Darnus judumas. Viešasis transportas ir dviračiai ar nuosavas automobilis

[Sula]

Ta prasme kaimietis su supuvusiu BMW sukuria daugiau BVP bei ačkarikas kompiuteristas, į darbą važinėjantis paspirtuku?

Aš supratau, kad kaimietis su BMW visada dalyvauja rinkimuose 99%, o kompiuteristas - niekada.

Šiaip jau per kiekvienus rinkimus pirmieji prie mūsų apylinkės visada sukiojasi raudonnosiai su gerai jaučiamu peregaru ir tupi geras tuntas "diskutuojančių" babcių. Bet tai kitai temai diskusija.

[MindesAcc]

Atsiprašau, kad kišu nosį į šitą garbią viešojo transporto ir dviračių fanatikų diskusiją, bet norėjau priminti, kad ne vien Vilnius yra Lietuva. Tai gal išlįskime iš šio Antakalnio-Senamiesčio-Pilaitės kokono ir pasidairykime plačiau? Pvz. Tauragė, gyventojų skaičius 2018 metais 22018 (Wikipedia duomenys). Mieste 2 autobusų maršrutai. 1 maršrutas - 5 reisai per dieną, paskutinis 17:30(!!!), 5 maršrutas - 11 reisų per dieną (savaitgaliais net 2 reisai per dieną). Mažeikiai, gyventojų skaičius 33281 (Wikipedia), mieste irgi 2 autobusų maršrutai: 4 maršrutas - 4 reisai per dieną, 5 maršrutas -16 reisų per dieną. Tai čia rimta alternatyva automobiliui?
Tai gal tuos visus pasiūlymus apie tūkstantinius automobilių registracijos mokesčius, parkavimo vietų aukcionus ir visas kitas utopines idėjas apribokite Vilniaus miesto savivaldybės ribomis, nes faktas,, kad 90 procentų šalies teritorijos be automobilio neišsiversi. Viskas jau savaime išsiprendę be papildomų valdžios struktūrų kišimosi ten kur nereikia, juolab kad didysis žaliasis pats važinėja su 5 litrų darbinio tūrio varikliu, taip kad šita ekologijos idėja jau savaime diskredituota.

Galima atsizvelgti i pora dalyku kodel Lietuvoje mazi miestai ir kaimai neturi tokio isvystyto VT. -

1. Mazi miestai kuriuos tu isvardinai ir ju viesasis transportas buvo per ilgai ignoruotas. Visi zmones kurie sugebejo persedo i nuosava automobili. VT keleiviu skaicius sumazejo - reisu skaicius sumazejo. Ir tokiu budu nusiridensim iki apacios kur isviso VT nebus.

2. Kaimai ir ju vystimas. Pastebejau kad nauji namai Lietuvoje yra statomi labai toli nuo vienas kito. "Va ziurek Juozas statosi sau nama - nu blt krw, reikes prikti sklypa 300m nuo jo ir statytis savo nama ten." Toks chaotiskas namu isdestimas sukuria papildomo sunkumo vystiti VT kaime kuris sujungtu visus kaimelius ir efektyviai gabentu keleivius i tam tikras vietas. Tuo labiau kad dar toks vystimas apkrauna infrastrukturos ivedimo procesa ir prieziura (keliai, elektra, kanalizacija, ir tt)

Man siaip labai patinka kaip Vokietijoje veikia VT tokiose rural vietose. Kekvienas kaimelis turi apie 600-1.500 zmoniu (viskas labai tankiai sustatyta) ir po 3-4 VT stoteles. Ir tie autobusai kursuoja kas 30 minuciu i tam tikrus didesnius kaimelius / miestelius kuriuose yra sudaryti VT susisiekimo brandoliai. Is ten viskas yra lengvai pasiekiama - shopping malls, rekcreacines pramogos ir tt.

[vilijampolietis]

Ta prasme kaimietis su supuvusiu BMW sukuria daugiau BVP bei ačkarikas kompiuteristas, į darbą važinėjantis paspirtuku?

Būtent kad ne. Bet kai prasideda rinkiminės agitacijos tai ačkarikas kompiuteristas kandidatų į Seimą nevertinamas kaip tikslinė auditorija, o vat visoms stenančioms babcėms lendama be muilo į vieną vietą. Jei tu turi top kvalifikacijas tai kaimiečių vadas tave priduos į STT, o kai beraštė boba su 30 metų gulejimo su vienu vyru stažu žada eit į Seimą - čia jau Top naujiena visuose portaluose

[Lettered]

Būtent kad ne. Bet kai prasideda rinkiminės agitacijos tai ačkarikas kompiuteristas kandidatų į Seimą nevertinamas kaip tikslinė auditorija, o vat visoms stenančioms babcėms lendama be muilo į vieną vietą. Jei tu turi top kvalifikacijas tai kaimiečių vadas tave priduos į STT, o kai beraštė boba su 30 metų gulejimo su vienu vyru stažu žada eit į Seimą - čia jau Top naujiena visuose portaluose

Tai vadinama demokratija, ir tas vyksta visame demokratiniame pasaulyje, dabar JAV vyksta rinkiminė kampanija ir visokie Sandersai lendą į tą pačią visokiems pašalpiniams.

[vilijampolietis]

Aš irgi ačkarikas, bet, deja, pas mane nelenda. Vistiek smalsu koks tai jausmas

[MedinisStrazdas]

Tai toli gražu ne visur jiems leidžiama važiuoti. O jei nebūtų kišenių, tai ir mažiau kiltų noro visokiems gudručiams jomis važinėtis. Pažiūrėkit kiek piko metu "skubančių".

Kaip suprasti, ne visur? Taksam leidžiama vilniuje savivaldybės nutarimu, o eletromobiliams lyg ir visoje lietuvoje vyriausybės nutarimu. Nėra tokio dalyko, kaip vienoje gatvėje neleidžiama, o kitoje leidžiama.
Aš sutinku kad tuos skubančius reikia išgyvendinti iš A juostų, bet dabar taip nėra.

Atsiprašau, kad kišu nosį į šitą garbią viešojo transporto ir dviračių fanatikų diskusiją, bet norėjau priminti, kad ne vien Vilnius yra Lietuva. Tai gal išlįskime iš šio Antakalnio-Senamiesčio-Pilaitės kokono ir pasidairykime plačiau? Pvz. Tauragė, gyventojų skaičius 2018 metais 22018 (Wikipedia duomenys). Mieste 2 autobusų maršrutai. 1 maršrutas - 5 reisai per dieną, paskutinis 17:30(!!!), 5 maršrutas - 11 reisų per dieną (savaitgaliais net 2 reisai per dieną). Mažeikiai, gyventojų skaičius 33281 (Wikipedia), mieste irgi 2 autobusų maršrutai: 4 maršrutas - 4 reisai per dieną, 5 maršrutas -16 reisų per dieną. Tai čia rimta alternatyva automobiliui?

Sutnku kad maršrutų galėtu būti daugiau bet atsižvelkite ir į miesto dydį. Tauragę perėiti gedimino-šilalės gatve per visą miestą nuo vieno galo iki kito pėsčiomis užtrunka 40 minučių. Taigi realiai 80-90% kelionių ten išvis turėtu būti atliekama pėsčiomis ir transportas reikalingas tik mažo judumo žmonėms bei pervežti krovinius.

[AudriusV]

Kaip suprasti, ne visur? Taksam leidžiama vilniuje savivaldybės nutarimu, o eletromobiliams lyg ir visoje lietuvoje vyriausybės nutarimu. Nėra tokio dalyko, kaip vienoje gatvėje neleidžiama, o kitoje leidžiama.

Manau klystate. Jei nėra pažymėta atitinkamais ženklais, nei taksi , nei elektromobiliai "A" pažymėta juosta negali važiuoti. Savivaldybės nutarimai KET negali pakeisti.

[taccido]

Sutnku kad maršrutų galėtu būti daugiau bet atsižvelkite ir į miesto dydį. Tauragę perėiti gedimino-šilalės gatve per visą miestą nuo vieno galo iki kito pėsčiomis užtrunka 40 minučių. Taigi realiai 80-90% kelionių ten išvis turėtu būti atliekama pėsčiomis ir transportas reikalingas tik mažo judumo žmonėms bei pervežti krovinius.

Nesąmonė, kad pėsčiomis.Tai pavaikščiokit kasdien 30 min. į darbą ir atgal kiekvieną dieną. Vaikščioti patogu, kai bet kada gali pavažiuoti autobusu, paspirtuku ar išnuomotu dviračiu, jeigu blogas oras ar skubi. O kai lieka tik vienintelis vaikščiojimas, ir kito pasirinkimo nėra, tai niekas nevaikščios.
Tauragės mastais greičiausia transporto priemonė turėtų būti dviratis. Bet jis tokiuose miestuose kol kas negali įsigalėti dėl infrastruktūros ir alternatyvų nebuvimo.
Dar dėl miestų dydžių įdomus dalykas. Čia minėta, kad su 33 tūkst. gyventojų Mažeikiai turi du maršrutus ir 21 reisą. O štai Alytus turi 54 tūkst. gyventojų, 12 maršrutų su variacijom ir šimtus, jei ne tūkstančius, reisų per dieną. Ir dar neseniai išvijo dušmanus ir prisilygiavo beveik prie didmiesčio lygio. Darbo dienomis maršrutai baigia darbą 19:30-23:30. Tik savaitgaliais darbas baigiasi 18-19:30. Tad iš principo Alytuje bent jau pagrindiniais laikais gyventi be automobilio galima. Kiek teko kažkada žiūrinėti kokios Utenos tvarkaraščius (panašaus rango miestas, tik šiek tiek mažesnis), ten transporto kursavimas tragiškas, nekalbant jau apie transporto priemones, informavimą, sistemą, el. bilieto nebuvimą ir t. t. Tai reiškia, kad transporto sistema degraduoja tiek, kiek jai leidžiama degraduoti iš viršaus.

Dar vienas niuansas kalbant apie nuostolingus reisus. Vokietijoje yra toks dalykas kaip iškviečiamas maršrutinis taksi, AnrufLinienTaxi ALT, jis labai plačiai pritaikytas ribinėse zonose, visokiuose priemiesčiuose, kur keleivių reguliariems reisams neužtenka vėlai vakare ar anksti ryte (likusiu laiku kursuoja normalūs autobusai, REGULIARIAI). Kai kurios užmiesčio vietovės su mažu gyventojų skaičiumi aptarnaujamos beveik išimtinai tik iškviečiamais maršrutiniais taksi. Savaime suprantama, kad reikia išlaikyti budintį žmogų, bet susitaupo „ant kuro“. Taip kad priemonių išlaikyti susisiekimą visada yra, jeigu tik yra smegenų ir valios. Kad Lietuvoj niekas gyvenime apie tokius dalykus negirdėjęs, tai yra tragedija.

[MedinisStrazdas]

Manau klystate. Jei nėra pažymėta atitinkamais ženklais, nei taksi , nei elektromobiliai "A" pažymėta juosta negali važiuoti. Savivaldybės nutarimai KET negali pakeisti.

Na kiek atsimenu buvo atvejis, kuomet nebuvo pažymėta, ir taksi vairuotojas laimėjo teismą, nes ten buvo leidžiama važiuoti pagal nutarimą. Dabar klausimas yra dėl ukmergės gatvės dalies, kur fiziškai atskirta. Nes pagal nutarimą galimą, pagal kelio ženklinimą - ne.

Nesąmonė, kad pėsčiomis.Tai pavaikščiokit kasdien 30 min. į darbą ir atgal kiekvieną dieną. Vaikščioti patogu, kai bet kada gali pavažiuoti autobusu, paspirtuku ar išnuomotu dviračiu, jeigu blogas oras ar skubi. O kai lieka tik vienintelis vaikščiojimas, ir kito pasirinkimo nėra, tai niekas nevaikščios.
Tauragės mastais greičiausia transporto priemonė turėtų būti dviratis. Bet jis tokiuose miestuose kol kas negali įsigalėti dėl infrastruktūros ir alternatyvų nebuvimo.
Dar dėl miestų dydžių įdomus dalykas. Čia minėta, kad su 33 tūkst. gyventojų Mažeikiai turi du maršrutus ir 21 reisą. O štai Alytus turi 54 tūkst. gyventojų, 12 maršrutų su variacijom ir šimtus, jei ne tūkstančius, reisų per dieną. Ir dar neseniai išvijo dušmanus ir prisilygiavo beveik prie didmiesčio lygio. Darbo dienomis maršrutai baigia darbą 19:30-23:30. Tik savaitgaliais darbas baigiasi 18-19:30. Tad iš principo Alytuje bent jau pagrindiniais laikais gyventi be automobilio galima. Kiek teko kažkada žiūrinėti kokios Utenos tvarkaraščius (panašaus rango miestas, tik šiek tiek mažesnis), ten transporto kursavimas tragiškas, nekalbant jau apie transporto priemones, informavimą, sistemą, el. bilieto nebuvimą ir t. t. Tai reiškia, kad transporto sistema degraduoja tiek, kiek jai leidžiama degraduoti iš viršaus.

Tai jūs judėjimo negalią turit, kad negalite 30 minučių per diena pėsčiomis nueiti ar kaip? Jūs žinote, kad pagal sveiką gyvensena reikėtu per dieną minimum 10 000 žingsnių padaryti, kas yra keturis kartus tiek kiek čia siūloma nueiti. Beto toli gražu ne visi gyventojai kasdien į darbą eina nuo vieno miestelio galo iki kito. Dauguma kelionių bus 10-15 min pėsčiomis, kas reiškia, kad net juokinga darosi siūlyti tokią kelionę važiuoti transporto priemone.

Dėl alternatyvių variantų - paspirtukų ir dviračių, tai pritariu, kad reikėtų infrastruktūrą plėsti.

Alytų pėsčiomis kirsti jau sunkiau - ten kelionė truktų 1:15-1:30. Tai gal todėl ir poreikis didesnis yra transportui.

[Ginthus]

Na kiek atsimenu buvo atvejis, kuomet nebuvo pažymėta, ir taksi vairuotojas laimėjo teismą, nes ten buvo leidžiama važiuoti pagal nutarimą. Dabar klausimas yra dėl ukmergės gatvės dalies, kur fiziškai atskirta. Nes pagal nutarimą galimą, pagal kelio ženklinimą - ne.

Būtų įdomu pamatyti patį nutarimą. Nes patys net tuos žymėjimus registruoja shape formatu ir pasižymi kur yra taxi ir elektrinių simboliai. Dar rudenį buvo kilęs šaršalas dėl 4+ nebeleidimo ir tuos simbolius perpaišinėjo. Tai ten teismą galėjo laimėti nebent dėl nepakankamo apibrėžtumo pačiame nutarime.

[AudriusV]

Na kiek atsimenu buvo atvejis, kuomet nebuvo pažymėta, ir taksi vairuotojas laimėjo teismą, nes ten buvo leidžiama važiuoti pagal nutarimą. Dabar klausimas yra dėl ukmergės gatvės dalies, kur fiziškai atskirta. Nes pagal nutarimą galimą, pagal kelio ženklinimą - ne.

Baikit. Koks bebūtų nutarimas , jis negali prieštarauti KET - ne VMS kompetencija. Jei buvo toks nutarimas, VMS turėjo įrengti papildomas lenteles prie ženklo. Vairuotojai turi vadovautis KET ir kelio ženklais, o ne kažkokių savivaldybių nutarimais.
https://www.keliueismotaisykles.info...iuoti-a-juosta

[mantasm]

Tai jūs judėjimo negalią turit, kad negalite 30 minučių per diena pėsčiomis nueiti ar kaip? Jūs žinote, kad pagal sveiką gyvensena reikėtu per dieną minimum 10 000 žingsnių padaryti, kas yra keturis kartus tiek kiek čia siūloma nueiti. Beto toli gražu ne visi gyventojai kasdien į darbą eina nuo vieno miestelio galo iki kito. Dauguma kelionių bus 10-15 min pėsčiomis, kas reiškia, kad net juokinga darosi siūlyti tokią kelionę važiuoti transporto priemone.

Šiaip 10 000 žingsnių buvo grynai reklaminis burbulas be jokio medicinio pagrindimo. Naujausi tyrimai sako, kad nauda pasiekiama nueinant ~ 5000 žingsnių ir toliau gaunama nauda sparčiai mažėja. Kai kur kaip optimalus kiekis įvardijamas 7000 ar 8000. 10 000 tikrai nėra "minimumas"

Dar klausimas kiek procentų gyventojų dirba užmiestyje ar gretimuose miesteliuose ir atvirkščiai. Ta hipotetinė 10min-pėstute-važiuojančių kelionė galiausiai gali ir būti tik hipotetinė.

[c2h5oh]

Įdomus straipsnelis - suomių mokslininkai skaičiuoja, ar Helsinkyje nereikėtų įvesti nemokamo viešojo transporto (kaip Taline ), ir koks būtų rezultatas.

Išvada: nemokamas viešasis transportas pritraukia daugiau keleivių, bet daugiausia pakeičia vaikščiojimą pėsčiomis ir dviračiais. Persėdančių į VT iš automobilių beveik nėra. Veiksmingesnis yra parkavimo kainos didinimas. O dar svarbiau - VT greitis (jeigu kelionė VT trunka dvigubai ilgiau nei automobiliu, VT tampa "lochovozu", kuriuo naudojasi tik tie, kurie neturi kitų galimybių).

https://yle.fi/uutiset/osasto/news/f...s_say/11147862

Experts and researchers in Finland have examined the possible effects that a free public transportation system would have on mobility, the use of private cars, emissions and energy consumption, public transport management and competitiveness.

However, according to the director of the transport ministry's markets unit, Elina Thorström, free public transportation is not the answer to many of those issues.

"According to research and trials, free transport systems offer no significant reduction in personal vehicular traffic, and its impact on cutting transport emissions has been limited," Thorström said.

The head of the research group at Tampere University's Transport Research Centre Verne, Heikki Liimatainen, said that mere act of making public transport free to customers is not a solution in itself without broader urban development goals and business plans.

"Free public transportation increases the number of passengers, and can increase them significantly, but the shift is mainly from pedestrians and cyclists, and hardly takes drivers from their cars," Liimatainen said.

According to Liimatainen research in various cities around the world has found that car traffic is not necessarily reduced once public transport fees are waived, but rather when parking costs are increased.

"If a door-to-door journey on public transport takes as long as it does by car, half of commuters will take public transport and half will drive their cars. If the same trip by bus or train is one-and-a-half times longer, public transport use drops by 25 percent. If the journey is twice as long as in a car, then no one other than those who have no other means will use public transport," Liimatainen said.

The director of customer experience at Helsinki Regional Transport Authority HSL, Mari Flink, said free public transport would encourage unnecessary and excessive use of the services at the expense of society.

"There's no justification to take public transport trips for one or two bus stops. I'd rather walk," Flink said.

Walking and cycling levels decreased during trials of free public transport in Mariehamn, Åland, and the same phenomenon occurred after Tallinn made its transportation system free.

[taccido]

Tai jūs judėjimo negalią turit, kad negalite 30 minučių per diena pėsčiomis nueiti ar kaip? Jūs žinote, kad pagal sveiką gyvensena reikėtu per dieną minimum 10 000 žingsnių padaryti, kas yra keturis kartus tiek kiek čia siūloma nueiti. Beto toli gražu ne visi gyventojai kasdien į darbą eina nuo vieno miestelio galo iki kito. Dauguma kelionių bus 10-15 min pėsčiomis, kas reiškia, kad net juokinga darosi siūlyti tokią kelionę važiuoti transporto priemone.

Dėl alternatyvių variantų - paspirtukų ir dviračių, tai pritariu, kad reikėtų infrastruktūrą plėsti.

Alytų pėsčiomis kirsti jau sunkiau - ten kelionė truktų 1:15-1:30. Tai gal todėl ir poreikis didesnis yra transportui.

Tai suprantama, kad 15 min. dar normalus ėjimo laikas, bet aš turiu omeny variantą, kai ėjimas į darbą trunka 30 min. į vieną pusę. Tai sudėjus išeitų valanda gryno ėjimo per dieną. Nelabai įsivaizduoju žmogaus, kuris gyventų ne vienkiemyje ir kasdien praleistų net valandą vaikščiodamas. Jau greičiau nusipirks mašiną ir per dieną sugaiš 10-15 min., o ne 60 minučių. Plius dar jeigu dirbi 8-17 val., tai praktiškai 5 mėnesius reikėtų vaikščiot tamsoj, nekalbant jau apie lietų ir vėją.
Tiesiog yra tam tikra laiko riba, kurią viršijus žmonės jau nebevaikščios, nebent labai prispiria.
Aš absoliučiai nepalaikau tokio požiūrio, kad jeigu jau mažesniam mieste VT degradavo, tai vadinasi taip ir reikia, vaikščiokit pėsčiomis, sportuokit. Ką daryt sunkiai vaikštantiems, neįgaliesiems, toliau dirbantiems, su didesniais krepšiais važiuojantiems?
O viešasis transportas turi būt patraukliai organizuotas, su aiškiais tvarkaraščiais – kuo vienodesniais intervalais, geru maršrutų tinklu. O ribinėse vietose kaip minėjau, iškviečiami maršrutiniai taksi.

[Romas]

Įdomus straipsnelis - suomių mokslininkai skaičiuoja, ar Helsinkyje nereikėtų įvesti nemokamo viešojo transporto (kaip Taline ), ir koks būtų rezultatas.

Išvada: nemokamas viešasis transportas pritraukia daugiau keleivių, bet daugiausia pakeičia vaikščiojimą pėsčiomis ir dviračiais. Persėdančių į VT iš automobilių beveik nėra. (...)
O dar svarbiau - VT greitis (jeigu kelionė VT trunka dvigubai ilgiau nei automobiliu, VT tampa "lochovozu", kuriuo naudojasi tik tie, kurie neturi kitų galimybių).

https://yle.fi/uutiset/osasto/news/f...s_say/11147862

Įdomios išvados

[MedinisStrazdas]

Šiaip 10 000 žingsnių buvo grynai reklaminis burbulas be jokio medicinio pagrindimo. Naujausi tyrimai sako, kad nauda pasiekiama nueinant ~ 5000 žingsnių ir toliau gaunama nauda sparčiai mažėja. Kai kur kaip optimalus kiekis įvardijamas 7000 ar 8000. 10 000 tikrai nėra "minimumas"

Dar klausimas kiek procentų gyventojų dirba užmiestyje ar gretimuose miesteliuose ir atvirkščiai. Ta hipotetinė 10min-pėstute-važiuojančių kelionė galiausiai gali ir būti tik hipotetinė.

Na, kad ir kaip bebūtų, mūsų duskutuotinas atstumas yra arčiau 2500 žinksnių, taigi į tą ribą tikrai patenka.

Aš neteigiu, kad gyventojai neturi turėti transporto priemonės. Aš tiesiog sakau kad miesti vidaus maršrutų, kurie ar taip ar taip neitktų tiems užmiesčio darbuotojams, poreikis yra mažas dėl to kad tokio dydžio mieste dauguma kelionių atliekamos pėsčiomis.

Tai suprantama, kad 15 min. dar normalus ėjimo laikas, bet aš turiu omeny variantą, kai ėjimas į darbą trunka 30 min. į vieną pusę. Tai sudėjus išeitų valanda gryno ėjimo per dieną. Nelabai įsivaizduoju žmogaus, kuris gyventų ne vienkiemyje ir kasdien praleistų net valandą vaikščiodamas. Jau greičiau nusipirks mašiną ir per dieną sugaiš 10-15 min., o ne 60 minučių. Plius dar jeigu dirbi 8-17 val., tai praktiškai 5 mėnesius reikėtų vaikščiot tamsoj, nekalbant jau apie lietų ir vėją.
Tiesiog yra tam tikra laiko riba, kurią viršijus žmonės jau nebevaikščios, nebent labai prispiria.
Aš absoliučiai nepalaikau tokio požiūrio, kad jeigu jau mažesniam mieste VT degradavo, tai vadinasi taip ir reikia, vaikščiokit pėsčiomis, sportuokit. Ką daryt sunkiai vaikštantiems, neįgaliesiems, toliau dirbantiems, su didesniais krepšiais važiuojantiems?
O viešasis transportas turi būt patraukliai organizuotas, su aiškiais tvarkaraščiais – kuo vienodesniais intervalais, geru maršrutų tinklu. O ribinėse vietose kaip minėjau, iškviečiami maršrutiniai taksi.

30 minučių variantas buvo kraštutinis, t.y. jeigu gyveni miesto pakraštyje ir dirbi priešingame miesto pakraštyje. Daugumai gyventojų toks variantas nebus aktualus.

Valanda vaikščiojimo turėtu būti kaip minimumas kiekvienam sveikam žmogui. Žinoma oro salygos kartais tam trugdo.

Man tia panašiau kad yra ne laiko riba, o tiesiog žmonių tinginystė, nes kiek kalbu su parkuotojais ant šaligatvio prie laiptinės tai jiems pertoli yra nueiti 5 minutes iki aikštelės.

Aš sutinku kad viešasis transportas turi būti geras, ir nesakau kad negalima turėti automobilio, tiesiog argumentuoju kodėl mažuose miesteliuose gal net nėra poreikio dažnam VT nes dauguma kelionių apskritai be transporto priemonės turėtu vykti.

[mantasm]

Aš sutinku kad viešasis transportas turi būti geras, ir nesakau kad negalima turėti automobilio, tiesiog argumentuoju kodėl mažuose miesteliuose gal net nėra poreikio dažnam VT nes dauguma kelionių apskritai be transporto priemonės turėtu vykti.

Tavo argumentai geri svarstant kodėl kartais būtų galima išsiversti be transporto priemonės. Bet praleidi dalį, kad VT egzistavimas sumažintų atvejų kada ėjimas pėstute nėra patrauklus. Sakykim ryte geras oras, vakare gali stipriai lyti. Jei VT yra - ryte ramiai nueini, vakare gali ir parvažiuoti. Jei VT nėra - kyla didelė pagunda važiuoti mašina. Tas pats dėl tinginystės. Gal ir gražus oras, ryte būtų smagu pasivaikščioti. Bet žinai, kad vakare tingėsis pareit.

[c2h5oh]

Aš sutinku kad viešasis transportas turi būti geras, ir nesakau kad negalima turėti automobilio, tiesiog argumentuoju kodėl mažuose miesteliuose gal net nėra poreikio dažnam VT nes dauguma kelionių apskritai be transporto priemonės turėtu vykti.

Mažuose miesteliuose nėra jokio poreikio kovoti prieš automobilius, nes ten nėra nei kamščių, nei parkavimo vietų trūkumo, nei didelių taršos koncentracijų. Taigi automobilių daroma žala ten minimali, o žmonių per mažai, kad būtų efektyvus viešasis transportas.

Tiesą sakant, sveikų gamtoje vaikščiojančių kaimiečių vaizdinys - tai daugiau mitas nei tikrovė. Kai prisimenu atostogas mažam miestely (dar tarybiniais laikais) - nors automobilių buvo labai mažai, bet pėsčiomis niekas nevaikščiojo, visi stengėsi turėt transporto priemonę (dviratį, mopedą, motociklą su liulka, dar ir arklių su vežimais būdavo, beigi buvo važinėjama sunkvežimių kūzovuose ir panašiai). Tam tikras dviračio modelis iki šiol vadinamas "kolchoziniu".

[Aukštaitis]

Mažuose miesteliuose nėra jokio poreikio kovoti prieš automobilius, nes ten nėra nei kamščių, nei parkavimo vietų trūkumo, nei didelių taršos koncentracijų. Taigi automobilių daroma žala ten minimali, o žmonių per mažai, kad būtų efektyvus viešasis transportas.

Tiesą sakant, sveikų gamtoje vaikščiojančių kaimiečių vaizdinys - tai daugiau mitas nei tikrovė. Kai prisimenu atostogas mažam miestely (dar tarybiniais laikais) - nors automobilių buvo labai mažai, bet pėsčiomis niekas nevaikščiojo, visi stengėsi turėt transporto priemonę (dviratį, mopedą, motociklą su liulka, dar ir arklių su vežimais būdavo, beigi buvo važinėjama sunkvežimių kūzovuose ir panašiai). Tam tikras dviračio modelis iki šiol vadinamas "kolchoziniu".

Parkavimo problemų pasitaiko ir mažesniuose miestuose, bent jau daugiabučių kiemuose, kur irgi gali pamatyti automobilių, priparkuotų ant žolės ar šaligatvio.

O kas dėl ėjimo, tai ėjimas iš tikrųjų daugiau yra miestietiškas, o ne kaimietiškas dalykas. Matyt taip yra todėl, kad tuščiais laukais eiti yra psichologiškai sunkiau ir nuobodžiau, kai vaizdai nesikeičia.

[Lettered]

O kas dėl ėjimo, tai ėjimas iš tikrųjų daugiau yra miestietiškas, o ne kaimietiškas dalykas. Matyt taip yra todėl, kad tuščiais laukais eiti yra psichologiškai sunkiau ir nuobodžiau, kai vaizdai nesikeičia.

Plius dar karvių melžti ar bulvių rinkti pėsčiomis neprivaikščiosi kilometrus su maišais/bidonais rankose.