Parašė gerietis
Rodyti pranešimą
Skelbimas
Collapse
No announcement yet.
Darnus judumas. Viešasis transportas ir dviračiai ar nuosavas automobilis
Collapse
X
-
Parašė ifl Rodyti pranešimą
Nes į univerą ir į stadioną žmogus važiuoja kiekvieną dieną 8h ryto?
Comment
-
Parašė TrippleA Rodyti pranešimą
Nu, bet zinok studiju metu tai jo. Ir dar i biblioteka vaziuoja zmones, ir praktikos atlikinet, net ir vasaros metu.
Comment
-
Parašė ifl Rodyti pranešimą
Bakalaurų dalis nuo 8, dalis nuo 10, dalis nuo 12, magistrantai iš vis vakarais => studentų srautai išsiskaidę.
- 6 patinka
Comment
-
Parašė TrippleA Rodyti pranešimą
O pasiruosimas paskaitoms, testam egzaminam, darbu rasymas ir pan.? Ziurek, nu nepyk, bet nelabai gaudaisi, kaip vyksta studentu gyvenimas ir kaip jie keliauja iki studiju vietos. Zmones vaziuoja i univera ne vien tam ,kad paskaitas paklasuytu, bet, kad ir mokytus ir ,svarbiausia, su zmonem pabendrautu, nes be socialinio faktoriaus universitetas, tai tik intruktazai apie dalykus. Bendrai paemus, nelabai rauki ir kas yra 15 minuciu miestas ir kaip jis be gero VT negali egzistuot. Pats esu gyvenes ne vienam tokiam mieste, ir VT buvo vienas pagrindiniu pasiekiamumo faktoriu, kuris salygojo galimybe kazkur nusigaut per 15min ir truputi didesnius atstumus, nes visko salia nepastatysi ir neretai tenka keliauti toliau nuo namu i darba, mokslus ar net i parduotuves. Nereik apsimest visaziniu ir kitus laikyt kvailiais, nes jie, matai, tokiu elementariu dalyku, kaip "po univera ant kiekvieno kampo" nepagauna.
Kokiam jūs 15-min mieste esate gyvenęs, jeigu jis tik dabar bandomas įgyvendinti konceptas?
Ir vakarų Europoje tą padaryti daug sunkiau nei kad čia, Vilniuje, kuriame lyginant su vakarų Europa pilna laisvos vietos tuose pačiuose miegamuosiuose rajonuose.Paskutinis taisė ifl; 2024.01.17, 23:42.
Comment
-
Parašė ifl Rodyti pranešimą
Joks čia ne faktas, o mitas: https://www.youtube.com/watch?v=73tGTPHD5Ec Video yra realūs paskaičiavimai
Be to, yra visa gausybė kitų aspektų, kodėl bokštai yra žymiai prastesnis pasirinkimas už vidutinio aukštingumo perimetrinius kvartalus. Pradedant energijos sąnaudomis ir eksploatacinėmis išlaidomis (!), baigiant susisiekimo poreikiais, miesto kompleksiškumu, diversity, resilience ir t. t.100 minčių – miestai, transportas ir idėjos
- 4 patinka
Comment
-
Parašė taccido Rodyti pranešimą
Gal nejuokinkit svieto su tokiais jūtūberių paskaičiavimais, o atsiverskit mokslines knygas. Pats tankumo rodiklis gali skirtis 3 kartus, priklausomai kokioje gardelėje matuosi. Pereinant į kvartalo ar miesto mastelį, bokštų didesnis tankumas pranyksta arba netgi sumažina bendrą tankumą. Tai reiškia, kad jeigu pastatysi visą kvartalą ar miestą bokštų, tas miestas greičiausiai nebus tankesnis už vidutinio aukštingumo perimetrinį užstatymą su tankiu susisiekimo tinklu.
Be to, yra visa gausybė kitų aspektų, kodėl bokštai yra žymiai prastesnis pasirinkimas už vidutinio aukštingumo perimetrinius kvartalus. Pradedant energijos sąnaudomis ir eksploatacinėmis išlaidomis (!), baigiant susisiekimo poreikiais, miesto kompleksiškumu, diversity, resilience ir t. t.
- 1 patinka
Comment
-
Parašė ifl Rodyti pranešimą
Kur tos knygos? Mielai apsikeisčiau šaltiniais. Kol kas aš pateikiau skaičiavimų video, jūs kol kas nepateikėte jokios knygos.
Serge Salat – Cities and forms: On Sustainable Urbanism
Dar galėčiau rekomenduoti šiek tiek abstraktesnę:
Nikos Salingaros – Principles of Urban Structure
Jei ne iš mokslinių, tai labai įkandamos ir įdomios yra Leon Krier knygos su karikatūromis. Ten aukštingumo klausimas irgi paliečiamas:
Léon Krier – Architecture: Choice or Fate
Konkrečiai apie transporto planavimą rekomenduočiau Hermann Knoflacher, tik kad angliškai berods nėra jo knygų. Pilnai neperskaičiau, bet labai pravertė vadovėlis apie transporto planavimą: Grundlagen der Verkehrs- und Siedlungsplanung: Verkehrsplanung.100 minčių – miestai, transportas ir idėjos
- 4 patinka
Comment
-
taccido , autorinės knygos yra prastas informacijos šaltinis, nes jos atspindi tik autoriaus, o ne viso profesionalų būrio požiūrį, tad negaiščiau laiko kiekvieno autoriaus įžvalgų analizei.
Žymiai naudingiau yra skaityti įvairių institutų sukurptus leidinius ir pageidautina, kad jie būtų ne anglakalbėse šalyse gimę. Man labiausiai patiko CROW. Gaila, kad jie nebeprieinami angliškai.
Comment
-
Paprastai ir aiškiai, kodėl gatvių platinimas nesprendžia eismo problemų ir kas tas "induced demand"
https://youtu.be/CHZwOAIect4?si=qCTSQPY7E1kGYwMx
- 2 patinka
Comment
-
Parašė dondc Rodyti pranešimą- 2023-10-29 SĮ "Susimovimo paslaugos": Aktualioje atkarpoje maršrutinio transporto juostos įrengimas numatytas Vilniaus miesto darnaus judumo plane trečiu (iš trijų) A juostų įrengimo etapu, iki 2030 m.
- Vilniaus miesto savivaldybėje 2023-11-20 buvo gautas Jūsų paklausimas el. paštu,
kuriame prašote Jus informuoti ar Vilniaus miesto savivaldybės administracija sutinka su Jūsų
siūlymais ir juos ketina nedelsiant įgyvendinti: įrengti viešojo transporto juostą Sėlių g. kryptimi iš
rytų į vakarus bei įrengti viešojo transporto juostą Kęstučio g. kryptimi iš pietų nuo Liubarto g. į
šiaurę iki Sėlių g. <...>
Vilniaus miesto savivaldybės administracija, vadovaudamasi <...> Vilniaus miesto savivaldybės darnaus judumo plano nuostatais, sudariusi I etapo viešojo transporto eismo juostų įrengimą pagrindinėse gatvių tinklo ašyse. Nusistatytas laikotarpis iki 2025 metų.
Šiame aptariame laikotarpyje išreitinguota vienuolika miesto gatvių, kuriose yra aktualiausia įrengti viešajam transportui skirtas eismo juostas. Paminėsime pagrindinius vertinimo
(reitingavimo) rodiklius: keleivių skaičius, viešojo transporto skaičius, ekonominis efektyvumas, stotelių apyvarta, keleivių, priemonių sraute skaičius ir kitos.
2022 – 2023 metais įrengtos viešojo transporto juostos Ozo, Kareivių, Kalvarijų gatvėse, Pilaitės prospekte. Pirmaeiliai darbai pagal prioritetus vykdomi (techninės dokumentacijos rengimas) su Buivydiškių, V. Kudirkos, Šeimyniškių ir kitomis gatvėmis. Siūlomos prioretizuoti Sėlių ir Kęstučio gatvės, kuriose jau šiais metais reikėtų įrengti viešojo transportui skirtas juostas, neturi vertinamų rodiklių reikšmių. Todėl į prioritetinį viešojo transporto eismo juostų įrengimo sąrašą nepateko. Dviračių juostos Kęstučio g. su infrastruktūros pertvarkymu tobulintinos. Atsižvelgiant į miesto planus koreguoti esamas dviračių juostas Kęstučio gatvėje artimiausiu metu nenumatome. - Kadangi be 5 d. prireikė 3 mėn. kol atsakė į praeitų metų užklausą bei nepakako daugiau nei 2 mėn. ir nebuvo sureaguota įtraukti tas gatves į priroritetą sekantiems, t. y. 2024 m., tai juostų dar nebus. Visgi terminas jau kažkaip sutrumpėjo 5 m.
- Į jau šių metų pranešimus tiesiog naikinti (o ne pertvarkyti) ne pagal STR įrengtas dvirjuostes ir parkingą bei šaligatvio praplatinimą turi atsakyti iki šiandien. Įdomu ar spės. Tikras saspensas.
♚ streetskins.eu/vilnius-city-cycling-map-by-road-surface ♚
Comment
- 2023-10-29 SĮ "Susimovimo paslaugos":
-
Londone atėmė tiltą iš aftamašynistų ir sako su dvirka dvigubai greičiau nei viešuoju.
Prieš: https://www.google.lt/maps/@51.48858...6656?entry=ttu
Po: https://youtu.be/DqC4hxpgG8s?t=202
♚ streetskins.eu/vilnius-city-cycling-map-by-road-surface ♚
- 4 patinka
Comment
-
Parašė Creatium Rodyti pranešimąAš kažkada panašiai sūliau padaryti su senuoju Žvėryno tiltu, tik ten kiek mažiau traumuojančią praktiką: automobiliams palikti vieną juostą į kurią nors pusę.
- 12 patinka
Comment
-
Parašė Kecal Rodyti pranešimą
O reikėtų pagaliau griežtai NMC, Šnipiškėse, visame mieste ir net priemiesčiuose stabdyti bet kokius projektus, kurie niekaip nėra derinami su viešojo transporto plėtra. Vilniui skubiai reikia „transit-oriented development“, kol dar ne per vėlu. Nors gali būti per vėlu.
Iš šitų peržiūrų, suprantama, nieko gero nesitikiu.
Comment
-
Parašė dondc Rodyti pranešimąLondone atėmė tiltą iš aftamašynistų ir sako su dvirka dvigubai greičiau nei viešuoju.
-
Comment
-
Parašė gerietis Rodyti pranešimą
vietoje 5 automobilių važiuoja 1 dviratis. Tai bent efektyvumas.
Laikas laikui nelygus
Comment
Comment