Darnus judumas. Viešasis transportas ir dviračiai ar nuosavas automobilis

[lietus]

Tai, kad Lietuvoje be nuosavo automobilio neišsiversi gyvendamas rajono centre, nes pavyzdžiui į darbą reikia važiuoti 20 arba 50 km į kokį rajono kaimą arba iš kaimo į rajono centrą, arba į kitą miestą, o VT rytinio nėra, nes tokiu maršrutu realiai važiuotų 3-4 žmonės (o kur dar atostogos, laisvos dienos numatytos įstatymu ir t.t.) kas dotuos atuobusą kuriuo važinėtų 1-5 žmonės kasdien ir koks tikslas leisti autobusą dėl kelių žmonių? Taik kaip šiuo atveju be nuosavo automobilio?

[Creatium]

Tai, kad Lietuvoje be nuosavo automobilio neišsiversi gyvendamas rajono centre, nes pavyzdžiui į darbą reikia važiuoti 20 arba 50 km į kokį rajono kaimą arba iš kaimo į rajono centrą, arba į kitą miestą, o VT rytinio nėra, nes tokiu maršrutu realiai važiuotų 3-4 žmonės (o kur dar atostogos, laisvos dienos numatytos įstatymu ir t.t.) kas dotuos atuobusą kuriuo važinėtų 1-5 žmonės kasdien ir koks tikslas leisti autobusą dėl kelių žmonių? Taik kaip šiuo atveju be nuosavo automobilio?

Visada yra išimčių Kalba pagrinde manau vistiek vyksta apie tuos, kurie gyvena mieste ir turi krūvą galimybių naudotis VT, bet to nedaro.

[Aleksio]

Realybėje neįgyvendinamas variantas. Kaip galima bendro naudojimo aikštelėje prisiskirti kažkokias stovėjimo vietas. Ar tuomet daugiabutyje, kurio bendrosios gyventojų nuosavybės stovėjimo aikštelėje yra 100 vietų, niekas negalėtų turėti automobilio? Ir kiek stovėjimo vietų yra gyventojo privačioje valdoje, kurioje stovi jo namas?

Net bendroje aikštelėje galima padalinti vietas. Kas liečia privačius namus - kiek projekte yra suplanuota vietų garaže, tiek ir mašinų turėsi. Nebuvo užplanuota vietos mašinos laikymui - eik iki autobuso. Nori pirkti dar vieną mašiną - paruošk naują projektą, surink daug parašų, sumokėk už parašus, už statybas, eik į autosaloną.

[Vilnietizz]

Ne juokai, nepatikimumas svarbi priežastis, kodėl žmonės renkasi nuosavą transportą arba bent jau mikrobus.

Ne visai sutikčiau. Municipalinis viešasis transportas už mikrobininkus, kuriems rūpi tik jų pelnas, yra patikimesnis. Esmė tame, kad miesto VT važiuos kiekvienu tvarkaraščiai numatytu reisu, nepriklausomai nuo keleivių srauto (Žinoma, autobusui sugedus, gal vienas reisas gali ir neįvykti). Tuo tarpu mikrobų vairuotojai, būna, nevykdo ankstyvų ar vėlyvų reisų, nes jų nuomone, paprasčiausiai neapsimoka.

Autobusui patekus į avariją ar sugedus, gali iš karto persėsti į kitą autobusą/troleibusą. Jeigu eismo įvykis įvyksta ten, kur VT kursuoja nedažnai, gali, galų gale, čia pat išsikviesti taksi ir dar spėti į darbą/mokslus. Tuo tarpu sugedus/patekus į avariją nuosavam automobiliui, vairuotojas jau praranda nemažai laiko, nes tenka aiškintis dėl avarijos, pildyti deklaracijas, jei reikia, kviesti policiją, laukti, kol atvažiuos techninė pagalba ir pan. Tiesiog prarandamas laikas. Gal viršininkas ir atleidžia, jei į darbą vėluojama ne dėl savo kaltės. Bet šiuo atveju tiesiog bandau įrodyti, kad VT ne visuomet yra nepatikimas.

Taip, kartais neįvykdomas vienas ar kitas reisas. Bet tikrai ne taip dažnai, kaip tai teigia autobusas36.

[Al1]

Žmonės gyvenantys miesto pakraštyje nėra kalti, kad jiems ten suteikė savivaldybė ir vyriausybė gyvenamuosius plotus ar žemės sklypus pasistatyti namus. O dėl VT tai žmonės juo važinėja tik iš tų vietų, kur nėra normalaus VT transporto. Pažįstu daug žmonių, kuriems iki artimiausios stotelės reikia eiti net 4 km. Europos parko g., nes pas juos VT nevažiuoja. Ir kol VT nevažiuos ten kur gyvenama tol iš mašinų nepersės nei vienas žmogus. Aš dėl VT nekursavimo buvau priverstas įsigyti mašiną, nes manęs netenkina jo kursavimas, nes man reikalingu metu pagal mano darbo laiką jis nevažiuoja ir nekursuoja.

Dalis tų pakraščiuose gyvenančių per pastaruosius du dešimtmečius būtent ir persikėlė iš miesto centrinės dalies. Taip kad jie ten savo noru.
Visgi taip, susisiekimas daug kur nėra pakankamas ir patikimas.

Tai kaip toks mokestis vadintųsi? Jeigu tai yra infrastruktūros naudojimo mokestis, tuomet neturi būti jokių išimčių pagal galią. Infrastruktūra dėvisi nepriklausomai ar tai 300 ag transporto priemonė, ar tai 50 ag transportas. Čia svarbi ir t.p. masė. Net jeigu ir lenkiant link ekologinio mokesčio, t.p. galia neturi jokio tiesioginio ryšio su mokesčio dydžiu.

Infrastruktūra dėvisi labiau, jei transporto priemonė galingesnė. Nes ir masė paprastai būna didesnė. O jei ir ne didesnė masė, tai galingesnis variklis degina daugiau kuro ir labiau teršia. Ir kuo senesnis bei galingesnis, tuo didesnė tarša.

Tai, kad Lietuvoje be nuosavo automobilio neišsiversi gyvendamas rajono centre, nes pavyzdžiui į darbą reikia važiuoti 20 arba 50 km į kokį rajono kaimą arba iš kaimo į rajono centrą, arba į kitą miestą, o VT rytinio nėra, nes tokiu maršrutu realiai važiuotų 3-4 žmonės (o kur dar atostogos, laisvos dienos numatytos įstatymu ir t.t.) kas dotuos atuobusą kuriuo važinėtų 1-5 žmonės kasdien ir koks tikslas leisti autobusą dėl kelių žmonių? Taik kaip šiuo atveju be nuosavo automobilio?

Moka ir važiuoja. Dar kartą kartoju, kad akcizai nepadengia kelių infrastruktūros išlaikymo mokesčių.

[Sula]

Moka ir važiuoja. Dar kartą kartoju, kad akcizai nepadengia kelių infrastruktūros išlaikymo mokesčių.

Akcizai iš degalų - 1,7 mld. Lt - iš viso neaišku ką dengia (čia yra rimta problema).
Kelių fondas dabar nesiekia milijardo. Kitos lėšos - iš ES fondų. Plius kelių mokestis.
Savivaldybių gatvės iš akcizo neremontuojamas, jis į jų biudžetus nepatenka.

[dainiauskas]

Akcizai iš degalų - 1,7 mld. Lt - iš viso neaišku ką dengia (čia yra rimta problema).
Kelių fondas dabar nesiekia milijardo. Kitos lėšos - iš ES fondų. Plius kelių mokestis.
Savivaldybių gatvės iš akcizo neremontuojamas, jis į jų biudžetus nepatenka.

Va būtent, kad nieks nežino kur nueina akcizas. Manau žmonės pirktų kurą degalinėse, jei būtų iš tiesų žinoma, kad tam tikra suma nueina keliams. O jeigu valstybė nesusitvarko su skylėmis ir degalų akcizo sąskaita lopo tas skyles tai yra problema. Bet kokiu atveju man patiko kažkurio forumiečio komentaras, kad greitųjų maršrutų įvedimas yra ko gero pirmasis didesnis pasikeitimas VVT nuo nepriklausomybės. Ar tai bus geras pasikeitimas ar ne neaišku, tačiau neklystant neišmoksi.

[Al1]

Na nereikia juokinti, kad žmonės pirktų brangesnį kurą degalinėse tik dėl to, jog žinotų, kur nueina mokesčiai... Juokingai naivu. Jei yra galimybė pirkti pigiau kontrabandą, tai ją ir pirks...
Kelių mokestis iš viso yra menkniekis, nes jį moka tik sunkusis transportas ir tik už važiavimą valtybiniais keliais. Rajoniniais važiavimas neapmokestintas, kaip ir miestų gatvėmis. Taip kad įskaičiavus, kiek gi realiai kainuoja rajoninių kelių bei gatvių remontas ir priežiūra, dar suma tikriausiai padvigubėtų ir siektų tą akcizo sumą.

[dainiauskas]

Na nereikia juokinti, kad žmonės pirktų brangesnį kurą degalinėse tik dėl to, jog žinotų, kur nueina mokesčiai... Juokingai naivu. Jei yra galimybė pirkti pigiau kontrabandą, tai ją ir pirks...
Kelių mokestis iš viso yra menkniekis, nes jį moka tik sunkusis transportas ir tik už važiavimą valtybiniais keliais. Rajoniniais važiavimas neapmokestintas, kaip ir miestų gatvėmis. Taip kad įskaičiavus, kiek gi realiai kainuoja rajoninių kelių bei gatvių remontas ir priežiūra, dar suma tikriausiai padvigubėtų ir siektų tą akcizo sumą.

Jau gal geriau mokėt akcizą ir važinėt tvarkingom gatvėm nei pastoviai remontuot auto. Jau net nekalbu kad tas sutaupytas skirtumas palieka labai nedaug daug pinigų. Jei per mėnesį baką išvažinėji tai sutaupai kiek?50 Lt max? O jei išvažinėji daugiau tai tfu, ar verta pilstyt tą kurą teptis rankas, ir ką tau reiškia tie sutaupyti keliasdešimt litų...

[Al1]

Jau tik nereikia pasakų apie tai, kad automobilio pakaba kenčia nuo tokių gatvių... litas nuo kiekvieno litro yra daug. Ir kas kas mėnesį išvažinėja bent 100 litrų sutaupo 100 litų. O per metus ir 1000 Lt. Taip kad jis tikrai nenorės atiduoti jų per akcizą valstybei, nes pakabą reikia remontuoti tik specialiai ją laužant, o duobytės gatvėse tikrai nepadaro žalos už 1000 Lt.
Automobilis Lietuvoje yra per pigus malonumas, todėl jų tiek ir priviso.

[Vilnietizz]

Bet kokiu atveju man patiko kažkurio forumiečio komentaras, kad greitųjų maršrutų įvedimas yra ko gero pirmasis didesnis pasikeitimas VVT nuo nepriklausomybės.

Manau, kad pirmasis didesnis pasikeitimas yra elektroninis bilietas.
Beje, greitųjų maršrutų kadaise buvo tikrai nemažai, bet kažkodėl tai dabar iš jų išliko vienintelis 74, ir tai jam pastaraisiais metais pridėjo porą stotelių. Kiti maršrutai arba tiesiog panaikinti, arba tapo "lėtaisiais"- pradėjo stoti visose stotelėse. Taigi greitieji maršrutai - tikrai ne naujiena, ir, deja, faktas, kad jie išnyko, nieko gero nežada ir dabartiniams pokyčiams. Tiesa, skirtumas yra- jeigu anksčiau greitieji maršrutai daugiausia buvo papildomi, pikiniai, skirti išvežti keleivius didžiausio keleivių srauto metu, dabar svarstoma greituosius padaryti pagrindiniais, o kitus maršrutus- tik privežančiais prie jų. Pažiūrėsim, kas iš to gausis.

[sleader]

Net bendroje aikštelėje galima padalinti vietas. Kas liečia privačius namus - kiek projekte yra suplanuota vietų garaže, tiek ir mašinų turėsi. Nebuvo užplanuota vietos mašinos laikymui - eik iki autobuso. Nori pirkti dar vieną mašiną - paruošk naują projektą, surink daug parašų, sumokėk už parašus, už statybas, eik į autosaloną.

O jei be garažo? Ne visiems reikia to garažo, ne visi jį ir statosi, nes ganėtinai nepigiai jo statyba kainuoja. Tokia sistema būtų absurdo viršūnė, nes jos įdiegimas ir kontrolė kainuotu keleriopai daugiau, nei tai galėtų suteikti kažkokios naudos. O apėjimui būdų atsirastų ne vienas ir ne du. Realiausias būdas kontroliuoti automobilizacijos lygį yra automobilių apmokestinimas. Dabartinėje situacijoje aš galiu turėti neribotą skaičių automobilių, jų pastoviai neeksploatuoti (nedrausti, neatlikti TA) ir man tai nesukuria jokių pastovių išlaidų.

Ne negali, nes 5 km. yra iki tos stotelės, bet jie nieko neišlošia nuėjęs iki stotelės Pagubės sodai, nes jau būna 36 pravažiavęs, o artimiausias būna tik po 8 val. O namo negali grįžti, nes pasiteisinimas, kad neatvažiavo autobusas mokyklos administracijos nejaudina visi mokiniai į mokyklą turi būti atvykę likus 15 min. iki pirmo skambučio į pamoką. O pirmas skambutis į pamoką būna 7:58 val.

Ir ką išlošia mokiniai eidami pėstute 10 km? Tokį atstumą įveikti užtruks arti dviejų valandų. Bet kokiu atveju palaukti sekančio autobuso yra racionaliausia išeitis.

Infrastruktūra dėvisi labiau, jei transporto priemonė galingesnė. Nes ir masė paprastai būna didesnė. O jei ir ne didesnė masė, tai galingesnis variklis degina daugiau kuro ir labiau teršia. Ir kuo senesnis bei galingesnis, tuo didesnė tarša.

Tarša su infrastruktūros nusidėvėjimu mažai siejasi. Infrastruktūra dėvisi dėl masės, apkrovos ciklų (pravažiuojančių t.p. skaičiaus) ir klimato, bei laiko veiksnių. Kadangi kiekviena transporto priemonė turi tam tikrą savąją ir leistiną masę, tai galima pagal ją ir apibrėžti tą mokestį. Nebūtina bandyti kažkaip privesti visko prie variklio galios. Juo labiau, kad ir pakankamai lengvas automobilis gali būti gerokai galingesnis už kokį naują ekonomišką dyzelį, nes ne paslaptis, kad kuo naujesni automobiliai tuo jie sunkesni.
Jeigu jai lenkti link taršos, tai galima apibrėžti pagal kuro tipą, taršos standartą (euro) arba tiesiog išmetamo co2 kiekį, nes kiekvienas automobilis savo tech. parametruose turi tikslius tokius duomenis.

Jau tik nereikia pasakų apie tai, kad automobilio pakaba kenčia nuo tokių gatvių... litas nuo kiekvieno litro yra daug. Ir kas kas mėnesį išvažinėja bent 100 litrų sutaupo 100 litų. O per metus ir 1000 Lt. Taip kad jis tikrai nenorės atiduoti jų per akcizą valstybei, nes pakabą reikia remontuoti tik specialiai ją laužant, o duobytės gatvėse tikrai nepadaro žalos už 1000 Lt.
Automobilis Lietuvoje yra per pigus malonumas, todėl jų tiek ir priviso.

Prastos būklės danga tikrai siejasi su pakabos detalių ilgaamžiškumu. Čia nėra jokių pasakų. Tik galbūt pinigine išraiška tai nesudaro tokios sumos (nors irgi priklausomai nuo automobilio, nes yra pigiai eksploatuojamų/remontuojamų ir yra brangių). Dangos būklė siejasi ir su naudotojų išlaidomis kurui, jų sąnaudomis.

O dėl tos vietos, kurioje buvo minėtas akcizas. Jeigu jis visas patektų į KPPP, tai užtektų tos sumos infrastruktūros priežiūrai ir palaikymui. Tobulinimui vis tiek reikėtų papildomų šaltinių.

[dainiauskas]

Jau tik nereikia pasakų apie tai, kad automobilio pakaba kenčia nuo tokių gatvių... litas nuo kiekvieno litro yra daug. Ir kas kas mėnesį išvažinėja bent 100 litrų sutaupo 100 litų. O per metus ir 1000 Lt. Taip kad jis tikrai nenorės atiduoti jų per akcizą valstybei, nes pakabą reikia remontuoti tik specialiai ją laužant, o duobytės gatvėse tikrai nepadaro žalos už 1000 Lt.
Automobilis Lietuvoje yra per pigus malonumas, todėl jų tiek ir priviso.

Nors tema ne visai ir apie tai apie ką diskutuojam, bet ar yra tiksliai pasakyta, kiek nuo litro skiriama keliams? Įdomu, nes nežinau.

[lietus]

D
Moka ir važiuoja. Dar kartą kartoju, kad akcizai nepadengia kelių infrastruktūros išlaikymo mokesčių.

Tai siūlai įvesti mokestį tam, kad visiškai padengti kelių infrastruktūros išlaikymą? O jeigu visi persės į VT tai tada siūlysi akcizą važiavimui VT įvesti, kad būtų visiškai padengti kelių infrastruktūros išlaikymo mokesčiai?

[c2h5oh]

Čia reikia prie problemos prieiti struktūriškai, o ne vien jėga - įrengti PR sistemą, daugiau stovėjimo aikštelių už nedidelį mokestį senamiesčio prieigose, tinkamai sureguliuoti VT srautus. Tada galima apmokestinti į mokamo stovėjimo zoną įeinančius kiemus, paliekant gyventojams galimybę vieną transporto priemonę statyti išsiėmus leidimą už simbolinę kainą, kad nekiltų pagundos šeimoje turėti po du, tris ar net penkis automobilius. O parkavimo kainas drastiškai kelti galima būtų nebent senamiestyje,

Vokiečių gatvėje jau buvo parkavimas užbrangintas iki 6 lt/val. Rezultatas - užimta gal tik pusė parkavimo vietų (vertinant iš akies) net darbo dienos vidury. Įtakos nei kamščiams, nei VT apkrovimui tai neturėjo jokios.

[Ametistas]

Vokiečių gatvėje jau buvo parkavimas užbrangintas iki 6 lt/val. Rezultatas - užimta gal tik pusė parkavimo vietų (vertinant iš akies) net darbo dienos vidury. Įtakos nei kamščiams, nei VT apkrovimui tai neturėjo jokios.

Logiškai mąstant, jei tuščių vietų padaugėjo, tai turbūt toje gatvėje ir pravažiuojančių automobilių sumažėjo, nes dabar statomi automobiliai kažkur kitur. Tai efektas kažkiek turbūt suveikė.

[c2h5oh]

Logiškai mąstant, jei tuščių vietų padaugėjo, tai turbūt toje gatvėje ir pravažiuojančių automobilių sumažėjo, nes dabar statomi automobiliai kažkur kitur. Tai efektas kažkiek turbūt suveikė.

Kadangi tą pabranginimą vėliau atšaukė - tai, reikia manyti, sprendimo autoriai įsitikino, kad efekto nebuvo.

[Al1]

Tarša su infrastruktūros nusidėvėjimu mažai siejasi. Infrastruktūra dėvisi dėl masės, apkrovos ciklų (pravažiuojančių t.p. skaičiaus) ir klimato, bei laiko veiksnių. Kadangi kiekviena transporto priemonė turi tam tikrą savąją ir leistiną masę, tai galima pagal ją ir apibrėžti tą mokestį. Nebūtina bandyti kažkaip privesti visko prie variklio galios. Juo labiau, kad ir pakankamai lengvas automobilis gali būti gerokai galingesnis už kokį naują ekonomišką dyzelį, nes ne paslaptis, kad kuo naujesni automobiliai tuo jie sunkesni.
Jeigu jai lenkti link taršos, tai galima apibrėžti pagal kuro tipą, taršos standartą (euro) arba tiesiog išmetamo co2 kiekį, nes kiekvienas automobilis savo tech. parametruose turi tikslius tokius duomenis.



Prastos būklės danga tikrai siejasi su pakabos detalių ilgaamžiškumu. Čia nėra jokių pasakų. Tik galbūt pinigine išraiška tai nesudaro tokios sumos (nors irgi priklausomai nuo automobilio, nes yra pigiai eksploatuojamų/remontuojamų ir yra brangių). Dangos būklė siejasi ir su naudotojų išlaidomis kurui, jų sąnaudomis.

Todėl ir turi būti mokestis susietas tiek su infrastruktūra, tiek su ekologija.
Dangos būklė turi labai mažą įtaką pakabai pinigine išraiška. Štai žiemą aš mažai važinėjų po visokius užkampius ir man visiškai netenka remontuoti pakabos. O pavasarį rudenį po kelių rimtesnių išvykų į provinciją, užkampius (žvyrkeliai, lauko, miško keliai, balos, molynai ir t.t. ir pan.), tenka tvarkyti pakabą. Specialiai mašinos nelaužau.

Tema skirta pasakotis ne apie sveikatinimo mankštas ir pasivaikščiojimus, o apie VT poreikį. Ne visi gali ir ne visi turi laiko eiti pėsčiomis. Jei autobusas tuo metu turėjo būti, bet nebuvo, tai yra ne keleivio, bet vežėjo kaltė, tačiau su problema susiduria keleivis.

Būtent.

Tai siūlai įvesti mokestį tam, kad visiškai padengti kelių infrastruktūros išlaikymą? O jeigu visi persės į VT tai tada siūlysi akcizą važiavimui VT įvesti, kad būtų visiškai padengti kelių infrastruktūros išlaikymo mokesčiai?

Visi į VT nepersės. VT ir taip moka akcizą, nes lengvatų už degalus neturi. Nemoka tik elektra varomas VT.
Nereikia jokių išradimų - Lietuva automobilizacijos lygiu netgi lenkia kai kurias turtingas ES šalis. O kelių infrastruktūrai išlaikyti ten mokami ir kiti mokesčiai, ne vien tik akcizas. Ir dar pas mus drįstama piktintis prastais keliais. Jie negali būti geresni, jie ir taip per geri, nes valstybė skiria per daug lėšų iš biudžeto (lyg kitoms reikmėms lėšų netrūktų), kai už kelius turėtų mokėti tiesiogiai tie, kurie jais naudojasi. O miestai, kuriuose iš tikrųjų vyksta gan didelė dalis eismo, iš viso neturi už ką gatvių tvarkyti - imamos paskolos ir šeriami bankai... O juk už viską po to turi mokėti visi, net ir tie, kurie neturi automobilio.

Vokiečių gatvėje jau buvo parkavimas užbrangintas iki 6 lt/val. Rezultatas - užimta gal tik pusė parkavimo vietų (vertinant iš akies) net darbo dienos vidury. Įtakos nei kamščiams, nei VT apkrovimui tai neturėjo jokios.

Jei mašinų nėra, vadinasi, mažiau atvažiuoja. O įtaka nėra tokia didelė, kad pasimatytų VT apkrovime ar spūstyse. Blogai yra tai, kad parkavimo vietų apmokestinimu siekiama tik surinkti pinigus į biudžetą ir lopyti jo skyles. Todėl "Susisiekimo paslaugoms" svarbu surinkti kuo daugiau lėšų už parkavimą, o ne riboti automobilių eismą. Daugiau lėšų galima surinkti tik įvedus tokias kainas už parkavimą, kad vietos būtų maksimaliai užimtos.

[ZuluDrag]

Visi į VT nepersės. VT ir taip moka akcizą, nes lengvatų už degalus neturi.
<...>
kai už kelius turėtų mokėti tiesiogiai tie, kurie jais naudojasi. O miestai, kuriuose iš tikrųjų vyksta gan didelė dalis eismo, iš viso neturi už ką gatvių tvarkyti - imamos paskolos ir šeriami bankai... O juk už viską po to turi mokėti visi, net ir tie, kurie neturi automobilio.

Is tavo pamastymu, iseina jog VT arba ju naudotojai irgi privaletu moketi mokescius tiesiogiai i keliu fonda. Ar VT keliu infrastruktura nereikalinga, o gal VT negadina kelio dangos? Uztenka paziureti A juostu ir pirmos juostos, kur nera A pazymeta, bukle - giliausios provezios visose intensyvesnese gatvese. Sakysi tai pridirba lengvieji auto? Tikrai ne! Tai negi lengvuju savininkai ir uz tai turi susimoket?...
Nesu kategoriskai pries mokescius lengvuju auto savininkams, taciau kolega paskutiniu metu "varai i vienus vartus"...

[Al1]

Lengvieji automobiliai negadina dangos, tačiau užkemša gatves. O gatvių pralaidumo didinimas kainuoja kur kas daugiau nei provėžų šalinimas. Be to provėžos nesusidarytų, jei būtų normaliai įrengiamas pagrindas po asfaltu. Kažkam yra labai naudinga, kad kelius ir gatves reikėtų taisyti kuo dažniau...
Dar kartą kartoju, kad VT moka akcizą. Beje, pasirodo, kad elektra irgi apmokestinta akcizu, tačiau dauguma jos vartotojų (gyventojai, valdiškos įstaigos, pramonė ir kt.) akcizo nemoka, tačiau transportui nepriklauso akcizo lengvata. Ir keleiviai netiesiogiai jį sumoka, pirkdami bilietus...