Darnus judumas. Viešasis transportas ir dviračiai ar nuosavas automobilis

[Ångstrom]

Gamyba ir taip keliasi į provinciją, nes a) žemės mokesčiai; b) miesto kompetencijų poslinkis iš gamybos į paslaugas.
O tai sukuria atvirkštinį transporto srautą, iš miesto į provinciją. Kuris sudaro daugiau problemų, nes VT suorganizuoti ten tiesiog neįmanoma. Surasti reikiamą darbuotojų kiekį vietoje dažnai yra neįmanoma. Surasti vietoje kompetetingų darbuotojų - neįmanoma visai, iš kur kaime CNC staklių programuotojas arba chemijos pramonės inžinierius? Su perkėlimo programomis irgi įtampa, jei vaikų darželis kaip ir ne problema, tai gera mokykla - iššūkis. Plius būreliai, kultūra ir panašūs miesto privalumai.

Kitas momentas, apie ką kol kas nekalbame, yra žemės ūkis. Ateinanti pramonė ištraukia žmones, o žemė pati nesusiars ir grūdų į saugyklas nesupils.

Aš žinau 2 atvejus kai plėtra provincijoje nevyksta dėl darbuotojų trūkumo. Norai buvo dideli, bet surasti papildomus 50 cecho darbuotojų neįmanoma. Čia skaičiuojant jog visi esami darbuotojai persikels į naują lokaciją. O konkurentai irgi į juos taikosi.

Taip kad užtenka pasakų koks miestas geras ir kokie blogi priemiesčiai. Video įdomus, bet nematau kito duomenų pjūvio: kaip tuose miestuose su ekonomiškai efektyviu centru ir subsidijuojamais priemiesčiais atrodo gyventojų pajamos. JAV miesto infrastruktūra finansuojama iš NT mokesčių. Natūralu, jog didelė NT koncentracija lemia mažas santykines infrastruktūros išlaidas. Pas mus miestų infrastruktūra finansuojama per GPM ir naudotojų mokesčius. Nepamenu ar mūsų NT mokestis tenka miestui, ar eina į valstybės biudžetą.

Taip ir nesupratau, kodėl priemiesčiai (dažniausiai) nėra blogis.

[ejs-ejs]

Taip ir nesupratau, kodėl priemiesčiai (dažniausiai) nėra blogis.

Todėl, kad dažniausiai ten gyvena ekonominis potencialas.

[Ångstrom]

Koks ekonominis potencialas?

[ejs-ejs]

Koks ekonominis potencialas?

Tik nereikia pasakų. Duomenis galima vartyti kaip tik nori.
Prašau pateikti paprastus pjūvius: gyventojų metinės pajamos gyvenamosios paskirties žemės ploto vienetui; gyvenamojo fondo nekilnojamo turto vertė žemės ploto vienetui.

Yra tokia tendencija, kurios kol kas niekas nepaneigė: pasiekus tam tikrąpajamu lygi, jei tik netrukdo kitos aplinkybės, gyventojai kraustosi į nuosavus namus. Čia tas pats, kas automobilis, norim mes to, ar nenorim.

[Ångstrom]

Tik nereikia pasakų. Duomenis galima vartyti kaip tik nori.
Prašau pateikti paprastus pjūvius: gyventojų metinės pajamos gyvenamosios paskirties žemės ploto vienetui; gyvenamojo fondo nekilnojamo turto vertė žemės ploto vienetui.

Yra tokia tendencija, kurios kol kas niekas nepaneigė: pasiekus tam tikrąpajamu lygi, jei tik netrukdo kitos aplinkybės, gyventojai kraustosi į nuosavus namus. Čia tas pats, kas automobilis, norim mes to, ar nenorim.

Ką bendro turi pajamos su iš jų sumokamų mokesčių ir kaštų miesto biudžetui santykiu? Jei uždirbu daug ir išsikraustau iš taško A su reikalinga infrastruktūra į tašką B, kur jokios infrastruktūros nėra, bet jai sukurti nenoriu skirti n kartų daugiau savo pajamų nei gyvendamas taške A, o finansavimą gaunu iš to paties taško A katilo, tai kam naudingos tos mano didelės metinės pajamos gyvenamosios paskirties žemės ploto vienetui? Mano gausios pajamos savaime nekoreliuoja su didesniu įnašu (nenuostolingumu) vietos biudžetui.

Visi žinome šią tendenciją. Ji būtų gerokai mažesnė, jei gyvenimas priemiestyje (įskaitant žemės paskirties keitimą) būtų sąžiningai apmokestintas.

[ejs-ejs]

Ką bendro turi pajamos su iš jų sumokamų mokesčių ir kaštų miesto biudžetui santykiu? Jei uždirbu daug ir išsikraustau iš taško A su reikalinga infrastruktūra į tašką B, kur jokios infrastruktūros nėra, bet jai sukurti nenoriu skirti n kartų daugiau savo pajamų nei gyvendamas taške A, o finansavimą gaunu iš to paties taško A katilo, tai kam naudingos tos mano didelės metinės pajamos gyvenamosios paskirties žemės ploto vienetui? Mano gausios pajamos savaime nekoreliuoja su didesniu įnašu (nenuostolingumu) vietos biudžetui.

Visi žinome šią tendenciją. Ji būtų gerokai mažesnė, jei gyvenimas priemiestyje (įskaitant žemės paskirties keitimą) būtų sąžiningai apmokestintas.

Tai, kad infrastruktūros išlaikymo išlaidos yra santykinai nedidelės miesto pajamų kontekste. Išsikrausčius ekonomiškai pajėgiai miesto bendruomenės daliai, miestas netenka žymiai daugiau nei gauna. Nelabai tikęs vadovėlinis pavyzdys - Detroitas. Jo recesijos priežastys kitokios, bet miesto biudžetas kenčia būtent todėl, kad nėra kas moka mokesčius.

Nežinau kaip amerikose, bet Lietuvoje statytojas privalo įsirengti minimalius inžinerinius tinklus, o esant techninei galimybei - prisijungti prie komunalinių tinklų. Todėl galima palikti pasakas apie amerikose "dykai įrengiamus komunalinius tinklus" forumo naujokams. Kadangi dalyvavau kuriant kelias "plyno lauko" gyvenvietes, tai situacija ten paprasta: arba vystytojas sukuria reikiamą inžinerinę infrastruktūrą. arba jo sklypų kaina krenta. Norisi parduoti brangiai - teks išsileisti.

O dabar apie pajamas: Lietuvoje GPM mokamas į tos savivaldybės biudžetą, kuriame žmogus deklaravęs gyvenamąją vietą. Štai jums ir koreliacija.

[MedinisStrazdas]

Tada vilniečiams reiktų uždrausti važiuoti autostrada pro Kauną, Elektrėnus, Vievį ir tt. Kokią nesuskaičiuojamą žalą šiems miestams padaro pro šalį lekiantys vilniečiai.
Šiaip jei vidinis turizmas sukelia tokias didelias problemas Vilniuj, gal užtektų tiesiog pakelti parkingo mokestį ir padaryti normalų P+R aikštelių tinklą?

Didžiausia problema yra priemiesčių gyventojai (nuo kurių ir prasidėjo diskusija) ir buvo iškelta, mano durna galva, visai nebloga mintis apmokestinti pagal darbovietę.

Per miesto vidurį statyti autostradą tikrai buvo klaida, ji turėtu eiti aplink miestą. Šiaip užtektu normalaus įvažiavimo į miestą mokesčio.

Vandentiekio ir nuotėkų tikrai ne. Nebent po n+k metų kai rajone pasidaro labai padorus tankumas. Kelių iki kiekvieno namuko irgi netiesia. Didesni keliai dažniausiai būna šiaip ar taip tiesiami dėl susisiekimo su kitais objektais. O mažesnius dažniausiai tiesia vystytojai ar gyentojai. Geriausiu atveju su 50+50 schema. Elektra nesusijus su savivalda ir ESO normaliai nuplėšia už elektros atvedimą.

Šitų veikėjų argumentai paremti vakarietišku modeliu kai savivaldybė savo lėšom įrengia pilną infrastruktūrą ir po to išparduoda sklypus. Pas mus nebent privatūs vystytojai tą daro. Pas mus net ir daugiabučiams savivaldybė retai tą daro.

Tai suburbija dabar statoma be vandentiekio ir su lauko tuoletais? Nu gal nereikia.

O tai sukuria atvirkštinį transporto srautą, iš miesto į provinciją. Kuris sudaro daugiau problemų, nes VT suorganizuoti ten tiesiog neįmanoma. Surasti reikiamą darbuotojų kiekį vietoje dažnai yra neįmanoma. Surasti vietoje kompetetingų darbuotojų - neįmanoma visai, iš kur kaime CNC staklių programuotojas arba chemijos pramonės inžinierius? Su perkėlimo programomis irgi įtampa, jei vaikų darželis kaip ir ne problema, tai gera mokykla - iššūkis. Plius būreliai, kultūra ir panašūs miesto privalumai.

Kitas momentas, apie ką kol kas nekalbame, yra žemės ūkis. Ateinanti pramonė ištraukia žmones, o žemė pati nesusiars ir grūdų į saugyklas nesupils.

Aš žinau 2 atvejus kai plėtra provincijoje nevyksta dėl darbuotojų trūkumo. Norai buvo dideli, bet surasti papildomus 50 cecho darbuotojų neįmanoma. Čia skaičiuojant jog visi esami darbuotojai persikels į naują lokaciją. O konkurentai irgi į juos taikosi.

Taip kad užtenka pasakų koks miestas geras ir kokie blogi priemiesčiai. Video įdomus, bet nematau kito duomenų pjūvio: kaip tuose miestuose su ekonomiškai efektyviu centru ir subsidijuojamais priemiesčiais atrodo gyventojų pajamos. JAV miesto infrastruktūra finansuojama iš NT mokesčių. Natūralu, jog didelė NT koncentracija lemia mažas santykines infrastruktūros išlaidas. Pas mus miestų infrastruktūra finansuojama per GPM ir naudotojų mokesčius. Nepamenu ar mūsų NT mokestis tenka miestui, ar eina į valstybės biudžetą.

Vakaruose tai yra sprendžiama labai parapstai - darbovietė orgnizuoja savo autobusą surinkti darbuotojus.

Kad žemės ūkis yra atskira kalba jau minėjau, bet žemė pati gali artis, t.y. dabar vis daugiau yra perkami robotai traktoriai kurie aria valdomi nuotoliniu būdų, ūkininkui sėdint namuose.

Tai kad pagal tave kaip tik ir teigiate kad miestas geras (kvalifikuoti darbuotojai) o rpiemiestis blogas (nėra darbuotojų).

O dabar apie pajamas: Lietuvoje GPM mokamas į tos savivaldybės biudžetą, kuriame žmogus deklaravęs gyvenamąją vietą. Štai jums ir koreliacija.

Išskyrus Vilnių, kur puse tavo GPM yra mokamas kitoms savivaldybėms.

[mantasm]

Tai suburbija dabar statoma be vandentiekio ir su lauko tuoletais? Nu gal nereikia.

Su asmeniniais vandens gręžiniais ir vietine kanalizacija...

[ejs-ejs]

Vakaruose tai yra sprendžiama labai parapstai - darbovietė orgnizuoja savo autobusą surinkti darbuotojus.

Vakarai dideli. Man žinomos kontoros to nedaro, bet savivaldybė į reikiamas pramonines teritorijas organizuoja tinkamus VT maršrutus. ir pramoninės zonos organizuojamos ten, kur yra tinkami VT maršrutai.

Nesenas (-30 metų) vietinis pavyzdys: vidurio Lietuvos miestukas, 2 VT maršrutai. Abu sukonstruoti taip, kad žmogus gali ryte nuvažiuot į darbą, vakare grįžti ir dar spėja parvažiuoti namo pietums ir laiku sugrįžti į darbą. Maršrutai susikerta ties autobusų stotimi.

Kad žemės ūkis yra atskira kalba jau minėjau, bet žemė pati gali artis, t.y. dabar vis daugiau yra perkami robotai traktoriai kurie aria valdomi nuotoliniu būdų, ūkininkui sėdint namuose.

O kai tas traktorius užklimpsta, kas jį eina traukti iš balos?
Čia labai gera analogija su laivais. Daug metų kalbama kaip reikia pereiti prie autonominių robotizotu laivų, kuriuose nėra darbuotojų. Ir visi supranta kuo tai gręsia laivų savininkams.

Tai kad pagal tave kaip tik ir teigiate kad miestas geras (kvalifikuoti darbuotojai) o rpiemiestis blogas (nėra darbuotojų).

Taip teigiu ne tik aš, bet ir gyventojų tankio rodikliai. Tik reikia atskirti priemiestį ir provinciją (tiesiogine šių sąvokų prasme).
Mieste užimtumo judrumas yra žymiai didesnis nei provincijoje, kas ir daro miestą patraukliu pramonei.

Išskyrus Vilnių, kur puse tavo GPM yra mokamas kitoms savivaldybėms.

Graikų laikai, kai kiekvienas miestas buvo valstybė, jau praėjo.

[gerietis]

Vakaruose tai yra sprendžiama labai parapstai - darbovietė orgnizuoja savo autobusą surinkti darbuotojus.

Nežinau kaip vakaruose, bet taip daroma ir rusijoje, ir Lietuvoje (pvz. statybininkai surenkami netgi Kauno r. ir vežami į Vilnių)

[Ångstrom]

Tai, kad infrastruktūros išlaikymo išlaidos yra santykinai nedidelės miesto pajamų kontekste. Išsikrausčius ekonomiškai pajėgiai miesto bendruomenės daliai, miestas netenka žymiai daugiau nei gauna. Nelabai tikęs vadovėlinis pavyzdys - Detroitas. Jo recesijos priežastys kitokios, bet miesto biudžetas kenčia būtent todėl, kad nėra kas moka mokesčius.

Nežinau kaip amerikose, bet Lietuvoje statytojas privalo įsirengti minimalius inžinerinius tinklus, o esant techninei galimybei - prisijungti prie komunalinių tinklų. Todėl galima palikti pasakas apie amerikose "dykai įrengiamus komunalinius tinklus" forumo naujokams. Kadangi dalyvavau kuriant kelias "plyno lauko" gyvenvietes, tai situacija ten paprasta: arba vystytojas sukuria reikiamą inžinerinę infrastruktūrą. arba jo sklypų kaina krenta. Norisi parduoti brangiai - teks išsileisti.

O dabar apie pajamas: Lietuvoje GPM mokamas į tos savivaldybės biudžetą, kuriame žmogus deklaravęs gyvenamąją vietą. Štai jums ir koreliacija.

Tada išeina, kad miestai yra tiesiog mokesčių siurbelės ir gerai, kad tos siurbelės marinamos, išsikraustant ekonomiškai pajėgiausiems gyventojams. Miestai tik siurbia ir siurbia ir jokios grąžos neduoda. Gal tiesiog juos naikinti ir visi gyventume suburbinio tipo gyvenvietėse su komerciniais/pramoniniais/administraciniais centrais (eilėmis?) šalia greitkelių?

Be sarkazmo, jei įdomu plačiau šia tema:

Įdomu, kad tolimesnėje ateityje didžiojoje dalyje suburbijos galimai laukia didesnis skurdas nei miestuose (https://www.strongtowns.org/suburban-poverty/ https://www.businessinsider.in/Pover...w/64428383.cms). Na, nes miestai dėl kažkokių nežinomų priežasčių pinigus traukia, o priemiesčiai (ne visi, bet dauguma, nes jie statomi be jokio protingo planavimo) dažnai tampa vienkartinė investicija, kurios vaisių kartumas po kelių dešimtmečių pradeda atrodyti akivaizdus net ir dabartiniams priemiesčių optimistams.

[gazebo]

Išskyrus Vilnių, kur puse tavo GPM yra mokamas kitoms savivaldybėms.

Teisybės dėlei, Vilniui atitenkanti GPM dalis yra 63,5 proc., ir tai nėra vienintelė savivaldybė, kuri atiduoda dalį savo GPM'o (dar Vilniaus r., Kauno m. ir r., Klaipėdos r., Neringos, Palangos m., Trakų r. ir Elektrėnų savivaldybės). Čia 2022 m.

[Zefyras]

Teisybės dėlei, Vilniui atitenkanti GPM dalis yra 63,5 proc., ir tai nėra vienintelė savivaldybė, kuri atiduoda dalį savo GPM'o (dar Vilniaus r., Kauno m. ir r., Klaipėdos r., Neringos, Palangos m., Trakų r. ir Elektrėnų savivaldybės). Čia 2022 m.

Ne vien tik atiduoda kitoms savivaldybės, bet ir iš savo kišenės išlaiko suburbijų gyventojus. Kas galėtų įvardinti kokias nors didesnes socialines investicijas Vilniaus rajone? Kiek mokyklų atsidarė Avižieniuose, Zujūnuose, Bukiškyje, Riešėje? Bent jau aš težinau naują pradinę mokyklą Ąžulaukėje, galbūt yra kokių nors kitų pvz?

Aš nelabai suprantu dėl kokių priežasčių liaupsinami tie "lašiniai", aplipę miestus, tai greičiau siurbelės, kur taškomos milžiniškos lėšos infrastruktūrai, kad mid-levelio vadybibninkai galėtų pasistatyti namelį siekiant pabėgti iš miesto siaubo.

Su kiaura GPM sistema ir mokyklų stoka su gyv. vietos deklaravimu yra didžiulė betvarkė, o savivaldybės nebendrauja tarpusavyje.

Bėda Vilniuje, bet turbūt ir Kaune ir Klaipėdoje, kad nėra jokių geografinių kliūčių suburbijai plėstis, nes pas mus leidžiama namus statyti bet kur, net ir žemės ūkio paskirties žemėje.

[jan]

Tik nereikia pasakų. Duomenis galima vartyti kaip tik nori.
Prašau pateikti paprastus pjūvius: gyventojų metinės pajamos gyvenamosios paskirties žemės ploto vienetui; gyvenamojo fondo nekilnojamo turto vertė žemės ploto vienetui.

Yra tokia tendencija, kurios kol kas niekas nepaneigė: pasiekus tam tikrąpajamu lygi, jei tik netrukdo kitos aplinkybės, gyventojai kraustosi į nuosavus namus. Čia tas pats, kas automobilis, norim mes to, ar nenorim.

Išgalvotų tendencijų paneiginėti nereikia.
Europoje nėra miesto kur vidutinė NT kaina būtų didesnė kuo toliau nuo centro, priešingai ji tik mažėja.
Vilniuje už buto centre kainą galima pasistatyti atitinkamos kvadratūros du namus kotedžus Tarandėje.
Žmonės keliasi tolyn nuo miesto nes yra ubagai arba labai nori namo užmiestyje bet svajonės nėra pajamų pasekmė.

Skaičiuojant pinigus infrastruktūrai tikro miesto tankumą siekiančiuose rajonuose tankis bent dešimt kart didesnis nei toje pačioje Tarandėje.
Ar tas turtuolis kuris "pasiekęs tam tikrą pajamų lygį" išsikėlė gyventi ten kur pigesnis NT sumoka dešimt kart daugiau GPM už Fabijoniškių gyventoją kad galėtų tikėtis tų pačių Fabijoniškėse nutiestų kelių dviračių takų ir sutvarkytų šaligatvių?
Galėtų savivaldybė padaryti GPM surinkimo žemėlapį, pasirodys jog tie "turtuoliai" suneša pakankamai pinigų tik žvyrkėlių greideriavimui.

[MedinisStrazdas]

Vakarai dideli. Man žinomos kontoros to nedaro, bet savivaldybė į reikiamas pramonines teritorijas organizuoja tinkamus VT maršrutus. ir pramoninės zonos organizuojamos ten, kur yra tinkami VT maršrutai.

Iki pramoninių zonų organizavimo pas mus dar toli, kolkas įmonės daro taškinį užstatymą kur nori ir tiek. Šiek tiek su LEZais bandė, atleidžiant nuo mokesčių, tai ten tkrai turėti važiuoti VT.

O kai tas traktorius užklimpsta, kas jį eina traukti iš balos?
Čia labai gera analogija su laivais. Daug metų kalbama kaip reikia pereiti prie autonominių robotizotu laivų, kuriuose nėra darbuotojų. Ir visi supranta kuo tai gręsia laivų savininkams.

Kitas traktorius. Nors šiaip tai ne pelkėse gyvenam, ne taip ir dažnai tie traktoriai klimsta.

Laivų sąvininkams teks būti atsakingiems už savo laivus? O siaube. Nebebus galima kaltės suversti kitiems už tai kad 20 metų neremontuojamas laivas visgi sugedo ir kur nors atsitrenkė. Bet su laivų pakeitimu jie gali nesijaudinti, laivai ne automobiliai, juos naudoja ir po 60 ir po 80 metų tai kol jie pasikeis spės ir dabartiniai savininkai numirti.

[quote]Taip teigiu ne tik aš, bet ir gyventojų tankio rodikliai. Tik reikia atskirti priemiestį ir provinciją (tiesiogine šių sąvokų prasme).
Mieste užimtumo judrumas yra žymiai didesnis nei provincijoje, kas ir daro miestą patraukliu pramonei./quote]
Tai tada jus ginčijatės su Mantu kuris sako kad pramonė išsikraustys.

Graikų laikai, kai kiekvienas miestas buvo valstybė, jau praėjo.

Tai kam tada savivaldybė, darom viską centraliztai valstybės valdymu? O gal visgi savivalda yra naudinga?

Teisybės dėlei, Vilniui atitenkanti GPM dalis yra 63,5 proc., ir tai nėra vienintelė savivaldybė, kuri atiduoda dalį savo GPM'o (dar Vilniaus r., Kauno m. ir r., Klaipėdos r., Neringos, Palangos m., Trakų r. ir Elektrėnų savivaldybės). Čia 2022 m.

O, pasikeitė, prieš kelis metus tai vienintelė be Vilniaus kuri davė (vos kelis procentus) buvo Nida.

Toliau tesiamos blogos praktikos dirbtinai palaikant dirbtinai sukurtus sovietinius kaimus.

[mantasm]

O, pasikeitė, prieš kelis metus tai vienintelė be Vilniaus kuri davė (vos kelis procentus) buvo Nida.

Toliau tesiamos blogos praktikos dirbtinai palaikant dirbtinai sukurtus sovietinius kaimus.

Aha, po to ofisinis planktonas registruotas didmiesčiuose verkia, kad paveldėtoj tėviškės sodyboj greitukė ilgai atvažiuoja ir šiaip infrastruktūros nėra.

Arba atvirkštinis variantas su Nida. Kai 90% laiko praleidžia didmiesčiuose ir naudoja jų infrastruktūrą, o GPM eina Nidai.

Savivaldos išsilaikyma iš GPM yra iš principo įdingas. Idealiu atveju turbūt reiktų derinti GPM ir NT mokesčius, kad žmogus išlaikytų tiek darbo, tiek gyvenimo aplinkų infrastruktūrą.

[MedinisStrazdas]

Aha, po to ofisinis planktonas registruotas didmiesčiuose verkia, kad paveldėtoj tėviškės sodyboj greitukė ilgai atvažiuoja ir šiaip infrastruktūros nėra.

Arba atvirkštinis variantas su Nida. Kai 90% laiko praleidžia didmiesčiuose ir naudoja jų infrastruktūrą, o GPM eina Nidai.

Savivaldos išsilaikyma iš GPM yra iš principo įdingas. Idealiu atveju turbūt reiktų derinti GPM ir NT mokesčius, kad žmogus išlaikytų tiek darbo, tiek gyvenimo aplinkų infrastruktūrą.

Tai taip, lietuvoje yra bardakas su gyvenamosios vietos registracija. Pandemija tia puikiai parodė kai visi norintys apeiti karantiną galėjo bet kur persiregistruoti per 5 minutes ir apsimesit kad važiuoja į gyvenamąją vietą.

Sutinku kad GPM nėra geriausias variantas, bet problem čia yra ta, kad esamas GPM yra atimamas ir vienos savivladybės ir atiduodamas kitai.

[mantasm]

Ne vien tik atiduoda kitoms savivaldybės, bet ir iš savo kišenės išlaiko suburbijų gyventojus. Kas galėtų įvardinti kokias nors didesnes socialines investicijas Vilniaus rajone? Kiek mokyklų atsidarė Avižieniuose, Zujūnuose, Bukiškyje, Riešėje? Bent jau aš težinau naują pradinę mokyklą Ąžulaukėje, galbūt yra kokių nors kitų pvz?

Aš nelabai suprantu dėl kokių priežasčių liaupsinami tie "lašiniai", aplipę miestus, tai greičiau siurbelės, kur taškomos milžiniškos lėšos infrastruktūrai, kad mid-levelio vadybibninkai galėtų pasistatyti namelį siekiant pabėgti iš miesto siaubo.

Su kiaura GPM sistema ir mokyklų stoka su gyv. vietos deklaravimu yra didžiulė betvarkė, o savivaldybės nebendrauja tarpusavyje.

Bėda Vilniuje, bet turbūt ir Kaune ir Klaipėdoje, kad nėra jokių geografinių kliūčių suburbijai plėstis, nes pas mus leidžiama namus statyti bet kur, net ir žemės ūkio paskirties žemėje.

Bandant riboti suburbiją reiktų galvot į kurią pusę visą tai stumti. Ar vietoj suburbijos siūlyti avuliofkę didmiestyje, ar labiau vystyti satelitinius miestus-priemiesčius, Širvintas, Maišiagalas, Lentvarius, Nemenčines ir t.t.

[mantasm]

Tai taip, lietuvoje yra bardakas su gyvenamosios vietos registracija. Pandemija tia puikiai parodė kai visi norintys apeiti karantiną galėjo bet kur persiregistruoti per 5 minutes ir apsimesit kad važiuoja į gyvenamąją vietą.

Sutinku kad GPM nėra geriausias variantas, bet problem čia yra ta, kad esamas GPM yra atimamas ir vienos savivladybės ir atiduodamas kitai.

GPM mėtymas nėra problema, o sušvelnina esamas problemas.

[mantasm]

Skaičiuojant pinigus infrastruktūrai tikro miesto tankumą siekiančiuose rajonuose tankis bent dešimt kart didesnis nei toje pačioje Tarandėje.
Ar tas turtuolis kuris "pasiekęs tam tikrą pajamų lygį" išsikėlė gyventi ten kur pigesnis NT sumoka dešimt kart daugiau GPM už Fabijoniškių gyventoją kad galėtų tikėtis tų pačių Fabijoniškėse nutiestų kelių dviračių takų ir sutvarkytų šaligatvių?
Galėtų savivaldybė padaryti GPM surinkimo žemėlapį, pasirodys jog tie "turtuoliai" suneša pakankamai pinigų tik žvyrkėlių greideriavimui.

Tarandėse paprastai ir neturi nei dvirtakių, nei šaligatvių. O gatvės dažnai asfaltuojamos ir apšviečiamos pagal 50/50 programą jei ne išvis gyventojų lėšomis (nes neretai tai pigiau nei 50%...)