Darnus judumas. Viešasis transportas ir dviračiai ar nuosavas automobilis

[dondc]

Talpinu čia, nes liečia ir paspirtukus.

Šiemet – ne itin malonios tendencijos dviratininkams: fiksuojami rekordiniai dviračių ir jų dalių vagysčių skaičiai
https://www.lrt.lt/naujienos/eismas/...ysciu-skaiciai

Pasak draudimo eksperto, vidutinė nuostolio suma viršijo net 900 eurų, tačiau atskirais atvejais siekė ir kelių tūkstančių eurų sumą. Į dviračius besikėsinantys ilgapirščiai šiemet aktyviausi sostinėje. <...>

„Vis dėlto svarbu pastebėti, kad vagys geba įsilaužti ir į rakinamas, saugos kameromis stebimas parkingo vietas, pavogti net prirakintas transporto priemones.“

A. Juodeikis tikina, kad, siekiant apsaugoti turtą, svarbu pasirūpinti tvirtu užraktu ir jį teisingai naudoti. Vagys per keletą akimirkų gali nukirpti trosinę dviračio spyną, todėl dviratę transporto priemonę saugoti reikėtų tvirta, kieto plieno lydinio U formos spyna.

„Kalbant apie užrakinimą dar svarbu paminėti, kad dviračio savininkai apgalvotai rakintų transporto priemonę – gali nutikti taip, kad grįžę rasite prirakintą tik dviračio ratą be paties dviračio. Geriausia rakinti patį rėmą, prie turėklo ar kito objekto, kurio neįmanoma patraukti neatrakinus spynos.“

[Ångstrom]

Europos sąjunga nepasieks tikslo 2030 metais 30% sumažinti kenčiančių nuo garso taržos žmonių dalį

About 18 million people suffer long-term annoyance from transport noise in the European Union (EU). The European Commission’s zero pollution action plan aims to reduce the number of people chronically disturbed by transport noise by 30% by 2030, compared to 2017 levels. According to the European Environment Agency’s assessment, published today, reaching this target is unlikely due to the difficulty in reducing the large number of people exposed to noise from road traffic.

According to the EEA briefing, even a high level of implementation of noise reduction measures would only reduce the number of people highly annoyed by transport noise by about 19% by 2030. Some examples of measures included in this optimistic scenario include a 50% electrification of road vehicle fleet, reduction of speed limits on urban roads, quieter aircrafts, and night curfews for take-offs and landing.

The less ambitious scenario considers a more modest set of measures such as the regulation of noise from motor vehicles, a 25% electrification of road vehicle fleet, and improved landing and take-off procedures for aircrafts. This scenario predicts that the number of people affected by noise would actually increase by 3%, mainly due to a projected increase in road, rail and air transport.

https://www.eea.europa.eu/highlights...-to-meet-noise

Eurobiurokratai eilinį sykį kažkokiuose kosmuose plavinėja. Įdomu, kokie Lietuvos rodikliai ir į kurią pusę juda. Prie manęs reikalai pajudėjo tokia linkme, kad reikia beveik nuolat laikyti langą uždarytą nuo (D kategorijos) gatvės pusės.

[Arunasx]

Elementarus pavyzdys yra Vilniuje tarp VA ir ~Šeškinės. Kitaip nei vidinėmis Justiniškių, Pašilaičių, Viršuliškių gatvėmis normaliai nepateksi, nes darnaus nejudrumo apologetai labai džiaugiasi, kad iki šiol nėra Šiaurinės gatvės.

[John]

Elementarus pavyzdys yra Vilniuje tarp VA ir ~Šeškinės. Kitaip nei vidinėmis Justiniškių, Pašilaičių, Viršuliškių gatvėmis normaliai nepateksi, nes darnaus nejudrumo apologetai labai džiaugiasi, kad iki šiol nėra Šiaurinės gatvės.

Ar tikrai džiaugiasi? Gal nebent dėl 2-ojo (paskutinio) etapo dalis prie Ozo atitinka tokį apibūdinimą, kur išties yra klausimų, bet nelabai girdėjau prieštaraujančių 1 ir 3 etapo statyboms. Buvo diskusijų, ar 1-as etapas būtinai turi būti 6 juostų pločio, bet nėra ir niekada nebuvo klausimo, ar ta gatvė apskritai reikalinga.

[Arunasx]

Ar tikrai džiaugiasi? Gal nebent dėl 2-ojo (paskutinio) etapo dalis prie Ozo atitinka tokį apibūdinimą, kur išties yra klausimų, bet nelabai girdėjau prieštaraujančių 1 ir 3 etapo statyboms. Buvo diskusijų, ar 1-as etapas būtinai turi būti 6 juostų pločio, bet nėra ir niekada nebuvo klausimo, ar ta gatvė apskritai reikalinga.

Oi tikrai buvo talibaninio sparno atstovų ne vienas, kuris sakė kad reikia dalį ir esamų gatvių užarti kad visi išliptų iš automobilių negalėdami pervažiuoti skersai miestą.

[John]

Oi tikrai buvo talibaninio sparno atstovų ne vienas, kuris sakė kad reikia dalį ir esamų gatvių užarti kad visi išliptų iš automobilių negalėdami pervažiuoti skersai miestą.

Tokie fanatikai nesiskaito, nes pernelyg nereikšminga ir negirdima dalis.

O konkrečiai dėl Šiaurinės gatvės opozicijos, kai kurie gal tiesiog kalbėdami apie Šiaurinę gatvė turi omeny tik 2-ą etapą prie Šeškiuko ežerėlio. Visa kita jiems arba neįdomu, arba jie net nežino, kur ta gatvė eis, kiek ten etapų ir kurie etapai bus įgyvendinami pirmiausia. Panašiai kaip ir kitose srityse būna daug garsiai rėkiančių, bet detalių nežinančių ir nenorinčių žinotui verksnių. Rėkia vardan rėkimo ir tiek.

[Ångstrom]

Oi tikrai buvo talibaninio sparno atstovų ne vienas, kuris sakė kad reikia dalį ir esamų gatvių užarti kad visi išliptų iš automobilių negalėdami pervažiuoti skersai miestą.

Čia rimtai automobilių vairuotojai nori užarti gatves?

[Arunasx]

Čia rimtai automobilių vairuotojai nori užarti gatves?

Jų priešai

[Ångstrom]

Jų priešai

Tai čia tie, kur prieš automobilių talibaną?

[mantasm]

Tai čia tie, kur prieš automobilių talibaną?

Paspirdukų mulos su žaliųjų moralės policija.

[Al1]

Siaip tai nesuprantu.. paprastas klausimas. As asmeniskai galiu pasakyt kad moku mokescius Vilniaus miestui.

Tiesiog pastebejau daugiausia besipiktinanciu yra provincijos arba vilniaus rajonu gyventojai.. kurie negyvena Vilniui ir jiems YRA POCHUI kuo kvepuoja miestieciai, jiems yra idomu tik GATVIU PLOTIS ir kaip greit su savo tacka nusigaut nuo tasko A iki tasko B.

Jokios A juostos čia neišspręs aplamai transporto problemos. O ji turėtų būti sprendžiama valstybės mastu. Taip, valstybės, nes dabar savivaldybė neturi teisinių galių išspręsti klausimą iš esmės.

Tačiau pagrindinis klausimas yra ekstensyvios miestų plėtros sustabdymas, kuris įmanomas tik valstybės, o ne vietos valdžios sprendimais. Interesų konfliktų čia daug ir nereikia manyti, kad net it valstybė pajėgi spręsti šitą klausimą, bet tai yra jos funkcija, ne savivaldybių. Tai liečia ne tik transportą, bet ir aplamai visą infrstruktūrą (elektra, vandentiekis, paštas (rajone visiška žopa), kanalizacija, socialiniai objektai kaip kad mokyklos, vaikų darželiai, gydymo įstaigos (pirminės), ir t.t.).

Mokesčiai už NT yra vienas iš transporto sprendimo būdų. Tarkim, tie, kas gyvena rajone ar kituose rajonuose ir dirba Vilniuje, turėtų mokėti tokį pat NT mokestį už savo būstą kaip vilniečiai, o ne tų rajonų gyventojai, dirbatys savo rajone ar gretimame rajone, bet ne Vilniuje. Mokestis turėtų būti mažesnis, jei žmogus į darbą Vilniuje vežamas darbdavio transportu (ne darbdavio duotu automobiliu, o autobusu), ar pats važiuoja VT. Abu šiuos dalykus būtų sunkiau sukontroliuoti, bet įmanoma.

Taip pat turi būti įvestas automobilių mokestis, kurio dydis turėtų priklausyti ne tik nuo jo galingumo, amžiaus, kuro tipo, bet ir nuo to, kokioje savivaldybėje gyvena ir dirba savininkas. Analogiškai kaip su NT, jei žmogus gyvena rajone, o dirba Vilniuje, mokestis turėtų būti ženkliai didesnis. Lygiagrečiai turi būti plėtojamas priemiestinis viešasis transportas, kuris turėtų kursuoti nuo ankstyvo ryto iki vėlyvo vakaro kasdien su 30-45-60 min. intervalais, o ne 3-5 reisais per dieną ir dar supezusio mikrobo...

[vėkas]

Jokios A juostos čia neišspręs aplamai transporto problemos. O ji turėtų būti sprendžiama valstybės mastu. Taip, valstybės, nes dabar savivaldybė neturi teisinių galių išspręsti klausimą iš esmės.

Tačiau pagrindinis klausimas yra ekstensyvios miestų plėtros sustabdymas, kuris įmanomas tik valstybės, o ne vietos valdžios sprendimais. Interesų konfliktų čia daug ir nereikia manyti, kad net it valstybė pajėgi spręsti šitą klausimą, bet tai yra jos funkcija, ne savivaldybių. Tai liečia ne tik transportą, bet ir aplamai visą infrstruktūrą (elektra, vandentiekis, paštas (rajone visiška žopa), kanalizacija, socialiniai objektai kaip kad mokyklos, vaikų darželiai, gydymo įstaigos (pirminės), ir t.t.).

Mokesčiai už NT yra vienas iš transporto sprendimo būdų. Tarkim, tie, kas gyvena rajone ar kituose rajonuose ir dirba Vilniuje, turėtų mokėti tokį pat NT mokestį už savo būstą kaip vilniečiai, o ne tų rajonų gyventojai, dirbatys savo rajone ar gretimame rajone, bet ne Vilniuje. Mokestis turėtų būti mažesnis, jei žmogus į darbą Vilniuje vežamas darbdavio transportu (ne darbdavio duotu automobiliu, o autobusu), ar pats važiuoja VT. Abu šiuos dalykus būtų sunkiau sukontroliuoti, bet įmanoma.

Taip pat turi būti įvestas automobilių mokestis, kurio dydis turėtų priklausyti ne tik nuo jo galingumo, amžiaus, kuro tipo, bet ir nuo to, kokioje savivaldybėje gyvena ir dirba savininkas. Analogiškai kaip su NT, jei žmogus gyvena rajone, o dirba Vilniuje, mokestis turėtų būti ženkliai didesnis. Lygiagrečiai turi būti plėtojamas priemiestinis viešasis transportas, kuris turėtų kursuoti nuo ankstyvo ryto iki vėlyvo vakaro kasdien su 30-45-60 min. intervalais, o ne 3-5 reisais per dieną ir dar supezusio mikrobo...

Ar pačiam žinoma kokiu principu renkamas gyventojo pajamų mokestis Lietuvoje?

[Al1]

Prie ko čia pajamų, jei kalba apie NT ir automobilių mokesčius bei jų pritaikymą ekstensyvios urbanizacijos mažinimui. Taip vadinami naujieji "kaimiečiai", kurie gyvena už miesto rajone dauguma naujai pastatytuose namuose, gyvenvietėse ar getuose ir kasdien smaukosi į darbą didmiestyje su savo automobiliu ir yra Nr. 1 transporto problemų sudarytojai.
Net tokiame "didmiestyje" kaip Alytus jie sudaro kamščius gatvėse piko metu. Ryte į miestą, o vakarais iš miesto.

[DeSadas]

Prie ko čia pajamų, jei kalba apie NT ir automobilių mokesčius bei jų pritaikymą ekstensyvios urbanizacijos mažinimui. Taip vadinami naujieji "kaimiečiai", kurie gyvena už miesto rajone dauguma naujai pastatytuose namuose, gyvenvietėse ar getuose ir kasdien smaukosi į darbą didmiestyje su savo automobiliu ir yra Nr. 1 transporto problemų sudarytojai.
Net tokiame "didmiestyje" kaip Alytus jie sudaro kamščius gatvėse piko metu. Ryte į miestą, o vakarais iš miesto.

Sutinku, Jei zmogus nori gyvent @ekstensyviai@ ir po to piktintis siaurinamom gatvem (kai net mokesciu nemoka vilniuje), prasom. Bet tokie zmones i biudzeta turi ir moket daugiau, o ne susispaude mieste, kai kur ir be parkavimo vietos.

[mantasm]

Sutinku, Jei zmogus nori gyvent @ekstensyviai@ ir po to piktintis siaurinamom gatvem (kai net mokesciu nemoka vilniuje), prasom. Bet tokie zmones i biudzeta turi ir moket daugiau, o ne susispaude mieste, kai kur ir be parkavimo vietos.

Arba mažiau gaut. Susispaudę gauna parkelį kokį, instaliacijas, šventę pašvęst. O laukuose gyvenantys sėdi prie savo pomidorų ir nebent iš pamestų kalpokų kokią instaliaciją patys susikuria.

[MedinisStrazdas]

Arba mažiau gaut. Susispaudę gauna parkelį kokį, instaliacijas, šventę pašvęst. O laukuose gyvenantys sėdi prie savo pomidorų ir nebent iš pamestų kalpokų kokią instaliaciją patys susikuria.

Sakai uždrausti priemiesčių gyventojams atvažiuoti į parkerius ir šventes?

[mantasm]

Sakai uždrausti priemiesčių gyventojams atvažiuoti į parkerius ir šventes?

Sakau, kad tai miestas organizuoja sau už savo pinigus. Jei nenori švaistyti pinigų - gali neorganizuot, o tuos pinigus išleist kitur.

Jeigu organizuoja norėdami pritraukt svečių - tada nereikia verkt, kad tie svečiai atvažiuoja iš aplinkinių kaimų.

[Al1]

Niekas nesako, kad uždrausti. Bet už važinėjimą į miestą reikia susimokėti. Kadangi pagrindinis važinėjimas yra į darbą, tai pagal tai ir būtų nustatomi mokesčiai. Jei jau važinėji į darbą, tai važinėsi ir dėl kitų dalykų. Aišku, čia tuoj kils pasipiktinimas, kodėl tada "kaimiečiai", kurie nedirba Vilniuje (ar didmiestyje), mokėtų mažesnius mokesčius, bet visokiais kitais reikalais vis tiek važinėtų į miestą. Taip, bet jie nevažinėja reguliariai ir mažiau užkemša gatves.
Beje, studentų ar jų tėvų automobilius iš kitų miestų taip pat reikėtų apmokestinti. Čia vėlgi gali kilti triukšmas, kad, rajone nėra VT, kaip vargšas studentas atvažiuos į Vilnių ar kitą miestą mokytis... Pirma, tai kasdien nevažinėja. Antra, jei jau turi pinigų automobiliui, tai ir susimokėk. Nes yra ir tokių studentų, kurie gyvena (jų tėvai) kažkur kaime užkampyje, VT ten jau seniai nėra (kas yra labai blogai), bet kažkaip į mokslus važinėja ir neturėdami automobilio. Kažkas paveža į rajono centrą, taksi važiuoja iš rajono centro AS į savo kaimą ir pan. Beje, taksi net ir į kaimą iš rajono centro porą kartų per mėnesį važinėti išeina gerokai pigiau nei automobiliu, kurį turint bus važinėjam visur, o ne tik pas tėvus į kaimą...

[mantasm]

Niekas nesako, kad uždrausti. Bet už važinėjimą į miestą reikia susimokėti. Kadangi pagrindinis važinėjimas yra į darbą, tai pagal tai ir būtų nustatomi mokesčiai. Jei jau važinėji į darbą, tai važinėsi ir dėl kitų dalykų. Aišku, čia tuoj kils pasipiktinimas, kodėl tada "kaimiečiai", kurie nedirba Vilniuje (ar didmiestyje), mokėtų mažesnius mokesčius, bet visokiais kitais reikalais vis tiek važinėtų į miestą. Taip, bet jie nevažinėja reguliariai ir mažiau užkemša gatves.
Beje, studentų ar jų tėvų automobilius iš kitų miestų taip pat reikėtų apmokestinti. Čia vėlgi gali kilti triukšmas, kad, rajone nėra VT, kaip vargšas studentas atvažiuos į Vilnių ar kitą miestą mokytis... Pirma, tai kasdien nevažinėja. Antra, jei jau turi pinigų automobiliui, tai ir susimokėk. Nes yra ir tokių studentų, kurie gyvena (jų tėvai) kažkur kaime užkampyje, VT ten jau seniai nėra (kas yra labai blogai), bet kažkaip į mokslus važinėja ir neturėdami automobilio. Kažkas paveža į rajono centrą, taksi važiuoja iš rajono centro AS į savo kaimą ir pan.

Apmokestinsi įvažiavimą, tada verslai kurie dirba su kaimiečiais kelsis į rajoną. Tada žmonėms bus dar daugiau iniciatyvos keltis į laukus.

[Al1]

Apmokestinsi įvažiavimą, tada verslai kurie dirba su kaimiečiais kelsis į rajoną. Tada žmonėms bus dar daugiau iniciatyvos keltis į laukus.

Apmokestinti reikia ne įvažiavimą, o kai kurias kategorijas. Niekas ten į kaimus gyventi masiškai nesikels kaip tik, jei tai bus finansiškai brangu. Gyveni kaime - dirbk kaime. O darbų kaime niekada ir niekur neatsiras pakankamai ir tokių, kuriuos norės dirbti naujieji "kamiečiai", t.y. vis tiek miestiečiai pagal gyvenimo suvokimą ir būdą.

Kita priemonė - naujų namų statybų kaime kreditavimo sistemos keitimas. Jei dirbi mieste - jokių mokestinių lengvatų kreditams, priešingai valstybė turėtų nustatyti bankams taikyti didesnius tarifus. Bet jei dirbi kaime, valstybė turėtų taikyti lengvatinį kreditavimą. Ir kreditavimas turėtų būti keičiamas keičiant darbą, tad jokių fiktyvių įsidarbinimų kaime imant kreditą, o paskui įsidarbinant mieste ir liekant su lengvatiniu kreditų nebūtų. Vėlgi, jei vienas iš šeimos narių dirba kaime, kreditavimo sąlygos tarpinės, jei abu maksimaliai lengvatinės. Tas prisidėtų ir prie naujų darbo vietų kūrimo kaime, ir aplamai kaimo plėtros.