Skelbimas

Collapse
No announcement yet.

Darnus judumas. Viešasis transportas ir dviračiai ar nuosavas automobilis

Collapse
X
 
  • Filtrai
  • Laikas
  • Show
Clear All
new posts

    Parašė Eidvis Rodyti pranešimą

    Aš kalbėjau apie tai, kad jeigu mes norime Kernavės gatvėje skatinti komerciją pirmuose aukštuose, pvz. parduotuves, tai joms reikia atsivežti prekes ir nesvarbu ar tie sandėliai yra Savanorių prospekte ar kur kitur, natūralu, kad jie yra kažkur toli, nes statyti sandėlius miesto centre tam, kad iš jų prekes galima būtų su dviračiais pristatyti būtų labai kvaila.
    Tam yra rampos iš kitos pusės pastato, kur ir pristato prekes.


    Aš nekalbėjau apie maisto pristatymą per Woltą, kur dviračiu maistą atveža iš picerijos už 500 metrų. Aš kalbėjau apie kurjerius, kurie pristato siuntas iš Amazon. Neturiu tikslių duomenų, bet galiu garantuoti, kad >99% tokių siuntų toje pačioje Švedijoje yra pristatoma ne dviračiais, o kurjerių autobusiukais, dėl to, kad taip yra dešimtimis kartų pigiau. Tai kaip lyginti už kiek parduoda kaimo parduotuvės pardavėja ir kokią apyvartą per dieną prasuka Maximos darbuotoja. Jų darbo efektyvumas skiriasi dešimtimis kartų, o tai ir yra viena ir vienintelė priežastis, dėl ko turtingos šalys yra turtingomis, nes žmonės ten sukuria didesnę pridėtinę vertę. Kažkur dirva yra ariama traktoriais, o kažkur kauptukais ir kad ir kaip romantiškai tie kauptukai atrodytų, visgi reikia grįžtį į realybę ir pasakyti tiesą - niekas vakaruose siuntų iš Amazonės dviračiais nepristatinėja. Tavo pateiktas šitas pavyzdys yra turbūt vienas iš milijono atvejų, kai DHL naudoja dviratį, o ne siuntų autobusiuką.
    Net garsiai nusijuokiau iš "neturiu duomenų, bet galiu garantuoti" Na, aš kaip tik šiais metais gyvenu per dvi šalis ir didesnę dalį laiko praleidžiu Švedijoje, kurioje praktiškai kiekvieną savaitę siunčiuos kažką ir iš Amazon, ir iš kitų parduotuvių, tad puikiai žinau kaip tai veikia.

    Absoliučioje daugumoje atveju savo siuntas tu eini atsiimti į paštomatą, arba į PostNord (Švedijos ir Danijos paštas) skyrių, kurie vėlgi absoliučioje daugumoje atvejų yra ne atskiri tik pašto skyriai, kaip yra Lietuvoje, o integruoti į parduotuves, tai yra tavo robotą dulkių siurblį tau paduos pvz saldainių parduotuvės kasininkė, kas leidžia stipriai taupyt pačiam PostNord ir nemokėti, kaip tai yra daroma Lietuvoje, pilno atlyginimo LP skyriuje sėdinčiai moterytei, kuri iš 8 valandų realiai dirba tik kokias 2-3. Į tuos paštomatus ir PostNord skyrius siuntas, savaime aišku, veža sunkvežimiais ir busiukais, bet tai nesukelia absoliučiai jokių problemų, kadangi skyriai yra tokiose vietuose, kaip ir pas mus Lietuvoje yra paštomatai, tai yra parduotuvėse su numatytu patogiu privažiavimu aptarnaujančiam transportui.

    Visos kitos smulkios siuntos yra atvežamos namo būtent dviračiais ir tais mažyčiais elektromobiliais, kuriuos jau esu parodęs praeitam pranešime. Bet tuo pačiu daroma viskas, kad tu rinktumeis ne pristatymą į namus, tai yra keliamos kainos, kai kurios parduotuvės išvis atsisako tokios galimybės, nes tai nėra sustainable. Tad į namus tau atveža iš esmės tik paštą, ir nesu nei karto matęs, kad tai būtų daroma su automobiliu.

    Tas pats ir su maisto pristatymu, 99% kurjerių naudojasi dviračiais ir mopedais, likęs procentas yra Foodora, Wolt ir UberEats automobiliai, kurie, kaip suprantu, yra naudojami labiau kaip savo kompanijos reklama. Kodėl taip yra? Nes vėlgi naudotis mašinom nėra sustainable ir išvis logiška, jeigu tu noriu kuo greičiau pristatyti maistą mieste, prie to dar taikomas mokestis, jeigu nori dirbti su automobiliu, dar teks ir ypatingu būdu draust tą automobilį ir t.t. Lietuvoje visi yra dėję ant to sustainability ir darnaus judumo, todėl kas trečias vaikėzas su dyziline gelda už 1K eurų gali dūmyti ir parkuotis ant šaligatviu pristatant maistą.

    Su sunkvežimiais ir busiukais Švedijoje į namus atveža tik tokius dalykus kaip baldus, šaldytuvus ir kitką, ką tau turi pristatyt būtent į namus, nes niekur kitur tu jų atsiimti negali. Nematau absoliučiai jokių priežasčių (apart lietuviško mentaliteto, kuris kolkas dar žymiai labiau panašus į rusišką, nei į europietišką) kodėl Lietuvoje negali būti tokios pat sistemos kaip Švedijoj, tuo labiau, kad jau turime tokį tinklą paštomatų. Bet, deja, tas pats Lietuvos Paštas kolkas mąsto labiau kaip Počta Rosiji, nei PostNord, ir investuoja į tūkstantį Dacia kablukų, kurie pustuščiai vežioja sąskaitas už šilumą, nors tai laisvai galėtų daryti ir be automobilių.


    Comment


      Parašė Eidvis Rodyti pranešimą
      Statyti sandėlius miesto centre tam, kad iš jų prekes galima būtų su dviračiais pristatyti būtų labai kvaila.
      Tai „DPD” gi turi mažų siuntų depą S. Konarskio g. 21, Vilniuje, skirtą Senamiesčio aptarnavimui dviračiais, paspirtukais ir pėsčiomis. Nepasakyčiau, kad kvaili, nes, panašu, daugiausiai kurjerių turinti įmonė nors ir ne daugiausiai uždirbanti. Atrodo, „UPS” geriausiai kala pinigus.

      Parašė ttttt Rodyti pranešimą
      Bet, deja, tas pats Lietuvos Paštas kolkas mąsto labiau kaip Počta Rosiji, nei PostNord, ir investuoja į tūkstantį Dacia kablukų, kurie pustuščiai vežioja sąskaitas už šilumą, nors tai laisvai galėtų daryti ir be automobilių.
      Sveikas,
      Click image for larger version

Name:	pocta.lt.jpg
Views:	313
Size:	796,6 kB
ID:	1918651
      Lietuvos paštininkai pradėjo naudoti elektrinius dviračius
      2019-05-11
      https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvo...nius-dviracius

      ♚ streetskins.eu/vilnius-city-cycling-map-by-road-surface ♚

      Comment


        Parašė dondc Rodyti pranešimą
        Sveikas,

        Lietuvos paštininkai pradėjo naudoti elektrinius dviračius
        2019-05-11
        https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvo...nius-dviracius
        Tai kad dar pirmam sakinyje aiškiai parašyta - "Pirmieji mažesnių miestelių laiškininkai į gatves išvažiavo elektriniais dviračiais.", o mes kalbame apie Viniaus miesto centrą. Vilniuje dar nesu matęs nei vieno paštininko su dviračiu. Tuo labiau, pagooglinus galima rasti straipsnių dar nuo 2012 metų, kur LP vis kas kažkiek laiko planuoja naudot elektromobilius ir tarp vadybos ir siuntų pristatymui, bet kažkaip jau beveik 10 metų praėjo ir galų gale investavo i Dacia kablukus, tad tie reklaminiai straipsniai nelabai man rūpi, kai iš jų realiai nėra jokio rezultato.


        Comment


          Didmiestyje Šiauliuose turime Ingridą:
          Laiškininkė elektriniu dviračiu greičio neviršija
          2019-05-28 // https://www.skrastas.lt/aktualijos/l...icio-nevirsija
          Ingrida, kasdien aptarnaujanti 27 miesto daugiabučius, individualių namų kvartalus Vilniaus, dalies Šiaulių Senosios, Melioratorių aikštės ir aplinkinių gatvių iki pat miesto galo link Šiaulių, adresatams pristato apie pusę šimto registruotų siuntų ir laiškų, dar maždaug 150 – paprastų laiškų ir siuntų.
          Turime ir grynai proautomobilnį didmiestį, kuriame tikrai pavojingiau būti dviratininku nei didesniame Vilniuje:
          Pavargusias laiškininkų kojas jau pavaduoja išmanūs pagalbininkai
          2019-04-22 // https://www.lrytas.lt/verslas/rinkos...inkai-10048179
          Dalis paštininkų atsargiai vertino naujovę, tačiau keli kauniečiai jau seniai naudojasi dviratės transporto priemonės privalumais.
          ♚ streetskins.eu/vilnius-city-cycling-map-by-road-surface ♚

          Comment


            Parašė Eidvis Rodyti pranešimą
            Bet jeigu gyvena kokioje Švedijoje - tai ten automobilių turi netgi daugiau, nei Lietuvoje ir kad ir kaip dviračių takai ten būtų išvystyti, visgi didžioji dalis žmonių ten naudojasi automobiliais.
            Que?
            List of countries by vehicles per capita
            Lietuva- 536, Švedija- 473 automobiliai 100000 gyventojų. Ir čia lyginame su šalimi kurios gal kokie trys ketvirtadaliai teritorijos yra tokie atokūs, kad be mašinos ten nepajudėsi iš vietos.

            Comment


              Parašė Elis Rodyti pranešimą
              Que?
              List of countries by vehicles per capita
              Lietuva- 536, Švedija- 473 automobiliai 100000 gyventojų. Ir čia lyginame su šalimi kurios gal kokie trys ketvirtadaliai teritorijos yra tokie atokūs, kad be mašinos ten nepajudėsi iš vietos.
              Kas gali pakomentuoti, kaip čia yra? Ar gali būti, kad tas skirtumas tarp Švedijos ir Lietuvos slypi miestietiškos šeimos automobilių skaičiuje? T.y. Lietuvoj dažniausiai du žmonės šeimoje turi automobilį, o Švedijoj sakykim tik vieną (nes pvz., kitas žmogus gali naudotis normaliu viešuoju transportu ar dviračiais). Todėl iš principo šeima vis tiek turi galimybę važiuoti „į kaimą“ savaitgaliais, tiesiog nėra perteklinio antro automobilio.
              Manyčiau, daug ką reiškia S-Bahn tipo sistemos ir šiaip tankiai kursuojantis bei daug linijų turintis viešasis transportas (su persėdimų galimybėmis). Vokietijoj pažinojau kolegų, kurie ir iš atokesnio miestelio ar priemiesčio važiuoja į didmiestį darban traukiniu, nes nuo S-Bahno stotelės iki darbo galima pėsčiomis per 10 min. ateit. Todėl daugelis šeimoj turi po vieną automobilį. O kas nelabai toli gyvena, tai atvažiuoja dviračiu (nors irgi turi automobilį). Bet, aišku, yra ir tam tikras procentas užkietėjusių automobilistų.
              100 minčių – miestai, transportas ir idėjos

              Comment


                Parašė taccido Rodyti pranešimą

                Kas gali pakomentuoti, kaip čia yra? Ar gali būti, kad tas skirtumas tarp Švedijos ir Lietuvos slypi miestietiškos šeimos automobilių skaičiuje? T.y. Lietuvoj dažniausiai du žmonės šeimoje turi automobilį, o Švedijoj sakykim tik vieną (nes pvz., kitas žmogus gali naudotis normaliu viešuoju transportu ar dviračiais). Todėl iš principo šeima vis tiek turi galimybę važiuoti „į kaimą“ savaitgaliais, tiesiog nėra perteklinio antro automobilio.
                Manyčiau, daug ką reiškia S-Bahn tipo sistemos ir šiaip tankiai kursuojantis bei daug linijų turintis viešasis transportas (su persėdimų galimybėmis). Vokietijoj pažinojau kolegų, kurie ir iš atokesnio miestelio ar priemiesčio važiuoja į didmiestį darban traukiniu, nes nuo S-Bahno stotelės iki darbo galima pėsčiomis per 10 min. ateit. Todėl daugelis šeimoj turi po vieną automobilį. O kas nelabai toli gyvena, tai atvažiuoja dviračiu (nors irgi turi automobilį). Bet, aišku, yra ir tam tikras procentas užkietėjusių automobilistų.
                Realiai skirtumas labai mažas, dar įvertinus, kiek Lietuvoje registruota visokių fūrų, kuriuos vežioja krovinius toje pačioje Švedijoje, skirtumo realiai nėra. Plius Lietuvoje nėra automobilių mokesčio, tai realiai dar reikia atmesti keliolika procentų nevažinėjančių lavonų. Beje, Lietuvoje VT prastai išvystytas, Švedijoje ne tik tarp Stokholmo, bet ir kitų didesnių miestų priemiesčių kursuoja tankiai traukiniai, tai Lietuvoje net į Vilniaus priemiesčius kaip pvz. Nemenčinė, Vievis nėra jokio normalaus VT ir nei vienas miestas neturi bėginio VT. Sakyčiau, kad dar palyginus mažai automobilizuoti esam įvertinus visa tai.
                Flickr

                Comment


                  Parašė Elis Rodyti pranešimą
                  Lietuva- 536, Švedija- 473 automobiliai 100000 gyventojų. Ir čia lyginame su šalimi kurios gal kokie trys ketvirtadaliai teritorijos yra tokie atokūs, kad be mašinos ten nepajudėsi iš vietos.
                  O kokios yra B kategorijos automobilių metinės ridos Lietuvoje ir Švedijoje?

                  Comment


                    Parašė taccido Rodyti pranešimą

                    Kas gali pakomentuoti, kaip čia yra? .
                    Jei nebūtų savaiminės išregistracijos be TA ir TPVCA, tai Lietuvoje jau siektų 1000 auto/1000 gyv. ar net daugiau.

                    Comment


                      Parašė penkiolika Rodyti pranešimą
                      (pėstysis pats iš savęs yra max mobilus ir multimodalus).
                      gudrūs žodžiai nepaneigia fakto kad pėstininkas ryšis tempti iš parduotuvės už kilometro tik tai kas būtiniausia.

                      -

                      Comment


                        Parašė ttttt Rodyti pranešimą
                        Na, aš kaip tik šiais metais gyvenu per dvi šalis ir didesnę dalį laiko praleidžiu Švedijoje, kurioje praktiškai kiekvieną savaitę siunčiuos kažką ir iš Amazon, ir iš kitų parduotuvių, tad puikiai žinau kaip tai veikia.
                        Kad Švedijoje yra paštomatai, ar kad ten laiškus pristatinėja ne su autobusiukais - tai tas pats yra ir Lietuvoje. Visgi ko Švedijoje nėra, tai tokių 'išradimų':
                        Parašė Creatium Rodyti pranešimą
                        Ir net jeigu kažkur labai giliai pasiknisus galbūt netgi pavyktų išknisti kokį nors analogą, tačiau esmės tai nekeičia. Esmė ta, kad niekas tokiais 'dviračių išradinėjimais' neužsiiminėja, nes tai paprasčiausiai ne logiška, tai sprendimas, kuris sukelia daug praktinių problemų. Ir neva tos visos problemos yra nesvarbu, nes svarbiausia čia yra kovoti su nelegaliu parkavimu. Jeigu nelegalus parkavimas yra esmė - tai yra dešimtis kartų pigesnis būdas jį spręsti. Mes gyvename XXI amžiuje ir laisvai galima pastatyti kameras, fiksuojančias parkavimo pažeidėjus.

                        Palyginimui kaip vystoma infrastruktūra galima paimti naujausią Stokholmo rajoną.
                        Paskutinis taisė Eidvis; 2021.10.10, 15:03.

                        Comment


                          Parašė Eidvis Rodyti pranešimą
                          Jeigu nelegalus parkavimas yra esmė - tai yra dešimtis kartų pigesnis būdas jį spręsti. Mes gyvename XXI amžiuje ir laisvai galima pastatyti kameras, fiksuojančias parkavimo pažeidėjus.
                          Vilniuje parkavimo pažeidėjai kuo puikiausiai parkuojasi stebimoje teritorijoje (nebent kažkas parašys į tvarkaumiesta, bet ir ten pažeidimas porą savaičių kabo kaip "registruotas").

                          Comment


                            Parašė Eidvis Rodyti pranešimą

                            Palyginimui kaip vystoma infrastruktūra galima paimti naujausią Stokholmo rajoną.
                            Užstatymas gražus, bet ta Bobergsgatan, kuri turėtų būti Kernavės g. atitikmuo, panašesnė į dar nebaigtą tai nėra į ką žiūrėti.

                            Dabar per streetview rodo 31 metro pločio asfalto ir trinkelių lauką į kurį sutalpinta tik dviejų juostų gatvė su papildoma gatvele parkingui, nors pagrindinėje gatvėje greitis 30kmp, įrengtos nereguliuojamos perėjos, o dviračiai ties stotelėmis (jų nesimato, turbūt atsirado vėliau) juda bendrame sraute. Tai ar tikrai reikia tos papildomos juostos parkingui, jeigu tikslas turėtų būti ir taip pristabdyti eismą iki 30kmph?

                            Ir kai sakau "tik" dviejų juostų, turiu omeny ne tai kad reikėtų daugiau bet tai kad niekad nebūčiau patikėjęs, jog turint 31 metrą ir poreikį dviems juostoms galima vis tiek kažkaip pritrūkti vietos viskam kitam.

                            Per ją dabar dviračių juostos siauros, ties stotelėmis nutrūksta, šaligatviai siauri, kai kur ties seno pastato laiptais susiaurėja išvis iki metro ar pusės, tuo tarpu kitoje pusėje net du šaligatviai - ties gatve ir ties parkingo gatvele.

                            Noriu pamatyti foto kaip ta gatvė atrodo po renovacijos, nes jeigu čia galutinis vaizdas tai geriau tokių pavyzdžių nedėkit
                            Paskutinis taisė themanual; 2021.10.10, 15:55.

                            Comment


                              Parašė Eidvis Rodyti pranešimą
                              Mes gyvename XXI amžiuje ir laisvai galima pastatyti kameras, fiksuojančias parkavimo pažeidėjus.
                              XXI a negalima bet ko bet kur filmuoti (iš teisinės, o ne techninės pusės)

                              Comment


                                Parašė Eidvis Rodyti pranešimą

                                Kad Švedijoje yra paštomatai, ar kad ten laiškus pristatinėja ne su autobusiukais - tai tas pats yra ir Lietuvoje. Visgi ko Švedijoje nėra, tai tokių 'išradimų':


                                Ir net jeigu kažkur labai giliai pasiknisus galbūt netgi pavyktų išknisti kokį nors analogą, tačiau esmės tai nekeičia. Esmė ta, kad niekas tokiais 'dviračių išradinėjimais' neužsiiminėja, nes tai paprasčiausiai ne logiška, tai sprendimas, kuris sukelia daug praktinių problemų. Ir neva tos visos problemos yra nesvarbu, nes svarbiausia čia yra kovoti su nelegaliu parkavimu. Jeigu nelegalus parkavimas yra esmė - tai yra dešimtis kartų pigesnis būdas jį spręsti. Mes gyvename XXI amžiuje ir laisvai galima pastatyti kameras, fiksuojančias parkavimo pažeidėjus.

                                Palyginimui kaip vystoma infrastruktūra galima paimti naujausią Stokholmo rajoną.
                                Kopenhaga, ten daug tokių gatvių su žalia skiriamąja juosta:

                                Paskutinis taisė Lettered; 2021.10.11, 01:35.
                                Flickr

                                Comment


                                  O tai ką blogai daro Nyderlandai, kur tokių gatvių, kaip Kernavės, yra belenkiek ir belenkur? Gal reiktų jiems nusiųsti išaiškinimą, kaip reiktų viską daryti teisingai? Ar ne, Eidvi?

                                  Comment


                                    Parašė Lettered Rodyti pranešimą
                                    Kopenhaga, ten daug tokių gatvių su žalia skiriamąja juosta:
                                    Čia gi keturių juostų gatvė ir ne miesto centro, o tranzitinė. Tai kaip lyginti kokią Geležinio Vilko gatvę su Gedimino prospektu.

                                    Parašė John Rodyti pranešimą
                                    O tai ką blogai daro Nyderlandai, kur tokių gatvių, kaip Kernavės, yra belenkiek ir belenkur? Gal reiktų jiems nusiųsti išaiškinimą, kaip reiktų viską daryti teisingai? Ar ne, Eidvi?
                                    Pamėginau Amsterdame surasti tokią gatvę ir nepavyko. Radau, kur gatvė atskirta pėsčiųjų zona, panašiai kaip pas mus Vokiečių ir Šermukšnių gatvės, radau kur gatvė atskirta nes vidury eina tramvajai. Kad dviejų juostų gatvė būtų atskirta beprasme ir be funkcine zona kaip Kernavės gatvėj - tokios surasti nepavyko. Aš kaip ir minėjau - galbūt labai inirtingai googlinant kažkur ir pavyktų išgooglinti Kernavės gatvės analogą, bet nereikėtų apsimesti, kad 'tai yra belenkiek ir belenkur'. Jeigu ir pavyktų tokią surasti - tai būtų išimtis, o ne taisyklė. Ir tada savęs reikėtų paklausti - kodėl, jeigu Kernavės gatvės išradimas yra toks puikus, jo praktiškai niekas nenaudoja.

                                    Comment


                                      Parašė Eidvis Rodyti pranešimą
                                      Žmonės nėra kvaili, jeigu jie gyvena kokiam Londone ar Paryžiuje - žinoma, kad jie ten automobilio neturės, nes tai yra tokie dideli miestai, kad metro ten yra geriausias ir ekonomiškiausias laiko prasme pasirinkimas. Bet jeigu gyvena kokioje Švedijoje - tai ten automobilių turi netgi daugiau, nei Lietuvoje ir kad ir kaip dviračių takai ten būtų išvystyti, visgi didžioji dalis žmonių ten naudojasi automobiliais. Ir čia nereikėtų manęs suprasti neteisingai - aš žinoma pasisakau už automobilizacijos mažinimą centre. Bet kai tu sakai 'o tai negi sunku taxi ten kažkur pavažiuoti už kelių šimtų metrų ir nusukus į kitą gatvę išleisti keleivį, kuris po to turės paeiti kelis šimtus metrų iki reikiamo taško' - tai per kurią vietą čia yra automobilizacijos mažinimas Vilniaus centre? Vietoj to, kad tas taxi tiesiog trumpam sustotų išleisti žmogų, jis turės važiuoti į kažkokias gretimas gatves už kelių šimtų, išleidus keleivį ten sukinėtis arba važiuoti ne jam artimiausiu maršrutu. Kas tai, jei ne automobilizacijos centre didinimas ar nusukus iš Kernavės gatvės į Daugėliškio tai jau skaitosi 'nebe centras'?
                                      Sakai reikia padaryti tokias blogas sąlygas automobiliams kaip Londone ar Paryžiuje ir žmonės patys susiprotės?

                                      Dėl automobilių skaičiaus esate neteisus. Eurostato duomenimis 1000 gyvnetojų Lietuvoje - 536 automobiliai, Švedijoje - 473. Šaltinis.

                                      Parašė Lettered Rodyti pranešimą

                                      Realiai skirtumas labai mažas, dar įvertinus, kiek Lietuvoje registruota visokių fūrų, kuriuos vežioja krovinius toje pačioje Švedijoje, skirtumo realiai nėra. Plius Lietuvoje nėra automobilių mokesčio, tai realiai dar reikia atmesti keliolika procentų nevažinėjančių lavonų. Beje, Lietuvoje VT prastai išvystytas, Švedijoje ne tik tarp Stokholmo, bet ir kitų didesnių miestų priemiesčių kursuoja tankiai traukiniai, tai Lietuvoje net į Vilniaus priemiesčius kaip pvz. Nemenčinė, Vievis nėra jokio normalaus VT ir nei vienas miestas neturi bėginio VT. Sakyčiau, kad dar palyginus mažai automobilizuoti esam įvertinus visa tai.
                                      Čia statistika tik kelevinių automobilių, fūros neskaičiuojamos ir skirtumas nėra mažas. Dėl lavonų tiesa, apie 2 metus jie gali išstovėti ir patekti į statistiką.
                                      Parašė gerietis Rodyti pranešimą

                                      gudrūs žodžiai nepaneigia fakto kad pėstininkas ryšis tempti iš parduotuvės už kilometro tik tai kas būtiniausia.
                                      O ar gali paneigti "faktą" kad jeigu tu tingi, tai galvoji kad ir visi kiti tingi?


                                      Comment


                                        Parašė Eidvis Rodyti pranešimą

                                        Čia gi keturių juostų gatvė ir ne miesto centro, o tranzitinė. Tai kaip lyginti kokią Geležinio Vilko gatvę su Gedimino prospektu.
                                        Netiesa, čia nėra tranzitinė kaip GV ar net Žalgirio, čia vidinė kvartalo gatvė kaip Kernavės. Tranzitinės gatvės kaip GV Kopenhagoje atrodo taip:



                                        Bet grįžtant prie to apie ką ėjo kalba, kad Kopenhagoje daug vidinių kvartalo gatvių su žalia skiriamąja juosta.
                                        Flickr

                                        Comment


                                          Dar truputį prie paštininkų Man rodos Vilniuje absoliuti dauguma paštininkų laiškus nešioja pėsti. Bent jau mano namą tikrai aptarnauja dėdulė, kuris kasiden žiemą vasarą su krepšiuku pėsčias vaikšto po aplinkinius namus ir nešioja laiškus. Kažkodėl esu įsitikinęs, kad visame Vilniuje laiškai išnešiojami būtent pėsčiomis, kuriuos paštininkas pasiima iš artimiausio pašto skyriaus.

                                          Comment

                                          Working...
                                          X