Darnus judumas. Viešasis transportas ir dviračiai ar nuosavas automobilis

[Stadionas]

Hmm, o ką daryt, jei benzinas baigsis?

tiesiog sėdėti ir žiūrėti kaip tarnybų mašina nepravažiuoja.

[MedinisStrazdas]

Hmm, o ką daryt, jei benzinas baigsis?

Truputi įsipilti iš stovinčių ant šaligatvio (žr nuotrauką)

[dondc]

Argumentą dėl blogo oro jau galima atmest. Realiai bet kas dabar gali saugiai žiemą važiuoti. Gatvės nebūna užsnigtos (išskyrus kiemus ir pan. pravažiavimus), belieka tik dygliuotas padangas susimontuot, per pliurzą reiktų dar durų, o po valytuvą kai kurie jau turi:

The velomobiles are coming but will they play a part in the future of e-mobility?
https://momentummag.com/the-velomobi...of-e-mobility/

Enclosed within a streamlined shell, riders are shielded from rain, wind, and even colder temperatures. This protection allows for year-round cycling without the concerns of arriving at a destination wet or cold. Many velomobile models also offer storage compartments for personal belongings or groceries.

[Egiuxz]

Argumentą dėl blogo oro jau galima atmest. Realiai bet kas dabar gali saugiai žiemą važiuoti. Gatvės nebūna užsnigtos (išskyrus kiemus ir pan. pravažiavimus), belieka tik dygliuotas padangas susimontuot, per pliurzą reiktų dar durų, o po valytuvą kai kurie jau turi:

The velomobiles are coming but will they play a part in the future of e-mobility?
https://momentummag.com/the-velomobi...of-e-mobility/

Jeigu dviračiu taku, tai viskas ok, bet išvažiuoti su tokiu į gatvę ir būti nutrenktam - mirtis iškart.

[dondc]

Mirtis ir su įprastu dviračiu. Visgi 3 ratai plikledžio metu nepalyginamai saugiau nei 2. Visi jie elektriniai, tai dar užsimetus dyglius, sunkiau minti nebus.

Edit: Užsnigtu taku gali būti problema tokiais mažesniais ratais. Pvz. net dviračių juostų Kęstučio g., Vilniuje praeitą žiemą nei karto nevalė sniego.

[mantasm]

Jeigu dviračiu taku, tai viskas ok, bet išvažiuoti su tokiu į gatvę ir būti nutrenktam - mirtis iškart.

Ponas gal dirbate kurjeriu su panašia transporto priemone Vilniuje? Yoač patinka kai anie veikėjai su tokiu transportu varo šaligatviais kur patys vos telpa. Sutikus pėsčiom labai malonu.

[Egiuxz]

Ponas gal dirbate kurjeriu su panašia transporto priemone Vilniuje? Yoač patinka kai anie veikėjai su tokiu transportu varo šaligatviais kur patys vos telpa. Sutikus pėsčiom labai malonu.

Turėjau galvoje saugumą, o ne smagumą. Tokie dalykai garantuotai važiuos keliais, taip kaip dabar keliais vaziuoja keturračiai, elektriniai neįgaliųjų mašiniukai. Tik skirtumas tas, kad kai tave nukerta ant dviračio, dar turi šiokią tokią tikimybę nukristi toliau nuo įvykio vietos ir nepalįsdamas po ratais išgyventi. Palindus po ratais su šitokiu daiktu, jo aliuminio rėmą iš inksto ugniagesiai trauks.

[Sula]

Tai kodėl tie Wolt velomobiliai dabar laisvai šaligatviais varinėja (net esant dvirtakiui!)? Bus kitaip?

[Egiuxz]

Nežinau ir neįdomu man Vilniaus bėdos

[Sula]

Nežinau ir neįdomu man Vilniaus bėdos

Čia tai posūkis! Klausimas buvo apie Vilnių. Ir apskritai šis forumas daugiau apie Lietuvą, o ne apie JAV, JK ar HK

[Egiuxz]

Čia tai posūkis! Klausimas buvo apie Vilnių. Ir apskritai šis forumas daugiau apie Lietuvą, o ne apie JAV, JK ar HK

Aš tik šiaip pamačiau saugumo problemą ir apie tai garsiai pagalvojau

Kitų miestų kasdienio gyvenimo nežinau, tai ir nieko nepasakysiu. Mano kaime tokie dalykai nevažinėtų, nes greit būtų nuo šaligatvių išpirdolinti. Kas yra gerai

[VLR]

Smagu. Gal automobilizuoti mikrorajoniniai ir suburbinai kaimiečiai dažniau nuvažiuos į Varšuvą pasižiūrėti kas yra tikras miestas ir kaip jis turi vystytis.

[Romas]

Gal automobilizuoti mikrorajoniniai ir suburbinai kaimiečiai dažniau nuvažiuos į Varšuvą pasižiūrėti kas yra tikras miestas ir kaip jis turi vystytis.

Žmonės džiaugiasi, kad lenkai už savo ir Europos pinigus žymiai palengvino lietuviams susisiekimą su pasauliu, o čia kažkoks mizantropas ieško "suburbinių kaimiečių". O jei kažkas į Varšuvą malsis keliomis valandomis ilgiau traukiniu per Mockavą, tai jau bus bus vertas pagarbos "miestietiškas hipsteris", ane?

Tokia apykvailė panieka automobiliams terodo tik beribį tamstos ribotumą - bent šiame pasisakyme.

Grįžtame į temą

[VLR]

Žmonės džiaugiasi, kad lenkai už savo ir Europos pinigus žymiai palengvino lietuviams susisiekimą su pasauliu

Aš irgi džiaugiuosi būtent tuo pačiu. Pats esu važinėjęs tuo keliu daug dar tais blogais laikais. Tai, kad ten bus autostrada yra geopolitiškai reikšmingas laimėjimas visiems Lietuvoje. Taigi džiaugiuosi ir už save, bet dar labiau už automobilizuotus mikrorajoninius ir suburbinius kaimiečius (90+% Lietuvos populiacijos), kurie tikrą miestą yra matę praktiškai tik per televizorių. Tikiuosi jie dažniau aplankys Varšuvą, Krokuvą ir kitus Lenkijos miestus ir kitą kartą bent sostinėje nebeišrinks daužto automarozo, sakančio, kad Vilnius yra per mažas tramvajui ar panašių absurdų.

[PredatorGTR]

Aš irgi džiaugiuosi būtent tuo pačiu. Pats esu važinėjęs tuo keliu daug dar tais blogais laikais. Tai, kad ten bus autostrada yra geopolitiškai reikšmingas laimėjimas visiems Lietuvoje. Taigi džiaugiuosi ir už save, bet dar labiau už automobilizuotus mikrorajoninius ir suburbinius kaimiečius (90+% Lietuvos populiacijos), kurie tikrą miestą yra matę praktiškai tik per televizorių. Tikiuosi jie dažniau aplankys Varšuvą, Krokuvą ir kitus Lenkijos miestus ir kitą kartą bent sostinėje nebeišrinks daužto automarozo, sakančio, kad Vilnius yra per mažas tramvajui ar panašių absurdų.

Na matosi, kad "mėlyno kraujo, miesto atstovas", priklausantis garbingiems 10-%, tik ir gali taip rafinuotai dėstyti mintis. Ką jau čia likusiems kaimiečiams ir be galvoti

[VLR]

Na matosi, kad "mėlyno kraujo, miesto atstovas", priklausantis garbingiems 10-%, tik ir gali taip rafinuotai dėstyti mintis. Ką jau čia likusiems kaimiečiams ir be galvoti

Nereikia labai didelio rafinuotumo norint suprasti, kas yra miestas ir kaip jis veikia. Vidutinis Varšuvos centrinės stoties benamis tai, turbūt, supranta geriau nei Lietuvos elito elitas. Tiesiog yra šalys, kurios turi urbanizuoto gyvenimo tradicijas ir yra šalys, kurios jo neturi. Lietuva turi gyvenimo mikrorajonuose, medinukuose (su lauko tualetais) ir neintegruotuose suburbuose, bet ne tikrame mieste, tradicijas. Dėl to šalis yra pilna automarozų, kurie išrenka automarozus į valdžią, o VT infrastruktūra ir investicijos į ją yra absurdiškai maži. Būtent dėl to ir tikiuosi, kad (nors tai ir būtų kiek ironiška) šis didelis naujas kelias atvers daugiau galimybių Lietuvos automobilistams pamatyti kas yra miestas panašaus pragyvenimo lygio šalyje. Ir tai yra tik vienas iš daugelio šio kelio privalumų. Tad sutinku su Romų - pasidžiaukime kartu.

[alga]

Yra tokia knyga "Mein Litauscher Führerschein", kur vokietis profesorius dalinasi savo įspūdžiais apie gyvenimą Lietuvoje. Jis bandė išsilaikyti vairavimo teisių egzaminą, Vilniuj vietų mažai, tai pasivažinėjo po Lietuvos apskričių centrus autobusu. Alytuj jis bandė surasti senamiestį ir nerado. Pasirodo, Alytuj XX a. pradžioje tebuvo 3000 gyventojų. Realiai, tai plynam lauke 1950–1990 metais pastatytas mikrorajonų miestas.

Teisybės dėlei, buvo Lietuvoje miestietiško gyvenimo tradicija, bet ji žuvo Holokauste. Beveik kiekvienam miestelio centre tarp medinukų yra keletas neprižiūrėtų griūvančių mūrų. Gal dabar didmiesčiuose pastudijavę ir padirbę jauni žmonės parsiveš supratimą, kuris urbanizmo tradiciją atgaivins.

[Romas]

Labai graźi diskusija, tik ji nieko bendro neturi nei su Lenkija, nei su "Via Baltica".

Ačiü VLR uź rimtos temos sugadinimą su savo provokavimais ir trolinimais.

[T-K-K]

Yra tokia Chain-link Theory. Šiek tiek panaši į Goldratt'o Apribojimų teoriją, kuri pas mus vienu metu buvo labai aktyviai stumiama, bet pastaroji orientuota labiau į gamybą. Chain-link yra strateginio valdymo įrankis, jos idėja - visa sistema veikia pagal silpniausią elementą. Jis yra sistemos limiting factor. Vilniuje urbanistinės sistemos limiting factor šiuo metu yra VT. Tu gali kiek nori tiesti dviračių takų, pilti tonas mulčiaus ir siaurinti gatves. Bet tai neveiks. Tiksliau sakant tai veiks, bet ne taip kaip mes norime (tuo modelis ir skiriasi nuo Apribojimų teorijos, kur srautas tiesiog užsikemša). Veiks, Vilnius augs ir taps didele Klaipėda. Todėl kiti faktoriai, kuriuos mini TrippleA, pavyzdžiui netinkamas "Vaikų pasaulio" išplanavimas ir pan., jie taip pat daro įtaką, bet jie nėra limiting factor dėl kurio Vilniaus senasis centras, komercijos aktyvumo prasme, stipriai stagnuoja.

⬆️ ⬆️ ⬆️

Jeigu būtų įmanoma, tai nominuočiau geriausio šių metų komentaro rinkimams.

Mūsų kūno biologinės sistemos (aldosterone production, alcohol breakdown ir t.t.) veikia pagal limiting factor. Organizmo pajėgumai dažniausiai skiriasi dėl (dažniausiai genetinių) skirtumų ant rate-limiting step (a la limiting factor). Vaistai, jeigu įmanoma, bando taikyti į būtent limiting factor.

Biologines sistemas pasirinkau kaip pavyzdį, nes tai parodo kad veikia realybėje. Tai nėra teorija kuri labai gerai skamba ant popieriaus, o susidūrus su realybe, iškart sugriūna. Teorijos dažnai sugriūna kai susiduria su realybe, nes kai kurios teorijos veikia tik "ant popieriaus". T.y. kažkokioje sufantazuotoje realybėje su savais assumption ir realybės interpretacijom.

Elon Musk per interviu ganėtinai dažnai pamini limiting factor. Su Boring Company tai yra tunelių kainos. Jei ar kai požeminių tunelių kainos sumažės x kartų, tada Boring Company konceptas labai išpopuliarės. "Limiting factor" mąstysena išlenda ir kai Elon Musk kalba apie elektromobilius, SpaceX ar Neurallink.

Kažkada mačiau labai įdomų interviu/podcast su vienu iš OpenAI (ChatGPT ir t.t.) įkūrėju. Tik neatsimenu kuriuo – Greg Brockman, Sam Altman ar Ilya Sutskever. Per interviu kalbėjo apie ChatGPT tobulinimą – nuo pirmos GPT1 versijos (dabartinė yra GPT4). Nuo pirmos GPT1 versijos kai konceptas buvo išdėtas į šuns dienas ir nurašytas kaip netikęs ir turintis nulinę perspektyvą. Ir per interviu buvo labai akivaizdu kad tobulinant GPT technologiją fokusavosi į limiting factor. Tokius žodžius ir naudojo.

Ir savo gyvenime esu tą patį pastebėjęs. Esu perėmes keletą svarbių projektų kur tikimybė sėkmingai pabaigti jau atrodė 0,00%. Teisingai identifikavom limiting factor (ne visada akivaizdu) ir pabaigėm labai sėkmingai. Limiting factor veikia realybėje. Čia ir yra esminė Vilniaus problema. Not sexy, not glamorous, bet max svarbi. O visokie dviračių takai yra madingi ir "sexy" bet nepadarys jokio esminio skirtumo. Dar kartą ačiū Obi-Wan Kenobi už vieną trumpą, aiškų ir belekaip gerą pastebėjimą.

[taccido]

Anskčiau – kol važinėjo trūlikai iki Katedros – tikrai buvo prekybinė. Asmeniškai užeidavau į (pradeant Pilies g. viršum ir tęsiant prospektu): Big Star, Umarai, Adidas, Vero Moda (ne dėl savęs), Only (ne dėl savęs), United Colors of Beneton, Žygio batai, Danija, Sport Line (dab. Sportland), Žaislų planeta, Salamander, Zara (kartą pirkau kostiumą, kuris labai glamžosi ir kaklaraištį, kurio siūlės iškart prairo – daugiau nepirkčiau ten).

Atrodo, net Nijolės kailiniai užsidarę saniausiai. Juokingiausia, kad išpirdolino trūlikus nu ne negražu, bet mašinų ne, nu nes tipo juodi dūmai nesmirda su galimai padirbta TA.

Vienintelis dalykas guodžia, kad buvo aplausa VMS el. svetainėje apie centrą (dalinosi forumietis), tai pasiūliau išspirt mašinas, praplatint šaligatvius (nes visokios Neringos pasistato nelegalius laiptus), taip pat dviračių juostas ir padaryti raudono asfalto (tipo LDK paveldas, raudonos istorinės vėliavos paveldinė spalva), dar pastatyti Generaliniame plane (dab. BP) kadaise numatytą tramvajų / geležinkelį po centru. Nu žiūrėsim, kaip pavyks atgaivint centriuką.
Dabar žmonių ten daug tik turistų ir einančių pavalgyt bei pagert. Didžiausias pirkėjas būtų ten dirbantis ir važinėjantis VT.

Kažkurioje VT vystymo studijoje buvo siūlomas tramvajus visame Gedimino prospekte. Manyčiau, kad tai tikrai nebloga idėja (uždraučiant visą kitą motorinį transportą). Tramvajus galėtų atvežti labai daug žmonių iš miegamųjų rajonų ir visų parduotuvių pasiekiamumas būtų labai geras.

Lietuvoje nesuvokiama, kad pats viešasis transportas gali būti miesto vystymo įrankis: turėdamas greitą ir patogų susisiekimą turėsi ir žmonių srautą, pasiekiamumą, vadinasi, tai paveiks parduotuvių išsidėstymą, NT kainas. Naujuose rajonuose/pakraščiuose gali skatinti statybas su mažesniais parkingo kiekiais, t.y. tankinti miestą per daug nedidinant automobilizmo. Bet Vilniuje kažkodėl viskas susiveda į argumentą „turime x keleivių, tramvajui reikia y, vadinasi, lauksime 2100 metų, o dabar tęsiam automobilizmą“.

Nesu per daug domėjęsis mall'ų išdėstymo mieste klausimu, bet mano įspūdis toks, kad praeitame dešimtmetyje įvyko chaosas su Akropoliais ir panašiais prekybcentriais. Kažkas kažkur užsimanė ir pasistatė kaip norėjo. Tie prekybcentriai visiškai neintegruoti nei su VT, nei su aplinkiniu užstatymu ir erdvėmis. Turbūt pats blogiausias aspektas yra jų dydis (kuris nulemia maksimalų neįsipaišymą į urbanistinį kontekstą, ekstremalius parkingus), ir tas dydis dar daro įtaką prekybcentrių kiekiui bei išsidėstymui mieste (pvz. Vilniuje trys monstrai susiurbs didžiąją dalį žmonių, vietoj to, kad būtų daugiau mažesnių prekybcentrių, vienas kitą netgi palaikančių, pvz. kai kur net kuriančių žmonių judėjimą tarp jų).