1924 m. gegužės 10 d. Kauno miesto savivaldybė pasirašė sutartį su bendrove „Auto“, kuri 1924 -1927 m. buvo Kauno visuomeninio transporto koncesininkė. Bendrovė gavo teisę 5 metus vežioti keleivius šiomis linijomis:
1.Geležinkelio stotis – Rotušės a. (Vytauto pr. – Laisvės al. - Prezidento g. – Vilniaus g. – Aleksoto g. – Muziejaus g.);
2.Nepriklausomybės pr. – Ukmergės pl. (Laisvės al. – Ukmergės pl. iki Aukštaičių g.);
3.Paštas – Panemunė (Tolstojaus g. – Donelaičio g. - Vytauto pr. – Geležinkelio g. – Čiurlionio g. – Juozapavičiaus pr. ir atgal Geležinkelio g. – Vytauto pr. – Smėlio g. - Kęstučio g. – Kanto g.);
4.Geležinkelio stotis – Aleksotas (Veiverių g.);
5.Geležinkelio stotis – Vilijampolė (Jurbarko ir Panerio gatvės).
Bendrovė įsipareigojo už važiavimą tarp dviejų stotelių imti 25 ct mokestį. Nemokamai vežti: vaikus iki 5 metų su suaugusiais, laiškanešius tarnybos metu, policininkus tarnybos reikalais, miesto valdybos paskirtus revizorius, miesto valdybos tarnautojus, turinčius tam tikrus paliudijimus.
1925 kovo 25 d. bendrovė "Auto" pranešė sustabdanti susisiekimą su Žaliakalniu dėl techninių priežaščių, nes nė vienas autobusas negalįs įvažiuoti į kalną, o vienintelis galėjęs – sugedo…
1926 m. balandžio 14 d. bendrovė savo rašte miesto valdybos Įmonių skyriui pasakė turinti šias mašinas:
"Triangel" – 2 vnt.
"Peugeot" – 2 vnt.
"Berliet" – 8 vnt.
Lengvoji – 1 vnt.
"Peugeot" sugedusios – 6 vnt.
[Šaltinis: Kauno istorijos metraštis, 5 tomas, 2004. Vyt. Smilgevičius.]
Oo! Ačiū, Autoliet, už archyvinius maršrutus!
Nuo savęs galiu pridėt, kad vienas iš, mano galva, trumpiausių maršrutų buvo Nr.10 "I-oji Tarybinė ligoninė - Varpo g." (ne Varpų g. kaip parašyta "prikaze"). Beje, Varpo gatvė ir šiandien taip vadinasi.
Vienas iš pagrindinių maršrutų buvo Nr.1 "Rotušė - Panemunė" (1957 metais dar nebuvo atstatytas Panemunės tiltas, tad autobusai važiuodavo tik iki jo vietos Šančiuose). Miesto autobusai, kurių "kursas" eidavo per centrą, važiavo Laisvės alėja. Į šiuos maršrutus, autobusų parko vadovybė siųsdavo naujesnius autobusus (tuomet tai buvo dar neseni ZIS-155), o prastesni ir mažesnės keleivių talpos (KAG-1, KAG-3) ar atgyvenos, aptarnaudavo miesto pakraščius.
Kuomet Kaune pasirodė pirmieji Ikarus-60 (atrodo 1957-ųjų antroje pusėje), maršrutas Nr.1 iš LA buvo perkeltas į Donelaičio g.
Gal Autoliet suras archyvuose duomenų, kaip sovietmečiu keitėsi maršrutai LA, Donelaičio bei Kęstučio gatvėmis.
Į Lampėdžius net 2 autobusų maršrutai.... Įdomu kas tokio ypatingo 1957 tuose Lapėdžiuose galėjo būti.... Ir šiaip nuo Atramos iki Lampėdžių kokie 1.5-2 kilometrai
Ir dar dėl 22 maršruto, kas čia per Vilūnai Kaune? Gal čia originale spausdinimo klaida ir turėjo būti Vičiūnai?
Į Lampėdžius net 2 autobusų maršrutai.... Įdomu kas tokio ypatingo 1957 tuose Lapėdžiuose galėjo būti.... Ir šiaip nuo Atramos iki Lampėdžių kokie 1.5-2 kilometrai
Ir dar dėl 22 maršruto, kas čia per Vilūnai Kaune? Gal čia originale spausdinimo klaida ir turėjo būti Vičiūnai?
Lampėdžiai anuomet buvo Kauno kurortas, jeigu galima taip pavadint. Ir gyventojų turėjo. Susisiekimas turėjo būti neblogas. Tačiau nežinome autobusų skaičiaus, kiek jų buvo konkrečiame maršrute. Nuo "Atramos" g-klos į Lampėdžius kursavo, manau, tik vienas busas. Kiek jų buvo Nr.26 maršrute “Jonavos g. - Lampėdžiai“, galima tik spėliot. Gal du, gal trys.
O dėl Vilūnų, tai ir man neaišku - nesitiki, kad būtų tie patys, kur link Jiezno. Gi, į Vičiūnus iš glž. stoties autobusai negalėjo važinėti, nes dar nebuvo atstatytas po IIPK sugriautas Panemunės tiltas. Tą paliudija maršrutas Nr.21 "Keltas - Birutės g.", kuris vežiojo keleivius nuo tilto iki dab. troleibusų galinės stotelės-žiedo. Nuo tos vietos iki Vičiūnų žmogeliai pėsčiomis jau eidavo.
Dėl 34. Kokiais 1990 metais 34 autobusas važiuodavo pro Kauno pilį į Klinikas, tą tiksliai pamenu, nes važiuodavau į akių Kliniką į procedūras, nes 2 troleibusas sukdavosi Klinikų žiede, o 34 autobusas važiuodavo Sukilėlių pr., tai būdavo arčiau eiti išlipus, po to 34 sukdavo į Šiaurės pr. Ir tikrai pamenu, kad važiuodavo pro Šiaurės/Landsbergio-Ženkalnių (buv. Architektų) kampą....
Dėl Lampėdžių: drįsčiau suabejoti kad tai galėjo būti didelė gyvenvietė, nes nuvažiavus į Lampėdžius labai aiškiai matosi kur senieji Lampėdžiai, kur "naujieji"... Gal logiškas spėjimas būtų kad būdavo koks nors miesto paplūdimys (galbūt Nemuno pusėje, galbūt karjero) ir buvo kažkoks poreikis tiems autobusams į Lampėdžius.... O kokiais 1985-1990 autobusai į Lampėdžius važiuodavo Gervių gatve, kuri tiesiant Vakarinį aplinkelį buvo beveik panaikinta ir eismo schema kardinaliai pasikeitė į dabartinę
Vienas iš maršrutų (1924 -1928 m.) buvo "Apygardos teismas" - "Žalias kalnas".
Viename iš 1930 m. leidinukų esu aptikęs maršrutą "Apygardos teismas" - "Geležiniai vartai". Ar tai ne tas pat? O gal jis buvo pakoreguotas ar pratęstas?
„O kūjis su pjautuvu - juk tai paprastos liaudies, darbininkų ir valstiečių simboliai. Dabar ženkliukus, pirktus Pilies gatvėje, ir kuriuos visą laiką iki uždraudimo nešiodavausi prisisegęs prie kuprinės, turėjau pasidėti į stalčių.“ - Tomizmas
Comment