Darnus judumas. Viešasis transportas ir dviračiai ar nuosavas automobilis

[Al1]

Mieste praktiškai visur sudėtingos, nes tinklai yra gatvėse ir gatvių darbų dalis sudaro pagrindinę išlaidų dalį. Todėl visiškai nesvarbu, ar namas prie gatvės, ar už 50 metrų nuo jos. Kaina dar labiau išauga, jei tinklai eina priešingoje gatvės pusėje, nei stovi namas. Dar išauga, jei namas be rūsio ir reikia įrengti apskaitos mazgą arba statant priestatą, arba mazgą įrengiant šulinyje. Dažniausiai daroma šulinyje, nes statyti bet kokį priestatą - tai nauja statybų epopėja su leidimais ir kitu biurokratizmu ir t.t. Dar kita bėda - jei namas dviejų aukštų, o apatiniai debilai kaimynai neleidžia pravesti vamzdyno per savo butą. Vandens vamzdyną tai dar galima kažkaip pravesti per laiptinę, bet su kanalizacija dėl nuolydžio ir namo išplanavimo ne visada tą galima lengvai padaryti. Bet čia jau kita kalba.

[Sula]

Pabandykite per svetimus sklypus (ypač jei įrengti) nutiesti, jei ir leis - paskutines kelnes numaus.
Jei tuo užsiimtų savivaldybė centralizuotai planuojant tinklų plėtrą, būtų žymiai paprasčiau.

[Al1]

Teisingas pastebėjimas. Jei sklypas priklauso valstybei ar savivaldybei, problemų nėra. Bet jei priklauso privačiam savininkui, tai labai problematiška. Dar vienas niuansas. Tarybiniais laikais leisdavo prisijungimus nuo kitų objektų, kas labai atpigindavo pajungimo išlaidas. Tokia praktika buvo ir kurį laiką nepriklausomybės pradžioje. Dabar galima jungtis tik prie tiesiai prie magistralinių tinklų. Tarkim, namas yra kiek toliau nuo gatves. Tarp gatvės ir namo yra kitas namas su vandentiekiu ir kanalizacija, į kurį ateina pakankamo diametro vamzdynai. Prie jų jungtis negalima. O gamtines dujas tokiu būdu galima pasijungti. Iš viso "Lietuvos dujos" gyventojus pajungia labai lengvatinėmis ir palankiomis sąlygomis. Viską sutvarko. Aišku, ne už dyką, bet pačiam pigiau nelaba išeis tvarkyti dokumentus ir organizuoti darbus. Ir kaina juokinga - 1000-1500 eurų už viską iki apskaitos prietaiso. Jis atskirai kaip ir vamzdžio įvedimas į pastatą iki katilinės ar virtuvės.

[spekas]

Pabandykite per svetimus sklypus (ypač jei įrengti) nutiesti, jei ir leis - paskutines kelnes numaus.
Jei tuo užsiimtų savivaldybė centralizuotai planuojant tinklų plėtrą, būtų žymiai paprasčiau.

Yra betranšėjai kasimo būdai, kur pvz robotas po žeme pratempia vamzdyną. Robotą gali valdyt kaip nori - kur nukreipsi ten ir keliaus. Ar naudojant tokį būdą neužtektų tik nedraugiškam kaimynui pamojuoti?

[vėkas]

Yra betranšėjai kasimo būdai, kur pvz robotas po žeme pratempia vamzdyną. Robotą gali valdyt kaip nori - kur nukreipsi ten ir keliaus. Ar naudojant tokį būdą neužtektų tik nedraugiškam kaimynui pamojuoti?

Neužtektų - servitutas (teisė tiesti per sklypą sutartoje vietoje) komunikacijoms vis vien būtinas ir be savininko sutikimo jis negalimas.

[Sula]

Tai šitus klausimus gi galima išspręsti. Bet tam irgi reikia turėti...

Nemanau, jūs suabsoliutinate to... stebuklingas galias.

Čia trūksta strateginio planavimo (t.y. smegenų). Naujame BP, matau, parkavimo klausimas iš esmės nesprendžiamas. Tiesiog nuspręsta, kad savaime sumažės kelionių automobiliais, net nedatalizuojant. O uždraus judėjimą tik VD varomo transporto. Ko gero, kai jo savaime beveik neliks

[Gladiator]

Miestas turi būti patogus pėstiesiems ir dviratininkams pirmiausia, po to važiuojantiems VT ir paskutinėje vietoje nuosavu automobiliu. Tu čia jau nieko naujo nepribursi. Filosofija, kuri sėkmingai įgyvendinta ne viename vakarinės Europos mieste ir naudojama jau dešimtmečius.

Naujame rengiamame Vilniaus BP yra numatyti kardinalūs pokyčiai srautų pasiskirstyme tarp automobilių/VT/pėsčiųjų/dviratininkų. Tikslai kardinalūs ir rimti. Kol kas jų niekaip nėra siekiama, nors galimybės tą daryti yra. Tai tik ir verti tie tikslai tuomet...

BP priimtas valdininkams nepasitarus su visuomene ir jai nepatvirtinus (kaip ir kitų įstatymų - ne Šveicarija dėja) tai manau 99% vilniečių net nežino nieko apie jokį BP ir jo neįtakoja niekaip - reiškias ne jų valia ir ne jiems jis priimamas. O šiaip vakarinė Europa jau seniai pasauliui ne joks ne pavyzdys, nes paskutinius dešimtmečius tik stagnuoja, jei jau taip norima dairytis į tai ką daro pažangios šalys tai galima žiūrėti į Singapūrus ir JAV bet tikrai ne į pamažu degraduojančią taip vadinamą vakarų Europą.

[Creatium]

BP priimtas valdininkams nepasitarus su visuomene ir jai nepatvirtinus (kaip ir kitų įstatymų - ne Šveicarija dėja) tai manau 99% vilniečių net nežino nieko apie jokį BP ir jo neįtakoja niekaip - reiškias ne jų valia ir ne jiems jis priimamas. O šiaip vakarinė Europa jau seniai pasauliui ne joks ne pavyzdys, nes paskutinius dešimtmečius tik stagnuoja, jei jau taip norima dairytis į tai ką daro pažangios šalys tai galima žiūrėti į Singapūrus ir JAV bet tikrai ne į pamažu degraduojančią taip vadinamą vakarų Europą.

Jeigu tamsta siūlai remtis JAV, kaip pavyzdžiu transporto srautų skirstymui, tai daugiau komentarų neturiu...

Nors tamsta turbūt nežino, kad, pvz., Niujorke padaryta gana nemažai ribojant automobilių transporto judėjimą ir atveriant erdves pėstiesiems ir dviratininkams.

[Gladiator]

OT čia jau. Aš nešneku apie tam tikrą siaurą sritį, o apie v. Europą kaip pavyzdį aplamai, faktas tas kad JAV ekonomika auga, Europos nelabai. Galima aišku pabezdžionauti ir priimti kokį kvailą sprendimą kaipo uždrausti miestuose visus VDV (Europa deklaruoja kad tą padarys, visas likęs pasaulis ne), taigi kas iš to jei kaimynai to nepriims ir tavo ekonomika pralaimės jiems visais atžvilgiais. Ir dabar Europa dėl per didelio užbiurokratizavimo, didelių kainų ir mokesčių pralaimi JAV visais atžvilgiais, alternatyvios energetikos ir inovacijų klausimu taipogi nors jie jokių Paryžiaus susitarimų nesilaiko bei nesiruošia laikytis.

[SPX]

Galiu tik pasiūlyti dar kartą perskaityti ką parašiau. Automobiliams miestas turi būti patogus. Paskutinėje vietoje. Tai juk nereiškia, kad nereikia investuoti į kelius ir jų tinklo plėtimą. Reikia, ypač turint omenyje artėjančią autonominių automobilių revoliuciją.

Norint, kad centrinė miesto dalis būtų tik VT ir spec. transportui, na, ir dar kažkiek skirta nuosavam auto, aplink ją turi būti investuojama į patogų automobilių palikimą aikštelėse, atvykimą iki jų, o tai reiškia ir būtiną kažkokį gatvių tinklą.

[Sula]

Norint, kad centrinė miesto dalis būtų tik VT ir spec. transportui, na, ir dar kažkiek skirta nuosavam auto, aplink ją turi būti investuojama į patogų automobilių palikimą aikštelėse, atvykimą iki jų, o tai reiškia ir būtiną kažkokį gatvių tinklą.

Tai reikia investuoti ir į tą patį VT! Jis Vilniuje susitraukė beveik du kartus nuo to laiko, kai automobilių buvo tiek, kiek svajojama. Juolab miestas dar išsiplėtė, o piliečiai priprato prie šiokio tokio komforto ir nenori važiuoti kaip silkės statinėje kaip 1993 metais. Beveik absoliučiai jokių planų, išskyrus skambų New Rapid Transport pavadinima nesimato, o juk prie VT griaučių turėtų sietis visa būsima miesto struktūra. Planuojamas dviračių bumas kels sezoninių ar net trumpalaikių sunkumų VT dėl mūsų nepastovių orų ir išskydusios struktūros.

[SoulMulticast]

Butent, del tu dviraciu... na nevazines lietuvisiai masiskai dviraciais isskyrus kelis vasaros menesius. Ir ne vien del to kad nera dviraciu taku. Visi nori, kad butu taip kaip Amsterdame, bet taip nebus. Nereikia meluot, kad musu orai panasus. Gal ten ir lyja nemazai, bet rudeni ir ziema ir pavasari zymiai silciau. Net ner ka lygint. Paziurekit grafikus, pas juos vidutine temp sausi-vasari 5-6 laipsniai silumos, pas mus nuo -2 iki -8 salcio.

Antra - kadangi musu centras yra "duobeje", pavarges po darbo labai daznu atveju minsi namo i kalna. Amsterdamas yra is paziuros lygesnis.

Pasvajokim, kad dviraciu keliai bus daug maz sutvarkyti. Atsiranda sauleta diena - nemazai zmoniu perseda ant dviraciu. Tad ta diena VT mazeja keleiviu. Kita diena lyja, VT vel pilnas. Issibalansuoja VT keleiviu srautai, ko pasekoje jis tampa ne toks efektyvus, ypac vasara, kai jis ir taip nera tobulas. Ar taip negali but? Cia gal labiau klausimas kas perseda ant dviraciu, tie kas naudojasi VT ar automobilistai?

Geri dviraciu takai turi buti, kas be ko

[Griunvaldas]

Vilniaus darnaus judumo planas turėtų būti parengtas iki 2018 metų vidurio ir kainuos apie 430 tūkst. eurų.
Kaip DELFI sakė savivaldybės įmonės „Vilniaus planas“ Europos Sąjungos (ES) projektų specialistas Marius Berulis, plane bus parengti judumo mieste variantai iki 2030 metų. „Lietuvoje tokio pobūdžio dokumentai nėra įprasta praktika ir rengiami pirmą kartą“, – sakė jis. Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Transporto inžinerijos fakulteto Logistikos ir transporto vadybos katedros vedėjas Darius Bazaras sakė, kad labiau nerimauti reikėtų ne dėl to, kad ilgalaikės prognozės prašaus pro šalį, o dėl to, kad naujai į valdžią išrinkti politikai tiesiog netęs anksčiau pradėtų darbų.

https://www.delfi.lt/verslas/transpo....d?id=76013895

[Creatium]

<..>
Paksiaus partijos atstovai Vilniaus savivaldybėje savu laiku siūlė paleisti oro gondolų susisiekimą tarp Šeškinės kalvų ir centro

O visai nėra bloga idėja. Pvz., Barselonoje prie tokio keltuvo reikia laukti mažiausiai valandą sezono metu. Be abejo, turistų skaičius skirias, bet principas, kad tai būtų lankomas objektas išlieka. Praskristum virš gamtos paminklo, NMC ir pamatytum Senamiestį iš aukštai. O ir statybą galėtų bent dalinai finansuoti Akropolis.

[Fulgur]

O visai nėra bloga idėja. Pvz., Barselonoje prie tokio keltuvo reikia laukti mažiausiai valandą sezono metu. Be abejo, turistų skaičius skirias, bet principas, kad tai būtų lankomas objektas išlieka. Praskristum virš gamtos paminklo, NMC ir pamatytum Senamiestį iš aukštai. O ir statybą galėtų bent dalinai finansuoti Akropolis.

Susisiekimo ar turizmo?
Įpieš kainą Eur 5 ir ten bus Minsko gyventojai, atvežti į Akropolį, o ne Šeškinės skubantys į darbą.

[mr_miegas]

Medeline cable car naudojama kaip public transport (aisku turistam pramoga), o kaina ne ka skiriasi nuo metro. Tik ten miestas slenyje ir sukurtas del vargingu rajonu, todel labai populiari transporto priemone. Vilniuje manau butu tik turistiniais tikslais

[Mexas]

Susisiekimo ar turizmo?
Įpieš kainą Eur 5 ir ten bus Minsko gyventojai, atvežti į Akropolį, o ne Šeškinės skubantys į darbą.

Jei viena kabina vazines tai taip, bet yra dideliu kabinu ir tikrai daugiau nei 1 ar 2 reiktu pakabint.

[Fulgur]

Galim paklausti ar Druskininkų gyventojai keliauja kasdien į darbą su gondolom ar ne. Ir kiek moka už kelionę

[Mexas]

Galim paklausti ar Druskininkų gyventojai keliauja kasdien į darbą su gondolom ar ne. Ir kiek moka už kelionę

Druskininku i darba gali keliauti tik tie kas dirba snow arenoje.Ir nereiktu lygint Druskininku populiacijos su Vilniaus.

[tomtom]

Automobilizmo mažinimui reikėtų neplatinti gatvių ir bloginti padėti važinėjantiems automobiliu, tuo pačiu gerinti VT. Kito kelio nėra. Kuo daugiau gerų plačių gatvių, aplinkkelių, tuo daugiau automobilių ir tą praėjo pasaulis, kol suprato, kad reikia investuoti ne tik į asfaltą, bet ir į VT.

Aš irgi esu už automobilizmo mažinimą, pats šiais metais pradėjau į darbą važinėti dviračiu (ne visisškai žalias - elektrinis, bet mano maršruto reljefas būtų nepatogus paprastam), bet Vilniuje turime tokią situaciją, kad visi, kurie gali sau leisti automobilį ir turi noro vairuoti - jį jau turi. Gyventojų didėjimo bombos nebus.
Mieste yra nemažai blogai suprojektuotų sankryžų, taip pat nenutiestų gatvių, per siaurų gatvių, kur su palyginus nedidelėm išlaidom galima spręsti taršos problemas čia ir dabar be viso autobusų parko elektrifikavimo/tramvajaus linijos tiesimo, todėl manau, jog diskutuoti verta apie problemiškas vietas ir jų sprendimą.