Darnus judumas. Viešasis transportas ir dviračiai ar nuosavas automobilis

[Horn]

Naujas keliavimo būdus Vilniuje apjungiantis vardas: JUDU
http://judu.lt/vilnius/

[taccido]

Naujas keliavimo būdus Vilniuje apjungiantis vardas: JUDU
http://judu.lt/vilnius/

Su reklamavimu ir pavadinimais viešajame transporte tikra betvarkė:
1. Įmonės „Susisiekimo paslaugos“ svetainė kažkodėl yra vilniustransport.lt
2. Maršrutų tvarkaraščiai kažkodėl yra stops.lt
3. Programėlė vadinasi „Trafi“
4. Bilietas vadinasi m.ticket
5. „Vilniaus viešasis transportas“ trumpinamas kaip VVT, bet nuėjus į vvt.lt atsidaro kažkokia latviška el. parduotuvė
6. Dviračių nuoma vadinasi Cyclocity
7. Traukiniams miesto tarifai negalioja, tvarkaraščiai prieinami tik atskiroje svetainėje traukiniobilietas.lt! O įmonė vadinasi LTG Link.
8. Vilniaus rajono autobusų tvarkaraščius reikia žiūrėti per visimarsrutai.lt, pirkti autobusubilietai.lt, bet tik TOKS ir Kautros...

Jeigu JUDU iš tikrųjų pakeis bent dalį šitos betvarkės, tada gerai. Bet geriausiu atveju panaikins tik m.ticket, o visa kita mišrainė liks.


---Transporto stilius, pavadinimai ir bilietai: Austrija ir Vokietija---

Vokietijos situacija: transporto susivienijimai

Vokietijoje dažniausiai visur matomas pavadinimas yra arba vežanti bendrovė, arba to regiono transporto (ir tarifų) susivienijimai, pvz., BVG (Berlynas), VBB (Berlyno-Brandenburgo transporto susivienijimas) MVV (Miuncheno), AVV (Augsburgo), VGN (Niurnbergo), HVV (Hamburgo – pirmasis pasaulyje transporto susivienijimas nuo 1965 m.) ir pan. Pavadinimas dažniausiai yra trijų-keturių raidžių junginys, suformuotas taip, kad būtų lengviau ištarti.

Tie transporto susivienijimai yra tam tikros organizacijos, koordinuojančios skirtingų VT įmonių veiklą tame regione. Dažniausiai būna ir atitinkamas bendras tarifas. T.y. visame tame regione bilietus galima nusipirkti nuėjus į to regiono transporto susivienijimo svetainę. Tiesa, skirtinguose susivienijimuose bilieto kainos apskaičiavimas ir tam tikri ypatumai skiriasi (pvz. vaikų, anūkų nemokamas vežimasis ir panašiai). Vokiečiai kartais ir patys situaciją vadina „tarifų džiunglėmis“, nes regionuose būna skirtingos tarifinės zonos (ir kaina priklauso nuo kertamų zonų skaičiaus). Kai kurių zonų kaina būna skaičiuojama du kartus arba yra fiksuota priemoka (dažniausiai miesto centrinei zonai). Galbūt didžiausias privalumas yra bendra bilietų sistema, paprastas įsigyjimas ir abonementiniai bilietai, grupiniai bilietai. Pavyzdžiui, nusipirkęs bilietą, gali nemokamai važiuoti su dar keliais žmonėmis. Arba už tam tikrą priemoką vežtis iki 5 papildomų žmonių. Lietuvoje grupėmis keliauti neskatinama.

Mažesnis transporto susivienijimas gali apimti vieną miestą ir jo apylinkes, kas atitiktų kokio vieno Lietuvos rajono plotą. O didžiausi susivienijimai yra Niurnbergo regiono VGN ir Berlyno bei Brandenburgo žemių VBB. Pastarasis yra didžiausias ir užima 30 000 kv. km (t. y. pusė Lietuvos).

„Stoginis“ prekės ženklas ir bendras tarifas

Jeigu Berlyno ir Brandenburgo žemes apima vienintelis susivienijimas VBB, tai panašaus ploto Badeno-Viurtembergo žemėje yra 22 skirtingi. Tačiau kad keliaujantiems per kelis susivienijimus regioniniais traukiniais ar autobusais nereikėtų perkalioti atskirų bilietų ir šiaip atsirastų patogesni tarifai, sukurtas naujas „stoginis“ prekinis ženklas bwegt. Čia žemės trumpinys bw (bė-vė) sujungtas su žodžiu „juda" (bė-vėgt). Kartu atsirado nauji bwtarif bilietai, kombi-bilietai ir panašiai (žinoma, mėnesiniai, metiniai ir kitokie abonementai).
Vis dėlto esmė yra ne tik autobusų ir traukinių suderinimas, taktiniai tvarkaraščiai, bet ir vizualinis identitetas – visi regioniniai ir priemiestiniai traukiniai dabar išdažyti firminėmis spalvomis – geltona ir juoda. Visada vaizduojamas bendras bwegt logotipas, o šalia mažesniu ir ne tokiu ryškiu šriftu atitinkamas privačios bendrovės (laimėjusios konkursą) pavadinimas.

Taigi, tokius integravimus ir vizualinius identitetus suprantu. Nes nusipirkti vienkartinius, mėnesinius ir metinius bilietus bei sužinoti tvarkaraščius pusės Lietuvos dydžio plote galima iš vienos svetainės/programėlės, ir tas pats pavadinimas yra ir ant bilieto, ir ant autobuso/traukinio, ir internetinėje svetainėje.

Paminėsiu dar vieną dalyką – kai kuriuose miestuose ir dviračių nuoma, ir kartais net automobilių nuoma yra ne privati. Ir turi tą patį pavadinimą, kaip ir transporto bendrovė/susivienijimas. Pvz. Niurnberge transporto bendrovė vadinasi VAG, o dviračių nuoma – VAG Rad. Augsburge transportas yra swa Bus & Tram, dviračiai – swa Rad, automobiliai – swa Carsharing.

Inovacija: Augsburgo plokščias mobilumo mokestis

Ir įdomumas tas, kad Augsburgas praktiškai pirmasis miestas Vokietijoje, 2020 metais įsivedęs plačiai nuskambėjusią naujovę – plokščią mokestį. Pirmuosius 6 mėnėsius, už 83 €/mėn. galima ne tik važinėti viešuoju transportu dviejose pagrindinėse zonose, bet ir 30 min. nemokamai dviračiu (keletą kartų per dieną) ir iki 15 val. arba 150 km automobiliu (viršijus taikomas mokestis). Taigi, iš principo esi supermobilus už neblogą kainą. Kai kuriuose kituose miestuose vien tik mėnesinis bilietas kainuoja 70-90 €/mėn., ir be jokių dviračių, juo labiau automobilių. Jeigu gyveni toliau nuo centro, tolimesnėje zonoje – kaina dar keliais ar keliolika eurų didesnė su kiekviena papildoma zona. Todėl svarstoma, ar kituose miestuose nereikėtų įgyvendinti tokio plokščio mokesčio, kuris padarytų mobilumą be asmeninio automobilio patraukliu. Berlyne siūlomas toks plokščias metinis bilietas, tačiau jį privaloma tvarka turėtų įsigyti kiekvienas gyventojas. Bet čia jau kita istorija.

Austrijos 1-2-3 klimato bilietas

Nekalbu jau apie Austriją, kur praeitą mėnesį buvo nuspręsta įvesti „1-2-3 klimato bilietą“. Labai paprasta ir įdomi koncepcija. Vokietijos miestuose iš politikų ir ne tik vis pasigirsta idėja padaryti metinį transporto bilietą už 1 € per dieną (t. y. atpiginti transportą iki simbolinio mokesčio). Vienoje ir kai kuriose Austrijos žemėse metinis bilietas iš tikrųjų kainuoja vos ~365 €, tačiau naujasis Austrijos „1-2-3-Klimaticket“ pranoksta visas šias idėjas daugybę kartų.
Už 1 € per dieną gali nusipirkti metinį bilietą savo transporto žemėje. Austrija buvo pati pirmoji šalis, dar 1997 metais visoje teritorijoje įsivedusi transporto susivienijimus (kiekviena žemė turi nuosavą). Žemių plotai: nuo 3 iki 19 tūkst. kv. m, gyventojų skaičius nuo 200 tūkst. iki 1,6 mln.
Už 2 € per dieną galima įsigyti metinį bilietą dviejose žemėse.
Už 3 € per dieną gali nusipirkti metinį bilietą visai šaliai! Šalies plotas: 83 000 kv. km, Lietuvos – 65 000 kv. km, tiesa, gyventojų tankumas dvigubai didesnis nei Lietuvoje (106>43). Šis bilietas atsiras jau kitais metais.
Be viso to, bus papildomai finansuojami naktiniai traukinių maršrutai šalies viduje, o vidiniai skrydžiai papildomai apmokestinti. Žinoma, visas viešasis transportas pamažu tarpusavyje derinamas ir kursuoja pagal taktinį tvarkaraštį.


Tad turint visa tai omenyje, pasakykit man, kas yra tas JUDU? Ar tai yra naujas bendras tarifas ir informacinė sistema visam Vilniaus regionui? Ar tai yra naujas prekinis ženklas visiems autobusams, troleibusams ir priemiestiniams traukiniams į Trakus ir N. Vilnią? Ar tai yra dviračių nuoma ar kokie nors patrauklūs tarifai, bilietai, tvarkaraščiai, pasiūlymai, programėlės? NE, tai tik dar vienas nereikalingas pavadinimas su nuliu turinio prie jau esamos mišrainės. Gėda.

P.S. pranešimas išėjo ilgokas ir praktiškai pavirto į tinklaraščio straipsnį, bet jau seniai knietėjo parodyti tuos pavyzdžius. Jau net Latvijoj traukiniuose yra tarifų zonos. O čia Vilnius orą vadina naujais vardais su 3 P+R aikštelėmis ir atskirais bilietais iki N. Vilnios.

[Horn]

Su reklamavimu ir pavadinimais viešajame transporte tikra betvarkė:
1. Įmonės „Susisiekimo paslaugos“ svetainė kažkodėl yra vilniustransport.lt
2. Maršrutų tvarkaraščiai kažkodėl yra stops.lt
3. Programėlė vadinasi „Trafi“
4. Bilietas vadinasi m.ticket
5. „Vilniaus viešasis transportas“ trumpinamas kaip VVT, bet nuėjus į vvt.lt atsidaro kažkokia latviška el. parduotuvė
6. Dviračių nuoma vadinasi Cyclocity
7. Traukiniams miesto tarifai negalioja, tvarkaraščiai prieinami tik atskiroje svetainėje traukiniobilietas.lt! O įmonė vadinasi LTG Link.
8. Vilniaus rajono autobusų tvarkaraščius reikia žiūrėti per visimarsrutai.lt, pirkti autobusubilietai.lt, bet tik TOKS ir Kautros...

Jeigu JUDU iš tikrųjų pakeis bent dalį šitos betvarkės, tada gerai. Bet geriausiu atveju panaikins tik m.ticket, o visa kita mišrainė liks.

Patikslinsiu:
2. Maršrutų tvarkaraščiai yra Open data principu, tad yra integruota ir pagrindinėje svetainėje, ir programėlėse, ir su Trafi pagalba pasiekia Google Maps.
3. Kol kas yra dvi programėlės: SISP priklausantis m.Ticket ir privatus Trafi. Viena jų turbūt galėtų keisti pavadinimą.
5. VVT nėra vienintelis vežėjas. Dar yra Transrevis. Bet tą galima rasti daugumoje Europos miestų ir tai sveikintina.
8. Vilniaus rajono tvarkaraščius bent jau Trafi turi ir juos vertina planuojant kelionę.

Papildymui nepaminėti paslaugų pavadinimai:
Viešojo transporto bilietų kortelė - Vilniečio kortelė;
Automobilių parkavimo programėlė - m.Parking;
Statyk ir važiuok aikštelės;

Kalnas darbų, bet su laiku norisi tikėtis bus aiškiau.

[digital]

Su reklamavimu ir pavadinimais viešajame transporte tikra betvarkė:
3. Programėlė vadinasi „Trafi“

Tai nėra savivaldybės programėlė, savivaldybę ją tik kartais pareklamuoja.

[Mettal]

Su reklamavimu ir pavadinimais viešajame transporte tikra betvarkė:
1. Įmonės „Susisiekimo paslaugos“ svetainė kažkodėl yra vilniustransport.lt
2. Maršrutų tvarkaraščiai kažkodėl yra stops.lt
3. Programėlė vadinasi „Trafi“
4. Bilietas vadinasi m.ticket
5. „Vilniaus viešasis transportas“ trumpinamas kaip VVT, bet nuėjus į vvt.lt atsidaro kažkokia latviška el. parduotuvė
6. Dviračių nuoma vadinasi Cyclocity
7. Traukiniams miesto tarifai negalioja, tvarkaraščiai prieinami tik atskiroje svetainėje traukiniobilietas.lt! O įmonė vadinasi LTG Link.
8. Vilniaus rajono autobusų tvarkaraščius reikia žiūrėti per visimarsrutai.lt, pirkti autobusubilietai.lt, bet tik TOKS ir Kautros...

1. vilniustransport.lt yra konkrečiau ir intuityviau, nei "Susisiekimo paslaugos". Beje, yra sisp.lt, tiems kas nori trumpesnio pavadinimo.
2. stops.lt domenas priklauso Merakui (kas jie tokie yra aprašyta jų svetainėje). Naujoji (beta) SĮSP interneto svetainė rodo tvarkaraščius "integruotai", todėl nebereikia eiti tiesiai į stops.lt
3. Trafi yra atskira įmonė ir programėlė nėra oficialus SĮSPo produktas.
4. m.Ticket ir m.Parking yra oficialios SĮSPo programėlės VT bilietams ir atsiskaitymui už parkavimą.
5. VVT nekalti, kad trumpiausius domenus jau kažkas yra išgraibstęs dar prieš įsikuriant įmonei (tai buvo 2011-ais). Yra vilniausviesasistransportas.lt arba vilniausvt.lt
7. traukiniobilietas.lt yra intuityviau, nei ltglink.lt
8. Čia jau nugrybauta į lankas. visimarsrutai.lt yra geriausias būdas pasiklysti, nebent planuojama kelionė mieste, kuriame veikia Merako stops.lt sistema. Vilniaus rajono tvarkaraščiai yra autobusubilietai.lt (bet neaišku kokio naujumo), Trafi arba kai kurių vežėjų interneto svetainėse. TOKS ir Kautra neturi priemiestinių maršrutų aplink Vilnių. autobusubilietai.lt neprekiauja bilietais Vilniaus rajono maršrutams.

Patikslinsiu:
2. Maršrutų tvarkaraščiai yra Open data principu, tad yra integruota ir pagrindinėje svetainėje, ir programėlėse, ir su Trafi pagalba pasiekia Google Maps.

Merakas eksportuoja maršrutų tvarkaraščių duomenis GTFS formatu miestams, kurie naudoja jų įrankius. Tai nėra visiškai tas pats, kas yra pateikiama per stops.lt. Google Maps patys tiesiogiai pasiima GTFSą be jokių tarpininkų pagalbos.

[John]

Paprasčiausia yra kaip Minske arba Londone. Tiesiog naudoji savo Revolut ar bet kokią kitą banko kortelę ar telefoną ir nereikia aiškintis nei puslapių, nei appsų, nei dar kokių pavadinimų.

[MedinisStrazdas]

Užimtus domenus galima atsiimti. Teismų praktika tokiais atvejais domenai yra paimami neatlygintinai, nebent užimtu domenu jau yra vykdoma aktyvi komercinė veikla. Domain squatingas nelabai praeina šiais laikais.

[taccido]

Patikslinsiu:
2. Maršrutų tvarkaraščiai yra Open data principu, tad yra integruota ir pagrindinėje svetainėje, ir programėlėse, ir su Trafi pagalba pasiekia Google Maps.
3. Kol kas yra dvi programėlės: SISP priklausantis m.Ticket ir privatus Trafi. Viena jų turbūt galėtų keisti pavadinimą.
5. VVT nėra vienintelis vežėjas. Dar yra Transrevis. Bet tą galima rasti daugumoje Europos miestų ir tai sveikintina.
8. Vilniaus rajono tvarkaraščius bent jau Trafi turi ir juos vertina planuojant kelionę.

Papildymui nepaminėti paslaugų pavadinimai:
Viešojo transporto bilietų kortelė - Vilniečio kortelė;
Automobilių parkavimo programėlė - m.Parking;
Statyk ir važiuok aikštelės;

3. Jei iš tikrųjų nauja el. bilieto sistema vadinsis JUDU, tai bent jau vienas žingsnis į priekį.
5. Tai čia ir problema, kad nėra visą viešąjį transportą vienijančio prekės ženklo. Kaip minėjau, Vokietijoje yra trečdalio ar pusės Lietuvos dydžio regionai, kur visos transporto priemonės pažymėtos vienu prekės ženklu. Visi tvarkaraščiai, schemos ir bilietai pasiekiami iš to prekės ženklo programėlės/svetainės. O konkreti vežanti įmonė užsirašo savo pavadinimą ant transporto priemonės kur nors kampe, taip pat tvarkaraštyje kampe užrašomas įmonės pavadinimas ir kontaktai, bet šiaip dominuoja transporto susivienijimo ženklas. Todėl visiškai nesvarbu, kokia įmonė laimi konkursą vienais metais, kokia kitais – gali keistis nors dešimt kartų, bet bendras VT prekės ženklas išlieka su vieningu pavadinimu ir t. t.
Jeigu Vilniuje tas JUDU būtų kaip „stoginis“ prekės ženklas visam VT, figūruojantis ant kiekvieno bilieto ir transporto priemonės (nesvarbu, kokia įmonė), tada suprasčiau tą naujo pavadinimo įvedimą. Kartu reikėtų pradėti ir priemiestinius maršrutus bei traukinius integruoti, ir uždėt tą patį prekės ženklą. Taip žmonėms ateitų supratimas, kad galioja tie patys bilietai, ir susikurtų vieningas įvaizdis.

1. vilniustransport.lt yra konkrečiau ir intuityviau, nei "Susisiekimo paslaugos". Beje, yra sisp.lt, tiems kas nori trumpesnio pavadinimo.
2. stops.lt domenas priklauso Merakui (kas jie tokie yra aprašyta jų svetainėje). Naujoji (beta) SĮSP interneto svetainė rodo tvarkaraščius "integruotai", todėl nebereikia eiti tiesiai į stops.lt
3. Trafi yra atskira įmonė ir programėlė nėra oficialus SĮSPo produktas.
4. m.Ticket ir m.Parking yra oficialios SĮSPo programėlės VT bilietams ir atsiskaitymui už parkavimą.
5. VVT nekalti, kad trumpiausius domenus jau kažkas yra išgraibstęs dar prieš įsikuriant įmonei (tai buvo 2011-ais). Yra vilniausviesasistransportas.lt arba vilniausvt.lt
7. traukiniobilietas.lt yra intuityviau, nei ltglink.lt
8. Čia jau nugrybauta į lankas. visimarsrutai.lt yra geriausias būdas pasiklysti, nebent planuojama kelionė mieste, kuriame veikia Merako stops.lt sistema. Vilniaus rajono tvarkaraščiai yra autobusubilietai.lt (bet neaišku kokio naujumo), Trafi arba kai kurių vežėjų interneto svetainėse. TOKS ir Kautra neturi priemiestinių maršrutų aplink Vilnių. autobusubilietai.lt neprekiauja bilietais Vilniaus rajono maršrutams.

Merakas eksportuoja maršrutų tvarkaraščių duomenis GTFS formatu miestams, kurie naudoja jų įrankius. Tai nėra visiškai tas pats, kas yra pateikiama per stops.lt. Google Maps patys tiesiogiai pasiima GTFSą be jokių tarpininkų pagalbos.

1. Jeigu internetinis adresas konkretesnis ir intuityvesnis, tai reiškia, kad „Susisiekimo paslaugos“ nevykęs pavadinimas. Ir, kaip minėjau aukščiau, 5 punkte, Vilniaus VT neturi bendro pavadinimo/prekės ženklo. Jeigu JUDU tokiu taps, tai valio.
Beje, ką tik atradau, kad giliau įėjus į „Susisiekimo paslaugas“, atsiduriama senoje violetinėje svetainėje su senu logotipu O judu.lt automatiškai peradresuoja į beta.vilniustransport.lt, nors šalia JUDU figūruoja Susisiekimo paslaugų, o ne VVT logotipas

2, 3. Žinau, kad Trafi yra privatus reikalas.
4. Tai ir reikia sumažinti nereikalingų pavadinimų kiekį.
7. Tai taip, nes „LTG Link“ yra šiek tiek perteklinis pavadinimas. Jeigu kitose šalyse yra kelių raidžių trumpiniai (PKP, RŽD, BČ, Eltron, DB, SBB, ÖBB), tai pas mus prie visai normalaus trumpinio dar ir kažkoks neaiškus žodis pridėtas. Galėjo tik popieriuose pavadinti „LTG Link“ arba palikti „LTG keleiviams“, o ant traukinių rašyti tik LTG. Tokiu atveju būtų lengva ateityje įvesti traukinių markes – LTG InterCity ar LTG Regio (dabar būtų LTG Link Intercity, LTG Link Regio – ilga ir nepatogu). Na, bet dabartiniai trys pavadinimai turi savo logiką, trispalvės spalvas, tai variantas tikrai nėra blogas.
8. visimarsrutai.lt iš tikrųjų pasibaisėtina svetainė, kurioje sunku susigaudyti paprastam žmogui. Kai kur neaiškiai įvesti ir neoperatyviai atnaujinami tvarkaraščiai, naujienų skiltis tuščia. O daugumos mažesnių miestų (pradedant nuo Marijampolės ir einant žemyn) VT info pateikimas nuosavų autobusų parkų svetainėse žiaurus, Windows 95 lygio.
Vietoj tų propagandinių darnaus judumo straipsnių galėjo geriau keleivių informavimą gerinti. Nes dabar jeigu kokiai tetai reikia paaiškint, kur surast Alytaus tvarkaraščius, tai turiu rodyt į stops.lt/alytus, jeigu kaimo autobusų tvarkaraščius, tai į visimarsrutai.lt (kuriuo baisu pasikliaut), o jei į tarpmiestinius, tai autobusubilietai.lt...

[Horn]

5. Tai čia ir problema, kad nėra visą viešąjį transportą vienijančio prekės ženklo. Kaip minėjau, Vokietijoje yra trečdalio ar pusės Lietuvos dydžio regionai, kur visos transporto priemonės pažymėtos vienu prekės ženklu. Visi tvarkaraščiai, schemos ir bilietai pasiekiami iš to prekės ženklo programėlės/svetainės. O konkreti vežanti įmonė užsirašo savo pavadinimą ant transporto priemonės kur nors kampe, taip pat tvarkaraštyje kampe užrašomas įmonės pavadinimas ir kontaktai, bet šiaip dominuoja transporto susivienijimo ženklas. Todėl visiškai nesvarbu, kokia įmonė laimi konkursą vienais metais, kokia kitais – gali keistis nors dešimt kartų, bet bendras VT prekės ženklas išlieka su vieningu pavadinimu ir t. t.
Jeigu Vilniuje tas JUDU būtų kaip „stoginis“ prekės ženklas visam VT, figūruojantis ant kiekvieno bilieto ir transporto priemonės (nesvarbu, kokia įmonė), tada suprasčiau tą naujo pavadinimo įvedimą. Kartu reikėtų pradėti ir priemiestinius maršrutus bei traukinius integruoti, ir uždėt tą patį prekės ženklą. Taip žmonėms ateitų supratimas, kad galioja tie patys bilietai, ir susikurtų vieningas įvaizdis.
1. Jeigu internetinis adresas konkretesnis ir intuityvesnis, tai reiškia, kad „Susisiekimo paslaugos“ nevykęs pavadinimas. Ir, kaip minėjau aukščiau, 5 punkte, Vilniaus VT neturi bendro pavadinimo/prekės ženklo. Jeigu JUDU tokiu taps, tai valio.
Beje, ką tik atradau, kad giliau įėjus į „Susisiekimo paslaugas“, atsiduriama senoje violetinėje svetainėje su senu logotipu O judu.lt automatiškai peradresuoja į beta.vilniustransport.lt, nors šalia JUDU figūruoja Susisiekimo paslaugų, o ne VVT logotipas

5. Tai ir iki šiol pas mus Vilniaus mieste panašiai buvo - daug kur dominavo tos pačios SISP spalvos tik tiesa, jog pats pavadinimas nebuvo tinkamas kaip brand'as ir realiai visi įrankiai, paslaugos ar produktai turėdavo savo atskirus pavadinimus (o tam tikrais atvejais net ir dizainai seni, visai kitokie buvo). Naujas JUDU ir apjungs visus SISP įrankius, paslaugas po vienu vardu.
1. Kaip pats rašei 5 punkte VVT logotipas niekur neturi figuruoti. Kas yra senoji svetainė? Kur JUDU | SISP logo viršuje kairėje? Nes čia naujoji ir ji visad ir bus

[Mettal]

3. Jei iš tikrųjų nauja el. bilieto sistema vadinsis JUDU, tai bent jau vienas žingsnis į priekį.

Greičiausiai m.Ticket ir m.Parking kaip atskirų programėlių neliks, bet tai atsitiks ne šiandien ir ne rytoj. Tokio mąsto persitvarkymams ir "rebrandingam" reikia laiko.

5. Kaip minėjau, Vokietijoje yra trečdalio ar pusės Lietuvos dydžio regionai, kur visos transporto priemonės pažymėtos vienu prekės ženklu. Visi tvarkaraščiai, schemos ir bilietai pasiekiami iš to prekės ženklo programėlės/svetainės.

VBB, VBN, VRR, MVV - tai nėra "prekės ženklai". Tai yra įstaigos, kurios atsako už VT koordinavimą tame regione ir po jomis jau yra kitos įstaigos kaip kad BVG ar MVG, kurios užsiima jau mažesniu teritoriniu vienetu. Lietuvoje mes turim tik vieno lygmens įstaigas, atsakančias tik už savo savivaldybę.

Jeigu Vilniuje tas JUDU būtų kaip „stoginis“ prekės ženklas visam VT, figūruojantis ant kiekvieno bilieto ir transporto priemonės (nesvarbu, kokia įmonė), tada suprasčiau tą naujo pavadinimo įvedimą. Kartu reikėtų pradėti ir priemiestinius maršrutus bei traukinius integruoti, ir uždėt tą patį prekės ženklą. Taip žmonėms ateitų supratimas, kad galioja tie patys bilietai, ir susikurtų vieningas įvaizdis.

Vargu, ar JUDU yra skirtas išeiti už Vilniaus m. interesų ribų.

nors šalia JUDU figūruoja Susisiekimo paslaugų, o ne VVT logotipas

Pala, o tai kodėl VVT? Juk tai vežėjas ir keleiviui jis turi rūpėti tik tada, jei jam reikia atsiimti pamestą daiktą. Net nusiskundimai visų pirma turėtų eiti per VT organizatorių.

4. Tai ir reikia sumažinti nereikalingų pavadinimų kiekį.

Tai ko gero taip ir bus. Tiesiog ne viskas vyksta iš karto.

Vietoj tų propagandinių darnaus judumo straipsnių galėjo geriau keleivių informavimą gerinti.

DJMP kiekviena savivaldybė rengė atskirai ir ten buvo keliami aukštesnio lygmens tikslai, nei sukurti naują svetainę, tvarkaraščius teikti ne PDFais, rodyti išvykimus iš visų stotelių, o ne "nuo stoties". Tokiems dalykams reikalingas valstybinio lygio sprendimas, kuriuo turėjo tapti visimarsrutai.lt, bet, kaip matom, netapo. Ten ne tik kad nesukontroliuotas pusės savivaldybių tvarkaraščių suvedimas, bet dar ir pačios stotelės ir maršrutai oficialiuose dokumentuose yra su absurdiškom klaidom ir net neatitinkantys faktinės kelių infrastruktūros.

[taccido]

5. Tai ir iki šiol pas mus Vilniaus mieste panašiai buvo - daug kur dominavo tos pačios SISP spalvos tik tiesa, jog pats pavadinimas nebuvo tinkamas kaip brand'as ir realiai visi įrankiai, paslaugos ar produktai turėdavo savo atskirus pavadinimus (o tam tikrais atvejais net ir dizainai seni, visai kitokie buvo). Naujas JUDU ir apjungs visus SISP įrankius, paslaugas po vienu vardu.
1. Kaip pats rašei 5 punkte VVT logotipas niekur neturi figuruoti. Kas yra senoji svetainė? Kur JUDU | SISP logo viršuje kairėje? Nes čia naujoji ir ji visad ir bus

Senoji – tai violetinė „Susisiekimo paslaugų“ svetainė, kuri nei iš šio, nei iš to atsiranda. Pavyzdžiui čia: http://www.vilniustransport.lt/lt/news/view/?id=1469 arba http://www.vilniustransport.lt/lt/pages/view/?id=50
Tikiuosi, liks tik judu.lt

Pala, o tai kodėl VVT? Juk tai vežėjas ir keleiviui jis turi rūpėti tik tada, jei jam reikia atsiimti pamestą daiktą. Net nusiskundimai visų pirma turėtų eiti per VT organizatorių.

Tavo tiesa, susipainiojau domenuose.

VBB, VBN, VRR, MVV - tai nėra "prekės ženklai". Tai yra įstaigos, kurios atsako už VT koordinavimą tame regione ir po jomis jau yra kitos įstaigos kaip kad BVG ar MVG, kurios užsiima jau mažesniu teritoriniu vienetu. Lietuvoje mes turim tik vieno lygmens įstaigas, atsakančias tik už savo savivaldybę.

Logotipai pavaizduoti ant beveik kiekvienos transporto įmonės ir tvarkaraščio. Tai kodėl ne prekės ženklas?


Tikėkimės JUDU pagerins situaciją, bet ambicijos menkos.

[Mettal]

Logotipai pavaizduoti ant beveik kiekvienos transporto įmonės ir tvarkaraščio. Tai kodėl ne prekės ženklas?

Na, galima ir taip laikyti.

[liootas]

Dar prie ilgo sąrašo nepamirškite ir Vilniečio kortelės pridėti, kuri irgi gražiai įsipaišo į vieno prekės ženklo nebuvimą

[Garbanius]

Vilniečio kortele spėju keis JUDU kortelė, nors man dabartinis Vilniečio kortelės mėlynos-žalios-geltonos spalvų spektras tikrai buvo vykęs, kaip ir pilkas autobusų dažymas su juosta viršuje.. Beje vidiniai skelbimai prie vairuotojo vis dar klijuojami su šia juosta?

[Mikald]

Šiandien apie 20 val. pamačiau prie Justiniškių g. važiuojantį labai keistą žemo rėmo ir labai ilgą dviratį. Dviratis sustojo prie pėsčiųjų perėjos, nes užsidegė raudona šviesa. Mano nuostabai dviratininkas važiavo gulėdamas atkištomis kojomis į priekį. Dviratininkas paaiškino, kad jis vairuoja gulimąjį dviratį. Paklausiau kur pirko. Vyriškis paaiškino, kad pasidarė pats savomis rankomis savo gulimąją dviratę transporto priemonė. Atrodė labai neįprastai

[index]

Šiandien apie 20 val. pamačiau prie Justiniškių g. važiuojantį labai keistą žemo rėmo ir labai ilgą dviratį. Dviratis sustojo prie pėsčiųjų perėjos, nes užsidegė raudona šviesa. Mano nuostabai dviratininkas važiavo gulėdamas atkištomis kojomis į priekį. Dviratininkas paaiškino, kad jis vairuoja gulimąjį dviratį. Paklausiau kur pirko. Vyriškis paaiškino, kad pasidarė pats savomis rankomis savo gulimąją dviratę transporto priemonė. Atrodė labai neįprastai

Esu matęs tokių. Gana reti, bet pasitaiko.

https://en.wikipedia.org/wiki/Recumbent_bicycle

[PoDV]

Mačiau kelis kartus Kuršių nerijoje, Juodkrantėje.

Būčiau pamatęs, būčiau supratęs Kaune berods neteko tokių matyti arba nepamenu.

[Sula]

1980-ais buvo išpopuliarėję "velomobiliai". Tuomet juos neretai galima buvo pamatyti. VISI buvo konstravusi, berods ir Šiaulių "Vairas".

[Evier]

Galėtų Mauricas apsiriboti ekonomikos prognozėmis, ar ką jis ten paprastai daro. Dabar nei į tviorą, nei į mietą šneka kažkokius vėjus apie žiedus (wut?) ir Konstitucijos prospekto plotį.

Tai kad ir su ekonomika jam nelabai sekas.

[index]

Su ekonomika sekasi ir neblogai, bet kai pradeda apie NT tai kažkokias pievas pastoviai.

Tai jis kaip suprantu, tiesiog tipinis suburbijos gyventojas. Pamenu kaip aiškino, kad miesto greitkeliai yra didelis mūsų turtas "nes greit galima iš miesto išvažiuoti" ir juos reikia saugoti ir puoselėti.