Darnus judumas. Viešasis transportas ir dviračiai ar nuosavas automobilis

[Sula]

Norint pagerinti dviračių eismą, reikia verkiant sutvarkyti trūkstamas jungtis. Link Lazdynų ir Gariūnų tiltų - tragedija. Be to, dvirtakiai tiesiog ant fiziškai susidevėjusių šaligatvių, geriau negu nieko, bet gal jau laikas keisti?

[vėkas]

Šiais metais Bike to work day buvo geguzes 11 ir Strava zadejo padaryti panasu pagal visu tos dienos commuting activities. Zinoma tai bus tik vienos dienos, bet idomu pamatyti.

O kaip jie susirenka duomenis? Ypač jei deklaruojama ambicija surinkt "visų" duomenis.

[Marukas]

Važiavimas + dušas, + apdžiūvimas su persirengimu. Gausis ilgiau nei su VT. Žodžiu, reikia investuoti į tai, kas veikia, kuo galima naudotis ištisus metus, o ne kelis mėnesius. O pinigai, sukišti į kilometrus dviračių takų geriau pirmiausiai tegul būna sukišti į elementarų šaligatvių atnaujinimą, nes jie daug kur tragiški net ir centrinėje miesto dalyje.
VT Vilniuje nepralošia dviračiams, jei kelionė ilgesnė nei pora kilometrų. Taip, galima nuvažiuoti dviračiu ir greičiau ir ilgesnius atstumus, bet tuomet jau prasideda kitos problemos - sukaistama išprakaituojama ir lekiama, spaudžiama, pavojingai laviruojama, kas smarkiai padidina riziką susižeisti ar sužeisti kitus, sulaužyti dviratį ar apgadinti automobilį ir pan. Aišku, aš rašau apibendrintai. Visada galima surasti ir išimčių, kai dviratis tikrai geriau. Bet tai daugiau priklauso nuo individualaus žmogaus ir jo maršruto.

Na nepasakyčiau taip, kad VT visiškai nepralošia dviračiams. Aš beveik kasdien renkuosi važiuoti į darbą dviračiu. Važiuojant VT atstumas gaunasi 2,9 km kuriuos VT įveikia maždaug per 20 min. Plius reikėtų pridėti atstumą ir apie 10 minučių, kurias sugaištu eidamas iki ir nuo stotelės pėsčiomis. Važiuojant dviračiu renkuosi ilgesnį maršrutą per Vingio parką (nes reikia į Tauro kalną pakilti), kurio ilgis nuo namų iki darbo 4,7 km grubiai. Su dviračiu užtrunku apie 17 minučių. Būtų patogesni ir tankesni dviračių takai tai dar trumpiau užtrukti galima būtų. Pvz. dalimi Čiurlionio gatvės visiškai neįmanoma dviračiais važiuoti, tad tenka sukti į šalį bei važiuoti ir Savanorių prospektu.

[mantasm]

O kaip jie susirenka duomenis? Ypač jei deklaruojama ambicija surinkt "visų" duomenis.

Pagal tai, kas važiuodamas įsijungią jų programėlę arba po važiavimo įkelia duomenis. Po važiavimo yra pasirinkimas pažymėti ar tai buvo komutinimas ar treniruotė/varžybos/etc. Bent senesniais metais nefiltruodavo ir kepdavo heatmapą pagal visus tos dienos važiavimus. Kažkiek parodo kuriuos maršrutus mieste renkasi dviratininkai. Bet būtent kasdienio susisiekimo analizavimui - nedaug naudos.

[Sula]

Na nepasakyčiau taip, kad VT visiškai nepralošia dviračiams. Aš beveik kasdien renkuosi važiuoti į darbą dviračiu. Važiuojant VT atstumas gaunasi 2,9 km kuriuos VT įveikia maždaug per 20 min.

Tai čia galima ir pėsčiomis nueiti su malonumu per 30 min.

[Marukas]

Tai čia galima ir pėsčiomis nueiti su malonumu per 30 min.

Galima pėsčiomis, bet dviračiu smagiau

[Al1]

Na nepasakyčiau taip, kad VT visiškai nepralošia dviračiams. Aš beveik kasdien renkuosi važiuoti į darbą dviračiu. Važiuojant VT atstumas gaunasi 2,9 km kuriuos VT įveikia maždaug per 20 min. Plius reikėtų pridėti atstumą ir apie 10 minučių, kurias sugaištu eidamas iki ir nuo stotelės pėsčiomis. Važiuojant dviračiu renkuosi ilgesnį maršrutą per Vingio parką (nes reikia į Tauro kalną pakilti), kurio ilgis nuo namų iki darbo 4,7 km grubiai. Su dviračiu užtrunku apie 17 minučių. Būtų patogesni ir tankesni dviračių takai tai dar trumpiau užtrukti galima būtų. Pvz. dalimi Čiurlionio gatvės visiškai neįmanoma dviračiais važiuoti, tad tenka sukti į šalį bei važiuoti ir Savanorių prospektu.

Tai kai geras oras. O kai blogas? Žiemą (nuo spalio pab. iki balandžio vidurio, viduriniškai)? Ačiū, bet geriau pirmiausia investuoti į gerą VT, o paskui į dviračius. Beje, tokiu keliu buvo eita ir Vakaruose, kai galiausiai susivokė, kad su automobilizacija reikia baigti.

[John]

Tai kai geras oras. O kai blogas? Žiemą (nuo spalio pab. iki balandžio vidurio, viduriniškai)? Ačiū, bet geriau pirmiausia investuoti į gerą VT, o paskui į dviračius. Beje, tokiu keliu buvo eita ir Vakaruose, kai galiausiai susivokė, kad su automobilizacija reikia baigti.

Reikia naudotis orų prognozėmis, kurios šiais laikais gana tikslios ir leidžia matyti visos dienos situaciją kas valandą. Būtent taip ir darau. Aišku, klimato skirtumai daro savo, bet iš patirties Londone galiu pasakyti, kad važiavimui dviračiu tinka daugiau, nei 50% dienų metuose. Vilniuje klimatas panašus, išskyrus žiemos mėnesius (na ir gal iš dalies Lapkritis+Kovas). Tai tuos 5 mėnesius galima atmesti. Bet likusius 7 dviratis yra visiškai reali transporto priemonė Vilniuje.

Vėlgi, noriu priminti, kad kalbu iš 8+ metų kasdieninio commutinimo patirties dviračiu skirtingais maršrutais ir atstumais (8-20km į vieną pusę) mieste, kuris iš principo nėra ir negali būti draugiškas dviračiams. Tamsta, kaip matau, kalbate tik iš lempos.

[mantasm]

Bet didžiausios spūstys Vilniuje ir yra būtent tuos atmestinus mėnesius. Arba kai prastas oras. Pvz jei piko metu pila kaip iš kibiro.

O šiaip su normalia apranga ir technika galima pravažinėti į darbą praktiškai kiaurus metus. Ypač su vis švelnėjančiu klimatu. Tik klausimas kiek eilinis pilietis turėtų tam noro.. Dar pridėjus Vilniaus specifiką - reljefą ir mažą tankį - visuotinio dviratizmo kaip Kopenhagoje ar Amsterdame nelabai įsivaizduoju... Kita vertus, dviratinė infrastruktūra praverčia toli gražu ne tik važinėjimui į darbą. Ir kiekvienas entuziastas persodintas iš auto ant dviračio truputį sumažina kamščius.

[keleivis13]

Kaip nedidelis (~2.5km į darbo pusę) Vilniaus commutintojas, paskutinį "tarpsezonį" dviračiui daviau ilgiau pailsėti tik gruodį, sausį ir vasarį - ir tai, tik dėl to, kad pas mus vis dar problema su sniego/ledo valymu, o dviratis - ne kalnų. Savęs "užkietėjusiu" tikrai nelaikau, nes žinau tokių konkrečių pavyzdžių
Taigi, tuos mėnesius teko tikrinti mitus apie VT, ir jie pasitvirtino tik iš labaai mažos dalies (bomžas nutiko vos porąkart, per tuos 3mėn; autikai tikrai palūžę, bet tik šiek tiek daugiau nei pusė; kontrolieriai labai malonūs pasitaikė).
Dėl orų prognozių - puikus pastebėjimas.

[Al1]

Reikia naudotis orų prognozėmis, kurios šiais laikais gana tikslios ir leidžia matyti visos dienos situaciją kas valandą. Būtent taip ir darau. Aišku, klimato skirtumai daro savo, bet iš patirties Londone galiu pasakyti, kad važiavimui dviračiu tinka daugiau, nei 50% dienų metuose. Vilniuje klimatas panašus, išskyrus žiemos mėnesius (na ir gal iš dalies Lapkritis+Kovas). Tai tuos 5 mėnesius galima atmesti. Bet likusius 7 dviratis yra visiškai reali transporto priemonė Vilniuje.

Vėlgi, noriu priminti, kad kalbu iš 8+ metų kasdieninio commutinimo patirties dviračiu skirtingais maršrutais ir atstumais (8-20km į vieną pusę) mieste, kuris iš principo nėra ir negali būti draugiškas dviračiams. Tamsta, kaip matau, kalbate tik iš lempos.

Pakaks lyginti Londoną ar kokį Amsterdamą, kur žolė ištisus metus žaliuoja, su Vilniumi. Ir reljefas ne tas. Miestui visų pirma reikia gero VT, o dviratis - mėgėjams ir transporto problemų neišspręs niekaip, o 20 proc. automobilistų, persodintų į VT, transporto problemas išspręs gan ženkliai. Gi pasiekti 20 proc. dviratininkų neįmanoma. Kas dėl važiavimo kad ir 10 km į vieną pusę, tai jei kam tai tinka ir patinka, tegul važiuoja. Daugumai tai nei tinka, nei patinka. Ir smaukysimės taip toliau automobiliais spūstyse, priveisime mažai kam reikalingų, išskyrus pramoginius pasivažinėjimus dviračiu, takų. Ir kas iš to? Aš pats, kol gyvenau Alytuje ir jau studijuodamas Vilniuje, bet grįžęs į Alytų savaitgaliais, daug važinėjau dviračiu. Net ir esant sniegui. Ir tais laikais nei automobilių tiek buvo kiek dabar, nei Alytus yra labai jau kalvotas, nei aš koks nutukėlis, bet dviračiu nebuvo ne greičiau už autobusą, net važiuojant 2 km. Aš neskaitau laiko laukiant autobuso ir to, kad susisiekimas autobusais toli gražu nebuvo idealus, gan dažnai pasitaikydavo autobusų nusimuilinimai nuo reisų ir pan. Bet išėjus, atėjus į stotelė, 1-2 minutes palaukus bei atvykus autobusui pagal grafiką ir važiuojant juo, išeidavo greičiau nei dviračiu. Jau nekalbu apie važiavimą, tarkim, nuo kareivinių iki Putinų. Taip kad nereikia sekti pasakų apie dviračių panacėja Vilniuje. Visų pirma reikia orientuotis į tuos sprendimus infrastruktūroje, kurie duotų maksimalią naudą siekiant tikslo mažinti transporto srautus ir gerinti susisiekimą. Ir tą gali duoti tik gerai vystomas VT. Dviračiai - po to.

[John]

Pakaks lyginti Londoną ar kokį Amsterdamą, kur žolė ištisus metus žaliuoja, su Vilniumi. Ir reljefas ne tas. Miestui visų pirma reikia gero VT,

Niekas kitaip ir neteigia.

o dviratis - mėgėjams ir transporto problemų neišspręs niekaip, o 20 proc. automobilistų, persodintų į VT, transporto problemas išspręs gan ženkliai. Gi pasiekti 20 proc. dviratininkų neįmanoma.

Niekas ir nesiūlo 20% Vilniuje. 5% būtų gerai, o 10% išvis fantastika. Kol kas tas skaičius yra <1%

Ir šiaip sunku diskutuoti, kai kalba eina apie ratus, o Al1 rašo apie batus. Ir net paaiškinus, kad kalbama visgi apie ratus, toliau pasakoja apie batus

Vilniuje, bet grįžęs į Alytų savaitgaliais, daug važinėjau dviračiu. Net ir esant sniegui. Ir tais laikais nei automobilių tiek buvo kiek dabar, nei Alytus yra labai jau kalvotas, nei aš koks nutukėlis, bet dviračiu nebuvo ne greičiau už autobusą, net važiuojant 2 km. Aš neskaitau laiko laukiant autobuso ir to, kad susisiekimas autobusais toli gražu nebuvo idealus, gan dažnai pasitaikydavo autobusų nusimuilinimai nuo reisų ir pan. Bet išėjus, atėjus į stotelė, 1-2 minutes palaukus bei atvykus autobusui pagal grafiką ir važiuojant juo, išeidavo greičiau nei dviračiu. Jau nekalbu apie važiavimą, tarkim, nuo kareivinių iki Putinų. Taip kad nereikia sekti pasakų apie dviračių panacėja Vilniuje. Visų pirma reikia orientuotis į tuos sprendimus infrastruktūroje, kurie duotų maksimalią naudą siekiant tikslo mažinti transporto srautus ir gerinti susisiekimą. Ir tą gali duoti tik gerai vystomas VT. Dviračiai - po to.

Čia jau kalbate visiškai netiesą. Netgi visišką absurdą ir nesamones, jeigu atvirai. 2km dviračiu yra visada greičiau, nei autobusu. Be išimčių. Apskritai 2km yra tas atstumas, kurį praktiškiau eiti pėsčiam, nei VT. O turint omeny, kad autobuso reikia laukti ir taikytis prie grafiko, ir dar eiti iki/nuo stotelės, tai 2km atstumas realistiškai yra maždaug dvigubai ar net trigubai greitesnis važiuojant dviračiu. Taip kad baikit čia rašyti dezinformaciją.

[mantasm]

Prie VT dažniausiai galima prisiderinti ir važiuoja pakankamai dažnai. Stotelės irgi yra netoli. Ten kur VT retas ir stotelės toli - dažniausiai ir atstumas būna didesnis nei 2km...

O su dviračiu irgi nėra "išėjau ir važiuoju" dažniausiai kaip minimum yra nusinešimas laiptine arba išsitraukimas iš sandėliuko. Tas irgi prideda laiko palyginus su "išėjau -> VT". Teko girdėti, kad naujuose namuose lyg ir įrengia bendrus "dviračių kambarius" laiptinėja. Deja gyvai dar neteko žiūrėti kiek patogiai/saugiai padaryta.

Imant gryną važiavimą, dviratis laimi prieš VT ten kur daug stotelių ir nėra įkalnių. Kuo stotelės retesnės - nuo sunkiau pasivyti. Atmetus senamiestį, lenktyniavimas su VT būna jau ne "ramiai neprakaituojant" zonoje ir važiuojant su eismu (= išvengiant "nevažiuoti per perėją" ir kitų šaligatvinių dvirtakių įdomybių).

[John]

Kalbat iš savo teorinės perspektyvos. Aš kalbu iš 8+ metų kasdieninės praktikos.

[Pedigree]

Kai persikėliau gyventi į šiaurės miestą - dviratis tapo mano pagrindine transporto priemone. Centras palei upę 10 min, iki santorų 25 min, tiesa užknisa kalnas, nu bet nėra per didelė kliūtis. Al1 nu ir kas, kad autobusu kiek greičiau? Atsikelk šiek tiek anksčiau, dviračiu maloniau ir sveika. Klimatas ne kliūtis visiškai, vienintelis, kada blogai - kai lyja. Suomijoje pvz jie visą žiemą važinėja, profesorius iš Oulu pasakojo. Pats buvau, mačiau - visur vien dviračiai, dviračių takai. Vilniuje belekaip trūksta dviračių takų, jų reikia.

[RamasN]

Klausykit, nepirškit tik nuomonės, kad dviračiu "maloniau" ar pėsčiom irgi. Yra dalykai, kurie daugumai nemalonūs - tas pats oras, patogumas važiuojant mašina su stogu kitoks. Aš ir ilgiau kamštyje stovėdamas vistiek labiau mašiną rinkčiausi, nei dviratį. Man tai yra maloniau, jaukiau, daugiau daiktų galiu pasiimt ir lanksčiau su belenkokiais besikeičiančiais planais po darbo. Pas kiekvieną use case'ai skirtingi, ir atsiprašant ne kiekvienas malonumą patiria nuo dviračio sėdynės, kuri turi ir šalutinių poveikių

Objektyvios priežastis - gyventojų tankis, reljefas, klimatas. Subjektyvios, bet sunkiai judinamos - pasirinkimai, kas tau patogiau, maloniau, efektyviau įvairiom prasmėm.

Ir su VT vystymu, gal net dar kardinalesnių priemonių taikymu, kad tokie kaip aš, kuriems reikia nepriklausomybės, būtų priversti už tai susimokėt ar kt - žymiai daugiau galimybiu paįtakot, nei su papildomu procentu dviratininkų.

Galima svaigt rožinėm svajonėm arba žiūrėt į pragmatinę realybę ir imtis efektyvesnių priemonių.

[mantasm]

Kalbat iš savo teorinės perspektyvos. Aš kalbu iš 8+ metų kasdieninės praktikos.

Visada lengviausia nurašyt teorijai. Deja kalbu iš asmeninės ir aplinkinių patirties. Su dviračiu turbūt esu numynęs daugiau kilometražu nei su mašina nuvažiavęs. Bent jau važiavimo valandom tai tikrai.

[spirit]

Klausykit, nepirškit tik nuomonės, kad dviračiu "maloniau" ar pėsčiom irgi. Yra dalykai, kurie daugumai nemalonūs - tas pats oras, patogumas važiuojant mašina su stogu kitoks. Aš ir ilgiau kamštyje stovėdamas vistiek labiau mašiną rinkčiausi, nei dviratį. Man tai yra maloniau, jaukiau, daugiau daiktų galiu pasiimt ir lanksčiau su belenkokiais besikeičiančiais planais po darbo. Pas kiekvieną use case'ai skirtingi, ir atsiprašant ne kiekvienas malonumą patiria nuo dviračio sėdynės, kuri turi ir šalutinių poveikių

Tai niekas ir nesiginčija kad kelionė automobiliu yra patogesnė už dviračio sėdynę. Čia yra labiau diskutuojama apie tai, kiek yra laiko sugaištama važiuojant dviračiu, VT, ar nuosavu automobiliu. Aišku, ilgiau pavažinėjus dviračiu gali pradėt skaudėt vieną vietą, bet jei tamstai labiau patinka sėdėt savo automobilyje ir gaišt laiką kamščiuose tai tavo reikalas.

Vienas dalykas ko čia lygtais niekas nepaminėjo yra tai, kad dviratis yra dar ir sportas bei sveikata

[Al1]

Kalbat iš savo teorinės perspektyvos. Aš kalbu iš 8+ metų kasdieninės praktikos.

Aš irgi rašiau iš savo vaikystės ir studijų laikų patirties. Todėl nereikia pasakų. Net ir mažesniame mieste dviratis yra tik nišinė ir nedidelė nišinė transporto priemonė. Ir tinka ji daugiausiai jaunimui, kas aišku, nėra blogai. Jau geriau ant dviračio nei su supuvusiu BMW ar Golfu nuo 18-os.

Kas dėl 5 ar 10 proc., dviratininkų, tai irgi nerealūs skaičiai. Manau, kad realūs skaičiai yra 1-2 proc. Tai niekaip nekeičia susisiekimo problemų sprendimo, nes jos lieka. Dar kartą kartoju, kad ir kiek daug dviratininkų kai kuriuose Vakarų Europos miestuose, tai jie susisiekimo problemų sprendimui jokios įtakos nedaro. VT turi būti vystomas ir palaikomas, gatvių tinklas, srautų valdymas, ribojimas patekti į tam tikras teritorijas, priverčiant persėsti būtent į VT, ant dviračio ar eiti pėsčiomis, o ne pasakos apie važinėjančius iš vieno miesto gali į kitą tik dviračiais. Taip, yra ir tokių, bet jų nedaug ir jų įtaka gatvių nukrovimui yra nykstama.

[Al1]

Kai persikėliau gyventi į šiaurės miestą - dviratis tapo mano pagrindine transporto priemone. Centras palei upę 10 min, iki santorų 25 min, tiesa užknisa kalnas, nu bet nėra per didelė kliūtis. Al1 nu ir kas, kad autobusu kiek greičiau? Atsikelk šiek tiek anksčiau, dviračiu maloniau ir sveika. Klimatas ne kliūtis visiškai, vienintelis, kada blogai - kai lyja. Suomijoje pvz jie visą žiemą važinėja, profesorius iš Oulu pasakojo. Pats buvau, mačiau - visur vien dviračiai, dviračių takai. Vilniuje belekaip trūksta dviračių takų, jų reikia.

Oulu klimatas yra švelnesnis nei Lietuvoje, nors jis šiauriau, bet jūra daro savo. Lietuvoje į darbą nuvykus dvoksi visą dieną, nes nusiprausti yra galimybė gal tik 0,5 proc. įmonių. Be to prausimasis užima laiko apie pusvalandį (nes reikia dar ir pradžiūti). Dviračių palikti nėra kur.

Žodžiu, dviratis yra nišinė priemonė nišinei gyventojų grupei, daugiausiai jaunimui ir ribotą laiką metuose. Ir nereikia čia baksnoti į V. Europą ar net Skandinaviją, kur klimatas yra švelnesnis, o jei kas ir važinėja ištisus metus, tai tokių yra mažuma. Visiems kitiems jis tik kaip pramoginė priemonė, o ne normali susisiekimo priemonė.