaraščius ir nėra prižiūrimos kaip likusios...

Būtent taip ir yra - jei paimtumėte bet kurį leidimą vežti keleivius X maršrutu su LTSĄ antspaudu, jame tos miesto stotelės nefigūruoja - ten surašytos tik "normalios" stotelės. Tiesa, vairuotojams duodamame tvarkaraštyje jos parašytos yra. Bet transportiniai tarsi apsimeta, kad toks įlaipinimo/išlaipinimo būdas neegzistuoja, todėl jie į savo užantspauduotus ir patvirtintus leidimus jų neįrašo..

[Al1]

Pakartosiu - Alytaus, Marijampolės, Vilkaviškio, Lazdijų krypties autobusai dabar iš Vilniaus išvažinėja ir per Gariūnus. Kai kurie autobusai išvažiuoja per Savanorių pr. Žodžiu, bardakas.
Tarybiniais laikais įlaipinimo stotelių mieste buvo nedaug. Priemiestinių įlaipinimo buvo daugiau. Išlaipinimo irgi buvo daugiau. Kas dėl įlaipinimo, tai tarybiniais laikais jos tikrai buvo Antakalnyje (Utenos per Pabradę, Molėtų, Ignalinos krypties tarpmiesčiui; Sniečkun tarpmiesčio iš Vilniaus nebuvo. Dar lygtai Zarasų kažkas buvo...). Vaduvos - čia stodavo, kiek pamenu, Alytaus per Pivašiūnus, ir kai kurie kiti autobusai. Bet dauguma Alytaus tikrai čia nestojo, dėl Marijampolės nežinau). Fabijoniškių stotelė buvo (čia jau vėlyvo tarybinių laikų stotelė, kai ten miestas išsiplėtė 80-ųjų gale). Kauno kryptimi nebuvo jokios stotelės. Gariūnų stotelė atsirado jau kai tik suklestėjo turgus. Ligoninės stotelė irgi 90-aisiais atsirado. Ukmergės kryptimi nežinau, ar buvo stotelės. Šeškinėje tik priemiestis. Dar buvo stotelė Saltoniškių (prieš kylant į Ukmergės g. kalbą), ar ten stojo tarpmiestis, nežinau.

[Fulgur]

"Anais laikais" didžiausia problema būdavo, kad jau iš stoties pilnas išvykdavo tarpmiestinis autobusas. Nebuvo prasmės įlaipinti ką nors toliau.

Išlaipinti buvo variantų. Pvz. Utenos kryptis - Venta, Geležinio vilko tunelis, Žemaitės (?).

[Petr]

Tai aš apie įlaipinimą ir kalbėjau. Dabar gyvenantys Ž. Paneriuose ir norintys vykti į kokius Lazdijus, turi su persėdimu vykti į autobusų stotį, o paskui vėl tą patį kelią pravažiuoti su tarpmiestiniu autobusu, kuris išvažiuodamas iš Vilniaus ten nestoja. O dėl vykimo pro Gariūnus - esu rašęs į LTSA, kurie nusiuntė priminimą visiems vežėjams, kad keleiviai Trakų/Pirčiupių kryptimi Vilniaus mieste turi būti vežami Panerių, Naugarduko, Vilkpėdės, Savanorių, Abiejų Tautų Respublikos pl. Man tai savaime aišku - jei žemėlapyje schemoje nubrėžta, kad važiuoti pro Savanorių pr., tai man net neateitų į galvą išsidirbinėti važiuojant pro Gariūnus. Juk vykdamas į Vilnių pro Gariūnus važiuoti jau negalėsi.

Tai jei nėra oficiliai Vaduvos st., tai koks skirtumas kaip jie važiuoja? Čia veikiau vėl LTSA klausimas, kur jie Vaduvos st. pametė, kuri šiaip, mano nuomone, turėtų būti būtina visiems Alytaus, Marijampolės krypties maršrutams. O jei tokios nėra tai tegul geriau važiuoja per ten kur grečiau esamom eismo sąlygom.

P.S. Tarpmiestiniai/Priemiestiniai autobusai galėtų savotiškai užtikrinti expresinį eismą mieste stodami tik stotyje ir tose netarifiniose stotelėse (bet aišku ne kaip pagrindinė paslauga ir tik esant laisvom vietom). Ir tarp tų stotelių galėtų būti įtraukti į miesto tarifus.

[Kristupas0220]

Tai jei nėra oficiliai Vaduvos st., tai koks skirtumas kaip jie važiuoja? Čia veikiau vėl LTSA klausimas, kur jie Vaduvos st. pametė, kuri šiaip, mano nuomone, turėtų būti būtina visiems Alytaus, Marijampolės krypties maršrutams. O jei tokios nėra tai tegul geriau važiuoja per ten kur grečiau esamom eismo sąlygom.

Nesvarbu, LTSA pagal mano paklausimą yra pasakiusi, kad kiekvieno miesto savivaldybė yra nustačiusi gatves, kuriomis turi vykto tolimojo susisiekimo maršrutų eismas miesto ribose - tiek iš stoties, tiek į ją. Tai daroma tam, kad būtų kuo mažiau stovima kamščiuose ar trukdoma miesto autobusams. Ir tos nustatytos gatvių trasos laikytis būtina. Taip klaidinami mažiau besigaudantys žmonės. Pateiksiu 2 atvejus:
1. Kažkada vykstant į Vilnių nuo tos pusės, viena keleivė įlipusi Birštone klausė vairuotojo, ar jis sustos prie Lazdynų ligoninės. Vairuotojas atsakė, kad mes važiuosime pro Vaduvos st., nes ten yra mūsų išlaipinimo sustojimas. Tuomet keleivė ir pasakė, kodėl manė, jog bus važiuojama Oslo gatve:

- Bet kai važiavau iš Vilniaus Birštono link, vairuotojas vežė pro ligoninę!? - sakė ji.

Tuomet paaiškinta, kad išvažiuojant iš Vilniaus jokių sustojimų mieste nėra, todėl vairuotojas gali pats nuspręsti, kaip bus greičiau. Viskas baigėsi tuo, kad vairuotojas paklausė, ar nebus norinčių lipti Vaduvos. Kadangi nieks nepareiškė noro, vairuotojas specialiai prasuko Kirtimų-Gariūnų gatvėmis, kad išlaipintų keleivę prie ligoninės.

2. Važiuojant Trakų-Pirčiupių kryptimi, ties ta Gariūnų sankryža vairuotojai būna paėmę antrą ar trečią juostą (nes pirmoji skirta nusukimui į A1). Tai Gariūnuose tarpmiestinių laukiantys keleiviai nustemba, kad reisinis autobusas, su trafaretais, nurodančiais vykimo kryptį, važiuoja net nepristabdęs, tolimesne juosta ir kažkur nurūksta. Dabar Kauno link laukiantieji, kol neatvyks būtent jų laukiamas autobusas, bus tokiame strese - nejaugi vairuotojas nesusiorientavo, kur važiuoti ir mus paliko? Kai lekia 2 ar 3 juosta, ne taip ir lengva įžiūrėti, kas ten parašyta, t.y. kad ten visai ne tas, kurio jie laukė.

Tai vat, dalis vairuotojų nori sutaupyti tas varganas dvi minutes, todėl varo klaidingu keliu (t.y. ne pagal schemą, esančią tiek autobusubilietai.lt tiek visimarsrutai.lt), ir paskui keleiviai nesupras, kodėl iš Vilniaus išvykstama vienu keliu, o grįžtama pro visiškai kitą. Be to, gal pvz. Ž. Panerių gyventojai ar jų svečiai, neturėdami įlaipinimo Savanorių prospekte, trenkėsi į stotį, tuomet jų artimieji specialiai dar laukė prie to kelio, kad galėtų pamojuoti pro langą Vilniuje likusiems namiškiams, stovintiems Vaduvos st. prieigose, o čia ponas vairuotojas nusprendžia sutaupyti minutę dvi veždamas kitaip. Tiek kilometražas, tiek minučių skaičius nekažkuo skiriasi, Oslo g. link Gariūnų irgi nemažai kemšasi. Todėl reikia laikytis Vilniaus savivaldybės nustatytų trasų ir nesavivaliauti. Už tokius nukrypimus nuo maršruto yra atskiras ANK straipsnis. Dėl tokių dalykų verta rašyti vežėjams arba tiesiai LTSA. Nu nes jei schemoje trasa nubrėžta taip, kodėl tu važiuoji kitaip? Arba tegul perbraižo schemą, jei Vaduvos įlaipinimo daugiau niekada nebebus, tegu įteisina tokį vykimą oficialiai.

[Al1]

Taip pat dar Alytaus per Pivašiūnus, Marijampolės, Vilkaviškio per Trakus krypties autobusai stoja Trakų Vokėje (išvažiuodami iš Vilniaus), kuri kažkada jau buvo užmiestis. Dar kai kurie stoja ir Galvės st. Ten niekada tarpmiestis nestodavo. Takų Vokėje irgi ne visas tarpmiestis ir anksčiau stodavo.

[Kristupas0220]

Kaip bus su likusių vežėjų grafikais po naujų metų - ar jie bus įkelti į internetinio pardavimo platformą, lieka neaišku, bet didieji gigantai, kaip TOKS, jau pardavinėja bilietus į visus savo reisus, kurie bus vykdomi sausio 1 ir vėliau. Tik pastebiu, kad bene vienintelis reisas, kurio pasigendu - 6:50 į Rokiškį. Jei kitų vežėjų reisų neatsiradimas dar gali būti vadinamas klaida, tai TOKS`o vienintelio maršruto neatsiradimas, kuomet likę jau paskelbti ir prekyba paleista, ar tai nereiškia, kad šio maršruto jie nebevykdys? Juk jų vadas Arūnas Indrašius yra minėjęs, kad pas juos yra kokie 5 nuostolingi maršrutai.

[Petr]

Nesvarbu, LTSA pagal mano paklausimą yra pasakiusi, kad kiekvieno miesto savivaldybė yra nustačiusi gatves, kuriomis turi vykto tolimojo susisiekimo maršrutų eismas miesto ribose - tiek iš stoties, tiek į ją. Tai daroma tam, kad būtų kuo mažiau stovima kamščiuose ar trukdoma miesto autobusams. Ir tos nustatytos gatvių trasos laikytis būtina. Taip klaidinami mažiau besigaudantys žmonės. Pateiksiu 2 atvejus:
1. Kažkada vykstant į Vilnių nuo tos pusės, viena keleivė įlipusi Birštone klausė vairuotojo, ar jis sustos prie Lazdynų ligoninės. Vairuotojas atsakė, kad mes važiuosime pro Vaduvos st., nes ten yra mūsų išlaipinimo sustojimas. Tuomet keleivė ir pasakė, kodėl manė, jog bus važiuojama Oslo gatve:

- Bet kai važiavau iš Vilniaus Birštono link, vairuotojas vežė pro ligoninę!? - sakė ji.

Tuomet paaiškinta, kad išvažiuojant iš Vilniaus jokių sustojimų mieste nėra, todėl vairuotojas gali pats nuspręsti, kaip bus greičiau. Viskas baigėsi tuo, kad vairuotojas paklausė, ar nebus norinčių lipti Vaduvos. Kadangi nieks nepareiškė noro, vairuotojas specialiai prasuko Kirtimų-Gariūnų gatvėmis, kad išlaipintų keleivę prie ligoninės.

2. Važiuojant Trakų-Pirčiupių kryptimi, ties ta Gariūnų sankryža vairuotojai būna paėmę antrą ar trečią juostą (nes pirmoji skirta nusukimui į A1). Tai Gariūnuose tarpmiestinių laukiantys keleiviai nustemba, kad reisinis autobusas, su trafaretais, nurodančiais vykimo kryptį, važiuoja net nepristabdęs, tolimesne juosta ir kažkur nurūksta. Dabar Kauno link laukiantieji, kol neatvyks būtent jų laukiamas autobusas, bus tokiame strese - nejaugi vairuotojas nesusiorientavo, kur važiuoti ir mus paliko? Kai lekia 2 ar 3 juosta, ne taip ir lengva įžiūrėti, kas ten parašyta, t.y. kad ten visai ne tas, kurio jie laukė.

Tai vat, dalis vairuotojų nori sutaupyti tas varganas dvi minutes, todėl varo klaidingu keliu (t.y. ne pagal schemą, esančią tiek autobusubilietai.lt tiek visimarsrutai.lt), ir paskui keleiviai nesupras, kodėl iš Vilniaus išvykstama vienu keliu, o grįžtama pro visiškai kitą. Be to, gal pvz. Ž. Panerių gyventojai ar jų svečiai, neturėdami įlaipinimo Savanorių prospekte, trenkėsi į stotį, tuomet jų artimieji specialiai dar laukė prie to kelio, kad galėtų pamojuoti pro langą Vilniuje likusiems namiškiams, stovintiems Vaduvos st. prieigose, o čia ponas vairuotojas nusprendžia sutaupyti minutę dvi veždamas kitaip. Tiek kilometražas, tiek minučių skaičius nekažkuo skiriasi, Oslo g. link Gariūnų irgi nemažai kemšasi. Todėl reikia laikytis Vilniaus savivaldybės nustatytų trasų ir nesavivaliauti. Už tokius nukrypimus nuo maršruto yra atskiras ANK straipsnis. Dėl tokių dalykų verta rašyti vežėjams arba tiesiai LTSA. Nu nes jei schemoje trasa nubrėžta taip, kodėl tu važiuoji kitaip? Arba tegul perbraižo schemą, jei Vaduvos įlaipinimo daugiau niekada nebebus, tegu įteisina tokį vykimą oficialiai.

Prisirišti prie trasų, jei tam nėra normalių priežasčių, yra kvaila. Kad keleviams yra stresas matant pravažiuojanti autobusą su kažkokias užrašais yra abejotinas argumentas. Tarpmiestinio autobuso vairuotojas turi užtikrinti keleiviams:

a) Pervežimą tarp maršruto oficialių stotelių.
b) Nuvežti iš A į B kuo greičiau pagal galiojančias eismo taisykles.

Greitesnės trasos planavimas - tai vairuotojo profesionalumo ir kompetencijos parodymas. Ir jis pats turi nuspręsti, kaip važiuoti iš A į B (užtikrinant punktus a) ir b)), o ne kaip kažką ten sumanė LTSA, patys nevairuodami. Ir keleviui tokia paslauga tik į naudą, nes ji yra konkurencinga. Jei vairuojant privatų automobilį kiekvienas bukai važiuotų vienu keliu neatsižvelgiant į eismo sąlygas, vargu ar tai būtų geras sprendimas.

Praktiškai tolimojo ir tarptautinio susisiekimo reisuose vairuotojas yra ne tik vairuotojas, bet ir pats sau dispečeris.

P.S. pats linkstu prie to, kad visus dalykus, kuriuos įmanoma, standartizuoti, bet čia kaip tik reikalingas ne standartas, o vairuotojo kompetencija