[LT] Tarpmiestinis susisiekimas autobusais

[Garbanius]

Na nebus stebuklų ir su tokiu apgailėtinu finansavimu arba nefinansavimu kitaip ir būt negali. Kažkur forume buvo skaičiai, kad tuštesnė Latvija žymiai daugiau skiria lėšų VT tai ir vaizdas visai kitas. Iš kur tas lėšas paimti? Iš padidintų visokių auto, taršos, registracijos mokesčių, kuro akcizų ir t.t. Ko gero ir komunikuojant plačiąjai visuomenei šitas pakėlimas netoks ir neteisingas atrodyt galėtų.

[Ignalina]

Tai faktas, kone kas keleivis įlipdamas ir pirkdamas bilietą sako tą įgrįsusį" "Į [stotelės pavadinimas], puse (kainos)!

O šiaip dar viena nepaminėta problema - maršrutų aptarnaujamų linijų vežėjai - pvz. maršrutu iš Vilniaus į Visaginą veža 2 vežėjai, abu yra būtent registruoti tame mieste, kas reiškia, kad jų vairuotojai - visaginiečiai, t.y. jie pradeda darbą savo mieste ir vakare vėl tenai grįžta, todėl paskutinis autobusas iš Visagino į Vilnių 15 valandą. Tikrai labai anksti. Vat jei į tuos kraštus vežtų kokia Vilniaus firma, pvz. TOKS, tai tikrai būtų sveika kokią 18 valandą kad būtų galimybė nusigauti iki Vilniaus, o ne taip kaip yra dabar, kad po 15 valandos iš Visagino niekur nebeištrūksi link civilizacijos į apskrities centrą Uteną irgi turbūt ne.

Iš Visagino į Vilnių važiuoja traukinys, kuris nuveža greičiau, pigiau ir patogiau. Tie mikriukai gali išvis išnykti.

[PoDV]

Na nebus stebuklų ir su tokiu apgailėtinu finansavimu arba nefinansavimu kitaip ir būt negali. Kažkur forume buvo skaičiai, kad tuštesnė Latvija žymiai daugiau skiria lėšų VT tai ir vaizdas visai kitas. Iš kur tas lėšas paimti? Iš padidintų visokių auto, taršos, registracijos mokesčių, kuro akcizų ir t.t. Ko gero ir komunikuojant plačiąjai visuomenei šitas pakėlimas netoks ir neteisingas atrodyt galėtų.

Vilniaus libertarai visokie, laisvos rinkos institutai, su savo influenceriais ir stekena VT. Jei perkeltų kažkur Lietuvą tarp Ohajo ir Misūrio į laukus kažkur tai nieko nesakyčiau, o forumą galim uždaryt, nes nepatriotiškai piktai rašinėjam

[ejs-ejs]

Kaip aiškino vienas profesionalus vairuotojas - tai todėl, kad tie miestai yra tranzitinės stotys, visi autobusai yra "pravažiuojantys" ir todėl negali parduoti, nes iš anksto nėra žinoma, kiek užpildyta transporto priemonė atvažiuos.

Jei jau tokios didelės problemos su ryšiu, tai gal vairuotojas galėtų paleisti pašto karvelį?

[Kristupas0220]

Problema tame, kad vairuotojo kasos aparatu parduodami bilietai ir duomenys apie likusių vietų skaičių, nepatenka į bilietų pardavimo programą, kurią naudoja stočių kasininkės (ji surišta su ta pačia, kur galima įsigyti bilietus internetu). Taip pat, pas mus niekaip neišgyvendinamas vairuotojų nesąžiningumas - vykstant nedidelius atstumus, kai kurie vairuotojai nespausdina bilieto, nors pinigus iš keleivio paima. Ir dar tai, kad negali sekti autobusų judėjimo realiu laiku, kaip kad seniai gali matyti buvimo vietą su miesto autobusais, kad įvertintum, kiek vėluos, ypač jei taip vyksti su persėdimu. Dar viena negerovė - kai kuriuose miesteliuose, kur yra ne stotelė-kišenė, bet toks kaip žiedas, tai vairuotojai, važiuodami priešinga kryptimi nei ji yra, dažniausiai neužvažiuoja į įjį, o sustoja tiesiog važiuojamoje dalyje, prisispaudžia prie kelkraščio kitoje kelio pusėje priešais žiedą ir ten vyksta laipinimas. Nors po mano užklausimo LTSA išsiuntė visiems vežėjams priminimą, kad užsukti būtina, tačiau viskas vyksta kaip seniau - keleiviai įpratę laukti ne stotelėje žiede, o kitoje kelio pusėje priešais jį, tai vairuotojai ten ir stoja - bendru sutarimu vieni prie kitų prisiderino.

[Petr]

Nuo rytojaus maršrute Druskininkai - Vilnius naujas vežėjas - Contrans.

https://ebus.lt/tolimojo-susisiekimo...vykti-dazniau/

Išvykimai Druskininkai - Vilnius 7:45 16:10
Išvykimai Vilnius - Druskininkai 10:50 19:15

https://www.visimarsrutai.lt/#/

Malonu, kad įmonė pasirinko labai patogius išvykimo laikus - kur nėra kitų parkų išvykimų. Norėtusi tikėtis, kad veš Neoplanais arba MANais.

https://fotobus.msk.ru/list.php?did=44911

Autobusubilietai.lt apie tai - 0 informacijos...

[Al1]

Laikus pasirinko pagal įstatymą, kuris neleidžia, kad važiuotų kas 10 min. Tikriausiai veš mikrobais, nes Druskininkų AP leidžia tik 2-3 autobusus per dieną, kitu metu - mikrobai. Pavasarį buvo metas, kai DrAP autobusai nevažiavo (matyt buvo sugedę) ir vežinėjo tik mikrobai.

Straipsnyje skleidžiama valdiška propaganda ir demagogija. Iš pradžių sunaikino trečdalį maršrutų, paskui aiškina, kad vežėjai gali sugrįžti ir vežti. Ne, nesugrįš ir neveš. Nes išstatytos sąlygos nepriimtinos (užstatas ir autobusų amžius), bet svarbiausia, kad keleiviai prarasti ir jau nebesugrįš. Net ir prieš pogromą maršrutai vos kvėpavo, o tokie gigantai kaip "Kautra" ar TOKS per metus laiko neperėmė nei vieno kitų vežėjų uždaryto maršruto, neatidarė ir naujų savų. Nes jie puikiai žino, kokie keleivių srautai ir kad vežti mažai yra ką. Nors poreikis yra, bet nauji maršrutai nebūtų pelningi ir joks vežėjas (tuo labiau privatus) nedirbs skolon.

Mažai tikiu, kad tie nauji maršrutai ilgai ištemps...

[SoulMulticast]

Lietuva užima paskutinę vietą Europoje pagal viešojo transporto naudojimą, net 94 proc. mūsų kelionių vyksta automobiliu, tai – blogiausias rezultatas ES

https://www.tv3.lt/naujiena/verslas/...otoju-n1357732

[Al1]

Taip, 34 metų "išmintingos" politikos rezultatas... VT - sovietinė atgyvena, ji turi būti sunaikinta, nes tikrai "laisvi" žmonės kaip America'oje važinėja tik automobiliais... VT - ubagams. lochams ir neprisitaikiusiems prie rinkos...

[digital]

Tolimasis susisiekimas autobusais: situacija prasta ir vis prastėja

Tolimojo susisiekimo autobusais sistema sėkmingai veikė daugiau kaip 30 metų, keleiviai buvo vežami 363 maršrutais, rinkoje dirbo 42 vežėjai, buvo susiformavęs tolimojo susisiekimo autobusais tinklas, kuris apėmė visą Lietuvą. Valstybei jo išlaikymas nekainavo nė cento.

Daug metų dabartiniai vežėjai nuostolingais maršrutais keleivius vežė pelningųjų sąskaita, tokiu būdu bendras įmonių balansas buvo teigiamas. Nusiskundimų nebūta ir iš tolimojo susisiekimo autobusų keleivių – tiek maršrutų tinklas, tiek autobusų važiavimo grafikai buvo pastovūs, žmonėms įprasti ir patogūs. Savivaldybėms tokia situacija taip pat buvo paranki – ten, kur važiavo tolimojo susisiekimo autobusai, nereikėjo galvoti apie vietinio susisiekimo transportą.

Jau nuo praėjusių metų liepos, kai buvo pradėta reforma, keleiviai pasigedo ne vieno maršruto iš Utenos, Zarasų ir kitų miestų. Nuo 2023 sausio iki liepos iš rinkos išėjo 5 vežėjai, tinklas sumažėjo 23 maršrutais, ir situacija tik blogėja. „Sergu sunkia liga, turiu nuolat važinėti į rajono centrą. Kur dingo autobusas, kuriuo sėkmingai keliavau daugybę metų?“ – Lietuvos keleivių vežimo asociacijos teiraujasi vieno iš Lietuvos miestelių gyventojas. Panašių klausimų ir pasipiktinimo žinučių sulaukiama nuolatos.

Blogėjimo priežasčių – ne viena

Kas lėmė, kad ilgą laiką it laikrodis veikusi sistema ėmė strigti? „Yra keletas priežasčių. Visų pirma, per pandemiją net 35 proc. sumažėjo keliaujančiųjų tolimojo susisiekimo autobusais. Jis iki šiol neatsistatė. Antra, Kelių transporto kodekso pataisomis nustatytas per aukštas (šiuo metu – 14, o nuo 2026-ųjų – 10 metų) autobusų amžiaus cenzas, lemiantis pernelyg didelį investicijų poreikį. Prie situacijos blogėjimo prisidėjo ir teisinio reguliavimo neapibrėžtumo sąlygojamos keleivių vežėjų abejonės dėl ateities, dėl ilgalaikių investicijų atsiperkamumo, taip pat finansinių institucijų skeptiškas požiūris planuojant ilgalaikius kreditus vežėjų investicijoms esant tokiam teisiniam reguliavimui po reformos. Vežėjams tiesiog nesuteikiamos paskolos ar lizingas“, – sako Lietuvos keleivių vežimo asociacijos prezidentas Gintaras Nakutis.

Tolimojo susisiekimo autobusų maršrutų nykimui įtakos turi ir nemokamas važiavimas vietinio susisiekimo autobusais skirtingose savivaldybėse. Galėdami važiuoti nemokamai, keleiviai palaukia vietinio susisiekimo autobuso, bet nesėda į vežantį tarpmiesčio maršrutais, kur bilietas kainuoja. Kone visos Žemaitijos savivaldybės priėmė sprendimą dėl nemokamo viešojo transporto, tad čia tolimojo susisiekimo maršrutams kilęs didžiausias iššūkis. Pavyzdžiui, maršrute Jurbarkas–Tauragė–Klaipėda mokamas važiavimas likęs tik Klaipėdos rajone, likusiose atkarpose keleiviai vežami nemokamai. Tuo pačiu maršrutu Mažeikiai–Klaipėda keleiviai nemokamai važiuoja Mažeikių ir Skuodo rajonuose. Kur dar maršrutai, besidriekiantys pro Telšius, Raseinius, Kelmę, Plungę, Šilalę ir kitas savivaldybes…

[Garbanius]

Kažkaip visi tampo tą paklodę ir niekas neįvardina dramblio kambary: turi būti dotacijos arba tarpmiestinio susisiekimo paslaugos pirkimas valstybiniu lygmeniu ir reikalai greit pradės taisytis.

[Al1]

Nepradės taisytis. Lietuvoje amerikonizacija transporte jau seniai pralenkė visus bet kurios kitos ES šalies rodiklius. Todėl jokiais "laisvos rinkos", laisvo pasirinkimo ar valstybinių dotacijų metodais padėtis nepasikeis. Keleivių iš esmės nepadaugės, nors dotuojami autobusai ir kursuos. Priežastis paprasta - tragiška demografinė padėtis ir masinė totali automobilizacija. Lietuva prašiko viską, ką tik galėjo VT srityje, būdama ES. Visos investicijos iš esmės ėjo tik į asfaltą, t.y. į dar didesnę automonilizaciją. Miestų plėtra irgi vyksta itin ekstensyviai, kai be automobilio nieko normaliai mieste, net ir santykinai nedideliame, nepasieksi per protingą laiką ir energijos sąnaudas (įskaitant visų pirma savo raumenų, t.y. pėsčiomis ar, blogiausiu atveju, dviračiu).

Dar vienas momentas - normalaus tarpmiesčio negali būti, jei nebus normalaus priemiesčio, maitinančio ir tarpmiestį tolimesniame susisiekime, ir miesto VT. Nes kai kuriais atvejais važiuoti taksi į autobusų stotį (jei tas taksi dar kokiame rajoncentryje yra), kainuoja daugiau, nei važiuoti tarpmeistiniu autobusu. Pavyzdys. Man Alytuje į autobusų stotį taksi kainuoja 5 eurus. Jei važiuoju į Vilnių, tai 9,20 kainuoja kelionė. Taigi, pirmyn, atgal į Alytų iš Vilniaus, 18,40 Eur. Taksi Alytuje - 10 Eur. Nes mikrobai vakare ar poilsio dienomis - nepatikimas ir nepriimtinas būdas važiuoti. Tarkim, važiuoja tas, kas naudojasi lengvata. Tai kelionį iš ar į Vilnių kainuoja perpus ar netgi 80 proc. pigiau. Bet mieste vis tiek gali tekti sumokėti 5 Eurus...

[Kristupas0220]

Nežinau ar tai utopija, bet mano galva, tarpmiestiniais maršrutais turėtų būti padengti VISI Lietuvos krašto keliai, į sustojimus įtraukiant stambiausius kaimus ir ženkli dalis asfaltuotų rajoninių kelių, kur yra bent kiek didesni, žinomesni miesteliai. Nesuvokiama, kodėl joks tarpmiestinis autobusas neužsuka į Kražius ar Tryškius. Gal senais laikais ir buvo, bet jau nepamenu. Pvz. jei rinka savaime nesureguliavo naujų vežėjų atėjimo ar kad senbuviai perimtų užrauktus maršrutus, valstybė skelbdama konkursus galėtų sukurti tokius maršrutus kaip Kaunas - Skuodas per Vilkiją, Jurbarką, Eržvilką, Kryžkalnį, Kražius, Užventį, Kaunatavą, Tryškius, Kariškius. Paskui, jei Zarasų būstas (buvę Zarasų autobusai) užsipirktų pakankamai naujų autobusų, kurių įsigijimą dotuotų valstybė, galėtų atstatyti visus po reformos nutrauktus reisus į Kauną, taip pat - vieną ankstyvą į Vilnių bei galėtų būti maršrutas Zarasai - Dieveniškės, kuris apjungtų visas prie KK102 esančias gyvenvietes, nes šiuo metu nėra maršruto, kuris eitų išilgai visą kelią Vilnius- Švenčionys Zarasai. Yra tik atskiros, gerai jog susisiekiančios atkarpos Vilnius-Visaginas (veža Meteorit turas bei Seknija) bei Visaginas-Kaunas (Kautra). Šis Dieveniškių maršrutas taip pat kabintų Šalčininkus - miestą, į kurio autobusų stotį neužsuka nei vienas tarpmiestinis reisas. Taip pat Dieveniškių kilpos gyventojams atsirastų papildoma jungtis su rajono centru - Šalčininkais, iš kurių į šį užkampį veža vos 4 reisai darbo dienomis. Be to, Visagine atidarius naują stotį, ji yra arčiau miesto pakraščio - visaginiečiams tai nelabai gerai, kai senoji tarpmiestinių sustojimo vieta buvo giliau mieste, bet autobusui vykstančiam iš Zarasų į Vilnių ir atvirkščiai, nebereiktų tiek daug sukiotis - 5 minutės nuo KK102-RK5349 sankryžos ir tu jau Visagine. 5 minutes pastovi stotyje ir 5 minutės grįžti atgal į 102. Viso 15 minučių užvažiavimas. Kodėl Kautra išdarkė savo popietinį reisą į Visaginą, nukreipusi jį per Zarasus? Taip sunaikinta unikali Kauno jungtis su tokiais miesteliais kaip Salakas ar Dūkštas. Taip pat dar viena savivaldybė, kur itin mažai tolimojo susisiekimo maršrutų - Švenčionių rajonas. Būtų gerai koks maršrutas iš Kauno, panašus į nebevažiuojantį Kaunas - Ignalina, kuris būdavo anksti ryte šeštadienį iš Kauno ir sekmadienį popiet iš Ignalinos. Jis jungtų 2 gretimus rajonų centrus - Ukmergę ir Molėtus. Jei šios 2 savivaldybės nesugeba organizuoti vietinio susisiekimo, neprošal būtų maršrutas Kaunas - Jonava - Ukmergė - Molėtai - Labanoras - Kaltanėnai - Švenčionėliai - Švenčionys. Dabar jau kurį laiką maršrutas M-265 Marijampolė - Ignalina daro ekskursijas iki Kaltanėnų, kai anksčiau nuo Grikiapelės sukdavo tiesiai Ignalinos link. Dar nėra jungčių tarp Biržų ir Rokiškio, tarp N. Akmenės ir Žagarės važiuoja kažkoks vietinis tik kas kažkelintą dieną... Patiesinus maršruto M-948 trasą (anot LTSA - įvertinus keleivių srautus stotelėse Alsėdžiai ir Ž. Kalvarija), jis aplenkia šiuos 2 miestelius ir nuo Telšių link Sedos dabar važiuoja greičiausiu keliu. Taip pat reiktų stiprinti susisiekimą tarp Telšių ir Mažeikių pro Nevarėnus, paleidžiant tuo keliu maršrutus į Vilnių, blogesniu atveju - iki Kauno, taip pat krašto keliu nr. 207 tarp Sedos ir Židikų kur nėra JOKIO tolimojo susisiekimo maršrutų. Klaipėdos AP, dabar persivadinę į Klaipėdos paslaugas, nuėmė svarbią paslaugą- abu savo reisus į Kauną krašto keliu nr. 141 per Šilutę ir Jurbarką, todėl suprastėjo susisiekimas atkarpoje tarp Klaipėdos ir Šilutės. Dar nepaminėjau, kad trūksta maršrutų iš Vilniaus/Kauno į Šilutę labiau nuo autostrados. Vienas galėtų eiti pro Šilalę, Pajūrį, Vainutą, Ž. Naumiestį, kitas - per Kvėdarną, Švėkšną. Dar galėtų būti vienas reisas į Šilutė per Tauragę, Žygaičius. Dar didelę klaidą padarė Panevėžio AP, panaikinęs unikalų maršrutą į Panemunę. Susisiekimas su ja ženkliai suprastėjo. Taip kaip automagistrale A1 pilna maršrutų tap Klaipėdos ir Vilniaus, taip tokiu pat dažnumu galėtų kursuoti reisai keliu Ryga-Kaliningradas (Lietuvos ribose). Pvz. pakankamai didelių, (ne mikriukų) su valstybės parama užsipirkęs Joniškio AP atidarytų kelis reisus per dieną maršrutu Joniškis - Šiauliai - Kelmė - Kryžkalnis - Tauragė - Panemunė. Būtų puiki jungtis šiaurės-pietų kryptimi. Ukmergę su Kėdainiais dabar jungia tik sezoninis Meteorit turo reisas Visaginas - Palanga. O KK225 tarp Raseinių ir Baisogalos yra Raseinių AP reisas iki Vosiliškio bei Radviliškio rajoną aptarnaujančios UAB "Emtra" reisas nuo Vosiliškio iki Baisogalos (be abejo, moksleivių atostogų metu tik tam tikromis dienomis - dar pusvalandį studijuok tvarkaraštį, kol rasi tinkamą dieną), kuomet tarpmiestiniai paprasta važiuoja kasdien tais pačiais laikais ir nereikia sukti galvos "šiandien autobusas bus ar ne". Kodėl visi autobusai trasa Druskininkai - Kaunas važiuoja tik pro Merkinę, Alytų (tiesa, yra keli reisai per Leipalingį), bet nei vienas nevažiuoja KK129, kur būtų užgriebtos tokios menkiau tarpmiestinių kabinamos gyvenvietės kaip Punia, Kašonys, Kruonis? Kur reisas iš Panevėžio į Kauną pro Upytę, Krekenavą, Labūnavą? Kur berods kažkada buvę bent 2 reisai iš Kauno į Šiaulius pro Kryžkalnį? Kodėl joks tolimojo susisiekimo autobusas neveža į Kazlų Rūdą? Lazdijų AP panaikino savo visu maršrutus į Vilnių, tad lazdijiškiams patogiai nusigauti į Vilnių ir susitvarkius grįžti į savo miestą savo miesto autobusų parko autobusais - nebeįmanoma. Lieka tik vienintelis TOKS reisas, kuris, kadangi TOKS yra vilniečių firma, jis labiau pritaikytas vilniečiams, vykstantiems tvarkyti reikalų į Lazdijus ir patogiai grįžti atgal. Reikia, kad miestai būtų surišti iš abejų galų, t.y. geri pavyzdžiai - Vilnius/Mažeikiai - tiek vilniečių TOKS sudaro galimybę anksti iš ryto nuvykti į Mažeikius ir ten viską pasidarius grįžti atgal į Vilnių, tiek Mažeikių AP turi reisų į Vilnių, paskui su tuo pačiu autobusu viską susitvarkius gali grįžti atgal į Mažeikius. Iš blogų pavyzdžių vilniečių atžvilgiu tinka Visaginas - kadangi abi šia trasa vežančios firmos yra registruotos Visagine, jų vairuotojai yra visaginiečiai, gyvenantys tenai. T.y. pagal išvykimo laikus šia trasa patogiau keliauti Visagino gyventojams, nes paskutinis reisas į Vilnių - 15:00 val. - tikrai per anksti. Iš blogų kitų miestų gyventojams - Naujoji Akmenė - jų parkas turi reisus į Klaipėdą ir Kauną, bet į Vilnių - ne. Taigi akmeniškai, turėdami reikalų Vilniuje, turi į jį trenktis su persėdimais Šiauliuose ir lygiai taip pat grįžinėti atgal. Vilniečiams gerai, 7:50 išvažiuoji, 14:55 pajudi atgal. Gal tokie pasiūlymai skamba ir grandioziškai, kažkas pradės bambėti, kad nėra ir nebus keleivių... Bus! - paleisk maršrutą, žmonės vieni iš kitų kažkaip susišaudys informaciją ir pamažu įpras keliauti naujai gimusiais maršrutais - pilna vyresnio amžiaus moteriškių vykstančių į rajono centrą pas gydytojus, į parduotuvę ar bažnyčią. Tikrai nereikia sakyti, kad nėra keleivių. Taip, gal nebe tiek daug, kiek sovietmečiu, kad sausakimšame autobuse stovėdavai kybodamas ant vienojo kojos, bet jei nors vienas keleivis autobuse yra - reiškia poreikis leisti maršrutą - yra. Taip, automobiliai pasidarė lengviau įperkami, bet turi būtų galimybių vykti patogiau ir be persėdimų. Tiesiog norisi matyti kuo daugiau Lietuvos kelių, padengtų tarpmiestiniais maršrutais po kelis reisus į dieną, net jeigu 49 vietų autobuse sėdės tik 8 galvos ir vežėjai sakys, kad tai "neapsimoka".

[Al1]

Anksčiau visi respublikiniai ir beveik visi rajonų keliai buvo su autobusų maršrutais. Nepaisant dangos. Vienur tik priemiestis, kitur ir priemiestis, ir tarpmiestis. Taip, kai kur tik porą kartų per dieną, bet autobusai važiuodavo. Kalbu apie patį pervežimų piką - paskutinį tarybinės valdžios penkmetį. Paskui viskas pradėjo užsilenkinėti. Dabar jau situacija ant tiek bloga, kad kai kurie miestai neturi susisiekimo su gretimais miestais (rajonų centrais), ką jau bekalbėti apie miestelius. Valstybė nekurs tokio VT tinklo. Nes su dabartinės valdžios politika ir politikų mąstymų, tai būtų lėšų švaistymas. Pigiau kiekvienam nupirkti ir duoti po automobilį, kaip sakė dar 1992 m. premjeras A. Abišala, kai jo klausė apie keleivinį susisiekimą geležinkeliais...

[Ignalina]

Vietoj neįskaitomo teksto kratinio ChatGPT pakūrė neprastą santrauką:

Pagrindinės idėjos apie tarpmiestinių maršrutų padengimą Lietuvoje

1. Tarpmiestiniai maršrutai visoje Lietuvoje:

• Siūloma, kad tarpmiestiniais maršrutais būtų padengti visi Lietuvos krašto keliai, įtraukiant stambiausius kaimus ir didesnius miestelius, esamus prie asfaltuotų rajoninių kelių.
• Pavyzdžiui, maršrutai galėtų būti sukurti tarp Kauno ir Skuodo, apjungiant Vilkiją, Jurbarką, Eržvilką, Kryžkalnį, Kražius, Užventį ir kitus miestelius.

2. Nepakankamas pasiekiamumas tam tikruose regionuose:

• Kai kurie miesteliai, kaip Kražiai, Tryškiai, Zarasai ir Dieveniškės, šiuo metu nėra tinkamai aptarnaujami tarpmiestiniais maršrutais.
• Siūloma atkurti nutrauktus maršrutus bei įtraukti naujus, pvz., tarp Zarasų ir Vilniaus, jungiančius visas gyvenvietes prie KK102 kelio.

3. Tarpmiestinio susisiekimo problemos:

• Kai kurie miestai, kaip Šalčininkai, Visaginas, Švenčionys, Ignalina, Raseiniai, Šilutė, Panemunė, susiduria su nepakankamu susisiekimu.
• Pavyzdžiui, nėra tiesioginių maršrutų tarp Švenčionių ir Kauno, kas apsunkina pasiekiamumą.

4. Buvusių maršrutų praradimas:

• Kai kurie maršrutai, kurie anksčiau egzistavo (pvz., Kaunas-Ignalina, Kaunas-Šiauliai per Kryžkalnį), buvo panaikinti, o tai apsunkina susisiekimą tarp tam tikrų miestelių.
• Taip pat buvo prarasti kai kurie unikalūs maršrutai, pavyzdžiui, Panevėžio AP maršrutas į Panemunę.

5. Regioniniai maršrutai ir jų trūkumas:

• Trūksta susisiekimo tarp tam tikrų regionų, pvz., Biržų ir Rokiškio, N. Akmenės ir Žagarės, Telšių ir Mažeikių.
• Siūloma stiprinti šių regionų susisiekimą paleidžiant naujus maršrutus.

6. Svarba vietiniams maršrutams:

• Siūloma, kad maršrutai turėtų būti paleisti ir ten, kur šiuo metu jie neegzistuoja, pavyzdžiui, tarp Kazlų Rūdos ir kitų miestų.
• Maršrutai, jungiantys skirtingus Lietuvos miestus, turėtų būti dažnesni, kad būtų užtikrintas patogus ir nenutrūkstamas susisiekimas.

7. Vartotojų poreikiai:

• Pabrėžiama, kad nors keleivių srautai galbūt nėra tokie dideli kaip sovietmečiu, vis tiek yra poreikis tarpmiestiniams maršrutams.
• Svarbu užtikrinti patogų susisiekimą net ir esant mažesniam keleivių skaičiui, kad būtų galima keliauti be persėdimų.

8. Valstybės parama ir vežėjų skatinimas:

• Valstybė galėtų skatinti naujų vežėjų atėjimą ar esamų vežėjų plėtrą, skelbdama konkursus ir teikdama finansinę paramą.
• Valstybinės dotacijos galėtų padėti įsigyti naujų autobusų ir atkurti nutrauktus maršrutus.

[Arunasx]

Visas tas kelių kilometrinių postų kliedesys nenori matyti 2 esminių aspektų:
1. Seniau kolchozuose gyveno koks 50-100 kartų daugiau žmonių ir kurie iš esmės neturėjo normalios galimybės nusipirkti kokį nors automobilį kol nepabučiuos didingos partijos užpakalių. Amerikonizacija juk visiškas blogis, ten negrus muša ir indėnus išnaikino. Ir beveik kiekvienas varguolis važiuoja automobiliu.
2. Iš kieno kišenės turėtų būti finansuojami visi iki mažiausio Bezdoniškio važiuojantys autobusai, jų išlaikymas, vairuotojų DU ir t.t. Norima važinėti "na chaliavu"

[Kristupas0220]

Anksčiau visi respublikiniai ir beveik visi rajonų keliai buvo su autobusų maršrutais. Nepaisant dangos. Vienur tik priemiestis, kitur ir priemiestis, ir tarpmiestis. Taip, kai kur tik porą kartų per dieną, bet autobusai važiuodavo. Kalbu apie patį pervežimų piką - paskutinį tarybinės valdžios penkmetį. Paskui viskas pradėjo užsilenkinėti. Dabar jau situacija ant tiek bloga, kad kai kurie miestai neturi susisiekimo su gretimais miestais (rajonų centrais), ką jau bekalbėti apie miestelius. Valstybė nekurs tokio VT tinklo. Nes su dabartinės valdžios politika ir politikų mąstymų, tai būtų lėšų švaistymas. Pigiau kiekvienam nupirkti ir duoti po automobilį, kaip sakė dar 1992 m. premjeras A. Abišala, kai jo klausė apie keleivinį susisiekimą geležinkeliais...

Jei trumpai - ar sovietmečiu buvo įmanoma be persėdimo nusigauti iš Vilniaus į Tryškius? Ne st. Tryškių kryžkelė, prie kelio A11, bet pats miestelis, esantis apie 5 km. į šiaurę nuo Palangos-Šiaulių plento. Dabar yra 2 variantai - vykti į Klaipėdą ankstyvu 6:00 val. reisu ir ten apie 3 val. laukti, kol pajudės Panevėžio AP autobusas 12:50 val., kuris išleis kryžkelėje, nuo kurios atstumas - ~5 km. pėsčiomis arba kratytis 5 valandas į Telšius ir ten laukti priemiestinio, kuris užveš į patį miestelį. Tačiau priemiestinių privengčiau, ypač ten, kur vežama nemokamai - pagal taisykles, vairuotojai vis tiek dėl statistikos turėtų kiekvienam keleiviui mušti bilietą su 100 % nuolaida, tačiau vairuotojas gali jo nespausdinti, o paprašius dar pasirodys jo priekabumas, maždaug "gal kolekcionuoji tuos bilietus ar ką?".

[Al1]

O ar daug yra tokių, kurie iš Vilniaus važiuoja į Tryškius? Ir dar tiesiogiai? Tokių maršrutų neturi būti, nebuvo ir anksčiau. VT turi veikti tinkliniu principu - iki mazgo, o iš jo jau toliau. Dabar buvusi sistema sugriauta, todėl tokia padėtis. Anksčiau buvo galima iš beveik bet kurio taško A nusigauti į tašką B. Taip, kartais ir tuomet reikėjo dienos, bet buvo galima. Dabar net gretimi rajonų centrai neturi tiesioginio susisiekimo, ką jau kalbėti apie mažesnius miestelius... Dažniasiai kur žmonės važiuoja? Į rajono centrą, į artimą didmiestį ar sostinę, bet su sąlyga, kad ji arti. Iš Žemaitijos į Vilnių reikia kur kas rečiau ir mažiau, nei iš Ukmergės ar Anyjščių... Bet žemaičiams reikia į Šiaulius, Mažeikius, Klaipėdą...

[1G2G]

Elementarūs poreikiai nepatenkinami net ten, kur paklausa yra. Reguliariai važinėju tarp Vilniaus ir Birštono. Pirmyn visada vażiuoju ekspresu Vilnius-Marijampolė, moku iki Igliaukos kryžkelės ir paprašau išleisti ties Birštonu. Taip išeina brangiau, bet pusvalandžiu greičiau nei oficialiu maršrutu per Stakliškes ir Jiezną. Atgal ekspreso nesustabdysi, o į kitus reisus sekmadieniais netelpa visi keleiviai. Ir niekas nieko nedaro, kad būtų daugiau (bei greitesnių) reisų.

[Kristupas0220]

Taip išeina, jog tarpmiestinis susisiekimas kam pasisekė, tam pakliuvo, o kam ne, tai jei kažkuomet buvo, dabar atkurti - be šansų? Tarkime, KK155 Kuršėnai - Mažeikiai turi n tolimojo susisiekimo maršrutų, o į panašias vietas vedantis krašto kelias nr. 194 - nei vieno. Aš klausinėju būtent apie tarpmiesčio maršrutus ir jų nebuvimą tam tikrose vietose - pvz. aš ir dabar žinau, kad Kražiai pasiekiami priemiesčio maršrutais, ateinančiais iš Kelmės. bet jie kursuoja tik darbo dienomis, kai tolimojo susisiekimo - nepriklausomai nuo to, ar darbo diena, ar savaitgalis, ar šventinė. O kodėl nėra šį miestelį kertančių tolimojo susisiekimo maršrutų, kurie nuvežtų į didmiesčius ar bent jau iki Kryžkalnio? O gal kažkada kursavo, tik aš kažką praleidau? Kodėl prie vieno krašto kelio gyvenantiems žmonėms pasisekė apturėti tolimojo susisiekimo maršrutus, o kitiems jau ne? Kas sudarė dabar išsilaikiusius maršrutus, gyvuojančius jau seniai - vežėjai patys braižė trasas ar tuometinė VKTI? Pvz. vieni įdomesnių Kautra maršrutų, užsibaigiančių ne rajono centre, o mažesnėse gyvenvietėse - Kaunas - Kapčiamiestis, Kaunas - Joniškėlis. Arba krašto kelias nr. 102 - na vien žemėlapyje gražiai atrodytų maršrutas, einantis iš Vilniaus AS pro Nemenčinės plentą, toliau pro Švenčionis, Ignaliną ir taip iki pat Zarasų, kur šis kelias ir baigiasi? Aišku, ne dėl žemėlapyje gražiau atrodančio vizualaus vaizdo viskas daroma, bet... Pamačius dabartinį tarpmiestinių maršrutų žemėlapį tikrai krenta į akis skurdokas jų tinklas pietrytiniame LT pakraštyje (Šalčininkų, Švenčionių rajonai).