[LT] Tarpmiestinis susisiekimas autobusais

[Elis]

Į Šalčininkus tai net peak'iniu sovietmečiu nebuvo tolimųjų maršrutų (gal išskyrus tuos kurie važiuodavo toliau į Baltarusiją), ten geografinė ir regioninė specifika tokia, kad jiems Lietuvoje Vilnius yra praktiškai vienintelis rimtesnis point of attraction, tai tų tolimojo susisiekimo maršrutų nelabai ten ir prikursi, nebent kokį vasarinį į pajūrį. Ten daug labiau reikia rimtesnių priemiestinių maršrutų, nes pvz. dabar paskutinis reisas į Vilnių išvyksta 16 valandą. Šiaip daugelis tavo minimų problemų galėtų išsispręsti su normaliais priemiestinių autobusų tinklais regionuose, bet tie buvo išdraskyti daug anksčiau už tarpmiestinius...

[Kristupas0220]

Į Šalčininkus tai net peak'iniu sovietmečiu nebuvo tolimųjų maršrutų (gal išskyrus tuos kurie važiuodavo toliau į Baltarusiją), ten geografinė ir regioninė specifika tokia, kad jiems Lietuvoje Vilnius yra praktiškai vienintelis rimtesnis point of attraction, tai tų tolimojo susisiekimo maršrutų nelabai ten ir prikursi, nebent kokį vasarinį į pajūrį. Ten daug labiau reikia rimtesnių priemiestinių maršrutų, nes pvz. dabar paskutinis reisas į Vilnių išvyksta 16 valandą. Šiaip daugelis tavo minimų problemų galėtų išsispręsti su normaliais priemiestinių autobusų tinklais regionuose, bet tie buvo išdraskyti daug anksčiau už tarpmiestinius...

Iš kur traukta informacija, kad paskutinis autobusas į Vilnių - 16 valandą? Nebent žiūrite platformoje, kur rodomi tik Šalčininkų AP reisai, tada taip, paskutinis jų reisas į Vilnių - 16:00. Tačiau be jų yra dar 5 vežėjai, vežantys keleivius tarp Šalčininkų ir Vilniaus. Deja, visos kitos 5 irgi yra šalčininkiečių įmonės, todėl kadangi jų vairuotojai darbą pradeda tame mieste, tai ten tikriausiai ir gyvena, tai jų paskutiniai reisai į Vilnių irgi pasiankstina. Bėda čia ta pati, kaip ir Vilniaus-Visagino susisiekimo problematika. Būtų kokiai vilniečių firmai leista paleisti papildomą reisą iš Visagino į Vilnių bent sekmadienį kokią 18-19 Vilniaus kryptimi, o ne taip kaip dabar - 15:00 ir viskas, kelias su civilizacija jau nukirstas.

https://autobusubilietai.lt/search?d...toStop=Vilnius

[Elis]

Iš kur traukta informacija, kad paskutinis autobusas į Vilnių - 16 valandą? Nebent žiūrite platformoje, kur rodomi tik Šalčininkų AP reisai, tada taip, paskutinis jų reisas į Vilnių - 16:00. Tačiau be jų yra dar 5 vežėjai, vežantys keleivius tarp Šalčininkų ir Vilniaus. Deja, visos kitos 5 irgi yra šalčininkiečių įmonės, todėl kadangi jų vairuotojai darbą pradeda tame mieste, tai ten tikriausiai ir gyvena, tai jų paskutiniai reisai į Vilnių irgi pasiankstina. Bėda čia ta pati, kaip ir Vilniaus-Visagino susisiekimo problematika. Būtų kokiai vilniečių firmai leista paleisti papildomą reisą iš Visagino į Vilnių bent sekmadienį kokią 18-19 Vilniaus kryptimi, o ne taip kaip dabar - 15:00 ir viskas, kelias su civilizacija jau nukirstas.

https://autobusubilietai.lt/search?d...toStop=Vilnius

Ups, apsirikau, atsiprašau. Tada tuo labiau ten tolimųjų autobusų nereikia, ir šiaip čia ir galėtų būti kitiems regionams pavyzdys

[Al1]

Elementarūs poreikiai nepatenkinami net ten, kur paklausa yra. Reguliariai važinėju tarp Vilniaus ir Birštono. Pirmyn visada vażiuoju ekspresu Vilnius-Marijampolė, moku iki Igliaukos kryžkelės ir paprašau išleisti ties Birštonu. Taip išeina brangiau, bet pusvalandžiu greičiau nei oficialiu maršrutu per Stakliškes ir Jiezną. Atgal ekspreso nesustabdysi, o į kitus reisus sekmadieniais netelpa visi keleiviai. Ir niekas nieko nedaro, kad būtų daugiau (bei greitesnių) reisų.

Deja, bet taip yra. Ir netgi privatininkas "Kautra" nesistengia nugriebti grietinę, kur galėtų... Ir kas čia apie privataus verslo ir laisvos rinkos privalumus ir privačią iniciatyvą plėšosi?

Į Šalčininkus tai net peak'iniu sovietmečiu nebuvo tolimųjų maršrutų (gal išskyrus tuos kurie važiuodavo toliau į Baltarusiją), ten geografinė ir regioninė specifika tokia, kad jiems Lietuvoje Vilnius yra praktiškai vienintelis rimtesnis point of attraction, tai tų tolimojo susisiekimo maršrutų nelabai ten ir prikursi, nebent kokį vasarinį į pajūrį. Ten daug labiau reikia rimtesnių priemiestinių maršrutų, nes pvz. dabar paskutinis reisas į Vilnių išvyksta 16 valandą. Šiaip daugelis tavo minimų problemų galėtų išsispręsti su normaliais priemiestinių autobusų tinklais regionuose, bet tie buvo išdraskyti daug anksčiau už tarpmiestinius...

Buvo keli maršrutai. Buvo Šalčininkai - Alytus per Eišiškes. Išnyko po 2000-ųjų... Dar ir dabar egzistuoja vienintelis Šalčininkų AP tarpmiestinis maršrutas Vilnius - Eišiškės. Du reisai per dieną. Berods kasdien. Deja, keleivių mažai, važiuoja mikrobai. Praeitą savaitę mačiau autobusą, bet čia jau buvo reta išimtis. Dar tikriausiai ir į Druskininkus per Eišiškes turėjo būti... Į Baltarusiją buvo priemiestinis ar pravažiuojantys tarpmiestiniai į Vilnių.

Aplamai tarybiniais laikais Lietuvoje buvo tarpmiestinių maršrutų arti tūkstančio. Čia tik Lietuvoje, įskaitant Lietuvos parkų maršrutus už respublikos ribų ir neįskaitant tarpmiestinių iš gretimų respublikų. Maršrutų numeracija buvo nuo 100 iki 999. Beveik visi numeriai pikiniu metu paskutiniaisiais TSRS metais buvo užimti. Dauguma maršrutų buvo kasdieniniai. Taip pat buvo su tuo pačiu numeriu maršrutai, kuriais autobusai atlikdavo po kelis reisus per dieną.

[Visdarlietus]

Problema net ne maršrutų skaičiuje, o jų dažnume ir važiavimo laikuose. Nieks nesvarsto galimybės važiuoti VT jei per dieną reisų skaičius mažiau 5.
Kitas dalykas autobusų ir traukinių integracija. Pavyzdžiui Trakai. Yra miesto VT, bet visiškai nesuderintas su traukinių grafiku. Arba pamąstymai apie geležinkelį į Druskininkus, tai gal inegruoti traukinį į Marcinkonis su autobusu į Druskininkus. Tie patys Šalčininkai galėtų būti integruoti autobusu į Stasylų stotį iki kurios atstčius traukinių maršrutus.

[Kristupas0220]

Deja, bet taip yra. Ir netgi privatininkas "Kautra" nesistengia nugriebti grietinę, kur galėtų... Ir kas čia apie privataus verslo ir laisvos rinkos privalumus ir privačią iniciatyvą plėšosi?



Buvo keli maršrutai. Buvo Šalčininkai - Alytus per Eišiškes. Išnyko po 2000-ųjų...Dar tikriausiai ir į Druskininkus per Eišiškes turėjo būti... Į Baltarusiją buvo priemiestinis ar pravažiuojantys tarpmiestiniai į Vilnių.

O tie dabartiniai Kautros ar TOKS`o maršrutai, tai kiek domėjausi, jų tinklas nusistovėjęs dar nuo 1996-1997 metų. Tačiau lieka neaišku, ar tais pusiau laukiniais laikais maršrutus nubraižė ir konkursus paskelbė kažkokia valstybės institucija, ar vežėjų atstovai - kokie nors Vilniuje ar Kaune kabinete sėdintys "eismo specialistai", niekada nesilankę Žemaitijos platybėse, patys žiūrėdami Lietuvos kelių žemėlapį išvinguriavo, kokiomis gyvenvietėmis turi eiti vienas ar kitas maršrutas. Kur nors įmanoma rasti tokią informaciją, kad ir kaip tuomet nustatinėjo jų trasas? Pvz. iš Vilniaus į Skuodą yra 2 TOKS reisai - rytinis, važiuojantis per Kelmę išvyksta anksti ir gan vėlokai tą pačią dieną grįžta, o kitas, važiuojantis pro Kryžkalnį, lieka nakvoti Skuode. Kodėl ir kas pvz. nustatė, kad nakvoja būtent tas kuris vyksta pro Kryžkalnį, kodėl ne atvirkščiai sukeitus vietomis, pvz. kad tas per Kelmę galėtų važiuoti popiet ir nakvoti, o tas kryžkalninis - grįžti tą pačią dieną?

[Al1]

Norint VT integracijos, reikia, kad už viską mokėtų valstybė. Kitaip parkai ir geležinkeliai trauko paklodė tik į savo pusę. Šalčininkų AP visiškai neapsimoka vežti iki Stasylų stoties ir atiduoti pinigus geležinkeliams, kai pelningiausias iš turimų maršrutų yra būtent Šalčininkai - Vilnius. Trakų autobusams taip pat. Jie patys veža į Vilnių, todėl geležinkeliams keleivių nepristatinės. Iš kitos pusės, Trakų priemiestinis kainuoja 3,4 Euro ir važiuoja apie valandą, kai pravažiuojantys Kautros tarpmiestiniai be tarpinių sustojimų į Vilnių atveža už 2,6 Eur. TOKS ir Marijampolės AP už 2,8 Eur. Tiesa, su Trakų miesto kortele Trakų autobusų priemiestinis bilietas kainuoja berods 2,5 Euro (ir 2,7 Euro per Lentvarį). Aišku, yra ir mėnesinis.

O tie dabartiniai Kautros ar TOKS`o maršrutai, tai kiek domėjausi, jų tinklas nusistovėjęs dar nuo 1996-1997 metų. Tačiau lieka neaišku, ar tais pusiau laukiniais laikais maršrutus nubraižė ir konkursus paskelbė kažkokia valstybės institucija, ar vežėjų atstovai - kokie nors Vilniuje ar Kaune kabinete sėdintys "eismo specialistai", niekada nesilankę Žemaitijos platybėse, patys žiūrėdami Lietuvos kelių žemėlapį išvinguriavo, kokiomis gyvenvietėmis turi eiti vienas ar kitas maršrutas. Kur nors įmanoma rasti tokią informaciją, kad ir kaip tuomet nustatinėjo jų trasas? Pvz. iš Vilniaus į Skuodą yra 2 TOKS reisai - rytinis, važiuojantis per Kelmę išvyksta anksti ir gan vėlokai tą pačią dieną grįžta, o kitas, važiuojantis pro Kryžkalnį, lieka nakvoti Skuode. Kodėl ir kas pvz. nustatė, kad nakvoja būtent tas kuris vyksta pro Kryžkalnį, kodėl ne atvirkščiai sukeitus vietomis, pvz. kad tas per Kelmę galėtų važiuoti popiet ir nakvoti, o tas kryžkalninis - grįžti tą pačią dieną?

Visų maršrutų dauguma - iš tarybinių laikų. Nieko naujo iš esmės neatsirado. Jokių konkursų niekada nebuvo, nėra ir dabar. Kas nori, tas gali atidaryti maršrutą. Iki pernai metų tai buvo gan paprasta. Bet niekas nesiveržė vežti keleivių, nes jokio biznio iš to nepadarysi. Nuo pernai metų išstatė sąlygas, kurių negali įgyvendinti net ir mažesni autobusų parkai, todėl kai kurie iš jų uždarė savo maršrutus. Be to po koronos dalis maršrutų taip ir nebuvo atkurta. Irgi, pagrinde mažųjų parkų, nors kai kurie ir stambesnių vežėjų liko neatidaryti. Iš rinkos dar koronos metu pasitraukė "Transrevis", nors jo mažiausiai ir gaila, nes autobusų ir mikrobų į Kauną buvo per daug. Taip pat dar iki reformos iš tarpmiesčio pasitraukė Lazdijų AP, "Busotas" (iš Alytaus, "Busotui" priklausė ir Lazdijų AP).

O 90-aisiais ir vėliau buvo koreguojami esami maršrutai, keičiamas laikas, daromas papildomas užvažiavimas ar jis nainamas, trumpinamas ar šiek tiek kartais pailginamas maršrutas. Ir ne daugiau. Visas tarpmiesčio maršrutų tinklo pagrindas, pasikartosiu, tarybinių laikų. Tai liečia visus parkus, ne tik "Kautros" ar TOKS.

[Elis]

Problema net ne maršrutų skaičiuje, o jų dažnume ir važiavimo laikuose. Nieks nesvarsto galimybės važiuoti VT jei per dieną reisų skaičius mažiau 5.

Na čia labai priklauso nuo vietovės į kur važiuoja tas VT. Kokiam nors Kaunas-Palanga vasaros metu penki reisai per dieną būtų neadekvačiai per mažai. Kokiam nors Kaunas-Vištytis penki reisai per dieną būtų neadekvačiai per daug.

Su VT ir ypač geležinkelių integracija Lietuvoje apskritai tragedija. Tokie Trakai ar Marijampolė išvis turėtų pagrinde naudotis traukiniais, o ne autobusais, bet keleivinių traukinių tinklas Lietuvoje visiškai išdarkytas.

[Kristupas0220]

Gal kada institucijos supras ar daugės tokių žmonių, kuriems keliavimas tarpmiesčio transportu yra ne būdas nusigauti į tam tikrą vietą gyvybiškai svarbiais reikalais, bet laisvalaikio praleidimo būdas, pramoga. Juk ne visi tokie išpindėję, kuriems reikia į Balį ar Madeirą. Mane asmeniškai užsienis nedomina ir man svarbu pravažiuoti kuo daugiau nematytų kelio atkarpų savo šalyje (kiek jų dar likę) ir pvz. tikrai negerai, kad laiku nepasinaudojau proga būdamas Tauragėje 10 valandą pavažiuoti iki Panemunės reisu 10:30, kurį aptarnavo Panevėžio AP. Arba Kautros popietinis Kaunas-Visaginas pro Salaką. Gal ryšium su mažu keleivių skaičiumi, gal dėl Zarasų autobusų panaikintų reisų į Kauną šis maršrutas jau keli metai vyksta tiesiai pro Zarasus. Dabar krašto kelio nr. 179 atkarpa tarp Degučių ir Dūkšto padalinta į 2 tarpusavyje nesusisiekiančias atkarpas. Zarasų rajoną aptarnaujantis "Transporto centras" priveža tik iki Luodžių (išimtis penktadieniais, kai maršrutas pratęsiamas iki Dūkšto mokyklos), o Ignalina iš savo rajono pusės - iki Didžiasalio (tik ketvirtadieniais). O 7 km tarp Didžiasalio ir Luodžių belieka... pėstute? Mašinas (kaip ten siūlė A. Abišala) sau įsigyti gali leisti ne visi - kas dėl sveikatos problemų, finansų, kas dėl paniškos baimės gauti pirmąjį gyvenime Administracinių Nusižengimų protokolą kaip aš (liaudiškai - baudą) už įvairius neapdairius, netyčinius pažeidimus, padarytus vairuojant. Be to, autobusas, ypač jei ne mikriukas - yra fiziškai stabilesnis ir saugesnis nei lengvoji mašina, kuri gali sulįsti po vilkiku ar būti nustumta vilkiko..

[eigh]

Deja, bet taip yra. Ir netgi privatininkas "Kautra" nesistengia nugriebti grietinę, kur galėtų... Ir kas čia apie privataus verslo ir laisvos rinkos privalumus ir privačią iniciatyvą plėšosi?

Jeigu privatininkas matytų prasmę, grietinėlę nugriebtų. Dabargi mato, kad neatsipirks. Vienintelė išeitis valstybei liepti privatininkui tai daryti ir kompensuoti nuostolius. Arba kurti savo regioninius vežėjus ir skirti jiems deramą finansavimą.

[Kristupas0220]

Jeigu privatininkas matytų prasmę, grietinėlę nugriebtų. Dabargi mato, kad neatsipirks. Vienintelė išeitis valstybei liepti privatininkui tai daryti ir kompensuoti nuostolius. Arba kurti savo regioninius vežėjus ir skirti jiems deramą finansavimą.

Tai jei mato, kad neatsipirks, kodėl tuomet neuždaro visų esamų savo maršrutų reisų? Juk dalis jų gal irgi nuostolingi? Ar tiesiog politika "esami maršrutai tegu būna, jų neliesim, bet naujų aptarnauti irgi nesiimsime"? Juk Kautra, kaip suprantu, pas juos apyvarta gera, turi daug užsakymų, kone kasdien mieste pamatysi pilną užsakytų, taip pat - specialiaisiais reisais įvairių įmonių darbuotojus vežančių autobusų. Nemanau, kad susigriebę visus kitų vežėjų uždarytus maršrutus jie nubiednės. Nesubankrutuos gal gi?

[Ignalina]

Bėda čia ta pati, kaip ir Vilniaus-Visagino susisiekimo problematika. Būtų kokiai vilniečių firmai leista paleisti papildomą reisą iš Visagino į Vilnių bent sekmadienį kokią 18-19 Vilniaus kryptimi, o ne taip kaip dabar - 15:00 ir viskas, kelias su civilizacija jau nukirstas.

Meteoritas ir Seknija galų gale pradėjo nebeatlaikyti geležinkelio konkurencijos ir, ačiū dievui, dvėsti - nieko nuostabaus, retas kuris nori su mikrobu kratytis tris valandas, kai traukinys nuveža greičiau, pigiau ir patogiau. Dar neseniai turėjo išvykimus į Vilnių 18 valandą. Matyt ir kainų kėlimas nepagelbėjo - ten vairuotojai įpratę ženklią dalį pasilikti sau, tad oficialūs keleivių srautai ypač liūdint turėtų.

[eigh]

Tai jei mato, kad neatsipirks, kodėl tuomet neuždaro visų esamų savo maršrutų reisų? Juk dalis jų gal irgi nuostolingi? Ar tiesiog politika "esami maršrutai tegu būna, jų neliesim, bet naujų aptarnauti irgi nesiimsime"? Juk Kautra, kaip suprantu, pas juos apyvarta gera, turi daug užsakymų, kone kasdien mieste pamatysi pilną užsakytų, taip pat - specialiaisiais reisais įvairių įmonių darbuotojus vežančių autobusų. Nemanau, kad susigriebę visus kitų vežėjų uždarytus maršrutus jie nubiednės. Nesubankrutuos gal gi?

Keista jūsų spekuliacija, kad visi dabartiniai Kautros reisai nuostolingi. Jeigu privati kompanija išlaiko reisus, reiškia jiems tai apsimoka. Lygiai taip su kitų vežėjų uždarytais maršrutais - neima, nes neapsimoka ir nėra niekam nieko skolingi. Juk jeigu tie maršrutai būtų pelningi, jie nebūtų uždaryti.

[Kristupas0220]

Meteoritas ir Seknija galų gale pradėjo nebeatlaikyti geležinkelio konkurencijos ir, ačiū dievui, dvėsti - nieko nuostabaus, retas kuris nori su mikrobu kratytis tris valandas, kai traukinys nuveža greičiau, pigiau ir patogiau. Dar neseniai turėjo išvykimus į Vilnių 18 valandą. Matyt ir kainų kėlimas nepagelbėjo - ten vairuotojai įpratę ženklią dalį pasilikti sau, tad oficialūs keleivių srautai ypač liūdint turėtų.

Bet privalumai autobuso prieš traukinį yra netarifinės stotelės - nemažai keleivių Vilniuje atvažiuodami nuo krašto kelio nr. 102 išlipa Saulėtekyje, kai traukinys taip bet kur mieste nestoja ir priverstinai atveža į geležinkelio stotį, kurios vieta ne visiems patogi (nors oficialiai išlaipinimas kaip ir paliko st. Nemenčinės plentas, kur seniau iki PC IKI statybų buvo ženklas su raudona juostele žyminčia tolimojo susisiekimo autobusų vietą: https://www.google.com/maps/@54.7238...5410&entry=ttu

Tačiau bendru sutarimu dažniausiai išleidžiama už Nemenčinės pl. ir Saulėtekio al. sankryžos esančioje stotelėje Saulėtekis, nes ten sustoja 2 greitieji miesto autobusų maršrutai, į kuriuos galima patogiai persėsti neinant per gatvę (Nemenčinės plente centro kryptimi jie nestoja). Tiesiog kai buvo nustatinėjamos tarpmiestinių įlaipinimo/išlaipinimo vietos mieste, Vilniuje dar nebuvo jokių greitųjų autobusų, tad ir skirtumo nebuvo, kurią stotelę įteisinti kaip išlaipinimą vykstant link stoties - Saulėtekį ar Nemenčinės pl. Dabar laikai pasikeitė, tačiau naujovių, proveržio netarifinių stotelių srityje - jokio. Ta sinergija tarp miesto VT ir tarpmiestinių autobusų persėdant iš vienų į kitus derinant patogesnes sustojimo vietas ir atvirkščiai yra itin svarbi keliaujant tolimais reisais. Pvz. viena dažniausių vietų, kur keleiviai prašo išleisti, tačiau grafike išlaipinimo sustojimas nenumatytas - tai Burbiškių st. (atvykstant nuo A1 bei A4/A16).

Priešingoje gatvės pusėje, išvykstant iš Vilniaus ta Nemenčinės plento stotelė šalia Antakalnio žiedo nuo senų laikų pasidarė kaip kokia mini autobusų stotis (panašiai kaip Fabijoniškės link Panevėžio ar Ateities/Molėtų plentas link Utenos, kur nešuliais apsikrovę keleiviai irgi laukia autobusų (nežinodami, kokio užpildymo autobusas atvažiuos, ar liks laisvų vietų), tame tarpe ir tų į Visaginą. Dabar atidarius naują autobusų stotį, (jei joje įrengtos kasos), gal sudarys galimybę įsigyti pirmyn-atgal (nes lig šiol Vilniuje parduodavo tik į vieną pusę) arba net leis pirkti internetu.

[Al1]

Kas dėl Visaginas - Vilnius maršrutų, tai iš tiesų jie atsirado apie 2000-uosius. Iki tol iš Visagino į Vilnių važinėjo berods tik Švenčionių AP vieną kartą per dieną. Kas dėl Saulėtekio, tai ten išlipa dažniausiai ne tie, kurie atvažiuoja iš Visagino (nebent studentai ir tai tik dažniausiai sekmadieniais ar pirmadieniais ryte), bet iš Pabradės, Nemenčinės, Pailgės (yra du reisai per dieną iš Visagino ir į Visaginą su sustojimais daugumoje stotelių ir užvažiavimu į Nemenčinę) ar Švenčionių važiuojantys į Vilnių, kam reikia Antakalnio.

Ankstesnėmis sąlygomis (t.y. iki pernai metų "reformos"), jei tiek daug maršrutų uždarė kiti parkai, tai "Kautra" bent dalį iš jų būtų paėmusi. Bet dabartinėmis sąlygomis, kai vien atidarant maršrutą reikia išpildyti debiliškus reikalavimus, ji nei perima, nei atidaro kitų parkų kai kuriuos maršrutus. Nors "Kautrai" autobuso amžius nėra kritinis dalykas, jų turi pakankamai ir naujų ar apynaujų. Debiliškas užstats - 10 tūkstančių eurų tikriausiai pagrindinė problema.

[Visdarlietus]

Na čia labai priklauso nuo vietovės į kur važiuoja tas VT. Kokiam nors Kaunas-Palanga vasaros metu penki reisai per dieną būtų neadekvačiai per mažai. Kokiam nors Kaunas-Vištytis penki reisai per dieną būtų neadekvačiai per daug.

Su VT ir ypač geležinkelių integracija Lietuvoje apskritai tragedija. Tokie Trakai ar Marijampolė išvis turėtų pagrinde naudotis traukiniais, o ne autobusais, bet keleivinių traukinių tinklas Lietuvoje visiškai išdarkytas.

Tame ir esmė, kad iš vienos pusės 5 per daug, bet jei jų mažiau niekas autobusu nevažiuos. Nes čia xx amžiuje buvo galima išvažiuoti ryte ir grįžti vakare prisitaikant prie 2 maršrutų per dieną.
Beje daugelyje išsivysčiųsių vakarų Europos šalių tarp tokių miestų kaip Kaunas ir Vištytis autobusai važiuoja bent jau kas 2 valandos. Tai ar tikrai 5 reisų per daug?

[MantasMa]

Sveiki, kaip interpretuoti šitą keleivių vežimo taisyklių punktą?
„30. Keleiviai įlaipinami ir išlaipinami autobusų stotyse ir stotelėse, numatytose eismo tvarkaraščiuose. Sustoti šiose autobusų stotyse ir stotelėse yra būtina. Galinėse ir tarpinėse autobusų stotyse keleiviai išlaipinami atvykimo aikštelėje“.

Ar tai reiškia, kad autobuso vairuotojas privalo stoti visose maršruto stotelėse nepriklausomai, ar yra įlipančių/išlipančių?

Aš kartais važiuoju su TOKS autobusais, tai tikrai visose stotelėse nestoja, jei nėra įlipančių arba stovinčių autobuso priekyje išlipančių. Tik tas grūdimasis į autobuso priekį nėra saugus, nes važiuojant derėtų sėdėti prisisegus diržą. Mėginau kartą STOP mygtuką paspausti artėjant prie savo stotelės kaip pranešimą apie planuojamą išlipimą, tai vairuotojas persigando, pasirodo, jie tą mygtuką interpretuoja kaip nelaimės signalą skubiam sustojimui. Nesuprantu, kaip civilizuotai ir saugiai informuoti vairuotoją, kad mano stotelės nepravažiuotų.

[Kristupas0220]

Sveiki, kaip interpretuoti šitą keleivių vežimo taisyklių punktą?
„30. Keleiviai įlaipinami ir išlaipinami autobusų stotyse ir stotelėse, numatytose eismo tvarkaraščiuose. Sustoti šiose autobusų stotyse ir stotelėse yra būtina. Galinėse ir tarpinėse autobusų stotyse keleiviai išlaipinami atvykimo aikštelėje“.

Ar tai reiškia, kad autobuso vairuotojas privalo stoti visose maršruto stotelėse nepriklausomai, ar yra įlipančių/išlipančių?

Aš kartais važiuoju su TOKS autobusais, tai tikrai visose stotelėse nestoja, jei nėra įlipančių arba stovinčių autobuso priekyje išlipančių. Tik tas grūdimasis į autobuso priekį nėra saugus, nes važiuojant derėtų sėdėti prisisegus diržą. Mėginau kartą STOP mygtuką paspausti artėjant prie savo stotelės kaip pranešimą apie planuojamą išlipimą, tai vairuotojas persigando, pasirodo, jie tą mygtuką interpretuoja kaip nelaimės signalą skubiam sustojimui. Nesuprantu, kaip civilizuotai ir saugiai informuoti vairuotoją, kad mano stotelės nepravažiuotų.

Formaliai taip, bet jei nieks nesiruošia išlipti ar nelaukia, tai nieks iš vairuotojų nestoja, nes jeigu taip žaisi, tai labai vėluosi (t.y. sustoji, atidarysi duris, palauksi, tuomet vėl uždarysi...). Dar yra idiotiškas punktas, kad tarpinėse stotyse keleiviai išlaipinami atvykimo aikštelėse. Nu jo, norėčiau pamatyti nors kartą, kaip kokioje Panevėžio stotyje autobusas vykstantis iš Vilniaus į Biržus pirmiausia sustoja ne Biržų krypties aikštelėje, kur jo jau laukia visas pulkas žmonių, bet pirmiausia į atvykimo peroną įsiremia priekiu, visus išleidžia, tuomet paduoda atbuliniu, persimanevruoja į reikiamą išvykimo aikštelę priekiu ir tik tuomet pradeda visus laipinti ir tada vėl jungia atbulinę pavarą, tada išsitiesina ir tik tada išžviegia iš stoties...

[1G2G]

Formaliai taip, bet jei nieks nesiruošia išlipti ar nelaukia, tai nieks iš vairuotojų nestoja, nes jeigu taip žaisi, tai labai vėluosi (t.y. sustoji, atidarysi duris, palauksi, tuomet vėl uždarysi...). Dar yra idiotiškas punktas, kad tarpinėse stotyse keleiviai išlaipinami atvykimo aikštelėse. Nu jo, norėčiau pamatyti nors kartą, kaip kokioje Panevėžio stotyje autobusas vykstantis iš Vilniaus į Biržus pirmiausia sustoja ne Biržų krypties aikštelėje, kur jo jau laukia visas pulkas žmonių, bet pirmiausia į atvykimo peroną įsiremia priekiu, visus išleidžia, tuomet paduoda atbuliniu, persimanevruoja į reikiamą išvykimo aikštelę priekiu ir tik tuomet pradeda visus laipinti ir tada vėl jungia atbulinę pavarą, tada išsitiesina ir tik tada išžviegia iš stoties...

Klaipėdoje būtent taip ir vyksta.

[Kristupas0220]

Klaipėdos fenomeną paaiškinti sunku. gal todėl, jog tuose dvejuose išlaipinimo peronuose vairuotojams patogiau išsikrauti siuntas ir jas pristatyti į skyrių?
Ir kaip išgyvendinti tą vairuotojų neužvažiavimą į stotelę, o stojimą "ten kur keleiviai laukia"? Pirmiausia reiktų bausti vairuotojus, kad stoja ne stotelėje, o tiesiog važiuojamoje dalyje, o paskui gal ir keleivius, kad laukia ne stotelėje, kai vairuotojai bus įpratinti prie tvarkos. Net LTSA priminimai išsiunčiami visiems vežėjams bendrai, nepadeda suvaldyti kiekvieno vairuotojo savivalės.
Pvz. prisegu vietą Ylakiuose, kur neoficialiai bendru sutarimu su keleiviais, stoja autobusai važiuojantys link Skuodo. Aš kaip užaugęs Vilniaus mieste, kur miesto VT vairuotojai stoja tiksliai ten, kaip pavaizduota schemoje, tai man tikrai buvo siaubas, kai pirmąkart pamačiau, kad vairuotojas nesisukioja po nelogiškai įrengtą stotelę, bet stoja tiesiog gatvėje, nes keleiviai taip laukia. Aš jei būčiau vairuotojas, tai pirmąkart važiuodamas taip ir būčiau palikęs tuos žmones, nes ką aš žinau ko jie ten stovi vidury niekur prie sienos...
https://www.google.com/maps/@56.2797...5410&entry=ttu