Parašė ejs-ejs
Rodyti pranešimą
Skelbimas
Collapse
No announcement yet.
Darnus judumas. Viešasis transportas ir dviračiai ar nuosavas automobilis
Collapse
X
-
Parašė Ångstrom Rodyti pranešimą
Taip ir nesupratau, kodėl priemiesčiai (dažniausiai) nėra blogis.
Comment
-
Parašė Ångstrom Rodyti pranešimąKoks ekonominis potencialas?
Prašau pateikti paprastus pjūvius: gyventojų metinės pajamos gyvenamosios paskirties žemės ploto vienetui; gyvenamojo fondo nekilnojamo turto vertė žemės ploto vienetui.
Yra tokia tendencija, kurios kol kas niekas nepaneigė: pasiekus tam tikrąpajamu lygi, jei tik netrukdo kitos aplinkybės, gyventojai kraustosi į nuosavus namus. Čia tas pats, kas automobilis, norim mes to, ar nenorim.
Comment
-
Parašė ejs-ejs Rodyti pranešimą
Tik nereikia pasakų. Duomenis galima vartyti kaip tik nori.
Prašau pateikti paprastus pjūvius: gyventojų metinės pajamos gyvenamosios paskirties žemės ploto vienetui; gyvenamojo fondo nekilnojamo turto vertė žemės ploto vienetui.
Yra tokia tendencija, kurios kol kas niekas nepaneigė: pasiekus tam tikrąpajamu lygi, jei tik netrukdo kitos aplinkybės, gyventojai kraustosi į nuosavus namus. Čia tas pats, kas automobilis, norim mes to, ar nenorim.
Visi žinome šią tendenciją. Ji būtų gerokai mažesnė, jei gyvenimas priemiestyje (įskaitant žemės paskirties keitimą) būtų sąžiningai apmokestintas.Paskutinis taisė Ångstrom; 2022.10.15, 18:19.
- 5 patinka
Comment
-
Parašė Ångstrom Rodyti pranešimą
Ką bendro turi pajamos su iš jų sumokamų mokesčių ir kaštų miesto biudžetui santykiu? Jei uždirbu daug ir išsikraustau iš taško A su reikalinga infrastruktūra į tašką B, kur jokios infrastruktūros nėra, bet jai sukurti nenoriu skirti n kartų daugiau savo pajamų nei gyvendamas taške A, o finansavimą gaunu iš to paties taško A katilo, tai kam naudingos tos mano didelės metinės pajamos gyvenamosios paskirties žemės ploto vienetui? Mano gausios pajamos savaime nekoreliuoja su didesniu įnašu (nenuostolingumu) vietos biudžetui.
Visi žinome šią tendenciją. Ji būtų gerokai mažesnė, jei gyvenimas priemiestyje (įskaitant žemės paskirties keitimą) būtų sąžiningai apmokestintas.
Nežinau kaip amerikose, bet Lietuvoje statytojas privalo įsirengti minimalius inžinerinius tinklus, o esant techninei galimybei - prisijungti prie komunalinių tinklų. Todėl galima palikti pasakas apie amerikose "dykai įrengiamus komunalinius tinklus" forumo naujokams. Kadangi dalyvavau kuriant kelias "plyno lauko" gyvenvietes, tai situacija ten paprasta: arba vystytojas sukuria reikiamą inžinerinę infrastruktūrą. arba jo sklypų kaina krenta. Norisi parduoti brangiai - teks išsileisti.
O dabar apie pajamas: Lietuvoje GPM mokamas į tos savivaldybės biudžetą, kuriame žmogus deklaravęs gyvenamąją vietą. Štai jums ir koreliacija.
Comment
-
Parašė acetonas Rodyti pranešimąTada vilniečiams reiktų uždrausti važiuoti autostrada pro Kauną, Elektrėnus, Vievį ir tt. Kokią nesuskaičiuojamą žalą šiems miestams padaro pro šalį lekiantys vilniečiai.
Šiaip jei vidinis turizmas sukelia tokias didelias problemas Vilniuj, gal užtektų tiesiog pakelti parkingo mokestį ir padaryti normalų P+R aikštelių tinklą?
Didžiausia problema yra priemiesčių gyventojai (nuo kurių ir prasidėjo diskusija) ir buvo iškelta, mano durna galva, visai nebloga mintis apmokestinti pagal darbovietę.
Parašė mantasm Rodyti pranešimą
Vandentiekio ir nuotėkų tikrai ne. Nebent po n+k metų kai rajone pasidaro labai padorus tankumas. Kelių iki kiekvieno namuko irgi netiesia. Didesni keliai dažniausiai būna šiaip ar taip tiesiami dėl susisiekimo su kitais objektais. O mažesnius dažniausiai tiesia vystytojai ar gyentojai. Geriausiu atveju su 50+50 schema. Elektra nesusijus su savivalda ir ESO normaliai nuplėšia už elektros atvedimą.
Šitų veikėjų argumentai paremti vakarietišku modeliu kai savivaldybė savo lėšom įrengia pilną infrastruktūrą ir po to išparduoda sklypus. Pas mus nebent privatūs vystytojai tą daro. Pas mus net ir daugiabučiams savivaldybė retai tą daro.
Parašė ejs-ejs Rodyti pranešimąO tai sukuria atvirkštinį transporto srautą, iš miesto į provinciją. Kuris sudaro daugiau problemų, nes VT suorganizuoti ten tiesiog neįmanoma. Surasti reikiamą darbuotojų kiekį vietoje dažnai yra neįmanoma. Surasti vietoje kompetetingų darbuotojų - neįmanoma visai, iš kur kaime CNC staklių programuotojas arba chemijos pramonės inžinierius? Su perkėlimo programomis irgi įtampa, jei vaikų darželis kaip ir ne problema, tai gera mokykla - iššūkis. Plius būreliai, kultūra ir panašūs miesto privalumai.
Kitas momentas, apie ką kol kas nekalbame, yra žemės ūkis. Ateinanti pramonė ištraukia žmones, o žemė pati nesusiars ir grūdų į saugyklas nesupils.
Aš žinau 2 atvejus kai plėtra provincijoje nevyksta dėl darbuotojų trūkumo. Norai buvo dideli, bet surasti papildomus 50 cecho darbuotojų neįmanoma. Čia skaičiuojant jog visi esami darbuotojai persikels į naują lokaciją. O konkurentai irgi į juos taikosi.
Taip kad užtenka pasakų koks miestas geras ir kokie blogi priemiesčiai. Video įdomus, bet nematau kito duomenų pjūvio: kaip tuose miestuose su ekonomiškai efektyviu centru ir subsidijuojamais priemiesčiais atrodo gyventojų pajamos. JAV miesto infrastruktūra finansuojama iš NT mokesčių. Natūralu, jog didelė NT koncentracija lemia mažas santykines infrastruktūros išlaidas. Pas mus miestų infrastruktūra finansuojama per GPM ir naudotojų mokesčius. Nepamenu ar mūsų NT mokestis tenka miestui, ar eina į valstybės biudžetą.
Kad žemės ūkis yra atskira kalba jau minėjau, bet žemė pati gali artis, t.y. dabar vis daugiau yra perkami robotai traktoriai kurie aria valdomi nuotoliniu būdų, ūkininkui sėdint namuose.
Tai kad pagal tave kaip tik ir teigiate kad miestas geras (kvalifikuoti darbuotojai) o rpiemiestis blogas (nėra darbuotojų).
Parašė ejs-ejs Rodyti pranešimąO dabar apie pajamas: Lietuvoje GPM mokamas į tos savivaldybės biudžetą, kuriame žmogus deklaravęs gyvenamąją vietą. Štai jums ir koreliacija.
Comment
-
Parašė MedinisStrazdas Rodyti pranešimąTai suburbija dabar statoma be vandentiekio ir su lauko tuoletais? Nu gal nereikia.
Comment
-
Parašė MedinisStrazdas Rodyti pranešimąVakaruose tai yra sprendžiama labai parapstai - darbovietė orgnizuoja savo autobusą surinkti darbuotojus.
Nesenas (-30 metų) vietinis pavyzdys: vidurio Lietuvos miestukas, 2 VT maršrutai. Abu sukonstruoti taip, kad žmogus gali ryte nuvažiuot į darbą, vakare grįžti ir dar spėja parvažiuoti namo pietums ir laiku sugrįžti į darbą. Maršrutai susikerta ties autobusų stotimi.
Parašė MedinisStrazdas Rodyti pranešimąKad žemės ūkis yra atskira kalba jau minėjau, bet žemė pati gali artis, t.y. dabar vis daugiau yra perkami robotai traktoriai kurie aria valdomi nuotoliniu būdų, ūkininkui sėdint namuose.
Čia labai gera analogija su laivais. Daug metų kalbama kaip reikia pereiti prie autonominių robotizotu laivų, kuriuose nėra darbuotojų. Ir visi supranta kuo tai gręsia laivų savininkams.
Parašė MedinisStrazdas Rodyti pranešimąTai kad pagal tave kaip tik ir teigiate kad miestas geras (kvalifikuoti darbuotojai) o rpiemiestis blogas (nėra darbuotojų).
Mieste užimtumo judrumas yra žymiai didesnis nei provincijoje, kas ir daro miestą patraukliu pramonei.
Parašė MedinisStrazdas Rodyti pranešimąIšskyrus Vilnių, kur puse tavo GPM yra mokamas kitoms savivaldybėms.
Comment
-
Parašė MedinisStrazdas Rodyti pranešimą
Vakaruose tai yra sprendžiama labai parapstai - darbovietė orgnizuoja savo autobusą surinkti darbuotojus.
-
- 2 patinka
Comment
-
Parašė ejs-ejs Rodyti pranešimą
Tai, kad infrastruktūros išlaikymo išlaidos yra santykinai nedidelės miesto pajamų kontekste. Išsikrausčius ekonomiškai pajėgiai miesto bendruomenės daliai, miestas netenka žymiai daugiau nei gauna. Nelabai tikęs vadovėlinis pavyzdys - Detroitas. Jo recesijos priežastys kitokios, bet miesto biudžetas kenčia būtent todėl, kad nėra kas moka mokesčius.
Nežinau kaip amerikose, bet Lietuvoje statytojas privalo įsirengti minimalius inžinerinius tinklus, o esant techninei galimybei - prisijungti prie komunalinių tinklų. Todėl galima palikti pasakas apie amerikose "dykai įrengiamus komunalinius tinklus" forumo naujokams. Kadangi dalyvavau kuriant kelias "plyno lauko" gyvenvietes, tai situacija ten paprasta: arba vystytojas sukuria reikiamą inžinerinę infrastruktūrą. arba jo sklypų kaina krenta. Norisi parduoti brangiai - teks išsileisti.
O dabar apie pajamas: Lietuvoje GPM mokamas į tos savivaldybės biudžetą, kuriame žmogus deklaravęs gyvenamąją vietą. Štai jums ir koreliacija.
Be sarkazmo, jei įdomu plačiau šia tema:
Įdomu, kad tolimesnėje ateityje didžiojoje dalyje suburbijos galimai laukia didesnis skurdas nei miestuose (https://www.strongtowns.org/suburban-poverty/ https://www.businessinsider.in/Pover...w/64428383.cms). Na, nes miestai dėl kažkokių nežinomų priežasčių pinigus traukia, o priemiesčiai (ne visi, bet dauguma, nes jie statomi be jokio protingo planavimo) dažnai tampa vienkartinė investicija, kurios vaisių kartumas po kelių dešimtmečių pradeda atrodyti akivaizdus net ir dabartiniams priemiesčių optimistams.
- 2 patinka
Comment
-
Parašė MedinisStrazdas Rodyti pranešimą
Išskyrus Vilnių, kur puse tavo GPM yra mokamas kitoms savivaldybėms.
Comment
-
Parašė gazebo Rodyti pranešimą
Teisybės dėlei, Vilniui atitenkanti GPM dalis yra 63,5 proc., ir tai nėra vienintelė savivaldybė, kuri atiduoda dalį savo GPM'o (dar Vilniaus r., Kauno m. ir r., Klaipėdos r., Neringos, Palangos m., Trakų r. ir Elektrėnų savivaldybės). Čia 2022 m.
Aš nelabai suprantu dėl kokių priežasčių liaupsinami tie "lašiniai", aplipę miestus, tai greičiau siurbelės, kur taškomos milžiniškos lėšos infrastruktūrai, kad mid-levelio vadybibninkai galėtų pasistatyti namelį siekiant pabėgti iš miesto siaubo.
Su kiaura GPM sistema ir mokyklų stoka su gyv. vietos deklaravimu yra didžiulė betvarkė, o savivaldybės nebendrauja tarpusavyje.
Bėda Vilniuje, bet turbūt ir Kaune ir Klaipėdoje, kad nėra jokių geografinių kliūčių suburbijai plėstis, nes pas mus leidžiama namus statyti bet kur, net ir žemės ūkio paskirties žemėje.
- 3 patinka
Comment
-
Parašė ejs-ejs Rodyti pranešimą
Tik nereikia pasakų. Duomenis galima vartyti kaip tik nori.
Prašau pateikti paprastus pjūvius: gyventojų metinės pajamos gyvenamosios paskirties žemės ploto vienetui; gyvenamojo fondo nekilnojamo turto vertė žemės ploto vienetui.
Yra tokia tendencija, kurios kol kas niekas nepaneigė: pasiekus tam tikrąpajamu lygi, jei tik netrukdo kitos aplinkybės, gyventojai kraustosi į nuosavus namus. Čia tas pats, kas automobilis, norim mes to, ar nenorim.
Europoje nėra miesto kur vidutinė NT kaina būtų didesnė kuo toliau nuo centro, priešingai ji tik mažėja.
Vilniuje už buto centre kainą galima pasistatyti atitinkamos kvadratūros du namus kotedžus Tarandėje.
Žmonės keliasi tolyn nuo miesto nes yra ubagai arba labai nori namo užmiestyje bet svajonės nėra pajamų pasekmė.
Skaičiuojant pinigus infrastruktūrai tikro miesto tankumą siekiančiuose rajonuose tankis bent dešimt kart didesnis nei toje pačioje Tarandėje.
Ar tas turtuolis kuris "pasiekęs tam tikrą pajamų lygį" išsikėlė gyventi ten kur pigesnis NT sumoka dešimt kart daugiau GPM už Fabijoniškių gyventoją kad galėtų tikėtis tų pačių Fabijoniškėse nutiestų kelių dviračių takų ir sutvarkytų šaligatvių?
Galėtų savivaldybė padaryti GPM surinkimo žemėlapį, pasirodys jog tie "turtuoliai" suneša pakankamai pinigų tik žvyrkėlių greideriavimui.
- 4 patinka
Comment
-
Parašė ejs-ejs Rodyti pranešimąVakarai dideli. Man žinomos kontoros to nedaro, bet savivaldybė į reikiamas pramonines teritorijas organizuoja tinkamus VT maršrutus. ir pramoninės zonos organizuojamos ten, kur yra tinkami VT maršrutai.
O kai tas traktorius užklimpsta, kas jį eina traukti iš balos?
Čia labai gera analogija su laivais. Daug metų kalbama kaip reikia pereiti prie autonominių robotizotu laivų, kuriuose nėra darbuotojų. Ir visi supranta kuo tai gręsia laivų savininkams.
Laivų sąvininkams teks būti atsakingiems už savo laivus? O siaube. Nebebus galima kaltės suversti kitiems už tai kad 20 metų neremontuojamas laivas visgi sugedo ir kur nors atsitrenkė. Bet su laivų pakeitimu jie gali nesijaudinti, laivai ne automobiliai, juos naudoja ir po 60 ir po 80 metų tai kol jie pasikeis spės ir dabartiniai savininkai numirti.
[quote]Taip teigiu ne tik aš, bet ir gyventojų tankio rodikliai. Tik reikia atskirti priemiestį ir provinciją (tiesiogine šių sąvokų prasme).
Mieste užimtumo judrumas yra žymiai didesnis nei provincijoje, kas ir daro miestą patraukliu pramonei./quote]
Tai tada jus ginčijatės su Mantu kuris sako kad pramonė išsikraustys.
Graikų laikai, kai kiekvienas miestas buvo valstybė, jau praėjo.
Parašė gazebo Rodyti pranešimą
Teisybės dėlei, Vilniui atitenkanti GPM dalis yra 63,5 proc., ir tai nėra vienintelė savivaldybė, kuri atiduoda dalį savo GPM'o (dar Vilniaus r., Kauno m. ir r., Klaipėdos r., Neringos, Palangos m., Trakų r. ir Elektrėnų savivaldybės). Čia 2022 m.
Toliau tesiamos blogos praktikos dirbtinai palaikant dirbtinai sukurtus sovietinius kaimus.
Comment
-
Parašė MedinisStrazdas Rodyti pranešimąO, pasikeitė, prieš kelis metus tai vienintelė be Vilniaus kuri davė (vos kelis procentus) buvo Nida.
Toliau tesiamos blogos praktikos dirbtinai palaikant dirbtinai sukurtus sovietinius kaimus.
Arba atvirkštinis variantas su Nida. Kai 90% laiko praleidžia didmiesčiuose ir naudoja jų infrastruktūrą, o GPM eina Nidai.
Savivaldos išsilaikyma iš GPM yra iš principo įdingas. Idealiu atveju turbūt reiktų derinti GPM ir NT mokesčius, kad žmogus išlaikytų tiek darbo, tiek gyvenimo aplinkų infrastruktūrą.
Comment
-
Parašė mantasm Rodyti pranešimą
Aha, po to ofisinis planktonas registruotas didmiesčiuose verkia, kad paveldėtoj tėviškės sodyboj greitukė ilgai atvažiuoja ir šiaip infrastruktūros nėra.
Arba atvirkštinis variantas su Nida. Kai 90% laiko praleidžia didmiesčiuose ir naudoja jų infrastruktūrą, o GPM eina Nidai.
Savivaldos išsilaikyma iš GPM yra iš principo įdingas. Idealiu atveju turbūt reiktų derinti GPM ir NT mokesčius, kad žmogus išlaikytų tiek darbo, tiek gyvenimo aplinkų infrastruktūrą.
Sutinku kad GPM nėra geriausias variantas, bet problem čia yra ta, kad esamas GPM yra atimamas ir vienos savivladybės ir atiduodamas kitai.
Comment
-
Parašė Zefyras Rodyti pranešimą
Ne vien tik atiduoda kitoms savivaldybės, bet ir iš savo kišenės išlaiko suburbijų gyventojus. Kas galėtų įvardinti kokias nors didesnes socialines investicijas Vilniaus rajone? Kiek mokyklų atsidarė Avižieniuose, Zujūnuose, Bukiškyje, Riešėje? Bent jau aš težinau naują pradinę mokyklą Ąžulaukėje, galbūt yra kokių nors kitų pvz?
Aš nelabai suprantu dėl kokių priežasčių liaupsinami tie "lašiniai", aplipę miestus, tai greičiau siurbelės, kur taškomos milžiniškos lėšos infrastruktūrai, kad mid-levelio vadybibninkai galėtų pasistatyti namelį siekiant pabėgti iš miesto siaubo.
Su kiaura GPM sistema ir mokyklų stoka su gyv. vietos deklaravimu yra didžiulė betvarkė, o savivaldybės nebendrauja tarpusavyje.
Bėda Vilniuje, bet turbūt ir Kaune ir Klaipėdoje, kad nėra jokių geografinių kliūčių suburbijai plėstis, nes pas mus leidžiama namus statyti bet kur, net ir žemės ūkio paskirties žemėje.
Comment
-
Parašė MedinisStrazdas Rodyti pranešimą
Tai taip, lietuvoje yra bardakas su gyvenamosios vietos registracija. Pandemija tia puikiai parodė kai visi norintys apeiti karantiną galėjo bet kur persiregistruoti per 5 minutes ir apsimesit kad važiuoja į gyvenamąją vietą.
Sutinku kad GPM nėra geriausias variantas, bet problem čia yra ta, kad esamas GPM yra atimamas ir vienos savivladybės ir atiduodamas kitai.
Comment
-
Parašė jan Rodyti pranešimąSkaičiuojant pinigus infrastruktūrai tikro miesto tankumą siekiančiuose rajonuose tankis bent dešimt kart didesnis nei toje pačioje Tarandėje.
Ar tas turtuolis kuris "pasiekęs tam tikrą pajamų lygį" išsikėlė gyventi ten kur pigesnis NT sumoka dešimt kart daugiau GPM už Fabijoniškių gyventoją kad galėtų tikėtis tų pačių Fabijoniškėse nutiestų kelių dviračių takų ir sutvarkytų šaligatvių?
Galėtų savivaldybė padaryti GPM surinkimo žemėlapį, pasirodys jog tie "turtuoliai" suneša pakankamai pinigų tik žvyrkėlių greideriavimui.
Comment
Comment