[KAU] Kauno miesto viešojo transporto istorija

[Romas]

Izidorius Girčys (1903 - 1989)
Kariškis Kauno miesto gatvėje žiūri į autobuso sustojimo ženklą "Panemunė".
XX a. 4-as dešimtm.


Išdidintas fragmentas


LCVA apskaitos Nr. P-13953
https://www.e-kinas.lt/ekinas-photos/photo/317904

[taccido]

Izidorius Girčys (1903 - 1989)
Kariškis Kauno miesto gatvėje žiūri į autobuso sustojimo ženklą "Panemunė".

Geras, pasirodo Lietuvoje tarpukariu buvo stotelės ženklas. Įdomu, kokia spalva nuspalvintas kraštas. Raudona lyg ir skirti draudžiamiesiems ženklams, tai gal mėlyna ar žalia? PoDV , gal turi spėjimą?

[PoDV]

Geras, pasirodo Lietuvoje tarpukariu buvo stotelės ženklas. Įdomu, kokia spalva nuspalvintas kraštas. Raudona lyg ir skirti draudžiamiesiems ženklams, tai gal mėlyna ar žalia? PoDV , gal turi spėjimą?

Nenustebčiau dėl raudonos. Tik dėl juodo apvado kyla klausimų. Pagoogle'inau "bus stop sign 1930", tai išmetė raudono apvado bus stop ženklų. Netgi anglišką:


Seno ženklo nuotrauka iš kažkurios šalies. Po nuotrauka internete parašyta "old bus stop sign" (senas stotelės ženklas).


Lietuva nėra tarp 1931 m. ženklų konvenciją pasirašiusių šalių
https://treaties.un.org/pages/LONVie...r=30&clang=_en

Tik Latvija ir Lenkija pasirašė iš kaimynų. Vokietija siekė pasirašyt.

[Al1]

Gi buvo eismo taisyklės priimtos. Kelio ženklai irgi lygtai buvo. Gal ir ką painioju, ar tik internete nebuvo tų tarpukario taisyklių kažkas paplatinęs? Ten, nors ir atspausdinta nespalvotai, bet turėtų būti paaiškinimai žodžiais.

[taccido]

Lietuva nėra tarp 1931 m. ženklų konvenciją pasirašiusių šalių
https://treaties.un.org/pages/LONVie...r=30&clang=_en

Tik Latvija ir Lenkija pasirašė iš kaimynų. Vokietija siekė pasirašyt.

Lietuva pasirašė kažkokią panašią konvenciją dar anksčiau:

Kelio ženklai į Lietuvą atkeliavo 1930 m. spalio 1 d. Respublikos prezidentui A. Smetonai pasirašius „Tarptautinę automobilių judėjimą liečiančią konvenciją“.

Skaitykite daugiau: https://www.15min.lt/verslas/naujien..._medium=copied

Straipsnyje yra ir keletas puslapių iš tarpukario KET su ženklų pavyzdžiais.

O dėl spalvos, tai visai galėtų būti ir raudona. Matyt ženklas tiesiog vietinės gamybos, per daug nežiūrint į konvencijas ir jose numatytas spalvų ir formų reikšmes.





Papildymas:
štai tarpukario KET knygutės kai kurie puslapiai:
https://www.15min.lt/gazas/galerija/...statai-83063#_
Deja, 80-83 psl. nenuskenuoti, kur turėtų būti dauguma nurodomųjų signalų. Vis dėlto įtariu, kad ten autobuso stotelės ženklo gali ir visai nebūti.

[Visdarlietus]

Izidorius Girčys (1903 - 1989)
Kariškis Kauno miesto gatvėje žiūri į autobuso sustojimo ženklą "Panemunė".
XX a. 4-as dešimtm.


Išdidintas fragmentas


LCVA apskaitos Nr. P-13953
https://www.e-kinas.lt/ekinas-photos/photo/317904

Tik Panemunė ženkle ar tik nebus krypties nurodymas, o ne sustojimo pavadinimas.

[Al1]

Ta knygutė išleista 1938 m. Per kelis metus įvyko dideli pokyčiai, nes aš turiu VRM 1931 m. knygutės "Kelių ženklai" pdf'ą. Tai ten tik 6 ženklai, kurie šiais laikais yra įspėjamieji (ir dabar tokie pat naudojami) - duobėtas kelias, posūkiai, sankryža (lygiareikšmių kelių pagal dabartinius ženklus), du ženklai su pervažomis - saugoma ir nesaugoma ir kiti pavojai (šauktukas). Tik kad spalvos kitokios - fonas baltas, o ženklo simboliai juodi. Jokio apkantavimo ar raudonos juostos pakraščiuose kaip dabar. Kiti ženklai - kilometriniai, miestų, miestelių pavadinimų, valsčių ribų, tiltų, ir krypčių ženklai. Jokių draudžiamųjų nėra, kas keisčiausia.

Kas dėl autobusų stotelės, labai gali būti, kad tokio ženklo nebuvo. Tai pačios savivaldybės sukurtas ženklas. Reikia pažymėti, kad tarybiniais laikais autobusų stotelių (ir kito VT) stotelių ženklų nebuvo. Kiekvienas didmiestis, ar sritis, ar respublika kūrė savo. Lietuvoje tarpmiestinio ir priemiestinio ženklai buvo A raidė tamsiai mėlynai apkantuotame apskritime. Bet tai nebuvo kelio ženklas. Dabartiniai ženklai atsirado kažkur 197x, prieš dešimtmečio galą, kai buvo iš esmės pakeistas iki tol buvusių ženklų dizainas (vietoj geltono fono imta naudoti baltą, žmonių figūros, automobilių, garvežių simboliai buvo labiau stilizuoti ir modernūs ir kt.). Reikia atkreipti dėmesį, kad Lenkijoje ir dabar nėra autobuso ženklo užmiestyje. Autobuso stotelės ženklas naudojamas tik mieste. Vokietijoje irgi nėra autobusų stotelių kelio ženklų ir t.t. Žodžiu, VT stotelių kelio ženklų nebuvo daugumoje Europos šalių, nėra dalyje šalių ir dabar.

[Medūza]

Sveiki,
puikiai prisimenu, kad Kaune važinėjo Škoda 14Tr troleibusai, kurie buvo nudažyti žalia ir geltona spalvomis. Ankščiau prisimenu, dar turėjo užrašą Autrolis, vėliau ir jo neliko
Klausimas: kada tokie troleibusai atsirado, kodėl jie buvo taip nudažyti?

[Garbanius]

Atsirado maždaug po 2000'ujų kuomet troleibusų parką pervadino "Autroliu" su tikslu sujungti parkus, bet iš to, tuo metu nieko nesigavo.

[eigh]

Pamenu, kad tas troleibusas (troleibusai?) turėjo dar vieną ypatybę - viduje buvo sudėtos ilgos (į aukštį) ir plonos kėdės be paminkštinimo, kai visur kitur tradicinės juodos žemos. Atrodė moderniai

[Kitas Džiugas]

Jelczai savo laiku turėjo atrodyti nesulyginamai moderniau. Kodėl nepirko jų daugiau?

[Medūza]

Jelczai savo laiku turėjo atrodyti nesulyginamai moderniau. Kodėl nepirko jų daugiau?

O, Jelczai kartai nebuvo kaip eksperimentiniai gauti?

[Elis]

O, Jelczai kartai nebuvo kaip eksperimentiniai gauti?

Spėčiau, kad tiesiog nelabai galėjo įpirkti. Reikia prisiminti, kad tūkstantmečių sandūroje Kauno VT finansinė situacija buvo turbūt giliausioje šiknoje nuo nepriklausomybės atkūrimo, neveltui Autrolis pirko jau gerai pavažinėjusias 17-18 metų Škodas iš Čekijos, o autobusų parkas su 80-ųjų priemiestine labdara iš Švedijos "modernizavosi". 353 buvo vos ne eksperimentinis, surinktas Kauno troleibusų parke (ilgą laiką net užrašas toks ant jo buvo), o galų gale tie Jelczai nebuvo masiškai gaminami troleibusai, 121-os (353) serijos Jelczų išvis visame pasaulyje tik 3 buvo, 120-os serijos (352) irgi ne baisiai daug, apie 50.

O ir šiaip, matant kaip tie Jelczai atlaikė trumpiau negu daugelis autobusų (įskaitant ir Lenkiją, kur jų servisas tikrai turėjo būti pasiekiamesnis), dar geras klausimas kiek jie Kaunui būtų padėję. Jo, 2000-aisiais troleibusų parkas tikrai būtų moderniau atrodęs, bet dar klausimas, ar jiems nepradėjus byrėti 2010-ųjų sandūroje nebūtų vėl tękę n-iolikos metų senumo Škodų užsipirkinėti. Iš tų menkų vaikystės prisiminimų jais važinėjant prisimenu, kad jau apie 2006-8 m. važiavimo kokybė ir komfortas buvo ne ką geresni negu į trečią dešimtį įkopusių 14tr.

[AutoLiet]

Laikraštis "Kauno diena" 1997 m. gruodžio 10 d.