Darnus judumas. Viešasis transportas ir dviračiai ar nuosavas automobilis

[Aleksio]

Lietuva- 536, Švedija- 473 automobiliai 100000 gyventojų. Ir čia lyginame su šalimi kurios gal kokie trys ketvirtadaliai teritorijos yra tokie atokūs, kad be mašinos ten nepajudėsi iš vietos.

O kokios yra B kategorijos automobilių metinės ridos Lietuvoje ir Švedijoje?

[Sula]

Kas gali pakomentuoti, kaip čia yra? .

Jei nebūtų savaiminės išregistracijos be TA ir TPVCA, tai Lietuvoje jau siektų 1000 auto/1000 gyv. ar net daugiau.

[gerietis]

(pėstysis pats iš savęs yra max mobilus ir multimodalus).

gudrūs žodžiai nepaneigia fakto kad pėstininkas ryšis tempti iš parduotuvės už kilometro tik tai kas būtiniausia.

[Eidvis]

Na, aš kaip tik šiais metais gyvenu per dvi šalis ir didesnę dalį laiko praleidžiu Švedijoje, kurioje praktiškai kiekvieną savaitę siunčiuos kažką ir iš Amazon, ir iš kitų parduotuvių, tad puikiai žinau kaip tai veikia.

Kad Švedijoje yra paštomatai, ar kad ten laiškus pristatinėja ne su autobusiukais - tai tas pats yra ir Lietuvoje. Visgi ko Švedijoje nėra, tai tokių 'išradimų':

Ir net jeigu kažkur labai giliai pasiknisus galbūt netgi pavyktų išknisti kokį nors analogą, tačiau esmės tai nekeičia. Esmė ta, kad niekas tokiais 'dviračių išradinėjimais' neužsiiminėja, nes tai paprasčiausiai ne logiška, tai sprendimas, kuris sukelia daug praktinių problemų. Ir neva tos visos problemos yra nesvarbu, nes svarbiausia čia yra kovoti su nelegaliu parkavimu. Jeigu nelegalus parkavimas yra esmė - tai yra dešimtis kartų pigesnis būdas jį spręsti. Mes gyvename XXI amžiuje ir laisvai galima pastatyti kameras, fiksuojančias parkavimo pažeidėjus.

Palyginimui kaip vystoma infrastruktūra galima paimti naujausią Stokholmo rajoną.

[Aleksio]

Jeigu nelegalus parkavimas yra esmė - tai yra dešimtis kartų pigesnis būdas jį spręsti. Mes gyvename XXI amžiuje ir laisvai galima pastatyti kameras, fiksuojančias parkavimo pažeidėjus.

Vilniuje parkavimo pažeidėjai kuo puikiausiai parkuojasi stebimoje teritorijoje (nebent kažkas parašys į tvarkaumiesta, bet ir ten pažeidimas porą savaičių kabo kaip "registruotas").

[themanual]

Palyginimui kaip vystoma infrastruktūra galima paimti naujausią Stokholmo rajoną.

Užstatymas gražus, bet ta Bobergsgatan, kuri turėtų būti Kernavės g. atitikmuo, panašesnė į dar nebaigtą tai nėra į ką žiūrėti.

Dabar per streetview rodo 31 metro pločio asfalto ir trinkelių lauką į kurį sutalpinta tik dviejų juostų gatvė su papildoma gatvele parkingui, nors pagrindinėje gatvėje greitis 30kmp, įrengtos nereguliuojamos perėjos, o dviračiai ties stotelėmis (jų nesimato, turbūt atsirado vėliau) juda bendrame sraute. Tai ar tikrai reikia tos papildomos juostos parkingui, jeigu tikslas turėtų būti ir taip pristabdyti eismą iki 30kmph?

Ir kai sakau "tik" dviejų juostų, turiu omeny ne tai kad reikėtų daugiau bet tai kad niekad nebūčiau patikėjęs, jog turint 31 metrą ir poreikį dviems juostoms galima vis tiek kažkaip pritrūkti vietos viskam kitam.

Per ją dabar dviračių juostos siauros, ties stotelėmis nutrūksta, šaligatviai siauri, kai kur ties seno pastato laiptais susiaurėja išvis iki metro ar pusės, tuo tarpu kitoje pusėje net du šaligatviai - ties gatve ir ties parkingo gatvele.

Noriu pamatyti foto kaip ta gatvė atrodo po renovacijos, nes jeigu čia galutinis vaizdas tai geriau tokių pavyzdžių nedėkit

[Fulgur]

Mes gyvename XXI amžiuje ir laisvai galima pastatyti kameras, fiksuojančias parkavimo pažeidėjus.

XXI a negalima bet ko bet kur filmuoti (iš teisinės, o ne techninės pusės)

[Lettered]

Kad Švedijoje yra paštomatai, ar kad ten laiškus pristatinėja ne su autobusiukais - tai tas pats yra ir Lietuvoje. Visgi ko Švedijoje nėra, tai tokių 'išradimų':


Ir net jeigu kažkur labai giliai pasiknisus galbūt netgi pavyktų išknisti kokį nors analogą, tačiau esmės tai nekeičia. Esmė ta, kad niekas tokiais 'dviračių išradinėjimais' neužsiiminėja, nes tai paprasčiausiai ne logiška, tai sprendimas, kuris sukelia daug praktinių problemų. Ir neva tos visos problemos yra nesvarbu, nes svarbiausia čia yra kovoti su nelegaliu parkavimu. Jeigu nelegalus parkavimas yra esmė - tai yra dešimtis kartų pigesnis būdas jį spręsti. Mes gyvename XXI amžiuje ir laisvai galima pastatyti kameras, fiksuojančias parkavimo pažeidėjus.

Palyginimui kaip vystoma infrastruktūra galima paimti naujausią Stokholmo rajoną.

Kopenhaga, ten daug tokių gatvių su žalia skiriamąja juosta:

[John]

O tai ką blogai daro Nyderlandai, kur tokių gatvių, kaip Kernavės, yra belenkiek ir belenkur? Gal reiktų jiems nusiųsti išaiškinimą, kaip reiktų viską daryti teisingai? Ar ne, Eidvi?

[Eidvis]

Kopenhaga, ten daug tokių gatvių su žalia skiriamąja juosta:

Čia gi keturių juostų gatvė ir ne miesto centro, o tranzitinė. Tai kaip lyginti kokią Geležinio Vilko gatvę su Gedimino prospektu.

O tai ką blogai daro Nyderlandai, kur tokių gatvių, kaip Kernavės, yra belenkiek ir belenkur? Gal reiktų jiems nusiųsti išaiškinimą, kaip reiktų viską daryti teisingai? Ar ne, Eidvi?

Pamėginau Amsterdame surasti tokią gatvę ir nepavyko. Radau, kur gatvė atskirta pėsčiųjų zona, panašiai kaip pas mus Vokiečių ir Šermukšnių gatvės, radau kur gatvė atskirta nes vidury eina tramvajai. Kad dviejų juostų gatvė būtų atskirta beprasme ir be funkcine zona kaip Kernavės gatvėj - tokios surasti nepavyko. Aš kaip ir minėjau - galbūt labai inirtingai googlinant kažkur ir pavyktų išgooglinti Kernavės gatvės analogą, bet nereikėtų apsimesti, kad 'tai yra belenkiek ir belenkur'. Jeigu ir pavyktų tokią surasti - tai būtų išimtis, o ne taisyklė. Ir tada savęs reikėtų paklausti - kodėl, jeigu Kernavės gatvės išradimas yra toks puikus, jo praktiškai niekas nenaudoja.

[MedinisStrazdas]

Žmonės nėra kvaili, jeigu jie gyvena kokiam Londone ar Paryžiuje - žinoma, kad jie ten automobilio neturės, nes tai yra tokie dideli miestai, kad metro ten yra geriausias ir ekonomiškiausias laiko prasme pasirinkimas. Bet jeigu gyvena kokioje Švedijoje - tai ten automobilių turi netgi daugiau, nei Lietuvoje ir kad ir kaip dviračių takai ten būtų išvystyti, visgi didžioji dalis žmonių ten naudojasi automobiliais. Ir čia nereikėtų manęs suprasti neteisingai - aš žinoma pasisakau už automobilizacijos mažinimą centre. Bet kai tu sakai 'o tai negi sunku taxi ten kažkur pavažiuoti už kelių šimtų metrų ir nusukus į kitą gatvę išleisti keleivį, kuris po to turės paeiti kelis šimtus metrų iki reikiamo taško' - tai per kurią vietą čia yra automobilizacijos mažinimas Vilniaus centre? Vietoj to, kad tas taxi tiesiog trumpam sustotų išleisti žmogų, jis turės važiuoti į kažkokias gretimas gatves už kelių šimtų, išleidus keleivį ten sukinėtis arba važiuoti ne jam artimiausiu maršrutu. Kas tai, jei ne automobilizacijos centre didinimas ar nusukus iš Kernavės gatvės į Daugėliškio tai jau skaitosi 'nebe centras'?

Sakai reikia padaryti tokias blogas sąlygas automobiliams kaip Londone ar Paryžiuje ir žmonės patys susiprotės?

Dėl automobilių skaičiaus esate neteisus. Eurostato duomenimis 1000 gyvnetojų Lietuvoje - 536 automobiliai, Švedijoje - 473. Šaltinis.

Realiai skirtumas labai mažas, dar įvertinus, kiek Lietuvoje registruota visokių fūrų, kuriuos vežioja krovinius toje pačioje Švedijoje, skirtumo realiai nėra. Plius Lietuvoje nėra automobilių mokesčio, tai realiai dar reikia atmesti keliolika procentų nevažinėjančių lavonų. Beje, Lietuvoje VT prastai išvystytas, Švedijoje ne tik tarp Stokholmo, bet ir kitų didesnių miestų priemiesčių kursuoja tankiai traukiniai, tai Lietuvoje net į Vilniaus priemiesčius kaip pvz. Nemenčinė, Vievis nėra jokio normalaus VT ir nei vienas miestas neturi bėginio VT. Sakyčiau, kad dar palyginus mažai automobilizuoti esam įvertinus visa tai.

Čia statistika tik kelevinių automobilių, fūros neskaičiuojamos ir skirtumas nėra mažas. Dėl lavonų tiesa, apie 2 metus jie gali išstovėti ir patekti į statistiką.

gudrūs žodžiai nepaneigia fakto kad pėstininkas ryšis tempti iš parduotuvės už kilometro tik tai kas būtiniausia.

O ar gali paneigti "faktą" kad jeigu tu tingi, tai galvoji kad ir visi kiti tingi?

[Lettered]

Čia gi keturių juostų gatvė ir ne miesto centro, o tranzitinė. Tai kaip lyginti kokią Geležinio Vilko gatvę su Gedimino prospektu.

Netiesa, čia nėra tranzitinė kaip GV ar net Žalgirio, čia vidinė kvartalo gatvė kaip Kernavės. Tranzitinės gatvės kaip GV Kopenhagoje atrodo taip:



Bet grįžtant prie to apie ką ėjo kalba, kad Kopenhagoje daug vidinių kvartalo gatvių su žalia skiriamąja juosta.

[Valiukas]

Dar truputį prie paštininkų Man rodos Vilniuje absoliuti dauguma paštininkų laiškus nešioja pėsti. Bent jau mano namą tikrai aptarnauja dėdulė, kuris kasiden žiemą vasarą su krepšiuku pėsčias vaikšto po aplinkinius namus ir nešioja laiškus. Kažkodėl esu įsitikinęs, kad visame Vilniuje laiškai išnešiojami būtent pėsčiomis, kuriuos paštininkas pasiima iš artimiausio pašto skyriaus.

[Kukumalu]

Dar truputį prie paštininkų Man rodos Vilniuje absoliuti dauguma paštininkų laiškus nešioja pėsti. Bent jau mano namą tikrai aptarnauja dėdulė, kuris kasiden žiemą vasarą su krepšiuku pėsčias vaikšto po aplinkinius namus ir nešioja laiškus. Kažkodėl esu įsitikinęs, kad visame Vilniuje laiškai išnešiojami būtent pėsčiomis, kuriuos paštininkas pasiima iš artimiausio pašto skyriaus.

Kaune tas pats. Kito logiškesnio būdo nelabai ir yra, nes kur tu su tuo dviračiu nuvažiuosi - atstumas tarp laiptinių ir gretimų namų yra toks kad greičiau ji nueisi nei užsineši ant dviračio, numinsi 10 metrų, ir tada nulipsi/pastatysi dviratį.
Plius kaip minėjau ankščiau - reik būt išprotėjusiu kad per lietų ar esant šalčiau nei +10 važiuoti dviračiu.

[Sula]

Kadaise dirbau paštininku, kuomet dar spaudos kiekiai būdavo įspūdingi. Tai būdavo prie namų dėžės, kur atveždavo pašto mašina ar pats išsivežiodavai. Vėliau pėsčiomis išmėtydavai po dėžutes. Nes fiziškai pakelti krepšį penktadienį-šeštadienį tegalėjai kokiems 20-30 daugiabučių.

[evil]

Kaune tas pats. Kito logiškesnio būdo nelabai ir yra, nes kur tu su tuo dviračiu nuvažiuosi - atstumas tarp laiptinių ir gretimų namų yra toks kad greičiau ji nueisi nei užsineši ant dviračio, numinsi 10 metrų, ir tada nulipsi/pastatysi dviratį.
Plius kaip minėjau ankščiau - reik būt išprotėjusiu kad per lietų ar esant šalčiau nei +10 važiuoti dviračiu.

Turbūt mano paštininkė išprotėjus, nes važinėja su dviračiu tam pačiam Kaune.

[Creatium]

Aš tai esu matęs, kaip dviračius vedasi, nes ant jų sukabintus maišus taip lengviau transportuoti.

[Fulgur]

– Vidutinis automobilis EU nuvažiuoja 10'000 - 15'000 km per metus.
– Dideli elektromobiliai, kaip Tesla Model X 90D, sunadoja 25-35 kWh/100km
– Imant intervalų viduriukus, vienas elektromobilis per metus sunadoja = 12500*30/100 = 3750 kWh = 3,75 MWh
– Ignalinos atomine pagamindavo apie 20 TWh per metus. Čia su dviem reaktoriais. Modernūs reaktoriai kaip Olkiluoto 3 pagamina 13-15 TWh per metus (vienas reaktorius).

Ignalinos/Visagino atominė elektrinė pagamindavo elektros kurios pakaktų 5,3 milijono elektromobilių.
20 TWh = 20'000'000 MWh
20'000'000 / 3,75 = 5'333'333

12000 km reikš 1000 km į mėn.
Manyčiau Lietuvoje (didelė teritorija/mažas gyventojų tankis) reiškia, kad vidutinis automobilis, tenkindamas socialinius gyventojo ryšius, nuvažiuoja dvigubai daugiau. 20000-30000 km.

[Sula]

Manyčiau Lietuvoje (didelė teritorija...

Šiek tiek ginčytinas teiginys.

[Fulgur]

Šiek tiek ginčytinas teiginys.

Mano argumentai:
1) VVT yra neišvystytas. Paryžietis metro į darbą važiuoja. Savaitgalį su auto. Vilnietis dažnas visas dienas su auto, nes vieną vaiką iš Bajorų reikia nuvežti į mokyklą Žvėrynę, o kitą į darželį Žirmūnuose.
2) Vilniuje yra Akropolis, Panorama, Ozas, Gariūnai ir pan. - prekybos centrai, kur visi savaitgaliais suvažiuoja iš savo Pavilnių, Bajorų ir Balsių. Megapoliai turi lokalius centriukus, pasiekiamus metro arba, kad ir mašina, bet ne po 15-20 km.
3) Lietuvoje dažnas turi sodybą arba tėvus ne Vilniuje ir lekia aplankyti, kas prisuka ridos.

Kokie būtų Jūsų argumentai, kad lietuvis VOS prisuka 10000 km per metus (833 km/men)? Na gerai, tegu VOS 12000 ir 1000 ?