Skelbimas

Collapse
No announcement yet.

[VLN] Vilniaus miesto viešojo transporto istorija

Collapse
X
 
  • Filtrai
  • Laikas
  • Show
Clear All
new posts

    Prie tos pačios temos, priminkit, jei kas žinote, kada Vilniuje (ir kitur Lietuvoje) pirmą kartą išvis atsirado įgarsinti stotelių pranešimai viešąjame transporte?

    Comment


      Vilniuje tarybinias laikais. Kada tiksliai, nežinau. Kažkur 197X antroje pusėje. Beje, aparatūra buvo vietinio išdirbimo. Kažkurios tai iš Vilniaus elektronikos gamyklų. Dar buvo Kaune. Irgi tarybiniais laikais. O kituose miestuose, jei neklystų, nebuvo ir atsirado jau prie Lietuvos gerokai po 2000-ųjų, kai pradėti diegti pirmieji elektroniniai komposteriai. Kas tie kiti miestai? Klaipėda, Šiauliai, Panevėžys. Druskininkuose, Alytuje, kai konkursus laimėjo "Kautra", tai irgi atsirado skelbimas.

      Comment


        Parašė Al1 Rodyti pranešimą
        Vilniuje tarybinias laikais. Kada tiksliai, nežinau. Kažkur 197X antroje pusėje. Beje, aparatūra buvo vietinio išdirbimo. Kažkurios tai iš Vilniaus elektronikos gamyklų. Dar buvo Kaune. Irgi tarybiniais laikais. O kituose miestuose, jei neklystų, nebuvo ir atsirado jau prie Lietuvos gerokai po 2000-ųjų, kai pradėti diegti pirmieji elektroniniai komposteriai. Kas tie kiti miestai? Klaipėda, Šiauliai, Panevėžys. Druskininkuose, Alytuje, kai konkursus laimėjo "Kautra", tai irgi atsirado skelbimas.
        Nuo 1979 metu Vilniuje sustojimus pranesdavo ponia Urrsule Vaskelyte. Nuo 2012 m visus troleibusu marsrutu sustojimus pranesa Jokubauskaite.

        Comment


          Parašė Nerijus_kns Rodyti pranešimą

          Nuo 1979 metu Vilniuje sustojimus pranesdavo ponia Urrsule Vaskelyte. Nuo 2012 m visus troleibusu marsrutu sustojimus pranesa Jokubauskaite.
          Dabar tiek autobusų, tiek troleibusų maršrutų stoteles praneša Jokubauskaitė. O seniau kiek suprantu, skirdavosi pranešėja autobusų ir troleibusų maršrutuose, ar Uršulė ne tik troleibusams, bet ir autobusams buvo?

          Comment


            Parašė Vilniaus gyventojas Rodyti pranešimą

            Dabar tiek autobusų, tiek troleibusų maršrutų stoteles praneša Jokubauskaitė. O seniau kiek suprantu, skirdavosi pranešėja autobusų ir troleibusų maršrutuose, ar Uršulė ne tik troleibusams, bet ir autobusams buvo?
            P. Ursule Lietuvos radijuje yra irasius visu troleibusu irasus iki 2011 m. Autobusu sustojimu pranesimai tuo metu igarsinti p. Ritos Girijotienės. Veliau suvienodinta, ir viska pranesa R.Jokubauskaite

            Comment


              Parašė Al1 Rodyti pranešimą
              Vilniuje tarybinias laikais. Kada tiksliai, nežinau. Kažkur 197X antroje pusėje. Beje, aparatūra buvo vietinio išdirbimo. Kažkurios tai iš Vilniaus elektronikos gamyklų. Dar buvo Kaune. Irgi tarybiniais laikais. O kituose miestuose, jei neklystų, nebuvo ir atsirado jau prie Lietuvos gerokai po 2000-ųjų, kai pradėti diegti pirmieji elektroniniai komposteriai. Kas tie kiti miestai? Klaipėda, Šiauliai, Panevėžys. Druskininkuose, Alytuje, kai konkursus laimėjo "Kautra", tai irgi atsirado skelbimas.
              O, Kaune pradžioj kartais ne vairuotojai pranešinėjo?

              Comment


                Tai vairuotojai ir pranešinėjo. Ne tik Kaune. Alytuje irgi vairuotojai pranešinėjo. Bet tik kai kurie ir jei buvo ūpas...

                Comment


                  Bent jau po 1990m Kaune autobusuose niekad nesu girdėjęs, pirmą kartą pranešimai atsirado tik 2004 su Solaris autobusais ir po truputį paleido į kitus autobusus. Troleibusuose būdavo.

                  Comment


                    Šį vakarą pataikiau ant T4 #1681, kuriame rašė senąjį J. Tumo-Vaižganto stotelės pavadinimą
                    Click image for larger version

Name:	20240808_213225.jpg
Views:	840
Size:	1,24 MB
ID:	2145148

                    Comment


                      Parašė Garbanius Rodyti pranešimą
                      Bent jau po 1990m Kaune autobusuose niekad nesu girdėjęs, pirmą kartą pranešimai atsirado tik 2004 su Solaris autobusais ir po truputį paleido į kitus autobusus. Troleibusuose būdavo.
                      Pirmoji pranešėja Kaune buvo Loreta Mačiulienė

                      Comment


                        Parašė Medūza Rodyti pranešimą

                        Gaila, kad jau mirusi prieš 8 metus, nes dabar galėtų įgarsinti. Šiaip keista, kad jos balsą pakeitė dar 2011 m., kai ji dar gyva buvo...
                        Teta nuo 2010 metu atsisake irasineti sustojimus.Buvo nuspresta visus irasus perrasyti R.Jokubauskaites balsu. Na o a.a tetos intonacija tikrai sugebeciau igarsinti sustojimus as.

                        Comment


                          Klausimas iš Vilniaus ATĮ istorijos. Gal yra koks buvusių Vilniaus ATĮ sąrašas, kur galima būtų sužinoti kokiu numeriu kokia buvo ATĮ? Ar tai buvo tik keleivių vežimo įmonės ar ir krovinių, o gal būt netgi ir specialaus transporto? Kuri buvo ATĮ-1?

                          Comment


                            Specialus autotransportas buvo atskiras ATĮ tipas, taip ir vadinosi Spec. ATĮ. Buvo atskira emblema, skirtinga nuo paprastų ATĮ. ATĮ-1 buvo.
                            Vilniuje autobusų parkas nebuvo ATĮ, nors emblemą turėjo tokią pačia kaip ir visos kitos Lietuvos miestų ATĮ. Šiaip tai tarybiniais metais struktūra keitėsi. Visos ATĮ priklausė Susisiekimo ministerijai (ar jos analogui), tendencija buvo įmones stambinti steigiant susivienijimus. Įmonės (ATĮ) veikė kaip filialai ar autonominiai vienetai, nors turėjo "stogą" susivienijimo pavidale.

                            Visos kitos ATĮ buvo krovinių vežimo, išskyrus ATĮ-7, kurios parką sudarė mikrobai "Latvija", važinėję kaip maršrutiniai taksi mieste ir ekspresai į Kauną, Alytų, dar berods buvo kažkokie tai "Latvijų" reisai ir į Baltarusiją (ne Minską). Taip pat šitos ATĮ parke buvo lengvieji krovininiai IŽ (su būda), taip pat tikriausiai ErAZ krovininiai mikrobai. Aptarnavo įvairias Vilniaus miesto įstaigas ir įmones (kaip paštas, buitinis gyventojų aptarnavimas, smulkus prekių išvežiojimas kitoms įmonėms ir pan.). Turėjo ir lengvųjų automobilių žmonėms vežti, kuriuos įmonės galėjo užsisakyti, kai joms reikėjo. Taip pat aptarnavo vyriausybę, ministrų kabinetą (lengvieji automobiliai).

                            Beje, taksi parkas irgi turėjo tą pačia ATĮ emblemą, kaip ir visos kitos...

                            Čia yra 1991 vyriausybės nutarimas dėl ATĮ suskaidymo į autotransporto įmones ir autobusų parkus su įmonių sąrašu: https://e-seimas.lrs.lt/portal/legal...9-41440a5105df

                            Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Panevėžio ir Šiaulių ATĮ čia nėra. Bet yra tik Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio autobusų partai ir taksi parkai bei Kauno miesto ir užmiesčio (vėliau tapo Kautra) autobusų parkai. Vilniaus miesto ATĮ ir AP šiame nutarime nėra.

                            Šiaip tai tarybiniais laikais buvo visai kitokia sistema. Pavyzdžiui, tarkim buvo Pabaltijo geležinkelis. Lietuvoje veikė dvi jo apygardos. Bet tose apygardose depai, stambios stotys, eismo valdymu užsiimančios organizacijos ir t.t. turėjo atskiro juridinio asmens statusą. Panašiai buvo ir su transportu, paštu, telefonu. Nebuvo vienos įmonės kaip "paštas", vienos įmonės kaip "telefonų tinklai" ar pan. Veikė regioninės įmonės, kurios tiesiogiai buvo pavaldžios arba ministerijai, arba per susivienijimą ministerijai.
                            Paskutinis taisė Al1; 2024.09.02, 10:47.

                            Comment


                              Parašė Al1 Rodyti pranešimą
                              Specialus autotransportas buvo atskiras ATĮ tipas, taip ir vadinosi Spec. ATĮ. Buvo atskira emblema, skirtinga nuo paprastų ATĮ. ATĮ-1 buvo.
                              Vilniuje autobusų parkas nebuvo ATĮ, nors emblemą turėjo tokią pačia kaip ir visos kitos Lietuvos miestų ATĮ. Šiaip tai tarybiniais metais struktūra keitėsi. Visos ATĮ priklausė Susisiekimo ministerijai (ar jos analogui), tendencija buvo įmones stambinti steigiant susivienijimus. Įmonės (ATĮ) veikė kaip filialai ar autonominiai vienetai, nors turėjo "stogą" susivienijimo pavidale.

                              Visos kitos ATĮ buvo krovinių vežimo, išskyrus ATĮ-7, kurios parką sudarė mikrobai "Latvija", važinėję kaip maršrutiniai taksi mieste ir ekspresai į Kauną, Alytų, dar berods buvo kažkokie tai "Latvijų" reisai ir į Baltarusiją (ne Minską). Taip pat šitos ATĮ parke buvo lengvieji krovininiai IŽ (su būda), taip pat tikriausiai ErAZ krovininiai mikrobai. Aptarnavo įvairias Vilniaus miesto įstaigas ir įmones (kaip paštas, buitinis gyventojų aptarnavimas, smulkus prekių išvežiojimas kitoms įmonėms ir pan.). Turėjo ir lengvųjų automobilių žmonėms vežti, kuriuos įmonės galėjo užsisakyti, kai joms reikėjo. Taip pat aptarnavo vyriausybę, ministrų kabinetą (lengvieji automobiliai).

                              Beje, taksi parkas irgi turėjo tą pačia ATĮ emblemą, kaip ir visos kitos...

                              Čia yra 1991 vyriausybės nutarimas dėl ATĮ suskaidymo į autotransporto įmones ir autobusų parkus su įmonių sąrašu: https://e-seimas.lrs.lt/portal/legal...9-41440a5105df

                              Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Panevėžio ir Šiaulių ATĮ čia nėra. Bet yra tik Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio autobusų partai ir taksi parkai bei Kauno miesto ir užmiesčio (vėliau tapo Kautra) autobusų parkai. Vilniaus miesto ATĮ ir AP šiame nutarime nėra.

                              Šiaip tai tarybiniais laikais buvo visai kitokia sistema. Pavyzdžiui, tarkim buvo Pabaltijo geležinkelis. Lietuvoje veikė dvi jo apygardos. Bet tose apygardose depai, stambios stotys, eismo valdymu užsiimančios organizacijos ir t.t. turėjo atskiro juridinio asmens statusą. Panašiai buvo ir su transportu, paštu, telefonu. Nebuvo vienos įmonės kaip "paštas", vienos įmonės kaip "telefonų tinklai" ar pan. Veikė regioninės įmonės, kurios tiesiogiai buvo pavaldžios arba ministerijai, arba per susivienijimą ministerijai.
                              Kadangi emblema buvo ta pati, tad galima laikyti kaip ir viena ir ta pati įmonė visur buvo išskyrus spec ATĮ? O vyriausybę ir ministrų kabinetą aptarnaudavo kartais ne dabartinis (bent jau prieš keletą metų buvo) "Autoūkis"? T.y. speciali ATĮ skirta tik valdžios organams, arba kaip pvz Respublikos prezidento transportą aptarnauja vadovybės apsaugos departamentas? P.S. bandant vadovautis ta tarybinių laikų sistema jau ir dabar prie šio modelio galima sakyti "grįžta" kai kurios įmonės. Pvz. Klaipėdos paslaugos, Trakų paslaugos, Zarasų butų ūkis, taip pat galima būtų iš dalies paminėti ir Kautrą (su krovininiais sunkvežimiais bei lynų keliu), latvių B-Bus (po jų vėliava nemažai atskirų įmonių).

                              Comment


                                Autoūkis sukurtas po 1990 ar netgi 1991 m. Gal jis ir anksčiau buvo, bet LRS teisės aktų paieškoje yra nutarimai perduoti iš ATĮ-7 Aukščiausiajai Tarybai kelias "Volgas" ir "Latvijas" (ne visas, bet vienetus). Ir neatlygintinai, ir kartu su vairuotojais (šoferiais - taip tekste). Aš aprašiau kaip buvo tarybiniais laikais paskutiniaisiais metais. Plius/minus. Prie Lietuvos prasidėjo reorganizacijos, atskyrimai ir privatizacija. Gan greitai, vos poros metų bėgyje buvo suprivatizuoti visi krovinių pervežimai, dauguma spec. ATĮ ir t.t. Nepaliesti liko tik autobusų parkai. Taksi parkai greitai užsilenkė neatlaikę konkurencijos su dušmanais...
                                Ne, tarybiniais laikais ATĮ neužsiiminėjo jokia šalutine transporto veikla, išskyrus transporto priemonių "nuoma" su vairuotoju atskiroms įmonėms, visokiems renginiams aptarnauti (autobusai pagrinde), taip pat ekskursijoms ir pan., taip pat remontu kitoms įmonėms, turinčioms savo transporto priemones, jei turėjo tokias galimybes. Nes ne visi ATĮ turėjo rimtas remonto galimybes. O kapitalinius atlikdavo specialios autoremonto gamyklos.
                                Komunaliniai ūkiai turėjo savo transportą, jis su ATĮ nebuvo niekaip susijęs, nes ATĮ veikė po Susisiekimo (ar transporto, kaip ji tada vadinosi, tiksliai nepamenu) ministerijos stogu, o komunalininkai po miestų ar rajonų stogu ar kokia kita ministerija...
                                Paskutinis taisė Al1; 2024.09.03, 21:29.

                                Comment


                                  Parašė Al1 Rodyti pranešimą
                                  Autoūkis sukurtas po 1990 ar netgi 1991 m. Gal jis ir anksčiau buvo, bet LRS teisės aktų paieškoje yra nutarimai perduoti iš ATĮ-7 Aukščiausiajai Tarybai kelias "Volgas" ir "Latvijas" (ne visas, bet vienetus). Ir neatlygintinai, ir kartu su vairuotojais (šoferiais - taip tekste). Aš aprašiau kaip buvo tarybiniais laikais paskutiniaisiais metais. Plius/minus. Prie Lietuvos prasidėjo reorganizacijos, atskyrimai ir privatizacija. Gan greitai, vos poros metų bėgyje buvo suprivatizuoti visi krovinių pervežimai, dauguma spec. ATĮ ir t.t. Nepaliesti liko tik autobusų parkai. Taksi parkai greitai užsilenkė neatlaikę konkurencijos su dušmanais...
                                  Ne, tarybiniais laikais ATĮ neužsiiminėjo jokia šalutine transporto veikla, išskyrus transporto priemonių "nuoma" su vairuotoju atskiroms įmonėms, visokiems renginiams aptarnauti (autobusai pagrinde), taip pat ekskursijoms ir pan., taip pat remontu kitoms įmonėms, turinčioms savo transporto priemones, jei turėjo tokias galimybes. Nes ne visi ATĮ turėjo rimtas remonto galimybes. O kapitalinius atlikdavo specialios autoremonto gamyklos.
                                  Komunaliniai ūkiai turėjo savo transportą, jis su ATĮ nebuvo niekaip susijęs, nes ATĮ veikė po Susisiekimo (ar transporto, kaip ji tada vadinosi, tiksliai nepamenu) ministerijos stogu, o komunalininkai po miestų ar rajonų stogu ar kokia kita ministerija...
                                  Dėkui už įdomią informaciją. Kaip suprantu dabar tie jungimaisi visokie kaip pvz. Klaipėdos paslaugos ar Trakų paslaugos, Zarasų būstas dar daugiau apima visokių veiklų nei tarybiniais laikais buvusios ATĮ (vistiek grįždama prie "daug veiklų" užsiimančių arba universalių įmonių modelio). ATĮ veikla būdavo susijusios tik vien su transportu, kaip minėjote. Gal kiek keista kad valdžios organus taip pat aptarnaudavo ATĮ. Nes čia manau turėjo būti atskiras "autoūkis" kaip pvz. VRM arba vadovybės apsaugos departamento, kuris prezidentūros transportą aptarnauja ir iki šiol. Dar įdomu, jog kiek pamenu ir minėjote visų ATĮ, autobusų ir taksi parkų (gal dar kažką praleidau?) būdavo viena emblemą su miesto pavadinimu jos apačioje ir garažiniu numeriu. Bet dabar pagalvojus, juk tie patys garažiniai numeriai to pačio miesto skirtingų transporto priemonių ir skirtingų ATĮ galėjo ir dubliuotis? (nes būdavo emblema su miesto pavadinimu ir garažiniu numeriu. ATĮ pavadinimas ar ATĮ numeris nebuvo rašomas).
                                  Paskutinis taisė UAB Susisiekimas; 2024.09.03, 21:45.

                                  Comment


                                    Tai ir buvo atskiri ūkiai. VRM turėjo savo autoūkį. Milicijos mašinos, zekus pervežančios mašinos, šiaip tarnybinės mašinos, prokuratūros mašinos ir pan. Jose buvo spec. įranga, todėl jų priežiūra ir remontu VRM pati ir rūpinosi. KGB - ten iš viso atskira kalba. Mašinos (dalis jų) su spec. įranga, nors iš išvaizdos nesiskyrė nuo eilinių, o ir patys specialieji automobiliai KGB buvo gaminami pagal spec. užsakymą ribotu kiekiu - turėjo galingesnius variklius, nei standartiniai modeliai, kitokių navarotų. KGB autoūkiu rūpinosi pati.
                                    Prezidento tuomet nebuvo, o mašinos aptarnaudavo tik aukštus partinius veikėjus, ministrus, delegacijas. Ir niekas ten su apsaugos palydomis ir policija kaip dabar nesišlaistė, net Braauskas, būdamas dar LKP sekretoriumi. Vėliau (baiigantis TSRS) jau apsauga atsirado, bet tai jau buvo kiti laikai...
                                    Kiekvienam aukštam valdininkui nepriklausė tarnybinis transportas. Tas mano minėtas nutarimas apie automobilių perdavimą Aukščiausiajai Tarybai (AT) ne šiaip sau atsirado. Tarybiniais laikais net tokios institucijos kaip AT neturėjo didelio tarnybinių automobilių poreikio. O kas jį prižiūrės? Tam reikia turėti savo garažus, serviso meistrus ir t.t. Todėl viskas buvo koncentruojama vienoje bendroje įmonėje, ATĮ, kuri ir rūpinosi tiek einamąja priežiūra, tiek ir remontu. Be to taip automobiliai buvo panaudojami efektyviau. O prie Lietuvos jau atsirado poreikis turėti daugiau autotransporto, todėl ir praktiškai rekvizavo tas Volgas ir Latvijas iš ATĮ-7.
                                    Paskutinis taisė Al1; 2024.09.04, 08:13.

                                    Comment


                                      Parašė UAB Susisiekimas Rodyti pranešimą

                                      Dar įdomu, jog kiek pamenu ir minėjote visų ATĮ, autobusų ir taksi parkų (gal dar kažką praleidau?) būdavo viena emblemą su miesto pavadinimu jos apačioje ir garažiniu numeriu. Bet dabar pagalvojus, juk tie patys garažiniai numeriai to pačio miesto skirtingų transporto priemonių ir skirtingų ATĮ galėjo ir dubliuotis? (nes būdavo emblema su miesto pavadinimu ir garažiniu numeriu. ATĮ pavadinimas ar ATĮ numeris nebuvo rašomas).
                                      O kaip spręsdavo tais laikais problemą su miestų ATĮ garažinių numerių dubliais? Ar tokių nebūdavo?

                                      Comment


                                        Kiekviena ATĮ turėjo savo numeraciją. Dabar nepamenu, Vilniuje ji buvo keturženkė (bent jau autobusų), o sunkvežimių ir taksi - nepamenu. Gal ir triženklė. Autobusų pirmas skaitmuo reiškė kolonos numerį.

                                        Comment


                                          Parašė Al1 Rodyti pranešimą
                                          Kiekviena ATĮ turėjo savo numeraciją. Dabar nepamenu, Vilniuje ji buvo keturženkė (bent jau autobusų), o sunkvežimių ir taksi - nepamenu. Gal ir triženklė. Autobusų pirmas skaitmuo reiškė kolonos numerį.
                                          Na bet faktas, jog ko gero dublių buvo

                                          Comment

                                          Working...
                                          X