Darnus judumas. Viešasis transportas ir dviračiai ar nuosavas automobilis

[John]

Kalbat iš savo teorinės perspektyvos. Aš kalbu iš 8+ metų kasdieninės praktikos.

[Pedigree]

Kai persikėliau gyventi į šiaurės miestą - dviratis tapo mano pagrindine transporto priemone. Centras palei upę 10 min, iki santorų 25 min, tiesa užknisa kalnas, nu bet nėra per didelė kliūtis. Al1 nu ir kas, kad autobusu kiek greičiau? Atsikelk šiek tiek anksčiau, dviračiu maloniau ir sveika. Klimatas ne kliūtis visiškai, vienintelis, kada blogai - kai lyja. Suomijoje pvz jie visą žiemą važinėja, profesorius iš Oulu pasakojo. Pats buvau, mačiau - visur vien dviračiai, dviračių takai. Vilniuje belekaip trūksta dviračių takų, jų reikia.

[RamasN]

Klausykit, nepirškit tik nuomonės, kad dviračiu "maloniau" ar pėsčiom irgi. Yra dalykai, kurie daugumai nemalonūs - tas pats oras, patogumas važiuojant mašina su stogu kitoks. Aš ir ilgiau kamštyje stovėdamas vistiek labiau mašiną rinkčiausi, nei dviratį. Man tai yra maloniau, jaukiau, daugiau daiktų galiu pasiimt ir lanksčiau su belenkokiais besikeičiančiais planais po darbo. Pas kiekvieną use case'ai skirtingi, ir atsiprašant ne kiekvienas malonumą patiria nuo dviračio sėdynės, kuri turi ir šalutinių poveikių

Objektyvios priežastis - gyventojų tankis, reljefas, klimatas. Subjektyvios, bet sunkiai judinamos - pasirinkimai, kas tau patogiau, maloniau, efektyviau įvairiom prasmėm.

Ir su VT vystymu, gal net dar kardinalesnių priemonių taikymu, kad tokie kaip aš, kuriems reikia nepriklausomybės, būtų priversti už tai susimokėt ar kt - žymiai daugiau galimybiu paįtakot, nei su papildomu procentu dviratininkų.

Galima svaigt rožinėm svajonėm arba žiūrėt į pragmatinę realybę ir imtis efektyvesnių priemonių.

[mantasm]

Kalbat iš savo teorinės perspektyvos. Aš kalbu iš 8+ metų kasdieninės praktikos.

Visada lengviausia nurašyt teorijai. Deja kalbu iš asmeninės ir aplinkinių patirties. Su dviračiu turbūt esu numynęs daugiau kilometražu nei su mašina nuvažiavęs. Bent jau važiavimo valandom tai tikrai.

[spirit]

Klausykit, nepirškit tik nuomonės, kad dviračiu "maloniau" ar pėsčiom irgi. Yra dalykai, kurie daugumai nemalonūs - tas pats oras, patogumas važiuojant mašina su stogu kitoks. Aš ir ilgiau kamštyje stovėdamas vistiek labiau mašiną rinkčiausi, nei dviratį. Man tai yra maloniau, jaukiau, daugiau daiktų galiu pasiimt ir lanksčiau su belenkokiais besikeičiančiais planais po darbo. Pas kiekvieną use case'ai skirtingi, ir atsiprašant ne kiekvienas malonumą patiria nuo dviračio sėdynės, kuri turi ir šalutinių poveikių

Tai niekas ir nesiginčija kad kelionė automobiliu yra patogesnė už dviračio sėdynę. Čia yra labiau diskutuojama apie tai, kiek yra laiko sugaištama važiuojant dviračiu, VT, ar nuosavu automobiliu. Aišku, ilgiau pavažinėjus dviračiu gali pradėt skaudėt vieną vietą, bet jei tamstai labiau patinka sėdėt savo automobilyje ir gaišt laiką kamščiuose tai tavo reikalas.

Vienas dalykas ko čia lygtais niekas nepaminėjo yra tai, kad dviratis yra dar ir sportas bei sveikata

[Al1]

Kalbat iš savo teorinės perspektyvos. Aš kalbu iš 8+ metų kasdieninės praktikos.

Aš irgi rašiau iš savo vaikystės ir studijų laikų patirties. Todėl nereikia pasakų. Net ir mažesniame mieste dviratis yra tik nišinė ir nedidelė nišinė transporto priemonė. Ir tinka ji daugiausiai jaunimui, kas aišku, nėra blogai. Jau geriau ant dviračio nei su supuvusiu BMW ar Golfu nuo 18-os.

Kas dėl 5 ar 10 proc., dviratininkų, tai irgi nerealūs skaičiai. Manau, kad realūs skaičiai yra 1-2 proc. Tai niekaip nekeičia susisiekimo problemų sprendimo, nes jos lieka. Dar kartą kartoju, kad ir kiek daug dviratininkų kai kuriuose Vakarų Europos miestuose, tai jie susisiekimo problemų sprendimui jokios įtakos nedaro. VT turi būti vystomas ir palaikomas, gatvių tinklas, srautų valdymas, ribojimas patekti į tam tikras teritorijas, priverčiant persėsti būtent į VT, ant dviračio ar eiti pėsčiomis, o ne pasakos apie važinėjančius iš vieno miesto gali į kitą tik dviračiais. Taip, yra ir tokių, bet jų nedaug ir jų įtaka gatvių nukrovimui yra nykstama.

[Al1]

Kai persikėliau gyventi į šiaurės miestą - dviratis tapo mano pagrindine transporto priemone. Centras palei upę 10 min, iki santorų 25 min, tiesa užknisa kalnas, nu bet nėra per didelė kliūtis. Al1 nu ir kas, kad autobusu kiek greičiau? Atsikelk šiek tiek anksčiau, dviračiu maloniau ir sveika. Klimatas ne kliūtis visiškai, vienintelis, kada blogai - kai lyja. Suomijoje pvz jie visą žiemą važinėja, profesorius iš Oulu pasakojo. Pats buvau, mačiau - visur vien dviračiai, dviračių takai. Vilniuje belekaip trūksta dviračių takų, jų reikia.

Oulu klimatas yra švelnesnis nei Lietuvoje, nors jis šiauriau, bet jūra daro savo. Lietuvoje į darbą nuvykus dvoksi visą dieną, nes nusiprausti yra galimybė gal tik 0,5 proc. įmonių. Be to prausimasis užima laiko apie pusvalandį (nes reikia dar ir pradžiūti). Dviračių palikti nėra kur.

Žodžiu, dviratis yra nišinė priemonė nišinei gyventojų grupei, daugiausiai jaunimui ir ribotą laiką metuose. Ir nereikia čia baksnoti į V. Europą ar net Skandinaviją, kur klimatas yra švelnesnis, o jei kas ir važinėja ištisus metus, tai tokių yra mažuma. Visiems kitiems jis tik kaip pramoginė priemonė, o ne normali susisiekimo priemonė.

[John]

Oulu klimatas yra švelnesnis nei Lietuvoje, nors jis šiauriau, bet jūra daro savo. Lietuvoje į darbą nuvykus dvoksi visą dieną, nes nusiprausti yra galimybė gal tik 0,5 proc. įmonių. Be to prausimasis užima laiko apie pusvalandį (nes reikia dar ir pradžiūti). Dviračių palikti nėra kur.

Žodžiu, dviratis yra nišinė priemonė nišinei gyventojų grupei, daugiausiai jaunimui ir ribotą laiką metuose. Ir nereikia čia baksnoti į V. Europą ar net Skandinaviją, kur klimatas yra švelnesnis, o jei kas ir važinėja ištisus metus, tai tokių yra mažuma. Visiems kitiems jis tik kaip pramoginė priemonė, o ne normali susisiekimo priemonė.

Čia tiesiog elementariai meluojate.

[Al1]

Vilniuje NĖRA net viešos pirties ar dušų, nepaisant to, kad apie 20 proc. žmonių neturi net vandentiekio namuose. O tu čia man, bandai aiškinti, kad Vilniuje didelėje dalyje darboviečių yra dušai... Normalūs tualetai net universitetuose prieš nepilną dešimtmetį ėmė rastis (iki tol po ketvirtį amžiaus ir daugiau neremontuoti buvo)... Taigi, matai, Vilnius - ne Londonas.

[spirit]

Vilniuje NĖRA net viešos pirties ar dušų, nepaisant to, kad apie 20 proc. žmonių neturi net vandentiekio namuose. O tu čia man, bandai aiškinti, kad Vilniuje didelėje dalyje darboviečių yra dušai... Normalūs tualetai net universitetuose prieš nepilną dešimtmetį ėmė rastis (iki tol po ketvirtį amžiaus ir daugiau neremontuoti buvo)... Taigi, matai, Vilnius - ne Londonas.

Kuom viešieji dušai ir pirtys bei vandentekis namuose yra susiję su dušais darbovietėse?

Kitas dalykas, iš kur tokios žinios kad apie 150tūkst. žmonių neturi vandentiekio?

[Al1]

Tokia statistika (neoficiali, bet iš patikimų šaltinių vandentiekyje) buvo prieš kelis metus. Dabar situacija kiek pasikeitė, nes buvo baigtas ES projektas ir prijungti kai kurie rajonai bei sodų bendrijos. Tačiau iš esmės problema išlieka, nes daug kur dar vandentiekio nėra ir čia rašau ne apie naujas statybas laukuose ar sodus, o apie Senamiestį, Nauamiestį, Šnipiškes, Naujininkus ir kitus rajonus, kur nors rajone vandentiekis yra, bet atskirose jo dalyse vandentiekio nėra ar jis neįvestas į namus. O įsivedimas kainuoja daug, žmonės ten gyvenantys dažniausiai neturi kelių dešimčių tūkstančių eurų įsivedimui atlikti. Taip, sumos daugeliu atvejų tokios, nes vamzdynai eina gatvėmis, ir todėl reikia samdyti firmas, patiems daryti negalima, o vien tik asfalto išardymas ir ir atstatymas kainuoja ne kapeikas...
Dabar ne tarybiniai laikai ir dušų, kurie buvo kiekvienoje gamykloje, nebeliko. Smulkios įmonės, nuomojančios patalpas ir t.t. tikrai neturi jokių dušų, kaip ir stambios įstaigos, įmonės. Todėl mažiau žiūrėkite amerikoniškus filmus, kur po darbo duše koks nors maniakas nužudo blondinę...

Grįžtant prie temos, dviračių takų plėtra yra nesavalaikis lėšų mėtymas, didžiausią efektą duotų VT gerinimas.

[Sula]

Kuom viešieji dušai ir pirtys bei vandentekis namuose yra susiję su dušais darbovietėse?

Kitas dalykas, iš kur tokios žinios kad apie 150tūkst. žmonių neturi vandentiekio?

Žiūrint ką laikyti vandentiekiu. Daugelis priemesčių, ar net miesto namų neturi centralizuoto tiekimo. Yra gręžiniai, šuliniai, kolonėlės. Panašiai ir dėl tualetų. Nors gal ir nėra įprastų "būdelių", bet nuotekos patenka į duobes ar talpas, kurios dažnai neapsaugo grunto nuo užterštumo. Be to didžiulė dalis miesto neturi normalios paviršinių (lietaus) nuotekų sistemos.

[spirit]

Žiūrint ką laikyti vandentiekiu. Daugelis priemesčių, ar net miesto namų neturi centralizuoto tiekimo. Yra gręžiniai, šuliniai, kolonėlės. Panašiai ir dėl tualetų. Nors gal ir nėra įprastų "būdelių", bet nuotekos patenka į duobes ar talpas, kurios dažnai neapsaugo grunto nuo užterštumo. Be to didžiulė dalis miesto neturi normalios paviršinių (lietaus) nuotekų sistemos.

Na taip, dauguma individualių namų neturi miesto vandentiekio. Tik šulinius. Tiesiog pagal tai kaip A|1 buvo parašęs tai aš pagalvojau kad tie 20% iš viso neturi vandens

[Fulgur]

Na taip, dauguma individualių namų neturi miesto vandentiekio. Tik šulinius. Tiesiog pagal tai kaip A|1 buvo parašęs tai aš pagalvojau kad tie 20% iš viso neturi vandens

Vilniaus vandenų“ Komunikacijos skyriaus vadovo Antano Bubnelio teigimu, bendrovė prižiūri 467 kolonėles, o kiekviena iš jų naudojasi maždaug penki klientai. Tačiau geriančių šį vandenį, juo besiprausiančių yra tikrai gerokai daugiau nei du su puse tūkstančio, kadangi vienas klientas – tai vienas butas, namas ar šeima, o kiek juose narių – sunku ir suskaičiuoti.

Skaitykite daugiau: https://www.15min.lt/naujiena/aktual...ebus-56-777278

Tai iš kolonėlių gyvena kokia 10 000 gyventojų.

Dabar šuliniai. Reiktų apsibrėžti kas tas šulinys.
Jei turimas omenyje "Vertikalus didelio skersmens betoniniais žiedais ar kitomis priemonėmis sutvirtintas kasinys, kurio gylis kelis kartus didesnis už skersmenį. Kasamas vandeniui ir kitiems skysčiams gauti." tai aš turėčiau abejonių, kad Vilniuje tokių daug. Taip, kolektyviniuose soduose pasitaiko, kas nori laistytis jei vandentiekis sunykęs. Bet gyvenamieji namai su šuliniais? Vilniaus pakraščiai yra ant kalvų. Tai kiek reikia kasti? Primenu, kad centre senieji medinukai turi minėtas kolonėles.

PS su kanalizacija, tai tragedija. Bet tai kita tema.

[Sula]

Tai iš kolonėlių gyvena kokia 10 000 gyventojų.

Dabar šuliniai. Reiktų apsibrėžti kas tas šulinys.
Jei turimas omenyje "Vertikalus didelio skersmens betoniniais žiedais ar kitomis priemonėmis sutvirtintas kasinys, kurio gylis kelis kartus didesnis už skersmenį. Kasamas vandeniui ir kitiems skysčiams gauti." tai aš turėčiau abejonių, kad Vilniuje tokių daug. Taip, kolektyviniuose soduose pasitaiko, kas nori laistytis jei vandentiekis sunykęs. Bet gyvenamieji namai su šuliniais? Vilniaus pakraščiai yra ant kalvų. Tai kiek reikia kasti? Primenu, kad centre senieji medinukai turi minėtas kolonėles.

PS su kanalizacija, tai tragedija. Bet tai kita tema.

"Šiuolaikinių" šulinių nesimato, nes žmonės įsistatę siurblius, hidroforus. Draugo uošvis išsikase tiesiog namo rusyje, Balsiuose
Už oro uosto miesto dalis yra buvusios pelkės, gruntinis vaduo labai aukštai. Kitur lyg ir vieta žema, bet reikia varyti virš 10 žiedų gylyn, kas jau yra neracionalu.

[Lettered]

Tai iš kolonėlių gyvena kokia 10 000 gyventojų.

Dabar šuliniai. Reiktų apsibrėžti kas tas šulinys.
Jei turimas omenyje "Vertikalus didelio skersmens betoniniais žiedais ar kitomis priemonėmis sutvirtintas kasinys, kurio gylis kelis kartus didesnis už skersmenį. Kasamas vandeniui ir kitiems skysčiams gauti." tai aš turėčiau abejonių, kad Vilniuje tokių daug. Taip, kolektyviniuose soduose pasitaiko, kas nori laistytis jei vandentiekis sunykęs. Bet gyvenamieji namai su šuliniais? Vilniaus pakraščiai yra ant kalvų. Tai kiek reikia kasti? Primenu, kad centre senieji medinukai turi minėtas kolonėles.

PS su kanalizacija, tai tragedija. Bet tai kita tema.

Taigi juk krūva pristatyta ir statoma namų visur laukuose aplink miestą, kur nėra jokių miesto vandentiekių ir nuotekų, tai kažką išsikasti turi.

[Fulgur]

Taigi juk krūva pristatyta ir statoma namų visur laukuose aplink miestą, kur nėra jokių miesto vandentiekių ir nuotekų, tai kažką išsikasti turi.

Jei pasidaro 5 kaimynai 100 m gręžinį, tai ne šulinys

[SPX]

/\ Tema gal nevisai apie tai, bet, kad žmonės vis dar kasasi šulinius - faktas. Tik gal netokius gilius, kaip seniau. Vis tik, ten kur reikia giliau darosi gręžinius. Turiu vieną pažįstamą, kuris dirba įmonėje užsiimančioje tokia veikla jau daug daug metų

[Al1]

Ten, kur naujos statybos, sodai, žmonės išsisprendžia problema vienu būdu - daro gręžinį ar kasą šulinį, kas šiais laikais jau gan reta, nebent vanduo negiliai. Šiaip Vilniuje 1 gruntinio vandens horizontas yra ir 1, ir 20, ir 40 metrų gyliuose. 2 horizontas - artezinis - 100 ir daugiau gylyje. Kaina gaunasi didelė ir sudaro kokį penktadalį nuosavo namo statybos išlaidų. Dar vienas niuansas - gręžinius mieste daug kur daryti draudžiama, nepaisant to, kad vandentiekis yra už kelių šimtų metrų ir jo atvedimas kainuoja brangiau nei gręžinys (jei jis negilus). Prie miesto vandentiekio prisijungti neprisijungus prie kanalizacijos 90 proc. atvejų draudžiama. Leidžiama tik tuo atveju, kai yra vandentiekis bet nėra kanalizacijos tinklų. Tačiau tokia situacija tik miesto pakraščiuose, mieste visur yra abeji tinklai. Tačiau vėlgi, jei, tarkim, vandentiekio ir kanalizacijos tinklai nuo namo už 50-100 metrų, tai prisijungimas kainuoja apie 20-30 tūkstančių eurų. Ir tai yra milžiniški pinigai eiliniams žmonėms. Bepigu statybų bendrovėms, kurios stato daugiabutį. Vamzdžių skersmuo šiuo atveju kainos beveik neįtakoja, nes pagrindą sudaro darbų kaina. Todėl daugybė žmonių gyvena Vilniuje be vandentiekio ir kanalizacijos, nors techniškai atsivesti ir įmanoma, bet labai brangu. Ir čia jau valstybė turėtų daryti kažkokias tai išvadas, kompensuoti prisijungimą ar jį dotuoti, kaip kad padarė su už ES lėšas išplėstais tinklais. Tačiau daugeliu atvejų jie padėjo tik naujakuriams, miesto pkaraščiuose, o daugybė žmonių, gyvenančių centrinėje miesto dalyje neturi galimybių naudotis vandentiekiu ir kanalizacija dešimtmečiais. Ir jei prie tarybų valdžios perspektyvos buvo, kad pagaliau prijungs prie vandentiekio ar iškeldins į naują butą su visais patogumais, tai dabar to nėra. Dr prieš kurį laiką, prieš gerą dešimtmetį buvo galima pigiai legaliai prisijungti prie vandentiekio nuo kolonėlės be kanalizacijos. Tai dabar tą daryti draudžiama, net jei vamzdžio pralaidumas pakankamas, nes vėlgi, būtina kanalizacija, o jos kaina sudaro daugiau nei pusę visų vandentiekio ir kanalaizacijos prisijungimo išlaidų.

[Sula]

Kiek girdėjau, gręžiniai ateityje gali būti ekologine problema .