Darnus judumas. Viešasis transportas ir dviračiai ar nuosavas automobilis

[John]

Taip, viskam pritariu, bet klausimas ar turint 3 mlrd. juos geriau investuoti į rapid transit kūrimą, ar statymą mokyklų, darželių, poliklinikų ir kitos visuomeninės paskirties pastatų taip bendrai mažinant transporto paklausą. Jokios kelionės geriau nei 15 min kelionė. Leista prisikurti suburbijoms, kuriose nieko nėra, tada reikalingi didžiuliai pinigai VT bent kažkiek tas suburbijas integruoti į miesto ekosistemą, tada skundžiamasi kad iš suburbijos kažka pasiekti mieste be auto nepatogu.

Čia ne arba arba klausimas. Reikia ir to ir to, kaip visuose civilizuotuose miestuose.

[taccido]

Taip, viskam pritariu, bet klausimas ar turint 3 mlrd. juos geriau investuoti į rapid transit kūrimą, ar statymą mokyklų, darželių, poliklinikų ir kitos visuomeninės paskirties pastatų taip bendrai mažinant transporto paklausą. Jokios kelionės geriau nei 15 min kelionė. Leista prisikurti suburbijoms, kuriose nieko nėra, tada reikalingi didžiuliai pinigai VT bent kažkiek tas suburbijas integruoti į miesto ekosistemą, tada skundžiamasi kad iš suburbijos kažka pasiekti mieste be auto nepatogu.

Reikia daryti ir tą, ir tą. Sovietiniuose rajonuose ir suburbijose reikia kurti intensyvesnius mini-centrus, juos žmonės pasiektų trumpai pavažiuodami autobusu (kelias stoteles) ar dviračiu. O patys mini-centrai tarpusavyje ir su miesto centru jau būtų sujungti greituoju transportu. Nes jeigu ir toliau bus siūlomas 40-60 min. važiavimas lėtu VT vietoj 10 min. automobiliu sovietine greito eismo gatve, tai net ir visuomeninių paslaugų geras pasiekiamumas nelabai gelbės nuo taršos, kamščių ir t. t.

[ifl]

Juk Vilnius nestovi vietoje, o yra tankinamas, atsiranda nauji kvartalai, tai nėra taip, kad keleivių negali atsirasti. Ir pačios VT sistemos visada kuriamos „ant išaugimo“, yra daug pavyzdžių, kur keleivių skaičiai padvigubėdavo (dėl patogaus ir greito susisiekimo). Pvz. Miuncheno centrinė požeminė S-Bahn'o atkarpa, atsiradusi prieš 50 metų, dabar perveža virš 3x keleivių nei planuota. Ciūricho S-Bahn'as startavo 1990 metais ir dabar perveža 3x daugiau keleivių, yra plečiamas.

Kur gyvenamieji highrise Vilniuje (be vienetinių pavyzdžių), jei Vilnius tankinamas?

[TrippleA]

Taip, viskam pritariu, bet klausimas ar turint 3 mlrd. juos geriau investuoti į rapid transit kūrimą, ar statymą mokyklų, darželių, poliklinikų ir kitos visuomeninės paskirties pastatų taip bendrai mažinant transporto paklausą. Jokios kelionės geriau nei 15 min kelionė. Leista prisikurti suburbijoms, kuriose nieko nėra, tada reikalingi didžiuliai pinigai VT bent kažkiek tas suburbijas integruoti į miesto ekosistemą, tada skundžiamasi kad iš suburbijos kažka pasiekti mieste be auto nepatogu.

Statydami daugiau mokyklu, darzeliu, polikliniku ar kitu viesosios paskirties statiniu, mes kelioniu nepanaikinsim, o jas sutrumpinsim, o kelionem vias tiek reikes VT. As nesakau, kad jei turim 3 mlrd. tai imam ir viska kisam tik i VT ir nieko i viesuju paslaugu centrus, bet siuo atveju mes daugiau problemu ispresim su rimtesniu VT, negu ant keivieno kampo pastate po mokykla ar darzeli. Is esmes, stuburinis VT tiklas pagrinde jungia tokius centrus, todel norint, kad tokie centrai butu, mum pirma reik pasiekiamumo VT, nes be jo tokie centrai negali funkcionuot ir pritruakt papkankamai zmoniu. Jei norim pajungt suburbija, mes ant kiekvieno kampo neturim po stotele statyt, suformuot viesuju paslaugu centrus, kuirose stotu stuburiniai light-railo marsrutai, bet tuo paciu atvyktu ir privezamieji VT marsutai. Taip sukursim centra, kuris trauks vietinius ir mazins ju kelioniu skaiciu ir trukme, bet tuo paciu pajungs nauja vietove ir pagerins susiekiamuma su likusiu miestu.

[ifl]

Čia ne arba arba klausimas. Reikia ir to ir to, kaip visuose civilizuotuose miestuose.

Klausimas, kas yra prioritetas dabar ir nuo ko pradėti, o ne tai, kad to ar ano nereikia, t.y., kas spręstų transporto srautų problemą ir didintų žmonių gyvenimo kokybę greičiau. Aišku, būtų galima palikti suburbanitus likimo valiai (nes patys kalti) ir įvesti draudimą į miestą įvažiuoti automobiliais kaip daroma kituose miestuose, bet, spėju, Vilniuje to nebus niekad.

[taccido]

Kur gyvenamieji highrise Vilniuje (be vienetinių pavyzdžių), jei Vilnius tankinamas?

Aukštesnis pastatas nebūtinai reiškia didesnį tankumą kvartale.

[ifl]

Statydami daugiau mokyklu, darzeliu, polikliniku ar kitu viesosios paskirties statiniu, mes kelioniu nepanaikinsim, o jas sutrumpinsim, o kelionem vias tiek reikes VT. As nesakau, kad jei turim 3 mlrd. tai imam ir viska kisam tik i VT ir nieko i viesuju paslaugu centrus, bet siuo atveju mes daugiau problemu ispresim su rimtesniu VT, negu ant keivieno kampo pastate po mokykla ar darzeli. Is esmes, stuburinis VT tiklas pagrinde jungia tokius centrus, todel norint, kad tokie centrai butu, mum pirma reik pasiekiamumo VT, nes be jo tokie centrai negali funkcionuot ir pritruakt papkankamai zmoniu. Jei norim pajungt suburbija, mes ant kiekvieno kampo neturim po stotele statyt, suformuot viesuju paslaugu centrus, kuirose stotu stuburiniai light-railo marsrutai, bet tuo paciu atvyktu ir privezamieji VT marsutai. Taip sukursim centra, kuris trauks vietinius ir mazins ju kelioniu skaiciu ir trukme, bet tuo paciu pajungs nauja vietove ir pagerins susiekiamuma su likusiu miestu.

Nereiks VT, jei vaikas mokyklą ar tėvai darželį galės pasiekti per 10 min pėškom, kas jau buvo padaryta forume nekenčiamuosiuose komiblokuose. Bet bet koks planavimas yra blogai, nes tai Sovietų Sąjunga, todėl įsirengėm Perkūnkiemius ir suburbijas, kuriuose nieko nėra ir darbo vietos kitam miesto gale, tada sakom va kamščiai. Kiek būtų tų kamščių, jeigu iš karto būtų planuota kompleksiškai?

Pilaitė turėjo būt satelitas, realiai savarankiškas miestas. Ką mes padarėm?

[ifl]

Aukštesnis pastatas nebūtinai reiškia didesnį tankumą kvartale.

Aukštesnis pastatas reiškia didesnį tankumą ploto vienete.

[taccido]

Aukštesnis pastatas reiškia didesnį tankumą ploto vienete.

...ir sudėjus visus vienetus bendras tankumas dažniausiai išeina mažesnis, nebent tai Manhattanas.

[TrippleA]

Nereiks VT, jei vaikas mokyklą ar tėvai darželį galės pasiekti per 10 min pėškom, kas jau buvo padaryta forume nekenčiamuosiuose komiblokuose. Bet bet koks planavimas yra blogai, nes tai Sovietų Sąjunga, todėl įsirengėm Perkūnkiemius ir suburbijas, kuriuose nieko nėra ir darbo vietos kitam miesto gale, tada sakom va kamščiai. Kiek būtų tų kamščių, jeigu iš karto būtų planuota kompleksiškai?

Pilaitė turėjo būt satelitas, realiai savarankiškas miestas. Ką mes padarėm?

O tai jei vaikas uzsimanys i bureli, kuris uz keliu kilometru, arba jei jam veliau reikes i univera, kuris kitam miesto gale? O kaip tevam, kurie dirba centre? Ka darom su i miesta su draugais pasibut norisi arba draugus aplankyt norisi, kurie kitam mikrorajone gyvena? Visko prie namu nesudesi ir net labai norint nesigaus. Taip, reik stengtis, kad viskas butiniausia butu ranka pasiekiama, bet taip, kad visas gyvenimas suktusi 10-15 min peciom nuo namu, tai nesigaus, todel ir reikia gero VT, kuris galetu per 15-20 min tave nuvezt is tolimesniu mikrorajonu ar pakrascio iki centro. Turedami paslaugas salia namu ir gera VT, ne tik, turesim maziau kamsciu, bet ir pasieksim mum reikalingas paslaugas lengva ranka.

[ifl]

...ir sudėjus visus vienetus bendras tankumas dažniausiai išeina mažesnis, nebent tai Manhattanas.

Kuriuose miestuose taip yra? Nes aš galiu pateikti priešingą pavyzdį, kuris ne tik trečias pagal tankumą miestas - šalis pasaulyje, bet dar ir miestas - šalis sugebėjęs išsaugoti žaliąsias erdves dėl savo puikaus planavimo - Singapūras.

[ifl]

O tai jei vaikas uzsimanys i bureli, kuris uz keliu kilometru, arba jei jam veliau reikes i univera, kuris kitam miesto gale? O kaip tevam, kurie dirba centre? Ka darom su i miesta su draugais pasibut norisi arba draugus aplankyt norisi, kurie kitam mikrorajone gyvena? Visko prie namu nesudesi ir net labai norint nesigaus. Taip, reik stengtis, kad viskas butiniausia butu ranka pasiekiama, bet taip, kad visas gyvenimas suktusi 10-15 min peciom nuo namu, tai nesigaus, todel ir reikia gero VT, kuris galetu per 15-20 min tave nuvezt is tolimesniu mikrorajonu ar pakrascio iki centro. Turedami paslaugas salia namu ir gera VT, ne tik, turesim maziau kamsciu, bet ir pasieksim mum reikalingas paslaugas lengva ranka.

Draugai iš mokyklos, kuri toje pačioje gyvenvietėje, todėl niekur važiuoti nereikia. Miesto pramogos irgi tame pačiame hub'e, nėra reikalo trenktis per pusę miesto pasėdėti CoffeeInn'e. Dalis darbų irgi šalia, tame pačiame hub'e. 15-minute city - Wikipedia jums panašu kažkoks mistinis negirdėtas konceptas ir vienintelis suprantamas modelis yra centralizacija. Kaip dalis žmonių pastrigę JAV tipo suburbanizacijoje ir automobilizme, kita dalis yra pastrigusi XXa. vidurio hyper-centralizuotuose Europos miestuose su nykiais be jokios gyvos dvasios verslo kvartalais (La Defense ir pnš) naktimis link ko ir juda mūsų NMC.

[ejs-ejs]

Su ofisynais ateina krūva kitų darbo vietų ir formuojamas 15-20 min cities kompleksas, vietoj to, kad trenktis į NMC, nes so hip ir cool.

Na pvz mano darbo vieta gali būti arba Laisvės pr. pradžioje, arba centro centre, arba NMC. Ir Vilniuje - niekur kitur, kitaip reikia keisti darbo pobūdį.

[ifl]

Na pvz mano darbo vieta gali būti arba Laisvės pr. pradžioje, arba centro centre, arba NMC. Ir Vilniuje - niekur kitur, kitaip reikia keisti darbo pobūdį.

Laisvės prospekto pradžia (t.y. Vilkpėdės darymas hub'u) būtų judėjimas į gerą pusę.

[ejs-ejs]

Laisvės prospekto pradžia (t.y. Vilkpėdės darymas hub'u) būtų judėjimas į gerą pusę.

Ačiū, bet aš apie Merko, Ambergrid, COWI, Ignitis ir pan.

Aišku yra ir kitas variantas - self-emplyed, tada nuomuojiesi biurą ten, kur tau tinka.

[ejs-ejs]

sleader
2) Apverktina esamo VT bukle mazina keleiviu srautus. Seni troleibusai ir gendantys autobusai, A juostu trukumas, taiktiniu tvarkarasciu nebuvimas, letos keliones VT, skaidrantys keleiviai autobusuose ir troleibusuose, pergrusti autobusai ir troleibusai, ir dar bala zino kiek problemu. To pasekoje turim situacija, kai VT yra nepatrauklus ir juo zmones nenori naudotis.

Šia... Vakar ryte važiuodamas pakankamai senu troleibusu sudalyvavau telemitinge. Nei tas truleibusas pakeliui sugedo, nei mane kas stumdė, nei bandė paskraidinti. Beje stovėjau, nors sėdimų vietų buvo.

Toks vaizdas, kad apie senas, supuvusias ir privemtas visumeninio transporto priemones rašo tie, kas jose nėra važiavęs. O jei visuomeninis transportas genda kaskart, kai juo važiuoji - karma.

[taccido]

Kuriuose miestuose taip yra? Nes aš galiu pateikti priešingą pavyzdį, kuris ne tik trečias pagal tankumą miestas pasaulyje, bet dar ir miestas sugebėjęs išsaugoti žaliąsias erdves dėl savo puikaus planavimo - Singapūras.

Čia bendras faktas, kad atskirai stovintys aukšti bokštiniai namai arba suguldytos „kaladėlės“ (slabs) yra mažesnio tankumo urbanistinis morfotipas, lyginant su ištisiniu perimetriniu užstatymu (senamiesčiai, naujamiesčiai). Praktiškai visais atžvilgiais antrasis variantas yra pranašesnis už pirmąjį: insoliacijos, energijos nuostolių per sienas, gatvių tinklo, draugiškumo pėstiesiems, multifunkcionalumo, socialiniu/bendruomenių, galimybių verslumui, sveikatos ir t. t. Pats miestas yra atsparesnis, įvairesnis, lengviau atsinaujinantis, kai susideda iš daugybės mažesnių ir lengviau modifikuojamų vienetų, o ne didesnių ir nepaslankesnių vienetų.
Gerasis pavyzdys gali būti Tokijas, išlaikęs ir savo savitumą, ir jaukumą daugelyje savo vidutinio aukštingumo kvartalų: priešingai nei Kinijos miestai, kurie viską išsigriovė ir užsistatė bokštais (bendras tankumas mažesnis)...

[ifl]

Čia bendras faktas, kad atskirai stovintys aukšti bokštiniai namai arba suguldytos „kaladėlės“ (slabs) yra mažesnio tankumo urbanistinis morfotipas, lyginant su ištisiniu perimetriniu užstatymu (senamiesčiai, naujamiesčiai). Praktiškai visais atžvilgiais antrasis variantas yra pranašesnis už pirmąjį: insoliacijos, energijos nuostolių per sienas, gatvių tinklo, draugiškumo pėstiesiems, multifunkcionalumo, socialiniu/bendruomenių, galimybių verslumui, sveikatos ir t. t. Pats miestas yra atsparesnis, įvairesnis, lengviau atsinaujinantis, kai susideda iš daugybės mažesnių ir lengviau modifikuojamų vienetų, o ne didesnių ir nepaslankesnių vienetų.
Gerasis pavyzdys gali būti Tokijas, išlaikęs ir savo savitumą, ir jaukumą daugelyje savo vidutinio aukštingumo kvartalų: priešingai nei Kinijos miestai, kurie viską išsigriovė ir užsistatė bokštais (bendras tankumas mažesnis)...

Joks čia ne faktas, o mitas: https://www.youtube.com/watch?v=73tGTPHD5Ec Video yra realūs paskaičiavimai

[VLR]

TrippleA, negi tikrai neskaitėte ką sleader rašė? Jis gi ir sako, kad su idėjomis kaip „tramvajus arba metro išgelbės Vilnių“ jūs jį tik tolinate. Jis sako, kad pradžiai sutvarkykite VT maršrutus, pademonstruokite, kad didžiausi autobusai neišveža keleivių srautų ir tada taps akivaizdu bei neišvengiama statyti tramvajų. Kitaip bus studija po studijos, kuri rodys, kad „srautų nepakanka“.

Pats trolini ir neskaitai, ką tau sako. Buvo duota krūva pavyzdžių, kur tramvajaus ar metro bėgiai buvo nutiesti ‘į niekur’, vien pagal planuojamus gyventojų skaičius, ar tai būtų Pilaitės dydžio Ørestad (light metro) ar Pilaitės dydžio IJburg. Kalbant apie konkrečiai tramvajų, Vilniaus autobusų maršrutai jau dabar surenka daugiau žmonių nei visokių mažų miestelių tramvajų sistemos. Nėra jokių skaičių, kuriuos reikia surinkti norint statyti rimtą transportą, taip neveikia dalykai, įsikalk sau tai į galvą - atrodysi protingesnis.

[Ginthus]

Dabar pirkti dar daugiau didesniu autobusu ir kazkaip bandyt tvarkyt esama VT marsrutu sistema yra nesamone, nes ismesim pinigus i bala ir dar karta pamatysim, kad problema niekur nedingo.

Šitoj vietoj nesutiksiu, nes net jei jau šiandien pradėtume planuoti diegti bėginį transportą, tai esamos transporto priemonės dar spės susidėvėti, o srautai išaugti. Jau pirmos trasos statybos metu būtų susidurta su logistiniais iššūkiais ir reiktų papildomų pajėgumų išvežti žmones aplinkinėmis gatvėmis, kad apskritai viskas nesustotų.