Darnus judumas. Viešasis transportas ir dviračiai ar nuosavas automobilis

[Sula]

Tai kodėl tie Wolt velomobiliai dabar laisvai šaligatviais varinėja (net esant dvirtakiui!)? Bus kitaip?

[Egiuxz]

Nežinau ir neįdomu man Vilniaus bėdos

[Sula]

Nežinau ir neįdomu man Vilniaus bėdos

Čia tai posūkis! Klausimas buvo apie Vilnių. Ir apskritai šis forumas daugiau apie Lietuvą, o ne apie JAV, JK ar HK

[Egiuxz]

Čia tai posūkis! Klausimas buvo apie Vilnių. Ir apskritai šis forumas daugiau apie Lietuvą, o ne apie JAV, JK ar HK

Aš tik šiaip pamačiau saugumo problemą ir apie tai garsiai pagalvojau

Kitų miestų kasdienio gyvenimo nežinau, tai ir nieko nepasakysiu. Mano kaime tokie dalykai nevažinėtų, nes greit būtų nuo šaligatvių išpirdolinti. Kas yra gerai

[VLR]

Smagu. Gal automobilizuoti mikrorajoniniai ir suburbinai kaimiečiai dažniau nuvažiuos į Varšuvą pasižiūrėti kas yra tikras miestas ir kaip jis turi vystytis.

[Romas]

Gal automobilizuoti mikrorajoniniai ir suburbinai kaimiečiai dažniau nuvažiuos į Varšuvą pasižiūrėti kas yra tikras miestas ir kaip jis turi vystytis.

Žmonės džiaugiasi, kad lenkai už savo ir Europos pinigus žymiai palengvino lietuviams susisiekimą su pasauliu, o čia kažkoks mizantropas ieško "suburbinių kaimiečių". O jei kažkas į Varšuvą malsis keliomis valandomis ilgiau traukiniu per Mockavą, tai jau bus bus vertas pagarbos "miestietiškas hipsteris", ane?

Tokia apykvailė panieka automobiliams terodo tik beribį tamstos ribotumą - bent šiame pasisakyme.

Grįžtame į temą

[VLR]

Žmonės džiaugiasi, kad lenkai už savo ir Europos pinigus žymiai palengvino lietuviams susisiekimą su pasauliu

Aš irgi džiaugiuosi būtent tuo pačiu. Pats esu važinėjęs tuo keliu daug dar tais blogais laikais. Tai, kad ten bus autostrada yra geopolitiškai reikšmingas laimėjimas visiems Lietuvoje. Taigi džiaugiuosi ir už save, bet dar labiau už automobilizuotus mikrorajoninius ir suburbinius kaimiečius (90+% Lietuvos populiacijos), kurie tikrą miestą yra matę praktiškai tik per televizorių. Tikiuosi jie dažniau aplankys Varšuvą, Krokuvą ir kitus Lenkijos miestus ir kitą kartą bent sostinėje nebeišrinks daužto automarozo, sakančio, kad Vilnius yra per mažas tramvajui ar panašių absurdų.

[PredatorGTR]

Aš irgi džiaugiuosi būtent tuo pačiu. Pats esu važinėjęs tuo keliu daug dar tais blogais laikais. Tai, kad ten bus autostrada yra geopolitiškai reikšmingas laimėjimas visiems Lietuvoje. Taigi džiaugiuosi ir už save, bet dar labiau už automobilizuotus mikrorajoninius ir suburbinius kaimiečius (90+% Lietuvos populiacijos), kurie tikrą miestą yra matę praktiškai tik per televizorių. Tikiuosi jie dažniau aplankys Varšuvą, Krokuvą ir kitus Lenkijos miestus ir kitą kartą bent sostinėje nebeišrinks daužto automarozo, sakančio, kad Vilnius yra per mažas tramvajui ar panašių absurdų.

Na matosi, kad "mėlyno kraujo, miesto atstovas", priklausantis garbingiems 10-%, tik ir gali taip rafinuotai dėstyti mintis. Ką jau čia likusiems kaimiečiams ir be galvoti

[VLR]

Na matosi, kad "mėlyno kraujo, miesto atstovas", priklausantis garbingiems 10-%, tik ir gali taip rafinuotai dėstyti mintis. Ką jau čia likusiems kaimiečiams ir be galvoti

Nereikia labai didelio rafinuotumo norint suprasti, kas yra miestas ir kaip jis veikia. Vidutinis Varšuvos centrinės stoties benamis tai, turbūt, supranta geriau nei Lietuvos elito elitas. Tiesiog yra šalys, kurios turi urbanizuoto gyvenimo tradicijas ir yra šalys, kurios jo neturi. Lietuva turi gyvenimo mikrorajonuose, medinukuose (su lauko tualetais) ir neintegruotuose suburbuose, bet ne tikrame mieste, tradicijas. Dėl to šalis yra pilna automarozų, kurie išrenka automarozus į valdžią, o VT infrastruktūra ir investicijos į ją yra absurdiškai maži. Būtent dėl to ir tikiuosi, kad (nors tai ir būtų kiek ironiška) šis didelis naujas kelias atvers daugiau galimybių Lietuvos automobilistams pamatyti kas yra miestas panašaus pragyvenimo lygio šalyje. Ir tai yra tik vienas iš daugelio šio kelio privalumų. Tad sutinku su Romų - pasidžiaukime kartu.

[alga]

Yra tokia knyga "Mein Litauscher Führerschein", kur vokietis profesorius dalinasi savo įspūdžiais apie gyvenimą Lietuvoje. Jis bandė išsilaikyti vairavimo teisių egzaminą, Vilniuj vietų mažai, tai pasivažinėjo po Lietuvos apskričių centrus autobusu. Alytuj jis bandė surasti senamiestį ir nerado. Pasirodo, Alytuj XX a. pradžioje tebuvo 3000 gyventojų. Realiai, tai plynam lauke 1950–1990 metais pastatytas mikrorajonų miestas.

Teisybės dėlei, buvo Lietuvoje miestietiško gyvenimo tradicija, bet ji žuvo Holokauste. Beveik kiekvienam miestelio centre tarp medinukų yra keletas neprižiūrėtų griūvančių mūrų. Gal dabar didmiesčiuose pastudijavę ir padirbę jauni žmonės parsiveš supratimą, kuris urbanizmo tradiciją atgaivins.

[Romas]

Labai graźi diskusija, tik ji nieko bendro neturi nei su Lenkija, nei su "Via Baltica".

Ačiü VLR uź rimtos temos sugadinimą su savo provokavimais ir trolinimais.

[T-K-K]

Yra tokia Chain-link Theory. Šiek tiek panaši į Goldratt'o Apribojimų teoriją, kuri pas mus vienu metu buvo labai aktyviai stumiama, bet pastaroji orientuota labiau į gamybą. Chain-link yra strateginio valdymo įrankis, jos idėja - visa sistema veikia pagal silpniausią elementą. Jis yra sistemos limiting factor. Vilniuje urbanistinės sistemos limiting factor šiuo metu yra VT. Tu gali kiek nori tiesti dviračių takų, pilti tonas mulčiaus ir siaurinti gatves. Bet tai neveiks. Tiksliau sakant tai veiks, bet ne taip kaip mes norime (tuo modelis ir skiriasi nuo Apribojimų teorijos, kur srautas tiesiog užsikemša). Veiks, Vilnius augs ir taps didele Klaipėda. Todėl kiti faktoriai, kuriuos mini TrippleA, pavyzdžiui netinkamas "Vaikų pasaulio" išplanavimas ir pan., jie taip pat daro įtaką, bet jie nėra limiting factor dėl kurio Vilniaus senasis centras, komercijos aktyvumo prasme, stipriai stagnuoja.

⬆️ ⬆️ ⬆️

Jeigu būtų įmanoma, tai nominuočiau geriausio šių metų komentaro rinkimams.

Mūsų kūno biologinės sistemos (aldosterone production, alcohol breakdown ir t.t.) veikia pagal limiting factor. Organizmo pajėgumai dažniausiai skiriasi dėl (dažniausiai genetinių) skirtumų ant rate-limiting step (a la limiting factor). Vaistai, jeigu įmanoma, bando taikyti į būtent limiting factor.

Biologines sistemas pasirinkau kaip pavyzdį, nes tai parodo kad veikia realybėje. Tai nėra teorija kuri labai gerai skamba ant popieriaus, o susidūrus su realybe, iškart sugriūna. Teorijos dažnai sugriūna kai susiduria su realybe, nes kai kurios teorijos veikia tik "ant popieriaus". T.y. kažkokioje sufantazuotoje realybėje su savais assumption ir realybės interpretacijom.

Elon Musk per interviu ganėtinai dažnai pamini limiting factor. Su Boring Company tai yra tunelių kainos. Jei ar kai požeminių tunelių kainos sumažės x kartų, tada Boring Company konceptas labai išpopuliarės. "Limiting factor" mąstysena išlenda ir kai Elon Musk kalba apie elektromobilius, SpaceX ar Neurallink.

Kažkada mačiau labai įdomų interviu/podcast su vienu iš OpenAI (ChatGPT ir t.t.) įkūrėju. Tik neatsimenu kuriuo – Greg Brockman, Sam Altman ar Ilya Sutskever. Per interviu kalbėjo apie ChatGPT tobulinimą – nuo pirmos GPT1 versijos (dabartinė yra GPT4). Nuo pirmos GPT1 versijos kai konceptas buvo išdėtas į šuns dienas ir nurašytas kaip netikęs ir turintis nulinę perspektyvą. Ir per interviu buvo labai akivaizdu kad tobulinant GPT technologiją fokusavosi į limiting factor. Tokius žodžius ir naudojo.

Ir savo gyvenime esu tą patį pastebėjęs. Esu perėmes keletą svarbių projektų kur tikimybė sėkmingai pabaigti jau atrodė 0,00%. Teisingai identifikavom limiting factor (ne visada akivaizdu) ir pabaigėm labai sėkmingai. Limiting factor veikia realybėje. Čia ir yra esminė Vilniaus problema. Not sexy, not glamorous, bet max svarbi. O visokie dviračių takai yra madingi ir "sexy" bet nepadarys jokio esminio skirtumo. Dar kartą ačiū Obi-Wan Kenobi už vieną trumpą, aiškų ir belekaip gerą pastebėjimą.

[taccido]

Anskčiau – kol važinėjo trūlikai iki Katedros – tikrai buvo prekybinė. Asmeniškai užeidavau į (pradeant Pilies g. viršum ir tęsiant prospektu): Big Star, Umarai, Adidas, Vero Moda (ne dėl savęs), Only (ne dėl savęs), United Colors of Beneton, Žygio batai, Danija, Sport Line (dab. Sportland), Žaislų planeta, Salamander, Zara (kartą pirkau kostiumą, kuris labai glamžosi ir kaklaraištį, kurio siūlės iškart prairo – daugiau nepirkčiau ten).

Atrodo, net Nijolės kailiniai užsidarę saniausiai. Juokingiausia, kad išpirdolino trūlikus nu ne negražu, bet mašinų ne, nu nes tipo juodi dūmai nesmirda su galimai padirbta TA.

Vienintelis dalykas guodžia, kad buvo aplausa VMS el. svetainėje apie centrą (dalinosi forumietis), tai pasiūliau išspirt mašinas, praplatint šaligatvius (nes visokios Neringos pasistato nelegalius laiptus), taip pat dviračių juostas ir padaryti raudono asfalto (tipo LDK paveldas, raudonos istorinės vėliavos paveldinė spalva), dar pastatyti Generaliniame plane (dab. BP) kadaise numatytą tramvajų / geležinkelį po centru. Nu žiūrėsim, kaip pavyks atgaivint centriuką.
Dabar žmonių ten daug tik turistų ir einančių pavalgyt bei pagert. Didžiausias pirkėjas būtų ten dirbantis ir važinėjantis VT.

Kažkurioje VT vystymo studijoje buvo siūlomas tramvajus visame Gedimino prospekte. Manyčiau, kad tai tikrai nebloga idėja (uždraučiant visą kitą motorinį transportą). Tramvajus galėtų atvežti labai daug žmonių iš miegamųjų rajonų ir visų parduotuvių pasiekiamumas būtų labai geras.

Lietuvoje nesuvokiama, kad pats viešasis transportas gali būti miesto vystymo įrankis: turėdamas greitą ir patogų susisiekimą turėsi ir žmonių srautą, pasiekiamumą, vadinasi, tai paveiks parduotuvių išsidėstymą, NT kainas. Naujuose rajonuose/pakraščiuose gali skatinti statybas su mažesniais parkingo kiekiais, t.y. tankinti miestą per daug nedidinant automobilizmo. Bet Vilniuje kažkodėl viskas susiveda į argumentą „turime x keleivių, tramvajui reikia y, vadinasi, lauksime 2100 metų, o dabar tęsiam automobilizmą“.

Nesu per daug domėjęsis mall'ų išdėstymo mieste klausimu, bet mano įspūdis toks, kad praeitame dešimtmetyje įvyko chaosas su Akropoliais ir panašiais prekybcentriais. Kažkas kažkur užsimanė ir pasistatė kaip norėjo. Tie prekybcentriai visiškai neintegruoti nei su VT, nei su aplinkiniu užstatymu ir erdvėmis. Turbūt pats blogiausias aspektas yra jų dydis (kuris nulemia maksimalų neįsipaišymą į urbanistinį kontekstą, ekstremalius parkingus), ir tas dydis dar daro įtaką prekybcentrių kiekiui bei išsidėstymui mieste (pvz. Vilniuje trys monstrai susiurbs didžiąją dalį žmonių, vietoj to, kad būtų daugiau mažesnių prekybcentrių, vienas kitą netgi palaikančių, pvz. kai kur net kuriančių žmonių judėjimą tarp jų).

[T-K-K]

Yra tokia Chain-link Theory. Šiek tiek panaši į Goldratt'o Apribojimų teoriją, kuri pas mus vienu metu buvo labai aktyviai stumiama, bet pastaroji orientuota labiau į gamybą. Chain-link yra strateginio valdymo įrankis, jos idėja - visa sistema veikia pagal silpniausią elementą. Jis yra sistemos limiting factor. Vilniuje urbanistinės sistemos limiting factor šiuo metu yra VT. Tu gali kiek nori tiesti dviračių takų, pilti tonas mulčiaus ir siaurinti gatves. Bet tai neveiks. Tiksliau sakant tai veiks, bet ne taip kaip mes norime (tuo modelis ir skiriasi nuo Apribojimų teorijos, kur srautas tiesiog užsikemša). Veiks, Vilnius augs ir taps didele Klaipėda. Todėl kiti faktoriai, kuriuos mini TrippleA, pavyzdžiui netinkamas "Vaikų pasaulio" išplanavimas ir pan., jie taip pat daro įtaką, bet jie nėra limiting factor dėl kurio Vilniaus senasis centras, komercijos aktyvumo prasme, stipriai stagnuoja.

Iš naujo perskaičiau ir vis dar stebiuosi kaip tiksliai, trumpai ir aiškiai parašyta.
Čia žiauriai gerai pastebėta.

Kinijoje miestus grupuoja pagal "Tier". Jeigu Europa turėtų kažką panašaus, koks nors Amsterdamas būtų "Tier1"
Vilnius manau būtų "Tier 3". Gautume malkų nuo kokios nors Malmö. Ir visa tai dėl iškastruoto VT. Tiek miestuose, tiek tarp miestų.
Vakar buvau Lietuvoje ir važiavau tarpmiestiniu autobusu. Never again.

Tuo tarpu Malmö, tai yra Kauno dydžio miestelis, turi savo metro liniją.
Tik vieną, bet bliamba kaip ji vietoj ir kaip ji viską pagerina.

Ten realiai tarpmiestiniai traukiniai kurie prie miesto palenda po žeme ir kol yra miesto ribose, dubliuoja kaip metro.
Bet jie labai daug žmonių sugeba sugerti ir perkelti iš vienos vietos į kitą. Ir viskas labai greitai vyksta.
Paskui iškyla ir toliau tęsia kelionę kaip tarpmiestinis traukinys. Žiauriai gerai sugalvota.

Per porą minučių gali nusigauti iš miesto centro į užmiestyje esantį Hyllie verslo rajoną.
Per 20 minučių gali nusigauti iš miesto centro į kitą šalį.
Per apie 30 minučių nuo Malmö centro iki Kopenhagos centro.
Per 40 minučių nuo Malmö centro iki Kopenhagos Østerport (jau nebe centrinė stotis, o visai kitas rajonas). Ir nereikia jokių keitimų.

Foto iš keleto Malmö metro stotelių.

[VLR]

Taip, mažesnis Malmö pasistatė 11km tunelį į centrą ir sukalė požeminės stotis. Vilniuje net pasiūlęs pastatyti 2 km tunelį ir formuoti centrinį VT mazgą Konstitucijos prospekte būtum išjuoktas ir išvadintas psichopatu. Apskritai tai kalbėti apie Malmö drąsu, pirma reiktų aplenkti bent Daugpilį.

[mantasm]

Ką manot apie JUDU užpirktas dviračių takų reklamas internetinėje spaudoje? Logiška ar tokiu būdu savivaldybė perka spaudos palankumą?

[Egiuxz]

Taip, mažesnis Malmö pasistatė 11km tunelį į centrą ir sukalė požeminės stotis. Vilniuje net pasiūlęs pastatyti 2 km tunelį ir formuoti centrinį VT mazgą Konstitucijos prospekte būtum išjuoktas ir išvadintas psichopatu. Apskritai tai kalbėti apie Malmö drąsu, pirma reiktų aplenkti bent Daugpilį.

Nu nereiktų lyginti industrinio Švedijos uostamiesčio, sujungto su Kopenhaga ir sovietiniais laikais pastatyto tramvajaus su danskės ofisiukų dideliu kaimu šalia Baltarusijos sienos.

[dondc]

Iš dalies sutinku. Dėl klimato: ganėtinai įdomų dalyką pamačiau Amsterdame. Canta GLX – santykinai naujas daiktas.



Kaip matosi nuotraukoj, ten telpa du žmonės. Atkreipkite dėmesį, kad mašina negremėzdiška (1,10 m pločio) ir neužstoja kelio. Fotografavau stovėdamas, ir kaip matot net užpakalyje stovintys dviratininkai mato viską, kas dedasi priekyje.

Atsiradus tokioms elektrinėms mašinytėms Lietuvoje, neliktų pasiteisinimo dėl klimato ar kad dviračių takai skirti tik sveikiems žmonėms.

Kitas variantas – dviračiai su stogu.

Iš užpakalio matytų tik Jonas su chebrantais, o ką daryti aptemtakelniams? Aptempta šikna viršuj, veidas prie vairo. Dar užniaukus tamsinta plėvele stiklus, iš vis nebus įmanoma matyt. Gabaritas didesnis, gabaritinės šviesos numatytos, bet nešviečia. TA jai nereikia? Keleivį veža be draudimo turbūt. Baisu.

[1252]

(1,10 m pločio)

Pas mus nepravažiuotų pro daugelį takų dėl tokio pločio. Ir ne tik, kur dviračių takas būna <1 m ar <1 m juostomis, bet ir dėl tokių vietų:






Be to, negalėtų daugelyje vietų kirsti gatvės (pvz., perėjose be dviračių pervažų greta), nebent išliptum iš mašinėlės ir stumtumeis.

[dondc]

Per pievutę tada, jei 4 varantys ratai. Jei rimčiau, tai LDB pirmininkas teigia, jog Šiauliuose kažkam pavyko legaliai panaikinti tokius atitvarus, nes jie visi šalyje nelegalūs:
Čia apie naująjį taką ties neleagaliais teniso kortais magistraliniame ir, galimai, labiausiai apkrautame dviračių take sostinėje:
https://www.facebook.com/groups/7379...39104/?__cft__[0]=AZWEDNYsfTtY6XO1yDx1QbmIDGmfIl8YX3lBueYOFn8F3kOv1 LbqDbLVGVHAGCzWAVBzjGwB7uxDMniBQx8WpImzYyqQxfTuQvr DP6ajgyj0SlmKe_lVlj5MU_98QyXj5IJ4Yw0PdoaiBSiZTqnDt OAC&__tn__=%2CO%2CP-R

Kas bus visuomeniškas ir surasys skundą dėl vertikalių kliūčių nesilaikymo statybos inspekcijai? Yra jau praktika Šiauliuose, Andrius Gedminas pramušė reikalus