Darnus judumas. Viešasis transportas ir dviračiai ar nuosavas automobilis

[themanual]

Abu geri pvz, kuomet dviratis/paspirtukas turėtų būti pasirinkimas nr 1 o ne VT kai kalba eina apie alternatyvas automobiliui automobilis tikrai vis dar yra nr1 Vilniuje. Prieš dešimt metų turėjau patirtį spūstyje labai neblogai išsimiegoti (keleivio vietoje) Los Andželo vakarinio piko metu. Po to laiko man visi verkiantys apie Vilniaus kamščius tik juoką kelia.

Savo kelionės pvz nedėsiu, nes ji itin specifiška (gana ilga iš centrinės miesto dalies į priemestį) ir bus tik dar vienas pvz kur automobilsi duoda į kaulus kitoms transporto rūšims. Nepaisant to vis dažniau minu pedalus į darbą, tik dar kol kas mano skoniui būna per tamsu rytais.

Įdomiau būtų išgirsti pavyzdį iš kokių Fabijoniškių į NMC, taip pat iš Pilaitės.

[kutas]

Būtų įdomu pamatyt tavo pradinį ir paskutinį kelionės taškus. Bent preliminarius. Šiaip žiūrint, tai panašu, kad visais atvejais tenka važiuot ar eit kiek ratu. Pavyzdžiui, per Vingio parką tai yra tik vienas tiltas. Jeigu dirbi kur nors pačioje apačioje, tai turbūt virš 1 km gaunasi papildomo kelio į vieną pusę. Kitu atveju - per Jasinskio tiltą - nei patogu, nei ypatingai greičiau (kažkokiu būdu reikia kirsti GV gatvę, gaunasi daug zigzagavimo). Situaciją turbūt smarkiai pagerintų papildomas tiltas kur nors nuo Čiurliono g. link Žvėryno.

Bet antžeminis VT greitesnis už automobilį niekada nebus, jeigu kalba neina apie kamščius.

Gyvenu netoli Smolensko g., dirbu Žvėryne šalia Vytauto / Upės g. sankryžos. Pėsčiomis per Vingio parko tiltą gaunasi ne pats tiesiausias maršrutas, bet galima eiti per parką. Palei Geležinio Vilko g. pro Verslo trikampį truputį tiesiau, bet vengiu to maršruto dėl smogo ir triukšmo. Tuo tarpu dviračiu/paspirtuku palei GV visai gerai.

Daug kelio (apie kilometrą) nusikirstų, jei Goštauto estakada būtų buvusi pritaikyta pėstiesiems. Bet nepritaikė ir matyt nepritaikys.

Birutės / GV krantines turėjo jungti uperis, bet ta idėja turbūt jau negyva.

[eigh]

Abu geri pvz, kuomet dviratis/paspirtukas turėtų būti pasirinkimas nr 1 o ne VT kai kalba eina apie alternatyvas automobiliui automobilis tikrai vis dar yra nr1 Vilniuje. Prieš dešimt metų turėjau patirtį spūstyje labai neblogai išsimiegoti (keleivio vietoje) Los Andželo vakarinio piko metu. Po to laiko man visi verkiantys apie Vilniaus kamščius tik juoką kelia.

Savo kelionės pvz nedėsiu, nes ji itin specifiška (gana ilga iš centrinės miesto dalies į priemestį) ir bus tik dar vienas pvz kur automobilsi duoda į kaulus kitoms transporto rūšims. Nepaisant to vis dažniau minu pedalus į darbą, tik dar kol kas mano skoniui būna per tamsu rytais.

Įdomiau būtų išgirsti pavyzdį iš kokių Fabijoniškių į NMC, taip pat iš Pilaitės.

Taip. Mano atveju, galbūt ir nusipirkčiau dviratį ir stengčiausi važiuoti į darbą juo, tačiau pagrindinė problema - bloga infrastruktūra. Ir net nekalbu apie tai, kad visur turi būti dviračių takai - užtektų tiesiog sutvarkyti šaligatvius, prie perėjų sumažinti bortus ir iš pėstiesiems skirtų vietų išgrūsti automobilius. Dabartinė situacija, nors ir gerėja, yra labai prasta - šaligatvių asfaltas kai kur niekada nebuvo keistas, trinkelės - sutrūkinėjusios ir iškeltos medžių šaknų, parkavimo vietos, ypač prie seniau statytų įvairių biurų pastatų, įrengtos taip, kad pėstiesiems reiktų zigzaguoti plonu šaligatviuku.

Dar vienas sprendimas, kuris pagreintų mano galimybes į darbą važiuoti autobusu - normalių persėdimo mazgų įrengimas. Suprantu, kad greitųjų autobusų visur nepaleisi, A juostų neįrengsi (mano atveju, aplinkinėse gatvėse to tiesiog neįmanoma padaryti), taigi reikia sudaryti kuo palankesnes galimybes persėst. Galima pradėti kad ir nuo stoties - dabar pagrindiniame miesto VT mazge yra tragiškai nepatogu.

Taip pat - oranžinių dviračių tinklo plėtra. Jų kaina - labai konkurencinga, dviračiai - neblogi. Kodėl neįrengus stotelių ne tik pačiame centre, o ir, tarkime, ant kalno Naujamiestyje?

Ir apskritai, automobilizacija, kaip tikriausiai ir daugelis Lietuvos problemų, nėra vienpusė. Kaip kažkas šioje temoje puikiai pastebėjo, per moksleivių atostogas gatvėse daug ramiau. Kol taip skirsis mokyklų lygiai ir tėvai iš visų Balsių, Tarandžių ir Kalnėnų vežios vaikus į miesto centre esančią mokyklą, tol reikės turėti savo automobilį, nes būrį vaikų reikia išvežoti po visą miestą - Kajų į Fabijoniškes, nes ten sustiprinta anglų kalba, Barborą į patį Senamiestį, nes ten yra specialios muzikos klasės, Matuką į Žemuosius Panerius, nes geresnės matematikos mokytojos visam mieste nerasi.

[themanual]

Taip. <..>

Vilniuje to trūksta ir reikia reikalauti, bet aš pats jau susitaikiau, kad kova vyksta dėl nebūtinai artimos ateities, o norint važinėti mažiau automobiliu teks būti kažkokiu pioneriumi ir susitaikyti su esama situacija. Bent man asmeniškai (turinčiam meilę dviračiui nuo jaunystės) barjeras pradėti vėl važinėti buvo labiau psichologinis, nei infrastruktūrinis. Bet aš suprantu, kad infrastruktūra turi būti gera norint pritraukti mases, todėl ir manau, jog vien takų nepakaks, reiks įrenginėti ir saugojimo vietas.
O centre važinėju gatvėmis, paprasčiau ir greičiau nei nardyti tarp pėsčiųjų per kreivus šaligatvius. Gal pradžioj gali būti nejauku, bet kokią Švitrigailos g. ar Savanorių pr. (kur automobiliai greičiau juda) aplenkiu paraleliom gatvėm ir galiu pasakyti, kad vairuotojai (su retomis išimtimis) tikrai pagarbiai žiūri į dviratininkus ir nebando nustumti nuo gatvės Iš tiesų mieste nors automobilių ir daugiau, bet jaučiuosi žymiai saugiau nei užmiestyje vien dėl mažesnių eismo greičių.

[Dovydas]

Pėsčiomis: 50 min.
Kelionė: 4,3km per Vingio parką arba 45 min. 3,7km palei tranzitines gatves.

Viešuoju transportu: 40 min.
Kelionė: 10min/0,4km nuo durų iki stotelės + 5 min. atsarga stotelėje + 25min / 3,6km autobusu + 10min/0,4km nuo stotelės iki darbo.

Kodėl einant pėsčiomis ėjimo greitis 11-12 minučių/km, o einant į stotelę greitis 25 minutės/km?
Jei į stotelę eitum tokiu pačiu greičiu, kaip ir eidamas visą kelią pėsčiomis, sutaupytum 11 minučių. Ar pakeliui yra kažkokios kliūtys, šviesoforai, kad taip pailgėja laikas?

Dar vienas sprendimas, kuris pagreintų mano galimybes į darbą važiuoti autobusu - normalių persėdimo mazgų įrengimas. <...> Galima pradėti kad ir nuo stoties - dabar pagrindiniame miesto VT mazge yra tragiškai nepatogu.

Dabar stoties prieigose esančios VT stotelės yar išdėstytos trapecijos su 100-150 m ilgio kraštinėmisformos plote. Jei galutinis tikslas stotis, tai nieko tokio, bet jei norima persėsti, tai dieve padėk. Galėtų būti visos stotelės sutelktos centrinėje aikštės dalyje. Nors šiaip nėra lengva suprojektuoti VT mazgą nepaverčiant jo tvorų ir asfalto jūra. Kita vieta, kur verkiant reikia gero VT mazgo yra Pilaitės/Narbuto/Laisvės sankryža. Joks žmogus išlipęs iš autobuso neis 5 minučių per 3 šviesoforus, kad persėstų į kitą autobusą.

Taip pat - oranžinių dviračių tinklo plėtra. Jų kaina - labai konkurencinga, dviračiai - neblogi. Kodėl neįrengus stotelių ne tik pačiame centre, o ir, tarkime, ant kalno Naujamiestyje?

Labai pritariu tavo minčiai. Neaišku, kodėl Cyclocity plėtra sustojo. Reikia stotelių Naujamiesčio kryptimi: prie VU Medicinos fakulteto, prie Vingio parko įėjimo iš Čiurliono g, prie Vingio kino teatro, prie Konarskio/Savanorių sankryžos, prie Basanavičiaus/Savanorių sankryžos, prie Santuokų rūmų, prie VGTU mechanikos fakulteto. ir t.t. Naujamiestis šiaip yra miesto centras su daug traukos objektų, daug darbo vietų (ir daugėja), daug gyventojų. Nėra jokių priežasčių ten neplėsti Cyclocity tinklo.

Kol taip skirsis mokyklų lygiai ir tėvai iš visų Balsių <...> vežios vaikus į miesto centre esančią mokyklą.

Konkrečiai Balsiuose yra labai gera mokykla. Jos trūkumas - ji gerokai per maža. Nuo 2020 ji turėtų būti dvigubai padidinta: https://citify.eu/balsiu-pradine-mokykla/. Taip pat Pašilaičiuose dvigubai bus padidinta Gabijos gimnazija, įeinanti į geriausių mokyklų top 5, pastatyta nauja katalikiška mokykla, Pilaitėje taip pat bus statoma. Žodžiu skaudžiausiuose taškuose 2020-2021 atsiras vietos keliems tūkstančiams mokinių arčiau namų. Savivaldybė dirba teisinga linkme.

[MedinisStrazdas]

Konkrečiai Balsiuose yra labai gera mokykla. Jos trūkumas - ji gerokai per maža. Nuo 2020 ji turėtų būti dvigubai padidinta: https://citify.eu/balsiu-pradine-mokykla/. Taip pat Pašilaičiuose dvigubai bus padidinta Gabijos gimnazija, įeinanti į geriausių mokyklų top 5, pastatyta nauja katalikiška mokykla, Pilaitėje taip pat bus statoma. Žodžiu skaudžiausiuose taškuose 2020-2021 atsiras vietos keliems tūkstančiams mokinių arčiau namų. Savivaldybė dirba teisinga linkme.

Problema yra kad savivaldybė tai pažadėjo jau prieš penkis metus, o praėjusiais metais išvis kažkas pradėjo judėti. Juk "darželių/mokyklų vietos" buvo vienos iš pagrindinių Šimašiaus rinkiminių pažadų. Per tą laiką ten gyvenamųjų pasistatė tiek, kad tas praplėtimas tiesiog atstatys buvusią situaciją, o ne ją išspręs. Beje perkūnkiemyje (tankiausiame rajone mieste) vis dar yra planuojama 0 mokyklų.

[Dovydas]

Problema yra kad savivaldybė tai pažadėjo jau prieš penkis metus, o praėjusiais metais išvis kažkas pradėjo judėti. Juk "darželių/mokyklų vietos" buvo vienos iš pagrindinių Šimašiaus rinkiminių pažadų. Per tą laiką ten gyvenamųjų pasistatė tiek, kad tas praplėtimas tiesiog atstatys buvusią situaciją, o ne ją išspręs. Beje perkūnkiemyje (tankiausiame rajone mieste) vis dar yra planuojama 0 mokyklų.

Gabijos antrasis pastatas kaip tik ir yra skirtas Perkūnkiemiui, atstumas beveik 1km. Pats tas vaikams pėsčiomis įveikti.

Na o dėl Šimašiaus terminų tai belieka skėsčioti rankomis. Aš tai susitaikiau su tuo, kad taip yra ir tiek. Nuo politiko pažado iki jo įgyvendinimo turi praeiti daug etapų - diskusija taryboje, sprendimo priėmimas, finansavimo skyrimas, projekto kūrimas, projekto viešinimas, aptarimas su visuomene, bylinėjimasis su interesų grupėmis, statybos konkursas, konkurso nelaimėjusių dalyvių bylinėjimasis ir t.t. Tokia yra demokratijos kaina. Žinoma, dalis trukdžių, tokių, kaip netobulas viešųjų pirkimų įstatymas, yra dirbtiniai. Tačiau interesų derinimas visada užtrunka. Aš asmeniškai galiu toleruoti tokius tempus, man yra svarbiausia, kad būtų judama teisinga linkme, tegu ir lėčiau.

[MedinisStrazdas]

Gabijos antrasis pastatas kaip tik ir yra skirtas Perkūnkiemiui, atstumas beveik 1km. Pats tas vaikams pėsčiomis įveikti.

Bet dėl užstrigusio projekto (virš metų statybos buvo sustojusios), aplinkui pastatyta tiek naujų gyvenamųjų namų kad problema nesumažės. O šiaip tai Gabija yra skirta pašilaičiams, Perkūnkiemio mokykla turėtu būti perkūnkiemyje, o ne už kilometro. Ypač kai norint nueiti tieseniu keliu reikia eiti per purvyną (leičių gatvė).

Beje, nusprendžiau patikrinti nuo, kad ir, broniaus krautuvėlės (perkūnkiemio centras) iki Gabijos gimnazijos, jeigu einant šaligatviu, o ne per purvyną - 2,3 KM.

[themanual]

Bet dėl užstrigusio projekto (virš metų statybos buvo sustojusios), aplinkui pastatyta tiek naujų gyvenamųjų namų kad problema nesumažės. O šiaip tai Gabija yra skirta pašilaičiams, Perkūnkiemio mokykla turėtu būti perkūnkiemyje, o ne už kilometro. Ypač kai norint nueiti tieseniu keliu reikia eiti per purvyną (leičių gatvė).

Beje, nusprendžiau patikrinti nuo, kad ir, broniaus krautuvėlės (perkūnkiemio centras) iki Gabijos gimnazijos, jeigu einant šaligatviu, o ne per purvyną - 2,3 KM.

Tai Perkūnkiemis ir yra Pašilaičiai. Ar pagal ką jūs čia skirstot, kas kam turėtų priklausyti?

[digital]

Bet dėl užstrigusio projekto (virš metų statybos buvo sustojusios), aplinkui pastatyta tiek naujų gyvenamųjų namų kad problema nesumažės. O šiaip tai Gabija yra skirta pašilaičiams, Perkūnkiemio mokykla turėtu būti perkūnkiemyje, o ne už kilometro.

BS. Gyvendamas viename Viršuliškių gale, eidavau į mokyklą kitame gale virš kilometro.

[MedinisStrazdas]

Tai Perkūnkiemis ir yra Pašilaičiai. Ar pagal ką jūs čia skirstot, kas kam turėtų priklausyti?

Tai saulėtekis irgi yra antakalnyje pagal teorinį subraižymą, bet rajonas realiai atskiras su savo poreikiais. Gal Tarandei irgi siūlote eiti pėsčiomis į Gabiją, visgi Pašilaičių seniunijai priklauso?

BS. Gyvendamas viename Viršuliškių gale, eidavau į mokyklą kitame gale virš kilometro.

Aš irgi eidavau 1,3 km. Bet kalba čia yra apie naujų mokyklų statymą, o tam vieta gali būti parinkta ten kur yra daugiausia gyventojų kuriems to reikia, kaip pvz tankiuasiai algyvendintoje vilniaus vietoje kurione nėra nei vienos mokyklos - perkūnkiemyje. Tuo labiau, kad vietos ten tikrai yra (pievos iš abiejų pusių) tik savivaldybės noro trūksta.

[Creatium]

Aš irgi eidavau 1,3 km. Bet kalba čia yra apie naujų mokyklų statymą, o tam vieta gali būti parinkta ten kur yra daugiausia gyventojų kuriems to reikia, kaip pvz tankiuasiai algyvendintoje vilniaus vietoje kurione nėra nei vienos mokyklos - perkūnkiemyje. Tuo labiau, kad vietos ten tikrai yra (pievos iš abiejų pusių) tik savivaldybės noro trūksta.

Vietos ten nėra. Todėl ir vykdomi sklypų paėmimai. Nežinau ko daugiau tikitės. Kad statys ne ant savo sklypo? Arba pažeisdami reglamentus statys parkui priskiriamoje teritorijoje?

[MedinisStrazdas]

Vietos ten nėra. Todėl ir vykdomi sklypų paėmimai. Nežinau ko daugiau tikitės. Kad statys ne ant savo sklypo? Arba pažeisdami reglamentus statys parkui priskiriamoje teritorijoje?

Na aš tikiuosi kad sklypo paėmimai (kurie beje 2 iš 3 net ne perkūnkiemyje) neturi trukti 5 metus. Vietos ten yra, reikia tik paimti sklypus, o pagrindo tam yra, kadangi dauguma jų yra apleisti ir vasarą net barščiai ten veisiasi (t.y. savininkams turėtų būti statomos baudos už nepriežiūrą). O apie parką tai čia jau spėjome užmiršti, kadangi tas pašilaičių parko projektas nejuda jau gerus 4 metus.

O jeigu mes čia jau fantaszuojame tai gal tada reikėjo vykdyti 2007 metais kurtą perkūnkiemio viziją o ne viską apleisti, duoti užstatyti privatininkams ir poto vartyti šlanga, kad ale privatūs sklypai. Patys prišiko patys tegu ir tvako, o kaip - čia jau jų problema.

[Sula]

O jeigu mes čia jau fantaszuojame tai gal tada reikėjo vykdyti 2007 metais kurtą perkūnkiemio viziją o ne viską apleisti, duoti užstatyti privatininkams ir poto vartyti šlanga, kad ale privatūs sklypai. Patys prišiko patys tegu ir tvako, o kaip - čia jau jų problema.

Gal iš viso reikėjo geriau apgalvoti restitucijos aktus 1992-1993 metais ir vėliau? O ne dalinti žemę perspektyvinėse teritorijose, išrinktiesiems asmenims. Kaip kad skandalingieji sklypai Vakarinio aplinkkelio trasoje, kurie privatizuoti, kai jau 99% buvo aišku, kad reikės išpirkti valstybės reikmėms.

[taccido]

Dabar stoties prieigose esančios VT stotelės yar išdėstytos trapecijos su 100-150 m ilgio kraštinėmisformos plote. Jei galutinis tikslas stotis, tai nieko tokio, bet jei norima persėsti, tai dieve padėk. Galėtų būti visos stotelės sutelktos centrinėje aikštės dalyje. Nors šiaip nėra lengva suprojektuoti VT mazgą nepaverčiant jo tvorų ir asfalto jūra. Kita vieta, kur verkiant reikia gero VT mazgo yra Pilaitės/Narbuto/Laisvės sankryža. Joks žmogus išlipęs iš autobuso neis 5 minučių per 3 šviesoforus, kad persėstų į kitą autobusą.

Kodėl nėra lengva suprojektuoti VT mazgą be tvorų? Kaip tik norėjau parodyti normalaus mazgo pavyzdį forumiečiams:





Kaip turi atrodyti transporto mazgas? Augsburgo pavyzdys

Bet Vilniuje ir šiaip Lietuvoje turbūt kaltas turbūt politinis sąmoningumas, nes nėra net tokios minties, kad būtų investuojama į transporto patogumą. Konkrečiai šitas Augsburgo pavyzdys buvo įgyvendinamas kaip dalis vieno didžiulio projekto, apėmusio penkias skirtingas vietas (viena iš jų - miesto stoties rekonstrukcija, kad tramvajus pravažiuotų tiesiai po traukinių peronais ir žmonės galėtų lengvai persėsti). Žodžiu, yra kažkokie užsibrėžti tikslai, sudėtiniai projektai, ilgalaikė strategija... O jeigu Vilniuj kas nors sutvarkys kokį vieną transporto mazgą, tai nesolidu jokiam politikui girtis. Atseit ką čia padarei, vieną stotelę?
Kitas dalykas, kad Lietuvoj bet koks miesto infrastruktūros atnaujinimas laikomas geru, nes naujai padarytas, nors pagal patogumą ar saugumą gali būti paskutinis Š. Tai gal ir gerai, kad dabar neatnaujina.
Ar girdėjote nors viename Lietuvos infrastruktūros/pastato projekte, kad būtų minima: sutrumpės persėdimo laikas? Bent jau aš negirdėjau. VT dar yra tokioj stadijoj, kad net nesvarstoma persėdimo galimybė.

O kaip pertvarkyti Laisvės-Narbuto mazgą? Pilaitės-Narbuto VT tunelį su stotele tiesiai po sankryža? Ar dar ką nors? Antakalnio žiedui (kur yra kavinė Trolina) gal tiktų kažkas panašaus kaip Augsburgo pavyzdyje.

[Al1]

Po pakeitimo, visai nepasigendu rodyklių Žvėryne, ties Žvėryno prieigom, nors jos čia įtrauktos į gražinimo sąraša. Ir taip užkištą Žvėryną piko metu, lentelių nuėmimas ilgainiui kiek sumažintų norinčius kimšti Žvėryno gatves ir greitesnę GV alternatyvą, dabar vėl viskas grįš atgal. Gaila, kad nugalėjo pataikavimas avtomobilistam..

Tokios priemonės avtomobilistų neatgrasins. Bet dėl spūsčių gatvėse kentės ir VT.

[PoDV]

Ar jūs rimtai galvojate kad automobilio turėjimas yra kazkoks "onoras"??? O kaip tada pvz šaldytuvas ar išmanusis telefonas? Kažkoks juokingas automobilio demonizavimas ir VT suabsoliutinimas. Viso ko esmė yra balansas, o ne krastutinumai. Yra situacijų kur VT yra racionaliau ir optimaliau (galbūt), bet gi yra ir situacijų kur VT tik skambus ir nepraktiski žodžiai.

Pastebiu žmonių (tiksliau - vaikinų, dar tiksliau - bachūrų) kurie atrodo, kad auto jiems yra gyvenimo alfa ir omega. Ant facebook'o coverio - auto, ant instagramo cover - auto, iš profilio pagalvotum, kad tik marichuana ir automobiliai yra visa gyvenimo prasmė. Paskui atrandu komentarų ar sutinku tokių požiūrių, kur rašo ar sako kad niekam nereikia nei VT, nei dviračių takų ir net šaligatvių nereikia, užtenka, kad gatvės būtų plačios ir neduobėtos (lygios kaip stiklas), kuriuose niekada nebūna raudono šviesoforo, visada turi pirmumą, niekada nebūna kamščių ir remontų. Skaičiau komentarų, kad Kaune per daug troleibusų ir autobusų, kada gi jie išnyks... arba dar vienas perliukas kam tas dviračių takas į Lapes, reikėjo kelią praplatinti.

Auto šiaip yra reikalingas, bet turi būti viskas subalansuota, ir pėsčiomis turi jauku būt nueit ir dviračiu nuvažiuot, ir automobilis prireikus gali būt naudojamas, pvz. kelionėms prie jūros ar pas gimines ar kokiems stambesniems kroviniams.

Sutinku su mintimu: "Viso ko esmė yra balansas". Aš ir turiu omeny, kad pas kai kuriuos žmones masiškai vystosi disbalansas link mašinos pusės.

[Al1]

Ne pas kai kuriuos žmonės, o valstybinė politika tą skatina ir didelė visuomenės dalius į tualetą be automobilio negali nueiti...
Ir niekas nieko nedemonizuoja, automobiliai išskiria didžiąją dalį oro teršalų šiuolaikiniuose miestuose ir ne tik.

Nenurašys tų Volvo autobusų dar. Kai kuriuos vienetus taip, bet ne masiškai visus.

[googleLT]

Šiaip tai senbuviams tik į naudą nauja statyba, dabar skundžiasi, kad vidinėse kvartalo gatvėse kamščiai, bet jie čia dėl tranzitinio srauto, pvz. persikelia iš pilaitės gyventojai, ir jiems nebereikia važiuoti į panoramą su auto ar į darbo vietą biure Saltoniškėse. Čia labiau pavydas nei racionalūs argumentai prieš. Taip pat atsiradus daugiau gyventojų automatiškai ir viešai infrastruktūrai poreikis atsirastų, darželiams, dviračių takams ir pan. bet kol dar stovi krūvos apleistų gamyklų, tol tie senieji gyventojai negaus ir atitinkamos viešos infrastruktūros.

Kamsčiai taip ar anaip bus, į ir taip tankų centrą visų niekada nesutalpinsi, o kai ofisai statomi tik centre tai vis vien bus daugiau nei pakankamai žmonių, kuriems juos pasiekti reikės iš labiau nutolusių gyvenamųjų rajonų. Gali užstatyti visą Žvėryną perkūnkiemio tipo tankumu ir pastatais, ir vis vien daug kam reikės pasiekti tuos ofisus automobiliu, žmonės pakeitę darbovietę neima ir nekeičia savo būsto, kaip senų kojinių. Nauja statyba nereiškia, jog visi darbuotojai ims ir ten apsigyvens, ne visi nori ir ne visi gali. Kad kamščius spręsti reikia labiau išsklaidyti darbovietes, sudaryti sąlygas, jog išvis į jį nereikėtų kasdien vykti, kurti darbo pasiūlą arčiau tos pačios Pilaitės, prie susisiekimo arterijų, kaip koks Amsterdamo zuidas. Miesto centras nėra guminis ir jei ir toliau tik jame plėtos paslaugas jis visada turės milžiniškus srautus iš priemiesčių ir bus sunkiai pasiekiamas, o ir pats taps užkištomis betono džiunglėmis, praras unikaluma ir bus mažiau malonus gyventi.

Kad tokiu tankumu rajona papildantys naujakuriai visada teikia naudą yra sunkiai tikėtina. Dažnai raminama, jog palaukit kol pastatys, pamatysit kaip pagerės gyvenimas, kai į jūsų kiemą įtalpintame daugiabutyje atsikrautys daug žmonių. Dažniausiai infrastruktūrą beveik nepasikeičia, o senbūviai gauna tik daugiau triukšmo ir mažaiu erdvės. Po tiek daug naujų butų tikėtina, jog darželių ir mokyklų jau dabar ten reikia, bet nėra aišku kur ir kada juos įtalpins, kai erdvės vis mažėja, o gyventojų sparčiai daugėja. Galų gale manau, jog tokio tankumo ir dydžio miestui centre, o ypač tokioje dalyje, kaip Žvėrynas, tikrai nereikia aukštesnių nei 2-5 aukštai, žaliomis erdvėmis praskiestų daugiabučių.

Tai dar labiau centrine miesto dalis Osle ir tai mažiau intensyvus užstatymas, ypač jei atsižvelgi koks erdvus vaizdas atsiveria į atvirą įlanką:

[Ginthus]

Man vis kila klausimas, ar ten vaikai per piesiniu konkursus piesia tuos projektus Vilniaus plano? Jei ten sedi tokie nekompetetingi projektuotojai, nu kam ... kodel...

Sėdi tokie pat vairuotojai, kuriems pagrindinis uždavinys yra daugiau juostų - geresnis pralaidumas. Atostogauja Turkijos pliaže ar slidinėjimo trasose ir nesuka sau galvos, kaip ten kas su zero vision ar darnaus judumo praktikomis.