Darnus judumas. Viešasis transportas ir dviračiai ar nuosavas automobilis

[Kristupas0220]

Tokio tipo stotelės turėtų prastokai veikti ten, kur yra didelis transporto (tiek VT, tiek privataus) srautas ir dideli keleivių srautai. Incidentų atveju būtų sudėtingiau apvažiuoti (prasilenkti), o ir labai nejauku turėtų būti laukti siauroje platformoje su minia žmonių, kai iš vienos pusės važiuoja autobusas ir malasi įlipantys/išlipantys, o už nugaros skrieja mašinos.

Tas pats nejaukumas man yra ir tose stotelėse be įvažų, pvz. J. Tumo-Vaižganto arba Giedraičių st. (nors pirma juosta ten lyg ir "A"). Nėra to atstumo, mašinos tiesiog švilpia pro platformoje laukiančius žmones ar net juos aptaško (Savanorių pr.).
Todėl kažkurioje temoje anksčiau ir gana skeptiškai pasisakiau įvažų naikinimo klausimu. Nebent ten pirma juosta yra "A" juosta, o ne bendro automobilių srauto.

[themanual]

Šios gatvės plotis su takais yra 34 m vos ne siauriausioje vietoje.
Kai tuo tapu Šeimyniškių g. 15 m ties Rinktinės g., Antakalnio g. 18 m ir pan.

15m čia važiuojamoji dalis, 34m čia su dviračių takais, apželdinimu, normaliom skiriamom salelėmis, plačiais šaligatviais ir stotelėmis. Kur tikrai labai siaura nedaryti stotelių, apželdinimo, skiriamąsias saleles pakeisti juostomis, ir turėti siauresnius takus pėstiesiems bei dviratininkams (ir vis tiek nebūtų siauresni nei dabar yra, nes keturioms juostoms pakanka 14m važiuojamosios dalies) ir... viskas telpa

[Sula]

15m čia važiuojamoji dalis,

15 m tarp pastatų fasadų!

https://goo.gl/maps/vL1QziYuK6XZJH9R8

P.S. bet ne tame esmė. Čia gi net valstybinių komisijų nariai pagrindžia, kad tokie dalykai tik vėjais paleisti pinigai. Net 1% nepagerina eismo sąlygų mieste.

[themanual]

15 m tarp pastatų fasadų!

https://goo.gl/maps/vL1QziYuK6XZJH9R8

https://erdvinis.vilnius.lt/ sako jog 20.7m, važiuojamoji čia 14m, pasižiūrėjau jog kituose projektuose Vilnius su A juostomis dabar daro 3.25+3+3+3.25 = 12.5m, tai aišku čia nesutalpintum dar ir stotelių viduryje, bet jos gali būti kitoje sankryžos pusėje.

[Sula]

Bet kuriuo atveju plačiausi prospektai nesigauna. Vilniui reikėtų kitokių sprendinių.
Su Šiaurinės 1-u etapu galima buvo kažką daryti, bet ir čia matom žvėrišką pasipriešinimą.

[abruo]

Karantino metu tapo ypač madinga viskam priešintis, suvešėjo sąmokslo teorijos. Man tai užteko pamatyti kokia leksika spjaudosi medžių "gynėjai" savo FB grupėje. Tiesiog sunkus metas visiems. Buvo gi nekartą pristatyti ir brėžiniai, ir vizualizacijos, ir jau sakoma "tuoj tuoj tiesim tą Šiaurinę" ir niekam problemų nebuvo. Dabar tiesiog sunkus metas žmonių psichikai. Reikia pralaukti.

[Rijikas]

Tokio tipo stotelės turėtų prastokai veikti ten, kur yra didelis transporto (tiek VT, tiek privataus) srautas ir dideli keleivių srautai. Incidentų atveju būtų sudėtingiau apvažiuoti (prasilenkti), o ir labai nejauku turėtų būti laukti siaurioje platformoje su minia žmonių, kai iš vienos pusės važiuoja autobusas ir malasi įlipantys/išlipantys, o už nugaros skrieja mašinos.

Diskusijai... Nežinau ar mane jaudintų, kad už nugaros "lekia" koks nors transportas, nes aš sėdžiu po stotelės stogine, ir manęs dėl to netaško, ir stiklas truputį izoliuoja triukšmą. Be to vadovaujantis propaguojama gatvių siaurinimo logika, vairuotojai iš baimės ką nors nutrenkti, turėtų pro stotelę važiuoti lėčiau + ties perėja į stotelę gali būti greitį ribojantis kalnelis, tai gal net mažiau kentų praskristų. Beje pavaikščiojus gatve ne ties stotele, tai matoma, kad atsiradus kliūčiai nėra apribojimų kliūtį apvažiuoti, nes VT juosta "apsaugota" stulpeliais tik ties stotele. Ir reik pripažinti, kad estetiškai atrodo gražiau nei tiesiog 4 juostų kelyje skirti dvi juostas iš kraštų viešajam transportui.
Hipotetiškai svarstau, ar toks gatvės išplanavimas galėtų lemti sumažėjusį pralaidumą asmeniniams automobiliams, bet išaugimą viešajam transportui? Ar iš vis jokių koreliacijų nėra? O eismo saugumas? Turiu omeny, jei turime 4 juostas, ir VT gatvės viduryje VS variantas, kai VT juostos gatvės šonuose. Gal čia yra atitinkamus mokslus baigusių ir žino tyrimų rezultatų ir gali pakomentuoti?
O dėl eksperimento, tai man keista, kad neišbandome kokių netipinių sprendimų ant Vilniaus, o pagal kažkokius senus papročius daroma "kaip buvo seniau ir per amžius amen" va themanual paminėjo, gatves, kur būtų įmanoma, bet manau tiktų ir kalvarijų g. ir ta pati šiaurinė g. Aišku, kur didelis srautas ar norime didesnių greičių, pvz., laisvės pr. tai tikrai būtų prastas sprendimas. Nors dėl keleivių srauto platformą visada galima pailginti ir daryti dvi perėjas Tiesa, prisižiūrėjau jutūbėj Prahos tramvajų atvejo, kai pėstieji ne ypač kreipia dėmesį į automobilius arba pralindinėja tarp dviejų tramvajų, tai optimistiškai nenuteikia, bet ir dabar laksto bet kaip per gatves pėstieji net kai yra kliūčių matymo lauke...

[Ginthus]

Bet kuriuo atveju plačiausi prospektai nesigauna. Vilniui reikėtų kitokių sprendinių.
Su Šiaurinės 1-u etapu galima buvo kažką daryti, bet ir čia matom žvėrišką pasipriešinimą.

Tai reikėjo nuo pradžių taip ir siūlyti - gal būtų puikiausiai praėję. Bet kai jau pirminiame variante pamyli mašinytes, tai ir ima dygt pasipriešinimai.

[Pilaitis]

Tai reikėjo nuo pradžių taip ir siūlyti - gal būtų puikiausiai praėję. Bet kai jau pirminiame variante pamyli mašinytes, tai ir ima dygt pasipriešinimai.

Man atrodo, mes kovojom už lygias teises visiems, ir automobilistams, ir dviratininkams, ir VT keleiviams, bet čia truputį jau primena požiūrių primetinėjimą ir teisių atėmimą

[Ginthus]

Man atrodo, mes kovojom už lygias teises visiems, ir automobilistams, ir dviratininkams, ir VT keleiviams, bet čia truputį jau primena požiūrių primetinėjimą ir teisių atėmimą

Tamsta gal kažkaip ypatingai suvokiate tas lygias teises? Čia gal kai suleidžiam į važiuojamą dalį visus bendrame sraute? Aš suvokiu kiek kitaip - kai gali rinktis, ar su asmeniniu komfortiškai, ar visuomeniniu greitai ar minamu nemokamai. Greitos asmeninės transporto priemonės turėjimo faktas mieste nesuteikia kažkokių automatinių "teisių" būtent ja pravažiuoti greičiausiai.

[Sula]

Tai reikėjo nuo pradžių taip ir siūlyti - gal būtų puikiausiai praėję. Bet kai jau pirminiame variante pamyli mašinytes, tai ir ima dygt pasipriešinimai.

IMHO paprasti piliečiai neturi turėti įtakos esminių sprendimų priėmimui. Tai - lochokratija. Profesionalius sprendimus turi priimti profesionalai, o mes tik paaptarinėsim. Kažkokias smulkmenas įgyvendinti ar atsižvelgti gal ir galėtų, jei yra galimybės. Iš esmės 95% projektų taip ir įgyvendinama.

[index]

IMHO paprasti piliečiai neturi turėti įtakos esminių sprendimų priėmimui. Tai - lochokratija. Profesionalius sprendimus turi priimti profesionalai, o mes tik paaptarinėsim. Kažkokias smulkmenas įgyvendinti ar atsižvelgti gal ir galėtų, jei yra galimybės. Iš esmės 95% projektų taip ir įgyvendinama.

Taip. Bet didelių projektų atveju svarbi tampa nebe techninių detalių (kur svarbi specialistų nuomonė), o politinė dalis. Nes sprendimas per parką nutiesti greitojo eismo gatvę yra panašus į pvz. antrojo Akropolio vietoje pastatyti biokuro elektrinę. Nes juk žiūrint kaip specialistui gera vieta, Neris aušinimui šalia.

[Sula]

Taip. Bet didelių projektų atveju svarbi tampa nebe techninių detalių (kur svarbi specialistų nuomonė), o politinė dalis. Nes sprendimas per parką nutiesti greitojo eismo gatvę yra panašus į pvz. antrojo Akropolio vietoje pastatyti biokuro elektrinę. Nes juk žiūrint kaip specialistui gera vieta, Neris aušinimui šalia.

Ne visai taip, net gūdžiais sovietiniais metais buvo reikalaujama atsižvelgti į gamtosauginius reikalavimus, kurie gerokai sugriežtėjo 70-aisiais.

Keista tai, kad grupelė ar net vienas rėksnys gali visiškai stabdyti visuomenei svarbius projektus (ir ta praktika įgauna pagreitį!). Kodėl to nėra pvz. įstatymdavystėje? Kodėl teismo procese neleidžiama įtakoti visuomenei? Jau nekalbu apie žinybinius sprendimus, kur visuomenė iš viso jokios įtakos neturi ir net nėra galimybės svarstyti, nes jie neviešinami. Pvz.: Visorių Jovarėlio bendruomenė galėtų užprotestuoti naujo tomografo pirkimą Onkologijos institute.

P.S. kiti brangūs ir svarbūs visuomenei projektai nėra taip torpeduojami. Nors pvz. man kyla daug klausimų dėl sukištų dešimčių milijonų eurų į A1 rekonstravimą su tuneliais iš niekur į niekur su 1 žm. per parą srautais; šimtamilijoninis projektas ties Kaunu - jokių klausimų, pasipriešinimo, prisirišimo grandinėmis, psichozių soc. tinkluose ir t.t.

[index]

Ne visai taip, net gūdžiais sovietiniais metais buvo reikalaujama atsižvelgti į gamtosauginius reikalavimus, kurie gerokai sugriežtėjo 70-aisiais.

Keista tai, kad grupelė ar net vienas rėksnys gali visiškai stabdyti visuomenei svarbius projektus (ir ta praktika įgauna pagreitį!). Kodėl to nėra pvz. įstatymdavystėje? Kodėl teismo procese neleidžiama įtakoti visuomenei? Jau nekalbu apie žinybinius sprendimus, kur visuomenė iš viso jokios įtakos neturi ir net nėra galimybės svarstyti, nes jie neviešinami. Pvz.: Visorių Jovarėlio bendruomenė galėtų užprotestuoti naujo tomografo pirkimą Onkologijos institute.

Šiaip jau yra tokia prievolė įstatymus derinti su suinteresuotomis grupėmis. Aišku tik su tomis, kurias įstatymas tiesiogiai paliečia. Va dabar net ekonomikos gaivinimo planą derins su savivaldybėmis ir verslu.

Ir būtent greitojo eismo gatvės nutiesimas po langais ar per parką paveikia vietos gyventojus, o medicininės įrangos pirkimas - ne.

[Sula]

Šiaip jau yra tokia prievolė įstatymus derinti su suinteresuotomis grupėmis. Aišku tik su tomis, kurias įstatymas tiesiogiai paliečia. Va dabar net ekonomikos gaivinimo planą derins su savivaldybėmis ir verslu.

Ir būtent greitojo eismo gatvės nutiesimas po langais ar per parką paveikia vietos gyventojus, o medicininės įrangos pirkimas - ne.

Kodėl tuomet neaptariama ir nesprendžiama esama padėtis, kur žmonės kenčia kur kas blogesnes aplinkos sąlygas? Pvz. pro mano žmonos dėdės buto lango Kalvarijų g. vos ne ranka galima pasiekti pravažiuojančius troleibusus. Galima sakyti, kad "žinojote, kur gyvenate". Tačiau yra daug niuansų, 1939 m. niekas nenumatė, kas bus. Tuo tarpu daugelis vadinamųjų "greitkelių" buvo suplanuoti jau keliantis gyventojams. Net Justiniškių g. ne visa buvo nutiesta. Gal ir ją reikėjo blokuoti?
Juolab, kad dabartiniai projektai kur kas labiau humanizuoti pagal dabartinius reikalavimus. Nors galima pasvajoti, kad ateityje bus teleportacijos aparatai ir kelių bei takų nebereikės.

[index]

Kodėl tuomet neaptariama ir nesprendžiama esama padėtis, kur žmonės kenčia kur kas blogesnes aplinkos sąlygas? Pvz. pro mano žmonos dėdės buto lango Kalvarijų g. vos ne ranka galima pasiekti pravažiuojančius troleibusus. Galima sakyti, kad "žinojote, kur gyvenate". Tačiau yra daug niuansų, 1939 m. niekas nenumatė, kas bus. Tuo tarpu daugelis vadinamųjų "greitkelių" buvo suplanuoti jau keliantis gyventojams. Net Justiniškių g. ne visa buvo nutiesta. Gal ir ją reikėjo blokuoti?
Juolab, kad dabartiniai projektai kur kas labiau humanizuoti pagal dabartinius reikalavimus. Nors galima pasvajoti, kad ateityje bus teleportacijos aparatai ir kelių bei takų nebereikės.

Matyt tie žmonės klausimo tiesiog nekelia. O šiaip, manau, norint būtų galima tą gatvę pastatyti, jei tik būtų ieškoma kompromisų: gal sumažintas leistinas greitis ir eismo intensyvumas, įrengta daugiau perėjų, dalis parke uždengta etc. Bet kai viena suinteresuota pusė laikosi pozicijos "Reikia greitkelio, o šiaip iškasim griovį, permesim lieptą ir tegul džiaugiasi, kad tiek gavo" logiška, kad atsakymas būna "tada čia nebus nieko".

Ir aišku šiuo atveju tik vienai suinteresuotai pusei įdomu, kad projektas vyktų. Tai matyt ir stengtis reiktų labiau.

[themanual]

Tiesiog visuomenės interesas yra svarbesnis už individo, o tam tikrai atvejais kaip šis nelabai aišku, koks yra visuomenės interesas. Savivaldybė ilgą laiką buvo įsitikinusi, jog viskas po senovei ir visi tik ir laukia naujo greitkelio mieste, tuo tarpu visuomenė parodė, jog nevisai taip Iš tiesų tai net po visokiais lietryčio straipsniais, kur tikėčiausi rasti daugiausia komentarų palaikančių gatvės idėją, vyrauja nuomonė, jog savivaldybė netikusi ir reikia išsaugoti šunų vedžiojimo laukus arba kad apskritai visa gatvė tik afera plauti pinigams.

Aš pats manau jog gatvė bent pirmam etape reikalinga, tik pakaktų keturių juostų įskaitant A juostas, bet šito varianto kol kas savivaldybė nepasiūlė.

[index]

Aš pats manau jog gatvė bent pirmam etape reikalinga, tik pakaktų keturių juostų įskaitant A juostas, bet šito varianto kol kas savivaldybė nepasiūlė.

Tai pirmo etapo reikalingumas man irgi neabejotinas, bet velnias yra įgyvendinimo detalėse.

Antras etapas kontraversiškesnis, bet manau, net ir jį įgyvendinti galima. Tik reikia kūrybiškų ir tikėtina brangesnių sprendimų.

[Lettered]

Tai pirmo etapo reikalingumas man irgi neabejotinas, bet velnias yra įgyvendinimo detalėse.

Antras etapas kontraversiškesnis, bet manau, net ir jį įgyvendinti galima. Tik reikia kūrybiškų ir tikėtina brangesnių sprendimų.

Šiaip kaip tik pirmas etapas eina šalia gyvenamųjų namų, o antras ne.

[Lettered]

Taip. Bet didelių projektų atveju svarbi tampa nebe techninių detalių (kur svarbi specialistų nuomonė), o politinė dalis. Nes sprendimas per parką nutiesti greitojo eismo gatvę yra panašus į pvz. antrojo Akropolio vietoje pastatyti biokuro elektrinę. Nes juk žiūrint kaip specialistui gera vieta, Neris aušinimui šalia.

Atliekų kogeneracinei irgi daug besipriešinančių buvo, pradedant "gamtos mylėtojais", net pačiu premjeru ir baigiant stambiu verslu, bet vis tiek pastatė. Jei visi projektai būtų stabdomi pagal kiekvienos davatkos kudakavimą, gyventumėm akmens amžiuje.