Darnus judumas. Viešasis transportas ir dviračiai ar nuosavas automobilis

[MedinisStrazdas]

Tai mano pirmas komentaras ir buvo į parašymą jeigu tamstos žodžiais "tegul palieka savo draugus, gimines ir NT ir kraustosi į Vilnių suviskam". Tik kažkaip tam jūs nemačiau, kad reikštumėte pasipiktinimą. Tam, kad neišklystume iš temos, tai taip sutinku, kad toks iškėlimas yra utopija, todėl tokia pati utopija yra mąstyti apie transporto iš užmiesčio įvažiavimo į Vilnių apmokestinimą arba net uždraudimą. Aš tiesiog norėjau pasakyti, kad kadangi Lietuvos valdžios sprendimais vyksta intensyvi daugelio dalykų centralizacija į Vilnių, tai jo gyventojams teks susitaikyti su dideliu transporto srautu iš užmiesčio. Rajonams paprasčiau neapsimoka išlaikyti VT dėl tos pačios centralizacijos sukeltos migracijos (nors kai tenka rinktis ar emigruoti į Vilnių, ar į užsienį nusveria pastarasis, nes pervažiavimo kaštai vienodi, o pragyvenimo lygis vis dar skirtingas) gyventojų mažėjimo. Niekas į Vilnių šiaip sau kamštyje pastovėti nevažiuoja, visi važiuoja iš reikalo. O važiuoti VT, jau nekalbu apie gyvenvietes kurios yra toliau nuo kelis rajonus jungiančių magistralinių kelių ar Vilniaus mazgo geležinkelio, kai autobusas važiuoja tik 4 kartus per dieną paprasčiausiai ne tik nepatogu, bet kartais negali susiderinti su paskirtu laiku, kuris tebuvo likęs registruojantis kartais ir prieš pusmetį.
Kad neliktų nesusipratimo, tai tik noriu pasakyti, jog ne esu šalininkas iškėlimų ir kieno nors naikinimų tame tarpe ir Vilniuje. Tiesiog norėjau pasakyti, kad kol Lietuvos valdžios požiūris toks, kad Vilnius turi aptarnauti visus Lietuvoje, todėl mąstyti apie visokius iš rajonų įvažiuojančiųjų į Vilnių ribojimus yra tokia pat utopija.

Tik noriu pataisyti kad siūliau apmokestinti, uždrausti nesiūliau. Lietuvos valdžios spredimais vyksta priverstinė decentralizacija. Iš Vilniaus yra nurėžiama puse biudžeto ir atiduodama rajonams gaivinti, ES projektai eksliusyviai vien rajonams tvirtinami, etc. Bet visa ti nueis niekams, nes tiesiog nėra prasmės tame rajone pasilikti.

[Visdarlietus]

Tik noriu pataisyti kad siūliau apmokestinti, uždrausti nesiūliau. Lietuvos valdžios spredimais vyksta priverstinė decentralizacija. Iš Vilniaus yra nurėžiama puse biudžeto ir atiduodama rajonams gaivinti, ES projektai eksliusyviai vien rajonams tvirtinami, etc. Bet visa ti nueis niekams, nes tiesiog nėra prasmės tame rajone pasilikti.

Tai būtent, kad apmokestinti reiktų nebent pačių Vilniečių kurie tą įstaigą gali pasiekti kas 10-20 min. nuo namų važiuojančiu VT, o rajono gyventojai vykstantys dėl to, kad jų rajone įstaiga uždaryta dėl centralizavimo į Vilnių turėtų būti ne tik nemokama, bet dar ir kompensuojama. Beje kompensacija pavežėjimo forma mėginama realizuoti.

P.S. o dėl mistinių visokių biudžetų nurėžimų, tai pagal rusų propagandą, ir Lietuvą SSRS išlaikė.

[MedinisStrazdas]

Tai būtent, kad apmokestinti reiktų nebent pačių Vilniečių kurie tą įstaigą gali pasiekti kas 10-20 min. nuo namų važiuojančiu VT, o rajono gyventojai vykstantys dėl to, kad jų rajone įstaiga uždaryta dėl centralizavimo į Vilnių turėtų būti ne tik nemokama, bet dar ir kompensuojama. Beje kompensacija pavežėjimo forma mėginama realizuoti.

P.S. o dėl mistinių visokių biudžetų nurėžimų, tai pagal rusų propagandą, ir Lietuvą SSRS išlaikė.

Ne, reikėtu apmokestinti būtent tuos, kurie čia vyksta taršiomis transporto priemonėmis - automobiliais.

Šiaip tai Lietuvos TSR buvo net kontributorė ir išlaikė rusus.

[Maalinauskas]

Aš tiesiog norėjau pasakyti, kad kadangi Lietuvos valdžios sprendimais vyksta intensyvi daugelio dalykų centralizacija į Vilnių, tai jo gyventojams teks susitaikyti su dideliu transporto srautu iš užmiesčio.

Medinis Strazdas gerai parašė, kad sprendžiant iš to kiek Vilniui yra paliekama lėšų iš jo sumokėto GPM, tai valdžia daro priverstinę decentralizaciją. O ta centralizacija kur vyksta, yra natūralus procesas, vykstantis visame pasaulyje, o ne inicijuojamas valdžios. Ką jau padarysi, kad kompaktiškai gyventi visada bus pigiau (geresnė infrastruktūra) ir smagiau (daugiau renginių). Kitaip tariant, nėra taip kad Lietuva centralizuojasi valdžios pastangomis, valdžia priešingai, kovoja su natūraliais centralizacijos procesais, neproporciškai perskirstydama pinigus.

[Maalinauskas]

Ir šiaip, kalbant apie Vilniaus finansavimą man nori nenori prašosi tokia analogija - aš su broliu įsikūriau viename bute, kartu pasidarėme gerą buto remontą, o tada valstybė ateina ir pareiškia, kad ko tai jūs per gražiai ir per tvarkingai gyvenat, tuomet kai vienkiemyje prie kalabybiškio seni tapetai ir kiauri langai. Davai jums atlyginimus perpus nurėžkime, nes tai neteisinga vienkiemiuose gyvenančių atžvilgiu.

[Stadionas]

Tai būtent, kad apmokestinti reiktų nebent pačių Vilniečių kurie tą įstaigą gali pasiekti kas 10-20 min. nuo namų važiuojančiu VT, o rajono gyventojai vykstantys dėl to, kad jų rajone įstaiga uždaryta dėl centralizavimo į Vilnių turėtų būti ne tik nemokama, bet dar ir kompensuojama. Beje kompensacija pavežėjimo forma mėginama realizuoti.

rajono įstaigos uždaromos nes pinigų to rajono gyventojai per GPM nesurenka, kad tą įstaiga išlaikyt. o kad yra kažkoks lengvatinis pavėžėjimas organizuojamas tai čia ne kompensacija, o pašalpa.

[mantasm]

O tuo keliu važiuoja kas, ne automobiliai į miestą?

Su tokia logika visa A1 yra miesto greitkelis

Industrinės revoliucijos darbininkai šiai buvo kaimeičiai suvažiavę į miestą nes maisto producija tapo efektyvesnė tai jie pradėjo ieškoti kito darbo.

Tą patį darė ir aukštuomenė praktiškai bet kuriais laikais. Ar mūsų prakutę bajorai su vasaros rūmais provincijoje ir žiemos rūmais Vilniuje. Ar antikos patricijai vasarai pabėgantys iš Romos į pajūrį.

Japonijoje yra populiaru į užmiestį, prie jūros važiuoti būtent traukiniais, o ne automobiliais. Man regis esate ten gyvenęs jei gerai prisimenu, tai tikrai turėtumėte žinoti.

Viena vertus yra nebloga galimybė važiuoti traukiniais. Kita vertus daugybė žmonių turi automobilį savaitgaliams ir apsipirkimams. Traukiniais labai nepatogu vežtis didesnius krovinius. Pavyzdžiui dviratį galima vežtis tik supakuotą ir nuimtais ratais. Nekalbant apie slides/snieglentes/banglentes. Dėl to yra gerai išvystytas miesto greitkelių tinklas kuris sujungtas su tarpmiestiniu tinklu.

Bendras Japonijos automobilizacijos lygis didesnis nei pas mus. Tokijus kiek randu turi gerokai mažiau už šalies vidurkį. Bet spėju realus skirtimas mažesnis dėl administracinio suskirtymo įpatumų ir įvairių paskatų gyvenant Tokijuje ar Osakoje registruotis provincijoje. Kotedžingas metropolitenų pakraščiuose eina pilnu tempu ir mašina priemiesčiuose yra standartas.

Reikia tiesiog apmokestinti atvažiavimą į miestą, parkingą mieste (visur). Tiek daug kad padnegtų taršos žalos sudarytas išlaidas.

Galima. Tada verslai kelsis į miesto pakraščius. Kas gal irgi būtų į naudą.

[PoDV]

Medinis Strazdas gerai parašė, kad sprendžiant iš to kiek Vilniui yra paliekama lėšų iš jo sumokėto GPM, tai valdžia daro priverstinę decentralizaciją. O ta centralizacija kur vyksta, yra natūralus procesas, vykstantis visame pasaulyje, o ne inicijuojamas valdžios. Ką jau padarysi, kad kompaktiškai gyventi visada bus pigiau (geresnė infrastruktūra) ir smagiau (daugiau renginių). Kitaip tariant, nėra taip kad Lietuva centralizuojasi valdžios pastangomis, valdžia priešingai, kovoja su natūraliais centralizacijos procesais, neproporciškai perskirstydama pinigus.

Visiškai neatmetu, kad svarbią dalį vaidina rinkimai, ypač turint omeny, kad kol kas provincija lemia, kas bus Seime ir Vyriausybėje.

Tačiau pagal kaip vyksta procesai, nepanašu, kad čia ilgam ta decentralizacija "pavyks", nes nepanašu, kad daug investicijų į kažką kita nei infrastruktūra. Tiesiog reiks pamiršt atokesnių miestelių gatvių ir valst. pastatų remontus. Nebeliks rinkėjų. Plius jei ir bus kokia stagnacija ar krizė nieks nebenorės laikyt didžiųjų miestų konservuotų kaip iš sovietmečio po 20 metų. Nebent turėsime Airijos, Šveicarijos lygio GDP per capita, kuri viskam turės pinigų, bet bijau būt tokiu optimistu kol kas

[eigh]

Paryžių su Varšuva lyginti kvaila iš esmės visais aspektais. Paryžiaus metro veikia jau 123 metus ir sistemos stuburas sukurtas labai seniai. Taip, metro stotys kas kelis šimtus metų yra patogu, bet šiais laikais niekas nebekurtų tokios tankios sistemos su tiek daug linijų. Ką jau kalbėti apie Paryžiaus (pasaulinio miesto) ir Varšuvos svarbą ir finansines galimybes (tiek dabar, tiek ir anksčiau). Beje, Paryžiaus metro linijos dažnai perpildytos, tvankios, o autobusai centrinėje miesto dalyje važiuoja žiauriai lėtai, nes neretai neturi dedikuotų juostų ir VT šviesoforų (tiesiog nėra tam vietos ir galimybių.)

Jeigu Varšuva VT atžvilgiu yra Tier 3 miestas (turbūt taip ir yra), tai Vilnius gal ir temptų iki Tier 6 (autobusinis miestas, prastai išplėtotos VT juostos ir šviesoforai, pasenusi infrastruktūra stotelėse, jokių bilietų pardavimo automatų, neefektyvus maršrutų tinklas ir tvarkaraščiai.) Pačiam vasarą teko trumpai pabūvoti Varšuvoje - taip, miestas gal ir netempia iki Vakarų Europos, bet autobusai nauji, kursuoja gana dažnai, infrastruktūra - kaip mieste su plačiais plentais ir sovietine urbanistika - taip pat yra nebloga, metro greitas ir patogus, yra bilietų automatai ir, svarbiausia, sistema nuolat plečiama ir tobulinama.

Susidariau įspūdį, kad Varšuvoje išlaikytas balansas - automobilistai turi plačius kelius, kuriais gali lėkioti miestui neadekvačiais greičiais, bet VT naudotis taip pat patogu ir paprasta. Galbūt ir ne geriausias variantas iš walkability ir apskritai miesto jaukumo pusės, bet matyt kyla mažiau kovų su automobilistais nei Lietuvoje, kur politikai žino du ekstremumus - arba siaurinam belenkaip ir belenką, arba masiškai asfaltuojam autostradas miegamuosiuose rajonuose, kad auto-marozai galėtų lakstyti.

O kiek Vilnius pagal VT patogumą ir infrastruktūrą atsilikęs nuo Rygos ar Talino? Rygoje, rodos, VT parkas naujesnis, bet tramvajų sistema atrodo pasenus ir lėta. Taline nesu buvęs apskritai. Gal kas geriau susipažinęs kaip Vilnius atrodo kitų Baltijos sostinių kontekste? Nes lyginant su Varšuva - tragiškai.

[jan]

Varšuvai tik 70 metų, vt sistema labai gera kaip tokiam jaunam miestui. iki karo Varšuva buvo kitas miestas kurio neliko.

[VLR]

Taip, metro stotys kas kelis šimtus metų yra patogu, bet šiais laikais niekas nebekurtų tokios tankios sistemos su tiek daug linijų.

Būtent šiais laikais tą tankią sistemą Paryžius ir stato. Grand Paris Express pridės 200km metro linijų, aktyviai plečiami ir (brangesnis) RER bei tramvajų tinklas. Kaip galima šnekėti tokius dalykus? Aš suprantu, kad giminės baliuje galima bet kokią užbaigtą VT liniją užsienyje nurašyti į 19-ą amžių (Benkunskas ir naująjį Olsztyn’o tramvaju nurašė į ‘istorines aplinkybes’), bet čia ne ta aplinka.

[Obi-Wan Kenobi]

Tas pats ir kelių srityje. Palyginkite LAKD ir lenkų Gddkia Facebook postus.
Lietuva tapo komunikacijos specialistų kraštu

Lietuva kaip buvo, taip ir liko komjaunuolių kraštas. Tuščių kalbų apie šviesų rytojų ir vandeniliu varomus autobusus daug, o realybėje zhopa.

[R.D.]

Pačiam vasarą teko trumpai pabūvoti Varšuvoje - taip, miestas gal ir netempia iki Vakarų Europos, bet autobusai nauji, kursuoja gana dažnai, infrastruktūra - kaip mieste su plačiais plentais ir sovietine urbanistika - taip pat yra nebloga, metro greitas ir patogus, yra bilietų automatai ir, svarbiausia, sistema nuolat plečiama ir tobulinama.

Susidariau įspūdį, kad Varšuvoje išlaikytas balansas - automobilistai turi plačius kelius, kuriais gali lėkioti miestui neadekvačiais greičiais, bet VT naudotis taip pat patogu ir paprasta. Galbūt ir ne geriausias variantas iš walkability ir apskritai miesto jaukumo pusės, bet matyt kyla mažiau kovų su automobilistais nei Lietuvoje, kur politikai žino du ekstremumus - arba siaurinam belenkaip ir belenką, arba masiškai asfaltuojam autostradas miegamuosiuose rajonuose, kad auto-marozai galėtų lakstyti.

O kiek Vilnius pagal VT patogumą ir infrastruktūrą atsilikęs nuo Rygos ar Talino? Rygoje, rodos, VT parkas naujesnis, bet tramvajų sistema atrodo pasenus ir lėta. Taline nesu buvęs apskritai. Gal kas geriau susipažinęs kaip Vilnius atrodo kitų Baltijos sostinių kontekste? Nes lyginant su Varšuva - tragiškai.

Vilniui iki Varšuvos kaip iki Mėnulio. Varšuvoje, primenu, veikia vieninga sistema autobusų, tramvajų, metro. Autobusai kursuoja tiek pasikartojinčiu cikliniu principu, tiek nustatytu laiku (pagal rajonus, kryptis), mieste galima labai patogiai judėti VT ir kojomis, tik atstumai dideli. Dalyje Naujamiesčio vietų ir Senamiestyje automobilių eismas uždraustas (vietiniai, taksi ir techninis tranportas juda tik). Bilietų sistema puikiausia, t.y. orientuota "durnam turistui" - jokių appsų šmapsų, o visur yra bilietų automatai, kuriuose galima nusipirkti bilietus tiek grynais, tiek kortele ir bilietai labai aiškūs pagal savo laiką. Juos rasite pačiam VT, tiek požeminėje perėjoje, tiek kartais stotelėje. Varšuvos VT sistema yra giriama visos Europos kontekste ir tikrai yra kuo didžiuotis.

Rygoje tramvajų tinklas nėra plečiamas (pataisykite, jeigu klystu (kas žino) - vietiniai pasakojo), todėl drožiamas esamas tinklas. Dauguma tramvajų yra nauji, tvarkingi (važinėjau, žinau), VT parkas šiek tiek naujesnis, bet jeigu pas mus nebūtų tų senų škodų, tai būtų tas pats.
Taline dar geriau ir tvarkingiau.

Bet kaip sakė suburbijos meras "troleibusas ir yra šiuolaikinis tramvajus", tai sėdime visiškame užpakalyje.

[eigh]

Būtent šiais laikais tą tankią sistemą Paryžius ir stato. Grand Paris Express pridės 200km metro linijų, aktyviai plečiami ir (brangesnis) RER bei tramvajų tinklas. Kaip galima šnekėti tokius dalykus? Aš suprantu, kad giminės baliuje galima bet kokią užbaigtą VT liniją užsienyje nurašyti į 19-ą amžių (Benkunskas ir naująjį Olsztyn’o tramvaju nurašė į ‘istorines aplinkybes’), bet čia ne ta aplinka.

Nesuprantu, kodėl puolate. Puiku, kad miestas stato naujas linijas ten, kur jų anksčiau nebuvo. Turėjau omenyje, kad centriniame Paryžiuje metro tinklas yra itin tankus, tai viena tankiausių metro sistemų pasaulyje su stotimis kas kelis šimtus metrų, kur linijos yra persiraizgiusios taip, kaip šiais laikais niekas nestatytų. Būtent toks stuburas ir buvo sukurtas prieš maždaug šimtmetį. Bet suprantu, kad jums to nereikia aiškinti, čia juk ne giminės balius, o atitinkama aplinka

Vilniui iki Varšuvos kaip iki Mėnulio. Varšuvoje, primenu, veikia vieninga sistema autobusų, tramvajų, metro. Autobusai kursuoja tiek pasikartojinčiu cikliniu principu, tiek nustatytu laiku (pagal rajonus, kryptis), mieste galima labai patogiai judėti VT ir kojomis, tik atstumai dideli. Dalyje Naujamiesčio vietų ir Senamiestyje automobilių eismas uždraustas (vietiniai, taksi ir techninis tranportas juda tik). Bilietų sistema puikiausia, t.y. orientuota "durnam turistui" - jokių appsų šmapsų, o visur yra bilietų automatai, kuriuose galima nusipirkti bilietus tiek grynais, tiek kortele ir bilietai labai aiškūs pagal savo laiką. Juos rasite pačiam VT, tiek požeminėje perėjoje, tiek kartais stotelėje. Varšuvos VT sistema yra giriama visos Europos kontekste ir tikrai yra kuo didžiuotis.

Rygoje tramvajų tinklas nėra plečiamas (pataisykite, jeigu klystu (kas žino) - vietiniai pasakojo), todėl drožiamas esamas tinklas. Dauguma tramvajų yra nauji, tvarkingi (važinėjau, žinau), VT parkas šiek tiek naujesnis, bet jeigu pas mus nebūtų tų senų škodų, tai būtų tas pats.
Taline dar geriau ir tvarkingiau.

Bet kaip sakė suburbijos meras "troleibusas ir yra šiuolaikinis tramvajus", tai sėdime visiškame užpakalyje.

Absoliučiai - Varšuva yra šviesmečiais priekyje, dėl
to ir sakau kad Vilniaus VT sistema atsilieka bent keliais lygiais.

[VLR]

Nesuprantu, kodėl puolate.

Atsiprašau, jei sudariau 'puolimo' įspūdį. Tiesiog tas 'šiais laikais niekas taip nedarytų' yra vienas pagrindinių pasiteisinimų, naudojamų vietinių boratų teisinant dabartinį kolosalų apsišikimą VT srityje ir aš gal kiek jautriau reaguoju į tokius teiginius. Ir, bet kokiu atveju, jie nėra teisingi, bent Paryžiaus atveju. Pvz. nuo nulio pastatyta Paryžiaus Line 14 autonominė metro linija, kertanti visą Paryžiaus centrą, buvo atidaryta 1998-aisiais metais, ir tai jau yra 'šių laikų' projektas. Buvo daug ir visokių linijų pratęsimų centre, stočių didinimų ir panašių dalykų. To tikrai negalima nurašyti 19-am amžiui ar kažkokiems labai kitokiems laikams. Jei senais laikais pastatyta infrastruktūra buvo perteklinė, kodėl ji tada buvo plečiama ir moderniais laikais? Be to, Paryžiaus Grand Paris Express sukurs centro lygio infrastruktūrą ir vietose, kurios niekada nebuvo laikomos centru. Toks St. Denis, pavyzdžiui, transporto prasme jau bus tikras centro rajonas su daugybe infrastruktūros. Taip pat atsiras nemažai papildomų mazgų už centro ribų, kurie toliau bus plečiami, prijungiant prie jų tramvajaus linijas ir mikro mobilumą.

Nei kiek neabejoju, kad jei Paryžius šiais laikais neturėtų tokio tankio bėginio transporto tinklo, kokį turi, tą tinklą pasistatytų dar tankesnį ir geresnį, su didesnėmis stotimis, daugiau automatizavimo ir geresniu dizainu apskritai. Shanghajaus tinklas irgi yra naujas, bet 2025-aisiais metais nei viena centro vieta nebus nutolusi nuo metro toliau nei 600 metrų. Londonas irgi turi labai tankią bėginę infrastruktūrą centre, bet toliau ją išplėtė dešimtis milijardų kainuojančiu Crossrail. Taip tiesiog veikia dalykai mega miestuose su kieta urbanistikos tradicija.

Vilniuje tokios tradicijos nėra ir niekada nebuvo ir negalėjo būti dėl mažesnio miesto dydžio, tačiau Vilniuje nėra net urbanistikos supratimo, kokį galima rasti Europos mažuose miesteliuose. Taip yra todėl, kad esame tiesiog kaimas šalia kurio po karo buvo pristatyta komiblokų ir suvežta daug kaimiečių, kuriems ir tualetas, esantis ne lauke, atrodė kaip kosmosas. Skirtingai nei miestuose, kurie plėtėsi 19 amžiaus gale/20 pradžioje, žmonės buvo vežami ne į tikrą, besiplečiantį miestą, o į komunistinį pragarą maišytą su nepasiteisinusiomis mikrorajon-modernistinėmis idėjomis. Tas procesas nesukūrė miestiečių masės ar urbanistikos supratimo. Dėl to ir žiūrime į Liepoją ir Daugpilį su pavydu, o apie kokios Prancūzijos ar Vokietijos net Šiaulių dydžio miestelius galima iš viso pamiršti ateinančiam šimtmečiui.

[jan]

Atsiprašau, jei sudariau 'puolimo' įspūdį. Tiesiog tas 'šiais laikais niekas taip nedarytų' yra vienas pagrindinių pasiteisinimų, naudojamų vietinių boratų teisinant dabartinį kolosalų apsišikimą VT srityje ir aš gal kiek jautriau reaguoju į tokius teiginius. Ir, bet kokiu atveju, jie nėra teisingi, bent Paryžiaus atveju.

šiaip tai teisingi, Paryžiaus metro daug kur 1 prie 1 keitė tramvajų todėl atstumai tarp stotelių labai maži, gali būti tik 300m.
Vidutinis atstumas tarp stotelių visoje sistemoje labai žemas: 562m

Šiais laikais niekas taip metro nestatytų nes jis būtų lėtas.
Kopenhagoje lengvi traukiniai leidžia greitai įsibegėti ir vis tiek M3 vidutinis atstumas tarp stotelių 912m.

grand express 15 linija vidutinis atstumas tarp stotelių virš 2km. Tiesa šita linija priemiestyje eina.
grand express 14 linija eina per centrą, ten vidutinis atstumas virš 1km

[VLR]

šiaip tai teisingi, Paryžiaus metro daug kur 1 prie 1 keitė tramvajų todėl atstumai tarp stotelių labai maži, gali būti tik 300m.
Vidutinis atstumas tarp stotelių visoje sistemoje labai žemas: 562m

Šiais laikais niekas taip metro nestatytų nes jis būtų lėtas.
Kopenhagoje lengvi traukiniai leidžia greitai įsibegėti ir vis tiek M3 vidutinis atstumas tarp stotelių 912m.

grand express 15 linija vidutinis atstumas tarp stotelių virš 2km. Tiesa šita linija priemiestyje eina.
grand express 14 linija eina per centrą, ten vidutinis atstumas virš 1km

Kalbama, kiek supratau, buvo ne apie atstumą tarp stotelių linijoje, o apie linijų persiraizgymą ir tankį. Tačiau Paryžiuje tankus stotelių tinklas metro centre (kuriame yra itin daug priežasčių dažnai sustoti) nėra problema, nes mieste yra ir tankus RER tinklas, kuris suteikia tą greitesnį ir rečiau stojantį variantą. Jei tankus metro stotelių tinklas Paryžiuje keltų kokių nors problemų, jie uždarytų kas antrą stotelę ir tuo viskas baigtųsi. Atvikrsčiai, tankus stotelių tinklas yra laikomas dideliu pliusu.

[TIME]

Bet taip vyksta visada - kazkoks visuomenes pasipriesinimas buna tik pirmai linijai, pastacius ja, ir "perlipus per Rubikorna", visuomene reikalauja tik plesti tinkla. Taip vyko ne tik Paryziuje, vienam turtingiausiu pasaulio miestu, ar Varsuvoje, sparciai ekonomiskai augancios salies sostineje, bet ir elonomiskai atsiliekanciuose buvusios SSRS miestuose, kur pirmos linijos buvo spetos pastatyti "dar prie ruso"

[jan]

Kalbama, kiek supratau, buvo ne apie atstumą tarp stotelių linijoje, o apie linijų persiraizgymą ir tankį. Tačiau Paryžiuje tankus stotelių tinklas metro centre (kuriame yra itin daug priežasčių dažnai sustoti) nėra problema, nes mieste yra ir tankus RER tinklas, kuris suteikia tą greitesnį ir rečiau stojantį variantą. Jei tankus metro stotelių tinklas Paryžiuje keltų kokių nors problemų, jie uždarytų kas antrą stotelę ir tuo viskas baigtųsi. Atvikrsčiai, tankus stotelių tinklas yra laikomas dideliu pliusu.

pliusas važinėjantiems trumpais atstumais arba šalia turint RER liniją.
Jei RER nėra ir nori važiuoti toliau dažni sustojimai bus minusas.
Papildomos stotys ir dažni sustojimai brangina eksplataciją.
yra Paryžiuje stotelių vaiduoklių kurių po karo neatidarė nes buvo per arti kitų stotelių.
Dabar gal neuždarinės o gal kažkurias ir uždarys pėstiesiems vis dažniau persėdant ant dviračių bet naujose linijose taip arti nebestato ir nebestatys.

[VLR]

pliusas važinėjantiems trumpais atstumais arba šalia turint RER liniją.
Jei RER nėra ir nori važiuoti toliau dažni sustojimai bus minusas.
Papildomos stotys ir dažni sustojimai brangina eksplataciją.
yra Paryžiuje stotelių vaiduoklių kurių po karo neatidarė nes buvo per arti kitų stotelių.
Dabar gal neuždarinės o gal kažkurias ir uždarys pėstiesiems vis dažniau persėdant ant dviračių bet naujose linijose taip arti nebestato ir nebestatys.

Kalba ėjo apie linijų raizgalynę, tai taip toliau stato ir toliau statys, o Paryžiaus metro tinklas toliau plečiasi ir toliau plėsis greitai.
Dėl atstumo tarp stotelių - tas klausimas nėra toks jau ir svarbus. Taip, nėra įprasta dabar statyti linijas su tokiu stotelių tankiu, bet Paryžiaus greičiausias transportas nėra metro (skirtingai nei daugumoje kitų miestų) tai vietomis jis gali sau leisti ir sumažinti metro greitį ir didinti stotelių tankį. Lygiai taip pat, kaip daugybėje miestų kur tramvajus atlieka aukštesnės klasės transporto priemonės darbą ir važinėja labiau izoliuotas ir didesniais atstumais tarp stotelių. Nieko tame nėra per daug keisto - tiesiog tramvajus tokių srautų nepakeltų, tai sugrūsti juos į tunelius traukiniuose buvo visai racionalu. Ir taip, metro stotelių išlaikymas kainuoja daug ir niekas bereikalingų stotelių ten nelaikytų jei jos blogintų sistemą, jas galima uždaryti kitą dieną. Tad kai Paryžius uždarys jei ne pusę tai bent koki penktadalį savo centro metro stotelių, bus galima sakyti, kad toks jų skaičius buvo klaida. Dabar tokiam teiginiui pagrįsti informacijos neturime.