Darnus judumas. Viešasis transportas ir dviračiai ar nuosavas automobilis

[rmss]

Tai čia viešojo transporto privalumai?
Prie privalumų dar reikia pridėti planktono atmainą, kuri mėgsta važinėtis su kavos puodukais

Nelabai supratau klausimo, bet čia tikrai kaip neigiamą dalyką pateikiu, in case you wondered. Tik čia ne paties viešojo transporto, o žmonių kultūros, nesusivokimo aplinkoje ir t.t. problemos.

[SoulMulticast]

na jau tik nepasakokite. Viena tai vaziuoti i darba is darbo piko metu kai nemazai zmoniu ir keleiviai tai studentai moksleiviai ir darbo liaudis. Tenka ir paciam kartais pravaziuoti ir ne visada lieka geras ispudis. Smirdantys asmenys gal ir nedaznai pasitaiko, bet uztat neretai buna kad tas kas turejo atvaziuoti, neatvaziuoja ir stovi lauki kaip durnius dvigubai ilgiau. Viena tai Londone palaukti metro 7 minuciu vietoj 3, kita tai VIlniuje troleibuso 30 minuciu vietoj 15.

[themanual]

as tai nesuprantu pagal kokius desnius jis uzsipildo. Buna piko metu ir tuscias ir sausakimsa. Itariu del kamsciu, ivykiu ir grafiku nesilaikymo.

Iš studijų laikų pamenu, kad žmonės visiškai nebūdavo linkę palaukti kito autobuso, jeigu atvažiavęs būdavo pilnas. Visiems reikėdavo įsigrūsti bet kokia kaina kiekvienoje stotelėje. Po sausakimšo autobuso dažniausiai gana greit (nes mažiau praleisdavo laiko stotelėse įlaipinant keleivius) atvažiuodavo pustuštis netgi karščiausio piko metu.

[Romas]

Viešasis transportas turi ir gerų dalykų .
Tačiau nereikėtų talibaniškai visur brukti tik viešojo transporto, ribojant pasirinkimą naudotis savo transportu kai to reikia (o taip būna 99% atvejų).

[Sula]

Vaikai, studentai ir ofiso planktonai su savo kuprinėm, kurių nesugeba nusiimti įlipę į transportą yra žymiai didesnė viešojo transporto problema nei bomžai.

Nemanau, Man jie visai netrukdo. VT važiuoju retai, bet porą kartų vos neapsivėmiau, tikrai ne dėl studentų.... O bendrai VT daugmaž kokybiškas dabar.

Mano atveju skirti kasdienei kelionei VT 2.5-3 val. gyvenimo per dieną yra prabanga. Nebent sugedo automobilis ar pan.
Be to, auto dažnai reikalingas darbe. Ką tokiu atveju daryti?

[Creatium]

Viešasis transportas turi ir gerų dalykų .
Tačiau nereikėtų talibaniškai visur brukti tik viešojo transporto, ribojant pasirinkimą naudotis savo transportu kai to reikia (o taip būna 99% atvejų).

"Kai to reikia" yra nieko nereiškianti frazė. Visiškai nulinė.

Niekas pasirinkimo neriboja ir neplanuoja ribot. Susimokėsit už daromą taršą, už parkavimo vietą - ir pirmyn, naudokitės.

[Dovydas]

Aš manau, kad savivaldybės judumo plane numatyti teisingi tikslai ir teisingos priemonės.
Radikalios priemonės kažin ar suveiktų, tik supriešintų visuomenę. Geriau mažais žingsniais bet nepaliaujamai eiti link tikslo. Miestiečių įpročiai nepasikeis per vieną naktį.

• Plėsti dviračių takų tinklą
• Griežinti automobilių parkavimo kontrolę
• Įrengti daugiau A juotų

Šitas planas 2016 metų. Dalis punktų jau pradėta įgyvendinti.

[Creatium]

Mano atveju skirti kasdienei kelionei VT 2.5-3 val. gyvenimo per dieną yra prabanga. Nebent sugedo automobilis ar pan.
Be to, auto dažnai reikalingas darbe. Ką tokiu atveju daryti?

Važiuok automobiliu. Kitas klausimas yra kiek tokių žmonių kaip tu. Tai yra pagrindinis girdimas argumentas: "kaip kitaip išvežiot 9 vaikus po mokyklas ir visą dieną darbe po miestą važinėt?". Ir tokius argumentus pateikia 99% diskusijų dalyvių. Susidaro įspūdis, kad visi pusė milijono žmonių dirba kokioje logistikoje, kur stabiliai kiaurą parą važinėja po miestą. Bet realybė yra kitokia ir tą parodo piko metas. Turbūt daugiau nei pusė žmonių gali laisvai važiuoti viešuoju ir nepajus jokio skirtumo. Kiti, kuriems tikrai reikia vežiot vaikus po visą Vilnių tą gali ir toliau daryt.

[Sula]

Gal tai ir egoistiška, bet mano vaikai į mokyklą važinėdavo VT...
Antras dalykas, gal reiktų atskirti važiavimą miesto cetru ar tankiau apgyvendintais maršrutais? Ko gero geras trečdalis miesto ir apylinkių gyventojų ten net neužsuka savaitėmis.
Pvz.:Liepkalnio Maxima yra viena labiausiai apkrautų Vilniaus pardotuvių, nors iš esmės - visiška skylė, prie pat Vilniaus ribos.

[themanual]

Važiuok automobiliu. Kitas klausimas yra kiek tokių žmonių kaip tu. Tai yra pagrindinis girdimas argumentas: "kaip kitaip išvežiot 9 vaikus po mokyklas ir visą dieną darbe po miestą važinėt?". Ir tokius argumentus pateikia 99% diskusijų dalyvių. Susidaro įspūdis, kad visi pusė milijono žmonių dirba kokioje logistikoje, kur stabiliai kiaurą parą važinėja po miestą. Bet realybė yra kitokia ir tą parodo piko metas. Turbūt daugiau nei pusė žmonių gali laisvai važiuoti viešuoju ir nepajus jokio skirtumo. Kiti, kuriems tikrai reikia vežiot vaikus po visą Vilnių tą gali ir toliau daryt.

Būtent, aš pats automobiliu važinėju, bet visiškai nesuprantu verkšlenimų, niekas juk per prievartą nevarys į VT. Juk imamas tikslas mažinti kelionių automobiliais procentą, o kadangi kelionių daugės, tai tikėtina jog automobilių nemažės net ir įgyvendinus optimistiškiausius planus. Yra daug žmonių kuriems nėra skirtumo ar automobilis ar VT arba jis labai mažas ir važinėja automobiliu tiesiog dėl įpratimo. Tokius asmenis pirmiausia ir reikia paskatinti (o ne priversti) naudotis VT.
Lietuviams olandai kurie išvežioja vaikus po mokyklas su dviračiais išvis turbūt kaip ateiviai Nesakau, kad lietuviams reiktų taip daryti (tikrai ne, su mūsų takais ir kultūra būtų labai pavojinga), čia tiesiog pvz apie sustabarėjusį mąstymą.

[themanual]

Pasižiūrėjau dar skaičius kokius pavyko rasti internete apie VT naudojimą Vilniuje:
2017 m. kelionių srautas per dieną buvo 514 tūkst., o 2018 m. – 544 tūkst.

Gal kas žino ar yra jau preliminarūs skaičiai už 2019 metus? Norėtųsi pažiūrėti ar (klausimas turbūt kiek) padidėjo šie skaičiai.

[Zefyras]

Gal tai ir egoistiška, bet mano vaikai į mokyklą važinėdavo VT...
Antras dalykas, gal reiktų atskirti važiavimą miesto cetru ar tankiau apgyvendintais maršrutais? Ko gero geras trečdalis miesto ir apylinkių gyventojų ten net neužsuka savaitėmis.
Pvz.:Liepkalnio Maxima yra viena labiausiai apkrautų Vilniaus pardotuvių, nors iš esmės - visiška skylė, prie pat Vilniaus ribos.

Parduotuvės miesto pakrašty yra didelio automobilizmo išdava, kuomet prekybos centrai gali statytis parduotuves patogiose vietose toliau nuo miesto centro už mažesnę kainą, nes dauguma kelionių mieste vyksta automobiliu, o ne viešuoju transportu. Todėl į kai kurias parduotuves neįmanoma laiko atžvilgiu adekvačiai atvykti viešuoju transportu, o prekyba miesto centre (nebūtinai Senamiestyje) negali konkuruoti dėl brangesnių nuomos kainų, sunkesnio pasiekiamumo automobiliu, dėl ko yra labai sunku atgręžti visą miesto judėjimą, grįsta automobiliu.

[Zefyras]

Taip pat mane nuoširdžiai stebina, kodėl, kalbant apie Vilnių, viešojo transporto nėra kai kuriose pagrindinėse miesto arterijose? Pavyzdžiui, kelionė iš Baltupių ar Ozo kvartalo į NMC (Saltoniškes, Žalgirio g., Pedagoginio žiedą) dabartiniais VT maršrutais yra neadekvačiai ilga (20-30 min.) palyginus su kelione automobiliu (5-10 min.). Kodėl Geležinio Vilko gatvėje nėra jokio maršruto, kuris atvežtų žmones iš šiaurės vakarinės miesto dalies (Baltupiai, Santariškės, Žirmūnai) ir užmiesčio (Balsiai, Riešė) tiesiai ten kur atsiranda daugiausiai ofisų?
Kiti pavyzdžiai galėtų būti neadekvatus susisiekimas su Oro uostu (iš didžiosios miesto dalies tik per miesto centrą, nors iš daugelio rajonų automobiliu atvykstama visai kitais keliais.

[mantasm]

Parduotuvės miesto pakrašty yra didelio automobilizmo išdava, kuomet prekybos centrai gali statytis parduotuves patogiose vietose toliau nuo miesto centro už mažesnę kainą, nes dauguma kelionių mieste vyksta automobiliu, o ne viešuoju transportu. Todėl į kai kurias parduotuves neįmanoma laiko atžvilgiu adekvačiai atvykti viešuoju transportu, o prekyba miesto centre (nebūtinai Senamiestyje) negali konkuruoti dėl brangesnių nuomos kainų, sunkesnio pasiekiamumo automobiliu, dėl ko yra labai sunku atgręžti visą miesto judėjimą, grįsta automobiliu.

Į Liepkalnio Maksimą tikrai važiuoja ne iš miesto apsipirkinėti

[Romas]

Aš manau, kad savivaldybės judumo plane numatyti teisingi tikslai ir teisingos priemonės.
Šitas planas 2016 metų. Dalis punktų jau pradėta įgyvendinti.

Ten vizijos. Įdomu kaip su faktais.


Kiti duomenys rodo, kad yra kitokie procentai
Dvi 15min.lt apklausos. Gal nelabai reprezentatyvi, bet ekonomiškai aktyvus gyventojų segmentas akivaizdžiai daugiau naudojasi automobiliais.
Ir ne laisvalaikiui, o važiavimui į darbą


2010.05

https://www.15min.lt/apklausos/kaip-...te-i-darba/842


2018.04

https://www.15min.lt/apklausos/kaip-...i-istaiga/7890

[Riedis]

2018-2019m. sandūros duomenys iš 1000 respondentų (iš kurių 45% praeitamet bent kartą naudojosi dviračiu)



Apklausą atliko ir reikiamą imtį užtikrino UAB „Norstat LT“. Užtikrinta ne didesnė nei 3 proc. paklaida.

--

Gaila sudėtinga patikrinti, bet turiu įtarimų, kad rytinės spūstys smarkiai sumažėtų, jei taip intensyviai nevyktų šeimos/draugų pavežėjimas iki ugdymo įstaigų. Iš pirmo žvilgsnio atrodo paprastas netiesioginis sprendimas - pradėti pamokas (pvz. nuo 5 klasės) nuo 9-10h, bet turbūt kiltų didžiulė pasipiktinimo banga tiems, kam sudėtinga iki vietos nusigauti. Ar tiems, kas neugdo vaikų savarankiškumo.

[sankauskas]

Kiti duomenys rodo, kad yra kitokie procentai
Dvi 15min.lt apklausos. Gal nelabai reprezentatyvi, bet ekonomiškai aktyvus gyventojų segmentas akivaizdžiai daugiau naudojasi automobiliais.
Ir ne laisvalaikiui, o važiavimui į darbą

Tai žinoma kad naudojasi automobiliu. Nes taip šiuo metu patogiau Lietuvoje, kuri sėkmingai kartoja visas vakarų pasaulio automobilizacijos klaidas. O to patogumo kaina - didžiuliai tiesioginiai (infrastruktūra) ir netiesioginiai (tarša, avarijos, triukšmas) kaštai.

Vienas km automobiliu turi daugiau 6 kartus aukštesnius social and individual costs nei kelionė dviračiu sako Europos Komisijos tyrimas.

[Dovydas]

Gaila sudėtinga patikrinti, bet turiu įtarimų, kad rytinės spūstys smarkiai sumažėtų, jei taip intensyviai nevyktų šeimos/draugų pavežėjimas iki ugdymo įstaigų.

Šitą teiginį 100% patvirtina kamščių nebuvimas moksleivių atostogų metu.

2019-2020 statoma ir bus užbaigta:
- katalikiškas darželis ir mokykla Pašilaičiuose
- Balsių progimnazijos antras korpusas
- nauja mokykla Pilaitėje
- Gabijos gimnazijos antras korpusas Pašilaičiuose

Per visas mokyklas gal apie 3000 vietų. Nemažai daliai vaikus vežiuojusių tėvų nebeliks priežasčių nepersėsti į autobusą, ant dviračio ar paspirtuko.
Tiems, kurie automobilio negali atsisakyti jokiu būdu, gyvenimas turėtų šiek tiek palengvėti.

[Sula]

Parduotuvės miesto pakrašty yra didelio automobilizmo išdava, kuomet prekybos centrai gali statytis parduotuves patogiose vietose toliau nuo miesto centro už mažesnę kainą, nes dauguma kelionių mieste vyksta automobiliu, o ne viešuoju transportu. Todėl į kai kurias parduotuves neįmanoma laiko atžvilgiu adekvačiai atvykti viešuoju transportu, o prekyba miesto centre (nebūtinai Senamiestyje) negali konkuruoti dėl brangesnių nuomos kainų, sunkesnio pasiekiamumo automobiliu, dėl ko yra labai sunku atgręžti visą miesto judėjimą, grįsta automobiliu.

Atvirkščiai Vilniuje. Tai ydingos miesto plėtros rezultatas. Visi pagrindiniai ir gigantiški prekybos centrai ir yra beveik centre! Tik pastaraisiais metais tendencija šiek tiek keičiaisi.

Bet aš tik norėjau pasakyti, kad tokio išskydusio miesto atveju nebūtina kaliones vykdyti per miesto centrą ar labiausiai apkrautas magistrales. Tačiau daugeliu atveju tiesiog nėra kitokių variantų.

[senasnamas]

Atvirkščiai Vilniuje. Tai ydingos miesto plėtros rezultatas. Visi pagrindiniai ir gigantiški prekybos centrai ir yra beveik centre! Tik pastaraisiais metais tendencija šiek tiek keičiaisi.

Būtent. Verslas gauna tą sklypą, kurio tik užsimano. Apie kažkokią miesto planavimo strategiją tuo klausimu neteko girdėti. Atrodytų, va, prekybos centras miesto centre, galima patogiai pasiekti viešuoju transportu. Bet eismo situacija šalia prekybos centrų rodo, kad nesvarbu, kur tas prekybos centras stovi, vis tiek vykstama automobiliu ir aplinkinės gatvės būna užkimštos. Įdomu, kaip atrodys Gerosios vilties žiedas ir Geležinio v. gatvė išdygus Akropoliui. Ten ir taip sunku pravažiuoti.