[LT] Tarpmiestinis susisiekimas autobusais

[Al1]

Ne visur. Dar kartą kartoju, kad negalima lyginti tik kuro kainos ir bilieto kainos. Užsienyje vien už tai, kad turi automobilį, tenka pakloti nemenką sumą mokesčių, draudimas ne kapeikas kainuoja, remontas ir t.t. Aišku, jei važiuoji automobiliu iš Lietuvos, tai kita kalba.

Pritariu. Bet jei jau apdraudi mašiną 2017.08.01-2018.07.31 KASKO, tai išlaidos jau PADARYTOS. Jei važiuosi Vilnius-Klaipėda 2017.08.15 traukiniu, tai KASKO išlaidų tau niekas negrąžins. Grynai teoriškai, mašina gali stovėti, būti 0 km per metus, bet išlaidų jai yra. Ir ką? Ir nieko

VT politika gali lemti elgesį:
(1) Ar man reikia mašinos (taip pat ir šeimos atveju)?
(2) Ar mums reikia antros mašinos (šeimos atveju)?

Su pirmu klausimu vis dažniau susiduria senamiesčių, centrų gyventojai. Jie vertina VT, Taksi, Uber, dviračio, City bee alternatyvas mašinai. Matosi, kad pirmiausia Kautra, o iš paskos LG, Toks taikosi į tokius gyventojus siūlydama wi-fi, dviračio vežimą, el. bilietus ir pan.

Yra išlaidos, kurios nepriklauso, kiek važinėsi, ir yra išlaidos, kurios priklauso, nuo to, ar bus važinėjama ir kiek. Draudimas yra fiksuotos išlaidos ir sudaro palyginti nedidelė išlaidų dalį, vos kelis procentus. Visos kitos priklauso nuo ridos ir kiek laužosi automobilis (jei važinėjam šunkeliais ir pan.), kiek "mylimas" automobilis plovimu, salono valymais ir nebūtinomis išlaidomis ir t.t.

[Gator]

Galiu palygint su kitomis valstybemis kuriose esu vaziaves tarpmiestiniu transportu. VISUR VT buvo brangesnis nei kelione asmeniniu automobiliu. Deja patogumo lygiu musu VT stipriai atsilieka.

Keista, man atvirkščiai atrodė. Ir tas pats kalbant apie pvz. Kaunas - Vilnius, Kaunas - Ryga, Kaunas - Varšuva. Visur automobiliu yra brangiau kas yra natūralu.

Jei autobusu brangiau tai reiškia, kad orientuojamasi tik į automobilių neturinčius, nes turintiems nėra jokios paskatos važiuoti daug ilgiau, nepatogiau ir brangiau.
Čia konkretus nesusipratimas.
Automobiliu turėtų pigiau kainuoti tik dviese metantis ant kelionės, bet ne vienam. Tiesą sakant netgi šokiruojantis nesusipratimas.

[Gator]

Ne visur. Dar kartą kartoju, kad negalima lyginti tik kuro kainos ir bilieto kainos. Užsienyje vien už tai, kad turi automobilį, tenka pakloti nemenką sumą mokesčių, draudimas ne kapeikas kainuoja, remontas ir t.t. Aišku, jei važiuoji automobiliu iš Lietuvos, tai kita kalba.



Yra išlaidos, kurios nepriklauso, kiek važinėsi, ir yra išlaidos, kurios priklauso, nuo to, ar bus važinėjama ir kiek. Draudimas yra fiksuotos išlaidos ir sudaro palyginti nedidelė išlaidų dalį, vos kelis procentus. Visos kitos priklauso nuo ridos ir kiek laužosi automobilis (jei važinėjam šunkeliais ir pan.), kiek "mylimas" automobilis plovimu, salono valymais ir nebūtinomis išlaidomis ir t.t.

Man eksploatacinės išlaidos (remontai dėl ridos nudėvėtų detalių, padangos ir tt.) galbūt siekia 10proc kuro kainos. Taip, kad mūsų išlaidos skirtingos.
Draudimų ir kt. neskaičiuoju šiuo, nes jau parašė, kad jų nei centro nesusigrąžinsiu jei vienai ar kitai kelionei pasirinksiu autobusą.

Draudimo kainas galima vertinti tik tada kai lygini ar apskritai atsisakyt automobilio ir važinėt tik VT. Jei automobilį bet kokiu atveju turi, tada kitaip viskas.

[Al1]

Lyginti reikia. Automobilis ir VT yra konkurentai. Vadinasi, turi automobilį, neturi jo, lygini kelionės iš taško A į tašką B kainą. Ir nesek pasakų, kad kitos išlaidos sudaro 10 proc. nuo kuro kainos. Net ir naujam automobiliui taip nėra. Berods šioje temoje aš žiemą primetinėjau, kiek kainuoja kuras per metus berods 10 tūkst. km, kiek kainuoja kitos išlaidos automobiliui ir gavosi, kad kaina dvigubėja. O kur dar paties automobilio kaina. Važiuojantis VT moka tik už kelionę, t.y. tiek, kiek bilietas kainuoja. O važiuojantis automobiliu turi įvertinti visą automobilio eksploatavimo ciklo kainą. Kalbos apie komfortą, greitį ir t.t. į kainą neįeina. Vertinamas važiavimo kompleksas, kuri sudaro kaina (bilietai, jei VT ar automobilio 1 km ridos pilna kaina, išvedama iš eksploatavimo ciklo, į kurį įeina ir kuras, padauginta iš atstumo), greitis, komfortas ir kt.

[Vilnietizz]

Tarpmiestinis transportas išsivystymu ir šiuolaikinių technologijų panaudojimu jau lenkia miesto VT

Naujojoje Kauno autobusų stotyje buvo įrengti pirmieji Lietuvoje bilietų pardavimo automatai, dabat tokie patys atsirado ir Vilniaus AS

http://www.madeinvilnius.lt/naujieno...obusu-stotyje/

[Gator]

Naktiniais reisais keliauti bus daug patogiau, Kauno AS dirbs visą parą:

http://kauno.diena.lt/naujienos/kaun...sa-para-822741

[Al1]

Kas per pusgalviai sugalvojo tarpmiestinio ir priemiestinio VT stotelę įkišti į privažiuojamąją gatvę? Jis tiesiog čia nestos. O paskui dar stebisi, kodėl žmonės nesinaudoja VT. Todėl kad jis nepatogus ir jam sudaromos kliūtys. Jei būtų normalus VT, tai iš viso tokių rekonstrukcijų kaip dabar Grigiškėse net nereikėtų - būtų pakakę to, kas buvo.

[Sula]

Teisinga pastaba. Be to jie turės važiuoti per visas Grigiškes.
11 000 "miestelis" kaip ir lieka be normalaus tarpmiestinio susisiekimo.
Išvažiavimas ties "Lukoil" irgi per siauras - vis bortai nudaužyti. O svajoja apie 130 kmh.

[vėkas]

Kas per pusgalviai sugalvojo tarpmiestinio ir priemiestinio VT stotelę įkišti į privažiuojamąją gatvę? Jis tiesiog čia nestos.

O tarpmiestinis stojo kol stotelė buvo greitkelyje? Ar tikrai tokia problema yra? Priemiestinis stoja ir stos, nes yra paklausa.

Išvažiavimas ties "Lukoil" irgi per siauras - vis bortai nudaužyti. O svajoja apie 130 kmh.

Kaip bortai ties išvažiavimu susiję su planuojamu greičiu magistralėje? Net ir sutinkant, kad tai yra netinkamas sprendimas.

Mes, šio forumo dalyviai, dažnai pageidaujam "Vasiukų" lygio sprendimų ten, kur tam nėra jokio racionalaus pagrindo - siūlyčiau kritikuojant siūlyt realistines alternatyvas.

[mantasm]

Jei būtų normalus VT, tai iš viso tokių rekonstrukcijų kaip dabar Grigiškėse net nereikėtų - būtų pakakę to, kas buvo.

Jei neteko niekada važiuoti pro tą vietą - nereikia komentuot. Joks pasaulio VT nebūtų išsprendęs užtvankos tilto problemų. Kaip tik po rekonstrukcijos pagaliau galės VT normaliai važinėti. Prieš 20 metų su ryškiai mažesniu srautu šita vieta buvo tokia pat problema.

Teisinga pastaba. Be to jie turės važiuoti per visas Grigiškes.

Nusuks į privažiuojamąjį kelią, pavažiuos juo kokį 1km ir išsuks atgal į autostradą. Kame problema?

[Al1]

Jei neteko niekada važiuoti pro tą vietą - nereikia komentuot. Joks pasaulio VT nebūtų išsprendęs užtvankos tilto problemų. Kaip tik po rekonstrukcijos pagaliau galės VT normaliai važinėti. Prieš 20 metų su ryškiai mažesniu srautu šita vieta buvo tokia pat problema.



Nusuks į privažiuojamąjį kelią, pavažiuos juo kokį 1km ir išsuks atgal į autostradą. Kame problema?

Čia ne autostrada. Ir niekada nebus. Taigi, priemonės, kurios naudojamos, yra visiškai perteklinės. Būtų pakakę atskirti stotelę nuo magistralinių juostų borteliais ir tvorele, or įvažiavimą bei išvažiavimą iš jos realizuoti 150 m ruože. Esmė tame, kad keleivių nuolat nebūna, todėl autobuso įvažiavimas į miesto juostą ir važiavimas ja 50 km/h tik ilgins kelionės trukmė. Dabar gi aautobusai, yra keleivių ar nėra, turės įvažiuoti į vietinio eismo gatvę. Galiausiai vežėjai paims ir atsisakys sustojimo. Ir niekas jų neprivers to nedaryti, nes gi laisva rinka, valstybė nesikiša. Liks tik vienas kitas maršrutas, kuris stos. Dažniausiai tik ryte ir po pietų, kai važiuoja moksleiviai. Taip grigiškiečiai neteks galimybės naudotis tolimojo susisiekimo autobusais. Norėdami nuvažiuoti į Kauną ar Vievį, turės vykti į Vilniaus stotį.

Kas dėl užtvankos - kitas klausimas ir tai nesusiję su A1 tokia apimtimi, kokia daromi darbai dabar. Ir nereikia painioti miesto VT ir tolimojo. Kalba eina apie tarpmiestinių ir priemiestinių autobusų stotelę, kurioje miesto VT seniai jau nebestoja.

O tarpmiestinis stojo kol stotelė buvo greitkelyje? Ar tikrai tokia problema yra? Priemiestinis stoja ir stos, nes yra paklausa.

Stoja.

[mantasm]

Viskas ten labai susiję. Reiktų vietos stotelei, reiktų vietos perėjai, reiktų vietos dar kam nors... Ir visa tai dėl teorinių kelių keleivių. Kuriuos gali paimti ir iš stotelės privažiuojamąjame kelyje, kurios šiaip ar taip reikia.

Tie maršrutai kuriems rupėdavo kiekviena minutė ir taip nestodavo. Keleiviams irgi nebereiks mojuot, kad iš už poros šimtų metrų juos pamatytų - dabar arba stos, arba nestos.

[Sula]

O tarpmiestinis stojo kol stotelė buvo greitkelyje? Ar tikrai tokia problema yra? Priemiestinis stoja ir stos, nes yra paklausa.

Be abejo, dauguma stojo. Problema yra, bendruomenė jau skundėsi ir dėl nestojančių. Betgi pas mus didieji vežėjai kartais patys "deda" ant klientų. Dabar dalis stos, bet kiek prailgės važiavimo laikas ir veltui važinėjama vidinėmis gatvėmis.

Kaip bortai ties išvažiavimu susiję su planuojamu greičiu magistralėje? Net ir sutinkant, kad tai yra netinkamas sprendimas.

Tuo, kad greitėjimo juosta neatitinka jokių reikalavimų, jei tai bus automagistralės statusą turintis kelias. Autobusai ir fūros puse korpuso išlenda į greito eismo juostą. Tai niekuo nesusiję???

Nusuks į privažiuojamąjį kelią, pavažiuos juo kokį 1km ir išsuks atgal į autostradą. Kame problema?

Išsukimas bus tik ties "Lukoil" degaline.

[Zorro]

Be abejo, dauguma stojo. Problema yra, bendruomenė jau skundėsi ir dėl nestojančių. Betgi pas mus didieji vežėjai kartais patys "deda" ant klientų. Dabar dalis stos, bet kiek prailgės važiavimo laikas ir veltui važinėjama vidinėmis gatvėmis.

.

Tik bilietų iki Grigiškių neparduodavo, bet keleivius išleisdavo. Jeigu reikia tik Grigiškų ar Lentvario, kam važiuoti beveik 20 km į Vilnių, o paskui atgal.

[Sula]

Tik bilietų iki Grigiškių neparduodavo, bet keleivius išleisdavo. Jeigu reikia tik Grigiškų ar Lentvario, kam važiuoti beveik 20 km į Vilnių, o paskui atgal.

Šakių autobusų parkas ir TOKS parduodavo, uošviai nuolat važinėjo.

[Zorro]

Čia paskutinis iš Kauno. Jei ne stos Grigiškėse, atgal iš Vilniaus tik su taksi.

[Fulgur]

Grigiškių gyventojai turi ne per A1 lakstyti dieną naktį, o sėsti į VVT->Lentvaris->traukinys ir pirmyn į Kauną.

Niekas nesipiktina, kad Vilnius-Klaipėda (Palanga, Nida, Šventoji) nestoja Kaune (o stoja Kryžkalnyje, kuris ne visuose žemėlapiuose yra). Nors Kaunas - ne Grigiškės.

[Al1]

Jie per A1 ir nelaktsto - tam seniausiai yra požeminė perėja. Kas dėl traukinio, tai iš Grigiškių į Lentvarį nėra normalaus miesto susisiekimo (68 važiuoja per retai), nes Grigiškės - Vilnius, o Lentvaris - Trakų raj. Priemiestinio taip pat. Daugumai patogiau važiuoti autobusu, nes taip greičiau (nereikia trenktis į Lentvarį).

[Zorro]

Ne tik Kaunas, dar yra Vievis, Elektrėnai, iš kur žmonės važiuoja. O grigiškiečiams ir lentvarečiams ir nuo pajūrio patogu Grigiškėse išlipti.

[Lettered]

Grigiškių gyventojai turi ne per A1 lakstyti dieną naktį, o sėsti į VVT->Lentvaris->traukinys ir pirmyn į Kauną.

Niekas nesipiktina, kad Vilnius-Klaipėda (Palanga, Nida, Šventoji) nestoja Kaune (o stoja Kryžkalnyje, kuris ne visuose žemėlapiuose yra). Nors Kaunas - ne Grigiškės.

Kaune stoja A1 esančioje Devinto forto stotelėje.

[Fulgur]

Jie per A1 ir nelaktsto - tam seniausiai yra požeminė perėja. Kas dėl traukinio, tai iš Grigiškių į Lentvarį nėra normalaus miesto susisiekimo (68 važiuoja per retai), nes Grigiškės - Vilnius, o Lentvaris - Trakų raj. Priemiestinio taip pat. Daugumai patogiau važiuoti autobusu, nes taip greičiau (nereikia trenktis į Lentvarį).

Perėjos daug kur yra, deja, ne visi pareigingi pėstieji. Užtenka, kad vienas iš 10 lakstytų, kas sukuria nelaimių statistiką. Ir nesvarbu ar šalia požeminė (atsiras kam smirda), ar virš kelio (atsiras ką supa, galva sukasi nuo aukščio), ar reguliuojama (ilgai laukti). Geriausia tą poreikį eiti per kelią naikinti. Tas ir daroma.

O problemos sprendimas - VVT68 tereikia priderinti prie traukinių tvarkaraščio.

PS
Susisiekimas su Kaunu pagerėtų, jei keliolika reisų Vilnius-Klaipėda ruože užsuktų į Kauną.
Bet visi supranta, kad dėl ilgos trukmės tada netektų keleivių Vilnius-Klaipėda atstume.