Darnus judumas. Viešasis transportas ir dviračiai ar nuosavas automobilis

[Fulgur]

Tiesiog genialus palyginimas. Pagal sausio record low... Lenkiu galvą.

Ok, ok, jeigu "važiavot žiūrėt", tai tada automatiškai laimėjot šioje diskusijoje, nes be jūsų Lietuvoje 2021 metais niekas nėra matęs pasaulio ir tikrai nėra buvęs, o jau tuo labiau gyvenęs šiuose miestuose...

Garantuoju, kad Stokholme autobusų parkas nėra paliekamas stovintis parą laiko užvestas
Stokholmiečiai pasmerktų iškastinio kuro deginimą, nes nesuprastų poreikio.

Record high yra vienoda (+11), vidutinė temperatūra jau šiek tiek skiriasi. Bet dviratininkas nevažiuoja vidutinėje. Pilietis atsikelia ryte ir kokia 7 val. išmina. Tuo metu dar tamsu ir pats šaltis. Vilniuje sausį bus kokie -8, o Stokholme -3.

Ką reiškia 5 laipsnių skirtumas? Palangoje galite pasižiūrėti kiek maudosi prie +12 ir kiek prie +17. Paaiškės, kad niekingi 5 laipsniai keičia žmogaus elgseną iš esmės.

[Pipe]

Stokholmas record low SAUSIS -19,3 https://en.wikipedia.org/wiki/Stockholm#Climate
Vilnius record low SAUSIS -37,2 https://en.wikipedia.org/wiki/Vilnius#Climate.

Oulu record low VASARIS −41,5 https://en.wikipedia.org/wiki/Oulu#Climate

Aišku kitur Suomijoje bus mažiau dviratininkų, nes prastesnė infrastruktūra.

[MedinisStrazdas]

Gal nereikėtų lyginti Pilies gatvės su Šnipiškėmis ir visgi net į Pilies gatvės viešbutį turistas gali laisvai su taxi atvažiuoti. Kernavės gatvė yra visai kitas dalykas - ten ne tik kad negalima mašinos statyti, kas galbūt yra normalu, bet net ir taxi negali sustoti ir išleisti ar pasiimti savo kliento. Ir taip, kadangi tokia gatvė Vilniuje tik viena, tai veikiausiai joje atsiras verslų, bet jeigu tai taptų nauju Vilniaus standartu, tai reikštų, kad centre esantis verslas būtų pasiekiamas tik dviratininkams ir tiems, kas viešuoju transportu naudojasi. Ir ta 50 metė iš Pašilaičių tebuvo tik kaip payzdys, realybėje tokių dėja bet yra dauguma. Mes galim naiviai tikėtis ir save apgaudinėti, kad tokiu atveju visi ant dviračių persėstų, bet realybė būtų visai kita - centras paprasčiausiai prarastų didelius žmonių srautus, taptų negyvas ir su daug mažiau verslo, o iš to labiausiai išloštų visokie Akropoliai. Kovoti su automobilizacija centre reikia visai kitais būdais ir visų pirma tai yra tankus miesto užstatymas, nes taip yra pasiekiame jau themanual minėtas "15 minučių miestas", t.y. kada miesto tankumas sugeneruoja tiek gyvenamo ploto ir įvairių verslų, kad dauguma reikalingų paslaugų ir parduotuvių yra pasiekiamos 15 minučių atstumu pėsčiomis. Dabar gi Kernavės gatvės vidury nutiesė 2 metrų pločio niekieno nenaudojamą juostą. Jokios normalios funkcijos neturinčiai juostai mes sunaudojom tiek ploto, kiek jo užtektų kokiems trims namams pastatyti, taip pritraukiant tiek ir daugiau gyventojų, tiek ir daugiau komercijos ir taip labiau priartinant miesto centrą prie '15 minučių miesto' standarto su mažiau automobilių. Dabar gi švaistomas brangus miesto centro plotas kažkokioms beprasmybėms, taip pridarant tik daugiau problemų, o ne naudos ir tikslas neva mažinti automobilizaciją centre, kai realybėje tai reiškia, kad tas gyvenamas plotas, kuris galėjo būti pastatytas centre, bus pastatytas kur nors Pašilaičiuose iš kurio gyventojai į tą patį centrą su mašina važinės. Reikia suprasti, kad kiekvienas metras miesto centre yra aukso vertės ir turi būti kuo efektyviau panaudotas jo tankinimui, arba viešosioms erdvėms kurti, arba viešajai infrastruktūrai. Šiuo atveju tai yra didelė ir brangiai centro vystymui kainuojanti nesąmonė, kuri neva yra dėl to, kad ten automobilių neparkuotų - tai pastatyta tvora vidury gatvės būtų atlikusi tokią pačią funkciją, tik tiek bereikalingai ploto nebūtų iššvaistyta.

Tai kad gali taksi atvažiuoti. Kad sustos 5 sekundėm išleisti keleivio niekas problemų nekels. Ko negali tai taksistas numesti dviem ratais ant šaligatvio automobilio vakare ir eiti miegoti į K18.

O themanual minėtas 15 min miestas tėra tiesiog clasterių teorijos tesinys ir čia nei nauja nei keista urbanistikos kryptis.

Ta 2 metrų juosta turi labai aiškią funkciją - neleidžia vienos eismo krypties užstatyti automobiliais.

Šiaip norėčiau pamatyti tvorą vidurį gatvės vietoj ištisinės juostos. Turbūt puse vairuotojų infarktas ištiktų, kaip suprasti negalima važiuoti pavojingai manevruojant?

Bet tada senamiestis bus be nuolatinių gyventojų, tik kaip muziejus ar pasilinksminimų vietą, ar tikrai tai būtų geras sprendimas?

Arba senamiestis bus su gyventojais kuriem X5 po langu nėra prioritetas.

Tereikia kai -30 sekmadienį nuvažiuoti į degalinę Verkių g. prie autobusų parko ir pamatyti kaip gal du šimtai autobusų yra užvesti, išgirsti dyzelių stuksenimą, užuosti dūmų debesį - nes kitaip pirmadienį rytą į darba jie neišvažiuos.

Na jeigu perki šūdą - dyzelį, tai po to gal ir neužsivedi.
Beje čia tas -30 būna kada, kartą į 10 metų?

Record high yra vienoda (+11), vidutinė temperatūra jau šiek tiek skiriasi. Bet dviratininkas nevažiuoja vidutinėje. Pilietis atsikelia ryte ir kokia 7 val. išmina. Tuo metu dar tamsu ir pats šaltis. Vilniuje sausį bus kokie -8, o Stokholme -3.

Kai lyginat burokus tai obuolių niekada negausite. Normalus palyginimas:
Sausio Daily Mean:
Vilnius: −3.9C
Stockholmas: −1.0C

Vilnius šiek tiek vėsesnis, bet abiem atvejais važinėji nedideliame minuse.

[Kukumalu]

Tiesiog genialus palyginimas. Pagal sausio record low... Lenkiu galvą.



Ok, ok, jeigu "važiavot žiūrėt", tai tada automatiškai laimėjot šioje diskusijoje, nes be jūsų Lietuvoje 2021 metais niekas nėra matęs pasaulio ir tikrai nėra buvęs, o jau tuo labiau gyvenęs šiuose miestuose...

Nereikia nei record low. Jei lauke 5 laipsniai šilumos ar mažiau - dviračiais ir kitomis nešildomomis transporto priemonėmis gali važiuot nebent maniakai (Ir keli forumiečiai).

[ttttt]

Nereikia nei record low. Jei lauke 5 laipsniai šilumos ar mažiau - dviračiais ir kitomis nešildomomis transporto priemonėmis gali važiuot nebent maniakai (Ir keli forumiečiai).

O, puiku kad prie diskusijos prisijungė ir diplomuoti psichiatrai su kompetetingom diagnozėm

[Lettered]

Nereikia nei record low. Jei lauke 5 laipsniai šilumos ar mažiau - dviračiais ir kitomis nešildomomis transporto priemonėmis gali važiuot nebent maniakai (Ir keli forumiečiai).

Skandinavijoje važinėja ir nieko. Truputį juokinga, kai tie, kurie užsiima visokiais slidinėjimais skundžiasi, kad per šalta su dviračiu važiuoti.

[penkiolika]

apibendrinant ir pabaigiant orų prognozių rubriką.

MIESTO CENTRE nėra parkingo vietos - nėra automobilio. Oslo pavyzdys. pinigų daugiau atneša pėstysis/dviratininkas nei automobilistas (per km.). čia tiek visuomenei bendrai (aplinkosauga, sveikata ir pan.), tiek verslui gatvėje (pėstysis pats iš savęs yra max mobilus ir multimodalus). Bluberiai, broliai, jų yra ir prekybcentriuose. X6 bmw gali skusti į akropolį, jei negali puskilometrio paeiti. nebankrutuos.

induced demand veikia ne tik su automobiline infrastruktura, bet ir su kita. Plėti dviračių infrastruktūrą, jie ateis. Ir paradoksalu, tai veikia atvirkščiai – mažini infrastrktūra (siaurini gatves, riboji automobilius), jų mažėja.

čia daugiau mažiau konstantos, kurias galite lengvai rasti guglėje su pagrindimu.

[ttttt]

Dar vat kaip tik paštą atvežė. Ramiai parkuojasi ir ant šaligatvių, ir tarpuose tarp lygiagrečiai prisiparkavusių mašinų, nes yra ne didesni už Smart'ą, nesugadintų net pigiasių šimašinių trinkelių, nes yra labai lengvi. Tokius naudoja ir paštas, ir vietiniai "Žirmūnų būstai", ir "Grindos" ir t.t.



Tokius Vilniaus centre irgi dėl klimato nėra įmanoma nauduot? Mūsų klimatas (šitą iš tikrųjų reikia skaityt kaip "mentalitetas") tinkamas tik VW Caddy ir Dacia Dokker? O gal Lietuvoje neegzistuoja telefonų ir interneto, todėl žmonės bendrauja tik laiškais ir paštininkams tenka kiekvieną rytą vežt po pilną kabluką?

[themanual]

Nereikia nei record low. Jei lauke 5 laipsniai šilumos ar mažiau - dviračiais ir kitomis nešildomomis transporto priemonėmis gali važiuot nebent maniakai (Ir keli forumiečiai).

Čia tiesiog dar kultūra pas mus nesusiformavo ir nėra pakankamai infrastruktūros bei ji nėra tinkamai prižiūrima žiemą, bet tai nieko neturi bendro su temperatūra.
Tiksliau tikrai ne prie +5, Oulu kur yra infrastruktūra ir ji tinkamai prižiūrima ženkliau dviratininkų skaičius krenta tik prie -20

[John]

Nereikia nei record low. Jei lauke 5 laipsniai šilumos ar mažiau - dviračiais ir kitomis nešildomomis transporto priemonėmis gali važiuot nebent maniakai (Ir keli forumiečiai).

Čia maždaug tas pats, kaip sakytum lėktuvo pilotui, kad lėktuvas negali skristi, nes jis sunkesnis už orą

[MedinisStrazdas]

Dar vat kaip tik paštą atvežė. Ramiai parkuojasi ir ant šaligatvių, ir tarpuose tarp lygiagrečiai prisiparkavusių mašinų, nes yra ne didesni už Smart'ą, nesugadintų net pigiasių šimašinių trinkelių, nes yra labai lengvi. Tokius naudoja ir paštas, ir vietiniai "Žirmūnų būstai", ir "Grindos" ir t.t.

Na plytelių gal toks ir nesulaužys, ir tas yra gerai, bet šaligatviu vis tiek nereikėtu važinėti, nes pagrindinė problema lieka neišspręsta - pavojus pėstiesiems.

[PoDV]

Neturėtų būti problemos naudotis dviračiu iki kažkur -15 šalčio jutiminės temperatūros. Po -15-20 šalčio jau suprantu, kad kai kuriems gali būti sunku Veido kaukė ir kailinė striukė gal dar padėtų.

Išimtis nebent pūga, ypač jei temperatūra krenta stipriai žemiau nulio.

Dar yra pavojingas laikotarpis, kai temperatūra stipriai krenta dėl stipraus šiaurinio vėjo, tada net per orų prognozes pataria be būtino reikalo neiti iš namų, ypač kaimuose. Tada galima rekomenduoti keliauti šildomu transportui (VT, automobilis).

[Eidvis]

O į Londono ar Stokholmo centrus veža iš priemiesčių su dviračiais? Ne. Ir prie ko čia Savanorių prospekto sandėliai? Kas iš jų veža kažką jums į namus? Picą jums atveža ne iš ten, Barbora renka užsakymus Akropolyje

Aš kalbėjau apie tai, kad jeigu mes norime Kernavės gatvėje skatinti komerciją pirmuose aukštuose, pvz. parduotuves, tai joms reikia atsivežti prekes ir nesvarbu ar tie sandėliai yra Savanorių prospekte ar kur kitur, natūralu, kad jie yra kažkur toli, nes statyti sandėlius miesto centre tam, kad iš jų prekes galima būtų su dviračiais pristatyti būtų labai kvaila.

Nu jau čia tai senas geras šlageris Švedijoj, kur kiekvieną žiemą būna belenkiek sniego, klimatas nėra problema ir dviračiais visus metus vežą ir maistą, ir siuntas, ir tie patys paštininkai tik su jais, o pas mus arktiniame Vilniuje, kur per paskutinius kelis metus buvo tik viena tikra žiema, tai nėra įmanoma, nes klimatas per žiaurus

Aš nekalbėjau apie maisto pristatymą per Woltą, kur dviračiu maistą atveža iš picerijos už 500 metrų. Aš kalbėjau apie kurjerius, kurie pristato siuntas iš Amazon. Neturiu tikslių duomenų, bet galiu garantuoti, kad >99% tokių siuntų toje pačioje Švedijoje yra pristatoma ne dviračiais, o kurjerių autobusiukais, dėl to, kad taip yra dešimtimis kartų pigiau. Tai kaip lyginti už kiek parduoda kaimo parduotuvės pardavėja ir kokią apyvartą per dieną prasuka Maximos darbuotoja. Jų darbo efektyvumas skiriasi dešimtimis kartų, o tai ir yra viena ir vienintelė priežastis, dėl ko turtingos šalys yra turtingomis, nes žmonės ten sukuria didesnę pridėtinę vertę. Kažkur dirva yra ariama traktoriais, o kažkur kauptukais ir kad ir kaip romantiškai tie kauptukai atrodytų, visgi reikia grįžtį į realybę ir pasakyti tiesą - niekas vakaruose siuntų iš Amazonės dviračiais nepristatinėja. Tavo pateiktas šitas pavyzdys yra turbūt vienas iš milijono atvejų, kai DHL naudoja dviratį, o ne siuntų autobusiuką.

Yra toks netikėtas variantas, vadinasi viešasis transportas, girdėjau Europoje gan populiarus dalykas, net 50 metų moterys iš jų vietinių Pašilaičių naudojasi ir nesijaučia pamojnai. Na o jeigu jau poniai reikia būtinai su taksu, kame yra problema išlipti ten, kur tai yra leidžiama, o paskui praeiti šimtą metrų? Ar čia jau irgi skaitosi pamojnai, nes "ką čia bl.. už taksą mokėjau kad dar pėškom eit"?

Žmonės nėra kvaili, jeigu jie gyvena kokiam Londone ar Paryžiuje - žinoma, kad jie ten automobilio neturės, nes tai yra tokie dideli miestai, kad metro ten yra geriausias ir ekonomiškiausias laiko prasme pasirinkimas. Bet jeigu gyvena kokioje Švedijoje - tai ten automobilių turi netgi daugiau, nei Lietuvoje ir kad ir kaip dviračių takai ten būtų išvystyti, visgi didžioji dalis žmonių ten naudojasi automobiliais. Ir čia nereikėtų manęs suprasti neteisingai - aš žinoma pasisakau už automobilizacijos mažinimą centre. Bet kai tu sakai 'o tai negi sunku taxi ten kažkur pavažiuoti už kelių šimtų metrų ir nusukus į kitą gatvę išleisti keleivį, kuris po to turės paeiti kelis šimtus metrų iki reikiamo taško' - tai per kurią vietą čia yra automobilizacijos mažinimas Vilniaus centre? Vietoj to, kad tas taxi tiesiog trumpam sustotų išleisti žmogų, jis turės važiuoti į kažkokias gretimas gatves už kelių šimtų, išleidus keleivį ten sukinėtis arba važiuoti ne jam artimiausiu maršrutu. Kas tai, jei ne automobilizacijos centre didinimas ar nusukus iš Kernavės gatvės į Daugėliškio tai jau skaitosi 'nebe centras'?

[ttttt]

Aš kalbėjau apie tai, kad jeigu mes norime Kernavės gatvėje skatinti komerciją pirmuose aukštuose, pvz. parduotuves, tai joms reikia atsivežti prekes ir nesvarbu ar tie sandėliai yra Savanorių prospekte ar kur kitur, natūralu, kad jie yra kažkur toli, nes statyti sandėlius miesto centre tam, kad iš jų prekes galima būtų su dviračiais pristatyti būtų labai kvaila.

Tam yra rampos iš kitos pusės pastato, kur ir pristato prekes.

Aš nekalbėjau apie maisto pristatymą per Woltą, kur dviračiu maistą atveža iš picerijos už 500 metrų. Aš kalbėjau apie kurjerius, kurie pristato siuntas iš Amazon. Neturiu tikslių duomenų, bet galiu garantuoti, kad >99% tokių siuntų toje pačioje Švedijoje yra pristatoma ne dviračiais, o kurjerių autobusiukais, dėl to, kad taip yra dešimtimis kartų pigiau. Tai kaip lyginti už kiek parduoda kaimo parduotuvės pardavėja ir kokią apyvartą per dieną prasuka Maximos darbuotoja. Jų darbo efektyvumas skiriasi dešimtimis kartų, o tai ir yra viena ir vienintelė priežastis, dėl ko turtingos šalys yra turtingomis, nes žmonės ten sukuria didesnę pridėtinę vertę. Kažkur dirva yra ariama traktoriais, o kažkur kauptukais ir kad ir kaip romantiškai tie kauptukai atrodytų, visgi reikia grįžtį į realybę ir pasakyti tiesą - niekas vakaruose siuntų iš Amazonės dviračiais nepristatinėja. Tavo pateiktas šitas pavyzdys yra turbūt vienas iš milijono atvejų, kai DHL naudoja dviratį, o ne siuntų autobusiuką.

Net garsiai nusijuokiau iš "neturiu duomenų, bet galiu garantuoti" Na, aš kaip tik šiais metais gyvenu per dvi šalis ir didesnę dalį laiko praleidžiu Švedijoje, kurioje praktiškai kiekvieną savaitę siunčiuos kažką ir iš Amazon, ir iš kitų parduotuvių, tad puikiai žinau kaip tai veikia.

Absoliučioje daugumoje atveju savo siuntas tu eini atsiimti į paštomatą, arba į PostNord (Švedijos ir Danijos paštas) skyrių, kurie vėlgi absoliučioje daugumoje atvejų yra ne atskiri tik pašto skyriai, kaip yra Lietuvoje, o integruoti į parduotuves, tai yra tavo robotą dulkių siurblį tau paduos pvz saldainių parduotuvės kasininkė, kas leidžia stipriai taupyt pačiam PostNord ir nemokėti, kaip tai yra daroma Lietuvoje, pilno atlyginimo LP skyriuje sėdinčiai moterytei, kuri iš 8 valandų realiai dirba tik kokias 2-3. Į tuos paštomatus ir PostNord skyrius siuntas, savaime aišku, veža sunkvežimiais ir busiukais, bet tai nesukelia absoliučiai jokių problemų, kadangi skyriai yra tokiose vietuose, kaip ir pas mus Lietuvoje yra paštomatai, tai yra parduotuvėse su numatytu patogiu privažiavimu aptarnaujančiam transportui.

Visos kitos smulkios siuntos yra atvežamos namo būtent dviračiais ir tais mažyčiais elektromobiliais, kuriuos jau esu parodęs praeitam pranešime. Bet tuo pačiu daroma viskas, kad tu rinktumeis ne pristatymą į namus, tai yra keliamos kainos, kai kurios parduotuvės išvis atsisako tokios galimybės, nes tai nėra sustainable. Tad į namus tau atveža iš esmės tik paštą, ir nesu nei karto matęs, kad tai būtų daroma su automobiliu.

Tas pats ir su maisto pristatymu, 99% kurjerių naudojasi dviračiais ir mopedais, likęs procentas yra Foodora, Wolt ir UberEats automobiliai, kurie, kaip suprantu, yra naudojami labiau kaip savo kompanijos reklama. Kodėl taip yra? Nes vėlgi naudotis mašinom nėra sustainable ir išvis logiška, jeigu tu noriu kuo greičiau pristatyti maistą mieste, prie to dar taikomas mokestis, jeigu nori dirbti su automobiliu, dar teks ir ypatingu būdu draust tą automobilį ir t.t. Lietuvoje visi yra dėję ant to sustainability ir darnaus judumo, todėl kas trečias vaikėzas su dyziline gelda už 1K eurų gali dūmyti ir parkuotis ant šaligatviu pristatant maistą.

Su sunkvežimiais ir busiukais Švedijoje į namus atveža tik tokius dalykus kaip baldus, šaldytuvus ir kitką, ką tau turi pristatyt būtent į namus, nes niekur kitur tu jų atsiimti negali. Nematau absoliučiai jokių priežasčių (apart lietuviško mentaliteto, kuris kolkas dar žymiai labiau panašus į rusišką, nei į europietišką) kodėl Lietuvoje negali būti tokios pat sistemos kaip Švedijoj, tuo labiau, kad jau turime tokį tinklą paštomatų. Bet, deja, tas pats Lietuvos Paštas kolkas mąsto labiau kaip Počta Rosiji, nei PostNord, ir investuoja į tūkstantį Dacia kablukų, kurie pustuščiai vežioja sąskaitas už šilumą, nors tai laisvai galėtų daryti ir be automobilių.

[dondc]

Statyti sandėlius miesto centre tam, kad iš jų prekes galima būtų su dviračiais pristatyti būtų labai kvaila.

Tai „DPD” gi turi mažų siuntų depą S. Konarskio g. 21, Vilniuje, skirtą Senamiesčio aptarnavimui dviračiais, paspirtukais ir pėsčiomis. Nepasakyčiau, kad kvaili, nes, panašu, daugiausiai kurjerių turinti įmonė nors ir ne daugiausiai uždirbanti. Atrodo, „UPS” geriausiai kala pinigus.

Bet, deja, tas pats Lietuvos Paštas kolkas mąsto labiau kaip Počta Rosiji, nei PostNord, ir investuoja į tūkstantį Dacia kablukų, kurie pustuščiai vežioja sąskaitas už šilumą, nors tai laisvai galėtų daryti ir be automobilių.

Sveikas,

Lietuvos paštininkai pradėjo naudoti elektrinius dviračius
2019-05-11
https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvo...nius-dviracius

[ttttt]

Sveikas,

Lietuvos paštininkai pradėjo naudoti elektrinius dviračius
2019-05-11
https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvo...nius-dviracius

Tai kad dar pirmam sakinyje aiškiai parašyta - "Pirmieji mažesnių miestelių laiškininkai į gatves išvažiavo elektriniais dviračiais.", o mes kalbame apie Viniaus miesto centrą. Vilniuje dar nesu matęs nei vieno paštininko su dviračiu. Tuo labiau, pagooglinus galima rasti straipsnių dar nuo 2012 metų, kur LP vis kas kažkiek laiko planuoja naudot elektromobilius ir tarp vadybos ir siuntų pristatymui, bet kažkaip jau beveik 10 metų praėjo ir galų gale investavo i Dacia kablukus, tad tie reklaminiai straipsniai nelabai man rūpi, kai iš jų realiai nėra jokio rezultato.

[dondc]

Didmiestyje Šiauliuose turime Ingridą:
Laiškininkė elektriniu dviračiu greičio neviršija
2019-05-28 // https://www.skrastas.lt/aktualijos/l...icio-nevirsija

Ingrida, kasdien aptarnaujanti 27 miesto daugiabučius, individualių namų kvartalus Vilniaus, dalies Šiaulių Senosios, Melioratorių aikštės ir aplinkinių gatvių iki pat miesto galo link Šiaulių, adresatams pristato apie pusę šimto registruotų siuntų ir laiškų, dar maždaug 150 – paprastų laiškų ir siuntų.

Turime ir grynai proautomobilnį didmiestį, kuriame tikrai pavojingiau būti dviratininku nei didesniame Vilniuje:
Pavargusias laiškininkų kojas jau pavaduoja išmanūs pagalbininkai
2019-04-22 // https://www.lrytas.lt/verslas/rinkos...inkai-10048179

Dalis paštininkų atsargiai vertino naujovę, tačiau keli kauniečiai jau seniai naudojasi dviratės transporto priemonės privalumais.

[Elis]

Bet jeigu gyvena kokioje Švedijoje - tai ten automobilių turi netgi daugiau, nei Lietuvoje ir kad ir kaip dviračių takai ten būtų išvystyti, visgi didžioji dalis žmonių ten naudojasi automobiliais.

Que?
List of countries by vehicles per capita
Lietuva- 536, Švedija- 473 automobiliai 100000 gyventojų. Ir čia lyginame su šalimi kurios gal kokie trys ketvirtadaliai teritorijos yra tokie atokūs, kad be mašinos ten nepajudėsi iš vietos.

[taccido]

Que?
List of countries by vehicles per capita
Lietuva- 536, Švedija- 473 automobiliai 100000 gyventojų. Ir čia lyginame su šalimi kurios gal kokie trys ketvirtadaliai teritorijos yra tokie atokūs, kad be mašinos ten nepajudėsi iš vietos.

Kas gali pakomentuoti, kaip čia yra? Ar gali būti, kad tas skirtumas tarp Švedijos ir Lietuvos slypi miestietiškos šeimos automobilių skaičiuje? T.y. Lietuvoj dažniausiai du žmonės šeimoje turi automobilį, o Švedijoj sakykim tik vieną (nes pvz., kitas žmogus gali naudotis normaliu viešuoju transportu ar dviračiais). Todėl iš principo šeima vis tiek turi galimybę važiuoti „į kaimą“ savaitgaliais, tiesiog nėra perteklinio antro automobilio.
Manyčiau, daug ką reiškia S-Bahn tipo sistemos ir šiaip tankiai kursuojantis bei daug linijų turintis viešasis transportas (su persėdimų galimybėmis). Vokietijoj pažinojau kolegų, kurie ir iš atokesnio miestelio ar priemiesčio važiuoja į didmiestį darban traukiniu, nes nuo S-Bahno stotelės iki darbo galima pėsčiomis per 10 min. ateit. Todėl daugelis šeimoj turi po vieną automobilį. O kas nelabai toli gyvena, tai atvažiuoja dviračiu (nors irgi turi automobilį). Bet, aišku, yra ir tam tikras procentas užkietėjusių automobilistų.

[Lettered]

Kas gali pakomentuoti, kaip čia yra? Ar gali būti, kad tas skirtumas tarp Švedijos ir Lietuvos slypi miestietiškos šeimos automobilių skaičiuje? T.y. Lietuvoj dažniausiai du žmonės šeimoje turi automobilį, o Švedijoj sakykim tik vieną (nes pvz., kitas žmogus gali naudotis normaliu viešuoju transportu ar dviračiais). Todėl iš principo šeima vis tiek turi galimybę važiuoti „į kaimą“ savaitgaliais, tiesiog nėra perteklinio antro automobilio.
Manyčiau, daug ką reiškia S-Bahn tipo sistemos ir šiaip tankiai kursuojantis bei daug linijų turintis viešasis transportas (su persėdimų galimybėmis). Vokietijoj pažinojau kolegų, kurie ir iš atokesnio miestelio ar priemiesčio važiuoja į didmiestį darban traukiniu, nes nuo S-Bahno stotelės iki darbo galima pėsčiomis per 10 min. ateit. Todėl daugelis šeimoj turi po vieną automobilį. O kas nelabai toli gyvena, tai atvažiuoja dviračiu (nors irgi turi automobilį). Bet, aišku, yra ir tam tikras procentas užkietėjusių automobilistų.

Realiai skirtumas labai mažas, dar įvertinus, kiek Lietuvoje registruota visokių fūrų, kuriuos vežioja krovinius toje pačioje Švedijoje, skirtumo realiai nėra. Plius Lietuvoje nėra automobilių mokesčio, tai realiai dar reikia atmesti keliolika procentų nevažinėjančių lavonų. Beje, Lietuvoje VT prastai išvystytas, Švedijoje ne tik tarp Stokholmo, bet ir kitų didesnių miestų priemiesčių kursuoja tankiai traukiniai, tai Lietuvoje net į Vilniaus priemiesčius kaip pvz. Nemenčinė, Vievis nėra jokio normalaus VT ir nei vienas miestas neturi bėginio VT. Sakyčiau, kad dar palyginus mažai automobilizuoti esam įvertinus visa tai.