Manau bus į temą, apie kamščius, judumą ir Downs-Thomson paradoksą. Geriau vieną video pažiūrėti, nei kelis puslapius prirašyti: https://youtu.be/RQY6WGOoYis
Milan is to introduce one of Europe's most ambitious schemes reallocating street space from cars to cycling and walking, in response to the coronavirus crisis. The northern Italian city and surrounding Lombardy region are among Europe's most polluted, and have also been especially hard hit by the Covid-19 outbreak. Under the nationwide lockdown, motor traffic congestion has dropped by 30-75%, and air pollution with it. City officials hope to fend off a resurgence in car use as residents return to work looking to avoid busy public transport.
Gal kas galite parekomenduoti Kaune kokių įdomių lankytinų vietų, kad būtų galima palikti automobilį ne toliau kaip 15 metrų nuo įėjimo? Ir, of kos, kad parkingas būtų nemokamas.
Vilniuje zinau gera vieta, jei pasisektu, galetu but situacija kaip foto.
Vilniuje zinau gera vieta, jei pasisektu, galetu but situacija kaip foto.
Šitoje vietoje meras Dviračiųfašistas pastatė Basanavičiaus skulptūrą ir sunaikino šitą nuostabų parkingiuką. Dabar tektų eiti gal net kilometrą, pervargtum dar nedaėjęs restorano.
Šilėnuose prie kaimo nėra aikštelės.
Tačiau maža aikštelė nieko negelbės, kai tokios minios plūsta į gamtos prieglobstį. O didelio parkingo regioniniame parke tikrai nereikia
Savaitgaliais Šilėnų bažnyčioje 10:00 būna pamaldos; miestiečiai išsimiegoję susirenka vėliau;
Turbūt daug nekainuotų apmokestinti po savaitgaliais po 12:00 įvažiavimą ar parkavimą. Automatizavimo su parkomatais ir kameromis gal nereikia - užtektų įdarbinti porą vietinių.
Taigi visos problemos tik laikinos, kol žmonės nedirba ir važinėja po pažintinius takus, baigsis karantinas, tada visi grįš į darbus.
Vat esminis klausimas, kodėl už rimtesnius ratus paklojęs 200 k Eu, turėčiau eiti iki restorano vieną kilometrą? Ar čia normali praktika pasaulyje?
Taip, normali praktika. Ejimo atstumas nepriklauso nuo automobilio vertės. Nors tiek mokant už auto daug problemų galima išspręsti ir statant žydroje zonoje. Gi pinigų vistiek neturi kur dėti.
Gyvenant bendrai ir už darbus mokama bendrai. Jeigu yra jungtinės veiklos sutartis ar bendrija, tai daugumos sprendimu daroma. Nenori gyventi bendrai - gyveni nuosavame name.
Esu girdėjęs bent kelias istorijas, kur daugumos nesusidaro ne dėl babyčių, o dėl pačių automobilių savininkų. Jeigu auto turguje užmetei porą šimtų eurų viršaus ant džipuko, kad galėtum kieme įveikti bordiūrą ir parkuoti ant žolytės, tai negi mesies dar 50?
Taip, normali praktika. Ejimo atstumas nepriklauso nuo automobilio vertės. Nors tiek mokant už auto daug problemų galima išspręsti ir statant žydroje zonoje. Gi pinigų vistiek neturi kur dėti.
Lietuvoje įprasta praktika yra brangų automobilį pirkti iš paskutinių pinigų sumokant lizingo pradinę įmoką ir paskui neturint pinigų net nusipirkti parkingui prie namų. Po to tenka savo prabangią geldą statyti kur nors ant šaligatvio ar užstatant įvažiavimą į garažą, o dienas leisti vaikštant aplink ir rėkaujant ant stukačių, kurie ją fotografuoja ir savivaldybei siunčia.
Čia kalba eina ne apie nusigyvenimą, o apie prasigyvenimą.
Pvz.: PRT (Personal Rapid Transport) atsiradimas. Pumpurinis VT. Autonominės krovininės/keleivinės kapsulės. Maglev ir hyperloop. Ir t.t.
Prasigyvenimas automobilių skaičių didina, o ne mažina. Daugiausiai automobilių 1000 gyventojų eurpoje yra liuksemburge - vieno labiausiai turtingų šalių su puikiu viešuoju transportu.
Privatus autmobilis ir yra PRT, nežinau kas yra "pumpurinis" VT. Autonominiai automobiliai tikrai nesumažins automobilių varotjimų. Kaip tik padidins. Kai automobilis pats gali nuvežti vaiką pas draugus/į burelį/etc tai bus renkamasi dažniau nei dabar.
Maglev yra tiesiog ekonomiškai neapsimokantis light-rail. Asmeniškai man labai patinka maglev ideja, bet funkciškai tai perims tiek pat srauto kiek ir traukiniai (metro įskaičiuojant).
Hypeloop (rašosi hype, nes ten be hype daugiau nieko ir nėra) yra visiškai nelogiškas sprendimas kuris būtu superbrangus ir nesuteiktu reikšmingos naudos, ypač trumpose kelionėse. Beje kolkas techniškai nešįmanomas. Nors aišku tas Hypeloo projektas Muskui buvo labai naudingas, daug inžinierinio talento pasamdė per šį scam'ą.
Aš manau, kad svarbiausia yra ne technologinis proveržis, o pasikeitusio mąstymo proveržis.
Palyginkime, kaip pasikeitė nusikalstamumo mažėjimo proveržis per 20 metų. Tai įvyko ne dėl technologijų. Kodėl sumažėjo kyšius imančių kelių policininkų? Dėl pasikeitusių technologijų, ar dėl pasikeitusio mąstymo?
Pasikeis mastymas ir parkavimo srityje. Senamiestyje daugiauaukščių parkavimo aikštelių tikrai neprireiks. Technologijos, žinoma, padėtų, bet ne jos yra svarbiausia. Galiu lažintis, kad po 10 metų net patys karščiausi šio forumo automobilistai važiuos į Senamiestį ne nuosavu automobiliu - ir jiems tai patiks!
Technologijų proveržis kriminalogijoje didelis. Dabar yra daug daugiau kamerų (įskaitant kameras mieste). yra daug lengviau/pigiau atlikti DNR tyrimus ir pan. Nors pas mus nemažai prisidėjo dar ir tai, kad mes bandėme persitarkyti į vakarietišką sistemą vietoj soveitiškos. Beto, daug organizuoto nusikalstamumo persikėlė į saugesnę virtualią erdvę. Yra daug saugiau padirbinėti vogtas kreditines korteles nei eiti išmušinėti iš prekeivių pinigus. Paskutinius 30 metų tokia nusiklastamumo tendencija matoma visame pasaulyje, ne tik pas mus.
Kiek teko skaitinėti psichologų/sociologų nuomone, mastymo pokyčiai formuojasi kartomis. Norint rimtai pakeisti mastymą reikia kad pasikeistų bent dvi kartos, t.y. 40 o dabartiniu metu gal ir 50 metų kaip minimum.
Tai iš atskirų modulių sudarytos sistemos. Kur atskiri moduliai gali jungtis į mažesnius ar didelius "traukinius" magistraliniam ar net tarpmiestiniam judėjimui, o po to atsijugti atskiriems privažiavimams. Panašiai kaip savaeigiai traukinių vagonai. Yra variantai su "motininiu nešėju", yra ir be jo. Vienas iš realių variantų: https://www.next-future-mobility.com/
A, tai sujungiami mikriukai čia. Kokia nauda iš to sujungiamumo tai neaišku, nes vistiek riekės tiek pat energijos juos judinti, na nebent kad be tarpų gal daugiau tilps kelyje.
A, tai sujungiami mikriukai čia. Kokia nauda iš to sujungiamumo tai neaišku, nes vistiek riekės tiek pat energijos juos judinti, na nebent kad be tarpų gal daugiau tilps kelyje.
Galima "persėsti" į pasirinktą kryptį judant tokiam sąstatui. Bet tai tik viena iš koncepcijų.
Galima "persėsti" į pasirinktą kryptį judant tokiam sąstatui. Bet tai tik viena iš koncepcijų.
Na jeigu susijungs kaip vizulkėje, tai persėsti tikrai neišeis, nes bus draudžiama jau vien dėl pavojaus. Šiaip nelabia matau pranašumo prieš esamą VT. Tipo išvežiuos individualiai? Tai gal tada čia tiesiog taxi?
Na jeigu susijungs kaip vizulkėje, tai persėsti tikrai neišeis, nes bus draudžiama jau vien dėl pavojaus. Šiaip nelabia matau pranašumo prieš esamą VT. Tipo išvežiuos individualiai? Tai gal tada čia tiesiog taxi?
Ten toliau video susijungia atsiveriant pertvaroms. Be to, lygtais tie krėslai susilanksto.
Ir taip, taip gaunasi asmeninio ir viešo transporto kombinacija. Ten gi galima išsikviesti modulį pagal maršrutą ir keleivių poreikį iš apps'o.
Tai yra koncepcija. Manau, kad tai perspektyvi kryptis. Nebūtinos fantastinės technologijos. Galima naudoti kaip cargo. Šiuo metu viskas, manau, atsiremia į autonomizaciją.
Comment