[LT] Tarpmiestinis susisiekimas autobusais

[MedinisStrazdas]

Striuka su kontrargumentais?

kokių kontraargumentų dar reikia jeigu teigiama kad kas 2 val važiuojantis autobuso persėdimas yra viskas tarkoje.

[PredatorGTR]

Niekada niekas ir nebandė susodinti į autobusus Stasio iš Balbieriškio ir Onutės iš Zapyškio, nereikia užsiimti demagogija. Random vilniečiui/kauniečiui geriausiu atveju kartą gyvenime prireiks tą pačią dieną nuvažiuoti iš Trakų į Kernavę, todėl tokių maršrutų ir nėra.

Zarasai - Klaipėda atskiras reikalas, bet esu įsitikinęs, kad yra atskirai Zarasai - Panevėžys ir Panevėžys - Šiauliai - Klaipėda. Visas maršrutas nuo vieno Lietuvos krašto iki kito būtų aktualus tik vasarą kai žmonės traukia prie pajūrio, ir tai labai abejotina, atsižvelgiant į Zarasų demografiją.

Šitom demagogijom šiaip užsiiminėja Aplinkos ministerijos vadovas ir žalio kurso fanatai, kai siūlė transporto mokesčius ir keliavimo alternatyvas. Ir šiaip nėra atskirai jokio Zarasai-Panevėžys. Niekas nesako, kad visi iš Zarasų į Klaipėdą turi važiuoti. Toks maršrutas puikiai užpildo tarpinius susisiekimo taškus, bet tuo pačiu palengvina ir norintiems įveikti didesnę atkarpą.

[Pilaitis]

Tai beveik niekas ir nevažiuodavo viso maršruto ZA-KL. Bet tokie "pravažiuojantys" autobusai perveža nemažai keleivių maršruto viduje, pvz. niekas netrukdė Zarasų autobusu važiuoti iš Šiaulių Panevėžin. O tai jau pajamos autobusų parkui.

Tai aš tada visiškai nesuprantu, kas konkrečiai netiko Predator, nes lyg ir kalbėjome apie galimybę važiuoti iš Zarasų į Klaipėdą, o ne apie autobusų parkų pajamas

kokių kontraargumentų dar reikia jeigu teigiama kad kas 2 val važiuojantis autobuso persėdimas yra viskas tarkoje.

Taip, čia yra absoliučiai viskas tvarkoje, jeigu tu važiuoji iš Balbieriškio į Zapyškį.

(...)Ir šiaip nėra atskirai jokio Zarasai-Panevėžys (...)

Ok, pripažįstu, tikrai nuoširdžiai galvojau, kad toks yra. Tada tikrai nesąmonė.

[Tomas]

Ok, pripažįstu, tikrai nuoširdžiai galvojau, kad toks yra. Tada tikrai nesąmonė.

Mažieji provincijos autobusų parkai ir užpildydavo tokius "nišinius" maršrutus. Dabar jų nebeliko.

Aišku savivaldybės irgi turėjo ištraukti galvas iš užpakalių ir pasirūpinti savo autobusų parkais gerokai anksčiau, nes tie išsiskėtę prieštvaniniai tvartai ant ratų LT kelių nepuošia.

[MedinisStrazdas]

Taip, čia yra absoliučiai viskas tvarkoje, jeigu tu važiuoji iš Balbieriškio į Zapyškį.

Ne, nėra tvarkoje. O minėtas pavyzdys buvo Klaipėda- Palanga.

[TIME]

Galit užmėtyt akmenimis, bet Trakai - Kernavė arba Druskininkai - Birštonas yra ant tiek nišiniai maršrutai, kad jie niekada neapsimokėtų. Aš labai abejoju, ar ten būtų bent daugiau mažiau pastovūs 3-5 keleiviai, o be jų toks maršrutas niekada nebūtų rentabilus. Galų gale, turistams nereikia pamiršti car-sharingo.

Nida - Palanga gal ir būtų reikalingas, bet galima santykinai patogiai persėsti toje pačioje Klaipėdos autobusų stotyje. Tiek į Nidą, tiek į Palangą vasaros metu autobusai važiuoja kas 0,5-2 val.

EDIT: ką tik pasitikrinau. Iš Druskininkų kas maždaug 1-2 valandas kursuoja autobusai iki Kauno per Prienus. Prienuose be didesnių problemų galima persėsti į autobusą iki Birštono (kursuoja kas 30-60 minučių).

Del car-sharingo: tai gana brangus malonumas, gana komplikuotas kai reikia zinoti daug taisykliu kaip naudotis, ne visi turi teises, ne visi turi EU teises, ne visi nori vazinetis svetimoje salyje su automobiliu (norintys dazniausiai ima ne car-sharinga, o nuomuojasi automobili is nuomos bendroviu). As kalbu, apie zmones, besinaudojancius viesuoju transportu, ne, keliaujancius su masina (turistai gali buti nebutinai uzsienieciai, bet ir lietuviai, ne visi vairuoja/nori vairuoti).

O keliones su persedimu ir kur reikia sunkiai aiskintis tvarkarascius, gali buti idomu kaip nuotykis, bet kaip pas megejas pakeliauti po kitas Rytu Europos valstybes, praktiskai niekada neperku jokio autobuso bilieto, kur yra persedimas neaisku kur, kur neaiskus isvaziavo tvarkarasciai ir panasiai. Jeigu nera normalaus tiesioginio marsruto, saugodamasis riziku, daznai nusprendziu i ta vieta is vis nevykti. Kiek zmoniu vaziuotu Nida-Palanga (pries kelis metus budavo tikrai tiesioginis autobusas) nezinau, bet siuo atveju tiek toks susisiekimas, tiek tokie komentarai parodo, kad daznai net nesuprantama, kad nemazai zmoniu nenori/negali vairuoti ir naudojasi VT, nes taip megsta ir nori, o ne del to, kad "bobute vaziuoja is Kalabybiskio i Palanga, nes kitaip neisgali"

[mantasm]

Šitą diskusiją labai įdomu lyginti su miesto VT temom. Kur lyg ir sutariama, kad maršrutai su tikslu „nuvežt kiekvieną bobutę į visas kapines be persėdimų“ nėra optimalus VT planavimo modelis.

[felar]

Iš Vilniaus sostinės į kurortą Druskininkus pagrinde važinėja f*n mikriukai, apie ką mes šnekam išvis.

[neoplan]

Iš Vilniaus sostinės į kurortą Druskininkus pagrinde važinėja f*n mikriukai, apie ką mes šnekam išvis.

Dėl šito tai kosmosas. Nors turint omenyje lokacijos turistinį potencialą visais metų laikais, ten jau senai metas pratęsti geležinkelio liniją, lygiai taip pat kaip ir Palangos atveju.

[Tomas]

Trūksta srautų. Nėra riedmenų. Nacionalinis parkas.

[TIME]

https://www.lrt.lt/mediateka/irasas/...ami-nuo-miestu

Sinadienos laida apie tragiska tarpmiestini susisiekima. Besiklausydamas skambinanciu supratau kaip visos problemos Lietuvoje susijusios - besivadovaudami idiotiskomis neoliberalizmo nesamonemis uzdare, "suefektyvino" kabutese sveikatos apsaugos sistema, svietima ir sukele poreiki daugiau keliauti siekiant tu paslaugu gauti, bet to daryti irgi nera kaip, nes "liberalizuojant" ir "efektyvinant" transporta, nebeliko marsrutu.

Sokiravo laidoje dalyvave biurokratai, kurie kalba kaip neigaliesiems ir studentams uztikrinti vaziavima, jiems net nedasunta, kad esant nors kokiam susisiekimui vaziuos daugiau ir eiliniu zmoniu, nenorinciu vairuoti visur, taip mazinant emisijas ir stabdant klimato atsilima. Panasiai kaip Vilniaus VT "organizuotojai", taip ir tarpmiestinio VT "organizuotojai" to net nesuvokia.
Sokiravo ir vedeja, kuri pries laida tingejo pasigooglinti "induced demand" ir siulo keisti autobusus i "mikro-autobusus" ir lengvuosius automobilius jei "per mazai zmoniu"

[Egiuxz]

https://www.lrt.lt/mediateka/irasas/...ami-nuo-miestu

Sinadienos laida apie tragiska tarpmiestini susisiekima. Besiklausydamas skambinanciu supratau kaip visos problemos Lietuvoje susijusios - besivadovaudami idiotiskomis neolibarizmo nesamonemis uzdare, "suefektyvino" kabutese sveikatos apsaugos sistema, svietima ir sukele poreiki daugiau keliauti siekiant tu paslaugu gauti, bet to daryti irgi nera kaip, nes "liberalizuojant" ir "efektyvinant" transporta, nebeliko marsrutu.

Sokiravo laidoje dalyvave biurokratai, kurie kalba kaip neigaliesiems ir studentams uztikrinti vaziavima, jiems net nedasunta, kad esant nors kokiam susisiekimui vaziuos daugiau ir eiliniu zmoniu, nenorinciu vairuoti visur, taip mazinant emisijas ir stabdant klimato atsilima. Panasiai kaip Vilniaus VT "organizuotojai", taip ir tarpmiestinio VT "organizuotojai" to net nesuvokia.
Sokiravo ir vedeja, kuri pries laida tingejo pasigooglinti "induced demand" ir siulo keisti autobusus i "mikro-autobusus" ir lengvuosius automobilius jei "per mazai zmoniu"

Iš esmės tai išardymas labai daug gerų sovietinių dalykų, nes "sovietmečio palikimas" arba "dirba ant nulio arba neša nepakankamą pelną"

[Kristupas0220]

Siūloma nauja transporto lengvata moksleiviams – leistų pirkti autobusų ir traukinių bilietus už pusę kainos

https://www.lrt.lt/naujienos/eismas/...uz-puse-kainos

Vėlgi, ar vien tik tai (kelionės kaina) yra svarbiausia? Kaip pats daug keliavęs galiu išskirti dar kelis dalykus, iš kurių labiausiai atgrasyti nuo keliavimo tolimuoju VT turėtų 3 punktas:

1. Tiesioginių jungčių trūkumas - tarkime, iš Vilniaus į Kauną ar Palangą (ypač - sezono metu) reisų pilna, tačiau į kokią nors neturistinį miestą Kelmę ar Joniškį - tik kokie 2, išvykimo laikai nevisad patrauklūs.
2. Situacijos, kad vairuotojo parduoti bilietai nepatenka į stočių kasose esančius kompiuterius, tad jų parduodama daugiau ir tenka važiuoti stovintiems, kas yra draudžiama. Gerai atsimenu vieną vairuotoją besiskundusį, kaip Kauno autobusų stoties kasininkė visai nuprotėjo - į Kaunui tranzitinį autobusą "Tauragė-Vilnius" pardavė net 43 bilietus link Vilniaus. Ji visiškai neįvertino to, kad vairuotojas pakeliui, pvz. Jurbarke ar kitose paprastose stotelėse dar gali būti priprekiavęs bilietais kasos aparatu, kurio duomenų stotys nemato.
3. Sustojimai ne vietoje - čia reikia išnaikinti tą blogį, tas situacijas, kuomet konkreti situacija priklauso nuo konkretaus vairuotojo, kaip žmogaus, nuožiūros įsivaizdavimo kaip turėtų būti. Pvz. kai mes esame Vilniaus miesto transporte įpratę, kad kur yra stotelė, ten tikslia vairuotojai ir sustoja, tolimajame, o kartais ir priemiesčio susisiekime, mane šokiravo toks dalykas, kad kai kur realiai neužsukama į stotelę, jei ji yra tokia kaip žiedas, po kaire puse - tada stojama tiesiog gatvėje priešais tą stotelę. Esu kreipęsis į LTSA, tai jie atrašė, kad informavo vežėjus, jog užvažiuoti - būtina. Tačiau vairuotojų šimtai - kas juos visus sukontroliuos? Pvz. gan turistiška, savo piliakalnius išreklamavusi Kernavė - kiek iš jūsų čia esančių forume, būdami ten pirmą kartą suprastumėte, kad toje stotelėje su stogine, ženklu ir grafikus nieks nelaukia. Visi vietiniai žino, kad autobuso "reikia laukti" va čia, tiesiog kelkraštyje prie kryžiaus, kur sustojęs autobusas stabdys eismą?:

https://www.google.com/maps/@54.8870...l=lt&entry=ttu

Aišku, kalti projektuotojai, nes mažuose miesteliuose stotelių vietos nustatytos dar sovietmečiu, dažnai būna taip, jog stotelė yra miestelio pakraštyje, tai natūralu, kad keleiviai pradeda laukti ten, kur patogiau, o vairuotojai pradeda stoti - ir taip visi prisipratina. Beje, pro tą pačią Kernavę ne tiek jau ir daug tų pravažiuojančių autobusų, tad tu, miestietis, įpratęs, kad miesto autobusai sustoja tiksliai ten, kur žemėlapyje pažymėta sustojimo vieta, gali "sąžiningai" laukti toje aikštelėje su stogine, o vairuotojas ramiai praūžia pro šalį nė nepasižiūrėjęs, nes gi "visi laukia prie kryžiaus". Ir tu lieki kukuoti, o daugiau autobusų tądien nebus. Kur kreiptis, kas parveš namo. Kviesti draugus, pažįstamus ar taksi? Todėl nieko nuostabaus, kad vienąkart pabandęs viešąjį transportą, kuomet kaip kvailys lauki stotelėje ir pražiopsai autobusą, kuris stoja ne stotelėje, bet tiesiog gatvėje priešais ją, kitą kartą rinksiesi automobilį, kuris tavęs nepaves. Pvz Lazdijų rajonas, Krosna - puikus pavyzdys, kur važiuojant link Simno, stotelė-žiedas yra po kaire, tai visi jau pasiruošę laukia kitoje pusėje ant šaligatviuko. O jei tuo metu nieks nelaukia, nepasako, kaip žinoti, kad autobusas neužsuks į žiedą? Miesto autobusų vairuotojai ir keleiviai drausmingesni, daugiau tikslumo, o priemiesčio ir tolimasis VT - mažiau kontroliavimo, tad stojama kaip kam patogiau.

https://www.google.com/maps/@54.3794...l=lt&entry=ttu

[digital]

Atveriama tolimojo autobusų susisiekimo rinka naujiems vežėjams: sąraše – 189 unikalūs maršrutai

„30 metų tolimojo susisiekimo autobusais rinka buvo uždara. Valstybė, norėdama įgyvendinti ilgai planuotus pokyčius šioje srityje, šiandieną žengia svarbų žingsnį – LTSA skelbia tolimojo susisiekimo maršrutų sąrašą. (...) Keleiviams tai reiškia galimybę ateityje keliauti lengviau bei gauti aukštesnės kokybės paslaugas“, – trečiadienį žurnalistams teigė LTSA direktorius Genius Lukošius.

Nuo šių metų liepos 1 d. įsigaliojusio Kelių transporto kodekso nuostatos turėjo reikšmingos įtakos vežėjams priimant sprendimus dėl tolimesnės veiklos vykdymo. Dalis vežėjų analizavo tolimojo susisiekimo maršrutus ir jų reisus, o nuostolingų maršrutų savo iniciatyva atsisakė. Per 7 šių metų mėnesius iš tolimojo susisiekimo autobusais rinkos pasitraukė 5 įmonės, palikdamos rinkoje veikti 28 keleivių vežėjus. Visi šie veiksmai turėjo neigiamos įtakos keleiviams.

Paskelbtame sąraše – 189 unikalūs maršrutai. Tai yra esamas maršrutų tinklas, kuris nusistovėjęs per 30 metų ir prie kurio keleiviai jau yra pripratę. Tačiau keleri metai iš eilės maršrutų ir reisų skaičius Lietuvoje sparčiai mažėjo, informavo LTSA.

Tarpmiestinių autobusų maršrutai turės atitikti nustatytus reikalavimus dėl minimalaus maršruto ilgio ir autobusų reisų dažnumo, priklausomai nuo gyventojų skaičiaus maršruto pradžios ir pabaigos miestuose. Siekiant užtikrinti patogesnes jungtis, autobusų maršrutai galės prasidėti ir baigtis ne tik autobusų stotyje, bet ir oro uoste. Tarpmiestinių autobusų maršrutus nustatys, keis ar panaikins LTSA.

Pagal nustatytus reikalavimus tolimojo susisiekimo autobusai turės būti ne senesni nei 14 metų (nuo 2026 m. – ne senesni kaip 10 metų), autobusų stotys taps modernesnės ir patogesnės keleiviams.

Reformuojant tarpmiestinio susisiekimo autobusais sistemą įgyvendinamas 2020 m. Konkurencijos tarybos reikalavimas užtikrinti vežėjų konkurenciją šių paslaugų rinkoje.

[taccido]

Atveriama tolimojo autobusų susisiekimo rinka naujiems vežėjams: sąraše – 189 unikalūs maršrutai

Kaip suprantu, esmė ta, kad vietoj radikaliosios reformos (absoliučiai visų maršrutų keitimo), paliekami visi esami maršrutai, tačiau atsiranda galimybė naujiems vežėjams daryti papildomus reisus arba atkurti neseniai panaikintus reisus.


Bet nesuprantu šitos dalies:

LTSA direktorius Genius Lukošius sako, kad iki šiol, kai vienu maršrutu vežti teisę turėjo tik vienas vežėjas, buvo ribojama konkurencija, į rinką negalėjo ateiti nauji vežėjai.
https://www.15min.lt/verslas/naujien..._medium=copied

Tikrai buvo daugiau negu vienas vežėjas, kad ir Vilnius-Kaunas, Vilnius-Alytus ir pan. Tai arba aš kažką praleidau, arba reformos organizatoriai nesuvokia, apie ką kalba??? Ar čia atviras melas?


Įdomu dar ir čia:

Susisiekimo viceministro Mindaugo Tarnausko teigimu. jei konkurencija dėl maršrutų atsirastų tik pelningiausiose trasose, pavyzdžiui, Vilnius-Klaipėda, o mažiau populiariose vežėjų neatsirastų, jiems būtų galima skirti paramą.

Turint omeny šitą dalyką:

Nuo 2022 m. sausio 1 d. iki šios dienos trečdaliu sumažėjo galimybės keliauti tolimojo susisiekimo autobusais: 33 procentais sumažėjo reisų skaičius ir 28 procentais – maršrutų. Nauji ir esami rinkos dalyviai turi visas galimybes atnaujinti keleivių vežimą šiais maršrutais, susigrąžinti buvusius keleivius ir iš naujo formuoti keleivių keliavimo įpročius renkantis viešąjį transportą. Grįžus keleiviams vežėjai, anot LTSA, dar labiau galėtų praplėsti keliavimo galimybes ir išspręsti dalies miestų susisiekimo problemas.

Visų pirma – baisūs skaičiai. Reisų sumažėjo TREČDALIU, ir jie tikisi, kad stebuklingai visi uždaryti reisai atsikurs? Ir būtent tie, kurie turi įtakos VT patrauklumui (ankstyvi ir vėlyvi reisai, kurie patys iš savęs nuostolingi, tačiau jų kasdienis buvimas užtikrina VT patikimumą paprastam keleiviui)???

Tarpmiestinio susisiekimo autobusais reforma, anot Susisiekimo ministerijos, suteiks privalumų keleiviams – reguliarių maršrutų autobusais bus galima pasiekti visus Lietuvos regionus. Teikiant viešąją paslaugą, bus užtikrinti autobusų reisai ir tais maršrutais, kurie vežėjams yra nepatrauklūs ar nepelningi. [LRT]

Nesuprantu, kaip vežėjai patys puls vežti nepatraukliais ir nuostolingais maršrutais, jeigu kol kas jokios paramos nenumatyta?

Ar čia taip žurnalistams sąmoningai pučiama migla būsimuoju laiku „bus užtikrinti autobusų reisai“, ar iš tikrųjų vežėjai jau beldžiasi į ministerijos duris, maldaudami leisti pradėti maršrutus?


Ar tik nebus taip, kad populiariausiuose maršrutuose pasirodys Flixbusas ar kiti užsienio gigantai ir tuose ruožuose vyks „konkurencija į dugną“, t. y. pirmus keletą metų reisų bus daugiau, o atkritus konkurentams įsitvirtins viena-dvi didelės įmonės, reisai žymiai išretės ir kainos ženkliai pakils, nes nebeliks su kuo konkuruoti?
O regioniniuose maršrutuose, aišku, jokie nauji vežėjai neateis. Atsitiks dar blogesnis dalykas: esami lietuviški vežėjai pradės karpyti ir/ar branginti regioninius maršrutus, nes šitos įmonės palaipsniui bus išstumtos iš pelningiausių šalies maršrutų, kurie dar kažkiek padengdavo nuostolingesnius reisus (užsienio gigantai galės sau leisti mažesnes bilietų kainas, pritraukdami daugumą keleivių pelningiausiuose maršrutuose).
Čia tik mano spėjimas.
Kas išmanantis gali pakomentuoti situaciją?

[Garbanius]

Keleivių vežimas prastas ir mažai pelningas verslas šiais laikais, nebus tų naujų vežėjų ir dabartiniuose “pelninguose” reisuose. Greičiau tegu galvoja apie dotacijų mechanizmus, kitaip išvis liks miesto mikrobai tarpamiestyje su keliais keleiviais.

[Petr]

Bet nesuprantu šitos dalies:

Tikrai buvo daugiau negu vienas vežėjas, kad ir Vilnius-Kaunas, Vilnius-Alytus ir pan. Tai arba aš kažką praleidau, arba reformos organizatoriai nesuvokia, apie ką kalba??? Ar čia atviras melas?

Čia toks pusiau melas. Juridiškai jis lyg ir tiesus. Paimsime pvz. maršrutus kurie eina viena trasa, bet su skirtingais sustojimais (Druskininkai - Vilnius):

M-200
M-201
M-202
M-902

Pirmus 3 aptarnauja DAP, M-902 - Kautra. Eilinis keleivis net skirtumo nepastebės. Manau net, kad juridiškai įmanoma sukurti du maršrutus su skirtingais numeriais, kurie eitų viena trasa ir su tais pačiais sustojimais.

[UAB Susisiekimas]

UAB Toks transporto priemonių sąrašą patikrinus per rekvizitai.lt daug papildė Volvo FH vilkikų. Nuo kada UAB Toks užsiema ir krovinių pervežimu? Gal kas turi kokios informacijos?

[ejs-ejs]

Miesto VT bilietas gali būti ir atskiras, taip yra daugybėje šalių. Daug svarbiau, kad būtų patogiai įsigyjamas. Netgi pačiuose miestuose reikia bilietų automatų, nes normalus žmogus nesisiųs milijono atskirų programėlių ir nepirks atskirų kortelių kiekvienam miestui. Ką jau kalbėti apie tarpmiestinį transportą, kur nėra nei normalios informacijos sistemos, nei bilietų pardavimo, nei apmokėjimo kortele autobuse, nei mėnesinių bilietų.

Tarpmiestiniame Trakų autobuse pirkau bilietą kortele. Ir bilietų automatus mačiau stotyse.
Matyt gyvenime būsiu kažką praleidęs

Kadangi LTG Link bus pirmieji Lietuvoje su bilietų automatais (ir turbūt paskutiniai, nes kiti slunkiai nepasijudins), siūlyčiau į tą pačią IT sistemą integruoti visų miestų VT bilietų pardavimą ir statyti identiškus automatus visuose miestuose. Taip būtų pigiau ir paprasčiau – turėti vieną sistemą visos šalies viešajam transportui. Ilgainiui reikėtų turėti ir vieną kortelę visam įmanomam VT.

Nestatykite vežimo prieš dramblį. Trafi prijungs likusius miestus ir to užteks.
Kažkodėl manau jog fizinis bilietas netolimoje ateityje bus perkamas tik vienkartiniam važiavimui svetimame mieste. Arba kaip vienos, trijų ar penkių dienų bilietas, jei tau jo nesuteikia viešbutis. Panašiai kaip Rygos e-talons.

[taccido]

Tarpmiestiniame Trakų autobuse pirkau bilietą kortele. Ir bilietų automatus mačiau stotyse.
Matyt gyvenime būsiu kažką praleidęs




Nestatykite vežimo prieš dramblį. Trafi prijungs likusius miestus ir to užteks.
Kažkodėl manau jog fizinis bilietas netolimoje ateityje bus perkamas tik vienkartiniam važiavimui svetimame mieste. Arba kaip vienos, trijų ar penkių dienų bilietas, jei tau jo nesuteikia viešbutis. Panašiai kaip Rygos e-talons.

Kurių rajonų autobusų parkų autobusuose yra įmanoma atsiskaityti kortele? Į Trakus daug turistų važiuoja, tai gal specialiai įsirengė. Turbūt daugiau pavyzdžių nelabai ir yra.

Bilietų automatai tarpmiestiniams autobusams: mačiau tik Kaune ir Vilniuje (ir tik stočių viduje). Reiškia: išimtis, o ne taisyklė.

Trafi prijungs? Prie ko prijungs, kada, kokiu tikslu? Tai privati bendrovė, privati programėlė, kuri suinteresuota prakišinėti automobilio nuomą. Dauguma miestų net neturi normalios internetinės svetainės su aiškiu tvarkaraščio pateikimu. Išsispausdinti tvarkaraščio net neįmanoma, paprastas žmogus nesusigaudys. Mažesniuose miestuose jokių programėlių nėra, o autobusuose banko kortelės neveikia. Tai jeigu neturi grynųjų, nepavažiuosi niekur.

Tų popierinių bilietų ir nereikėtų, jeigu būtų viena VT kortelė visai šaliai.