Darnus judumas. Viešasis transportas ir dviračiai ar nuosavas automobilis

[Fulgur]

daugybė žmonių, gyvenančių centrinėje miesto dalyje neturi galimybių naudotis vandentiekiu ir kanalizacija dešimtmečiais. Ir jei prie tarybų valdžios perspektyvos buvo, kad pagaliau prijungs prie vandentiekio ar iškeldins į naują butą su visais patogumais, tai dabar to nėra..

Tačiau prieš du dešimtmečius mieste dar buvo priskaičiuojama apie 1000 vandens kolonėlių.
Skaitykite daugiau: http://www.delfi.lt/verslas/verslas/....d?id=14573720

Siūlau nebediskutuoti. Problema lėtai, bet sprendžiasi. Per 30 metų kolonėlių skaičius sumažėjo 1000->500. Per paskutinius 10m. - 600->500.
Ir jei kažkas gyvena auksiniuose aruose Žvėryne, nemoka jokių NT mokesčių, kodėl jam Karoliniškės ir Ž. Paneriai turi susimesti ant kanalizacijos? Be to, 500 kolonėlių yra kokie 2 proc. Vilniaus gyventojų.

[Al1]

Be kolonėlių dar yra šimtai šulinių. Ir ne jokie ten auksiniai arai, nereikia čia pasakų sekti. Didelė dalis tų namų netgi yra daugiabučiai su keliais butais, o ne jokie individualūs namai. Tie namai dažniausiai jokio sklypo neturi, yra tankiai užstatytose vietose. Taip, turi susimesti. Nes daugumai gauna vandentiekį ne už savo lėšas, o už valstybės. Tai kodėl vieni turi būti geresni, o kiti blogesni? Nafig žmonės turi susimesti ant gatvių, jei neturi automobilio? Nafig ant mokyklų, jei vaikai jau užaugę ar jų nėra? Tokiu principu vadovaujantis jokios gerbūvio valstybės ir nebus.
Problema nesisprendžia. Pavyzdžiui, aš turiu šulinį (beje, kažkada tai priklausiusį civilinei saugai ir prižiūrėtą valstybės karo atvejui; dabar priklauso savivaldybei), kuriame yra tik 0,5 m. vandens. Dabar gerti vandens jau negalima. Tik praustis. Yra siurblys. Kolonėlę atvesti atsisako, vandentiekio atvedimas kainuoja 30 tūkstančių. Ir tokių kaip aš yra tūkstančiai.
Kolonėlių skačius mažėja ne vien dėl to, kad žmonės įsiveda vandentiekį ir netgi ne tai pagrindinė mažėjimo priežastis. Kolonėlių tinklą tiesiog optimizavo. Dalį jų tiesiog panaikino, privertė žmonės eiti toliau į kitas kolonėles. Ir viskas.
Tokie kaip jūs net nepažįstate Vilniaus, manote, kas jei iš krano bėga vanduo, tai taip yra nu be veik visur, o jei nėra, tai kalti patys žmonės. Ne, kalta valdžia ir jos požiūris.

[vėkas]

Be kolonėlių dar yra šimtai šulinių. Ir ne jokie ten auksiniai arai, nereikia čia pasakų sekti. Didelė dalis tų namų netgi yra daugiabučiai su keliais butais, o ne jokie individualūs namai. Tie namai dažniausiai jokio sklypo neturi, yra tankiai užstatytose vietose. Taip, turi susimesti. Nes daugumai gauna vandentiekį ne už savo lėšas, o už valstybės. Tai kodėl vieni turi būti geresni, o kiti blogesni? Nafig žmonės turi susimesti ant gatvių, jei neturi automobilio? Nafig ant mokyklų, jei vaikai jau užaugę ar jų nėra? Tokiu principu vadovaujantis jokios gerbūvio valstybės ir nebus.
Problema nesisprendžia. Pavyzdžiui, aš turiu šulinį (beje, kažkada tai priklausiusį civilinei saugai ir prižiūrėtą valstybės karo atvejui; dabar priklauso savivaldybei), kuriame yra tik 0,5 m. vandens. Dabar gerti vandens jau negalima. Tik praustis. Yra siurblys. Kolonėlę atvesti atsisako, vandentiekio atvedimas kainuoja 30 tūkstančių. Ir tokių kaip aš yra tūkstančiai.
Kolonėlių skačius mažėja ne vien dėl to, kad žmonės įsiveda vandentiekį ir netgi ne tai pagrindinė mažėjimo priežastis. Kolonėlių tinklą tiesiog optimizavo. Dalį jų tiesiog panaikino, privertė žmonės eiti toliau į kitas kolonėles. Ir viskas.
Tokie kaip jūs net nepažįstate Vilniaus, manote, kas jei iš krano bėga vanduo, tai taip yra nu be veik visur, o jei nėra, tai kalti patys žmonės. Ne, kalta valdžia ir jos požiūris.

A|1 - jūsų atveju 30.000 Eur yra vertinimas ar konkreti sąmata? Jei sąmata - kokios pagrindinės išlaidos?

[Ginthus]

Be kolonėlių dar yra šimtai šulinių. Ir ne jokie ten auksiniai arai, nereikia čia pasakų sekti. Didelė dalis tų namų netgi yra daugiabučiai su keliais butais, o ne jokie individualūs namai. Tie namai dažniausiai jokio sklypo neturi, yra tankiai užstatytose vietose. Taip, turi susimesti. Nes daugumai gauna vandentiekį ne už savo lėšas, o už valstybės. Tai kodėl vieni turi būti geresni, o kiti blogesni? Nafig žmonės turi susimesti ant gatvių, jei neturi automobilio? Nafig ant mokyklų, jei vaikai jau užaugę ar jų nėra? Tokiu principu vadovaujantis jokios gerbūvio valstybės ir nebus.
Problema nesisprendžia. Pavyzdžiui, aš turiu šulinį (beje, kažkada tai priklausiusį civilinei saugai ir prižiūrėtą valstybės karo atvejui; dabar priklauso savivaldybei), kuriame yra tik 0,5 m. vandens. Dabar gerti vandens jau negalima. Tik praustis. Yra siurblys. Kolonėlę atvesti atsisako, vandentiekio atvedimas kainuoja 30 tūkstančių. Ir tokių kaip aš yra tūkstančiai.
Kolonėlių skačius mažėja ne vien dėl to, kad žmonės įsiveda vandentiekį ir netgi ne tai pagrindinė mažėjimo priežastis. Kolonėlių tinklą tiesiog optimizavo. Dalį jų tiesiog panaikino, privertė žmonės eiti toliau į kitas kolonėles. Ir viskas.
Tokie kaip jūs net nepažįstate Vilniaus, manote, kas jei iš krano bėga vanduo, tai taip yra nu be veik visur, o jei nėra, tai kalti patys žmonės. Ne, kalta valdžia ir jos požiūris.

Ai tai štai kodėl savivaldybė išparduoda socialinius butus medinukuose visokiuose užkampiuose. Parduos kartu ir problemą, kaip įrengti išvietes Its your problem now.

[SPX]

Kad dažnai nemažą dalį sumos sudaro visi projektų rengimai, leidimų gavimai ir kiti dokumentacijos įforminimai. O sudėtingi ir kartu brangūs tie prijungimo projektai, kai nuo magistralės esi kuo toliau.

[Al1]

Projektas sudaro menką dalį ir siekia iki 500 eurų. Leidimai nemokami. Pats brangiausias dalykas yra darbai prisijungimo prie magistralinio vamzdymo taške. Dažniausiai tai būna gatvė, kurioje darbus gali vykdyti tik įmonės. O jos plėšia. Asfalto, plytelių atstatymas kainuoja daug, šulinių, įrengimas gatvėje. Jei negalima kasti, reikia prasikalimo būdu daryti. Tai kainuoja irgi brangiai, brangiau nei ardyti asfaltą. Prasikalimo darbai kainuoja apie 3000-5000 eurų vienam vamzdžiui (vandentiekis + dar tiek pat - kanalizacija).
Taip pat daug kainuoja kanalizacija, ir ypač daug, jei reikia pakėlimo šulinį su siurbline įrengti, nes dėl kertamų šilumos, vandentiekio, dujotiekio, elektros tinklų nepavyksta išnaudoti natūralaus nuolydžio. Po to dar visokie biurokratiniai durnizmai - kaip vamzdyno praplovimas ir akto sudarymas, kurį atlieka "Vilniaus vandenys". Dar durniau, kad visas šis ūkis paskui turi būti nemokamai perduotas į VV balansą. Kitaip neprijungs. Patį vamzdyną, kad ir 50 ar 100 metrų ilgio galima nusitiesti už 1000-1500 eurų, jei darytum pats. Samdai ekskavatorių, kuris už kelis šimtus viską iškasa ir užkasa, + vamzdžiai; vandentiekio ruloninis PVC iš viso apie 3-4 Eur už metrą, kanalizacijos tik bangesni, 160 mm skersmens reikia būtinai, jei ilgesnė trasa, bet ir tai tik keli šimtai eurų.

[SPX]

/\ Na, bet ir ne visur tokios sudėtingos sąlygos. taip, kad tos sąmatos visiems gaunasi skirtingos.

[Al1]

Mieste praktiškai visur sudėtingos, nes tinklai yra gatvėse ir gatvių darbų dalis sudaro pagrindinę išlaidų dalį. Todėl visiškai nesvarbu, ar namas prie gatvės, ar už 50 metrų nuo jos. Kaina dar labiau išauga, jei tinklai eina priešingoje gatvės pusėje, nei stovi namas. Dar išauga, jei namas be rūsio ir reikia įrengti apskaitos mazgą arba statant priestatą, arba mazgą įrengiant šulinyje. Dažniausiai daroma šulinyje, nes statyti bet kokį priestatą - tai nauja statybų epopėja su leidimais ir kitu biurokratizmu ir t.t. Dar kita bėda - jei namas dviejų aukštų, o apatiniai debilai kaimynai neleidžia pravesti vamzdyno per savo butą. Vandens vamzdyną tai dar galima kažkaip pravesti per laiptinę, bet su kanalizacija dėl nuolydžio ir namo išplanavimo ne visada tą galima lengvai padaryti. Bet čia jau kita kalba.

[Sula]

Pabandykite per svetimus sklypus (ypač jei įrengti) nutiesti, jei ir leis - paskutines kelnes numaus.
Jei tuo užsiimtų savivaldybė centralizuotai planuojant tinklų plėtrą, būtų žymiai paprasčiau.

[Al1]

Teisingas pastebėjimas. Jei sklypas priklauso valstybei ar savivaldybei, problemų nėra. Bet jei priklauso privačiam savininkui, tai labai problematiška. Dar vienas niuansas. Tarybiniais laikais leisdavo prisijungimus nuo kitų objektų, kas labai atpigindavo pajungimo išlaidas. Tokia praktika buvo ir kurį laiką nepriklausomybės pradžioje. Dabar galima jungtis tik prie tiesiai prie magistralinių tinklų. Tarkim, namas yra kiek toliau nuo gatves. Tarp gatvės ir namo yra kitas namas su vandentiekiu ir kanalizacija, į kurį ateina pakankamo diametro vamzdynai. Prie jų jungtis negalima. O gamtines dujas tokiu būdu galima pasijungti. Iš viso "Lietuvos dujos" gyventojus pajungia labai lengvatinėmis ir palankiomis sąlygomis. Viską sutvarko. Aišku, ne už dyką, bet pačiam pigiau nelaba išeis tvarkyti dokumentus ir organizuoti darbus. Ir kaina juokinga - 1000-1500 eurų už viską iki apskaitos prietaiso. Jis atskirai kaip ir vamzdžio įvedimas į pastatą iki katilinės ar virtuvės.

[spekas]

Pabandykite per svetimus sklypus (ypač jei įrengti) nutiesti, jei ir leis - paskutines kelnes numaus.
Jei tuo užsiimtų savivaldybė centralizuotai planuojant tinklų plėtrą, būtų žymiai paprasčiau.

Yra betranšėjai kasimo būdai, kur pvz robotas po žeme pratempia vamzdyną. Robotą gali valdyt kaip nori - kur nukreipsi ten ir keliaus. Ar naudojant tokį būdą neužtektų tik nedraugiškam kaimynui pamojuoti?

[vėkas]

Yra betranšėjai kasimo būdai, kur pvz robotas po žeme pratempia vamzdyną. Robotą gali valdyt kaip nori - kur nukreipsi ten ir keliaus. Ar naudojant tokį būdą neužtektų tik nedraugiškam kaimynui pamojuoti?

Neužtektų - servitutas (teisė tiesti per sklypą sutartoje vietoje) komunikacijoms vis vien būtinas ir be savininko sutikimo jis negalimas.

[Sula]

Tai šitus klausimus gi galima išspręsti. Bet tam irgi reikia turėti...

Nemanau, jūs suabsoliutinate to... stebuklingas galias.

Čia trūksta strateginio planavimo (t.y. smegenų). Naujame BP, matau, parkavimo klausimas iš esmės nesprendžiamas. Tiesiog nuspręsta, kad savaime sumažės kelionių automobiliais, net nedatalizuojant. O uždraus judėjimą tik VD varomo transporto. Ko gero, kai jo savaime beveik neliks

[Gladiator]

Miestas turi būti patogus pėstiesiems ir dviratininkams pirmiausia, po to važiuojantiems VT ir paskutinėje vietoje nuosavu automobiliu. Tu čia jau nieko naujo nepribursi. Filosofija, kuri sėkmingai įgyvendinta ne viename vakarinės Europos mieste ir naudojama jau dešimtmečius.

Naujame rengiamame Vilniaus BP yra numatyti kardinalūs pokyčiai srautų pasiskirstyme tarp automobilių/VT/pėsčiųjų/dviratininkų. Tikslai kardinalūs ir rimti. Kol kas jų niekaip nėra siekiama, nors galimybės tą daryti yra. Tai tik ir verti tie tikslai tuomet...

BP priimtas valdininkams nepasitarus su visuomene ir jai nepatvirtinus (kaip ir kitų įstatymų - ne Šveicarija dėja) tai manau 99% vilniečių net nežino nieko apie jokį BP ir jo neįtakoja niekaip - reiškias ne jų valia ir ne jiems jis priimamas. O šiaip vakarinė Europa jau seniai pasauliui ne joks ne pavyzdys, nes paskutinius dešimtmečius tik stagnuoja, jei jau taip norima dairytis į tai ką daro pažangios šalys tai galima žiūrėti į Singapūrus ir JAV bet tikrai ne į pamažu degraduojančią taip vadinamą vakarų Europą.

[Creatium]

BP priimtas valdininkams nepasitarus su visuomene ir jai nepatvirtinus (kaip ir kitų įstatymų - ne Šveicarija dėja) tai manau 99% vilniečių net nežino nieko apie jokį BP ir jo neįtakoja niekaip - reiškias ne jų valia ir ne jiems jis priimamas. O šiaip vakarinė Europa jau seniai pasauliui ne joks ne pavyzdys, nes paskutinius dešimtmečius tik stagnuoja, jei jau taip norima dairytis į tai ką daro pažangios šalys tai galima žiūrėti į Singapūrus ir JAV bet tikrai ne į pamažu degraduojančią taip vadinamą vakarų Europą.

Jeigu tamsta siūlai remtis JAV, kaip pavyzdžiu transporto srautų skirstymui, tai daugiau komentarų neturiu...

Nors tamsta turbūt nežino, kad, pvz., Niujorke padaryta gana nemažai ribojant automobilių transporto judėjimą ir atveriant erdves pėstiesiems ir dviratininkams.

[Gladiator]

OT čia jau. Aš nešneku apie tam tikrą siaurą sritį, o apie v. Europą kaip pavyzdį aplamai, faktas tas kad JAV ekonomika auga, Europos nelabai. Galima aišku pabezdžionauti ir priimti kokį kvailą sprendimą kaipo uždrausti miestuose visus VDV (Europa deklaruoja kad tą padarys, visas likęs pasaulis ne), taigi kas iš to jei kaimynai to nepriims ir tavo ekonomika pralaimės jiems visais atžvilgiais. Ir dabar Europa dėl per didelio užbiurokratizavimo, didelių kainų ir mokesčių pralaimi JAV visais atžvilgiais, alternatyvios energetikos ir inovacijų klausimu taipogi nors jie jokių Paryžiaus susitarimų nesilaiko bei nesiruošia laikytis.

[SPX]

Galiu tik pasiūlyti dar kartą perskaityti ką parašiau. Automobiliams miestas turi būti patogus. Paskutinėje vietoje. Tai juk nereiškia, kad nereikia investuoti į kelius ir jų tinklo plėtimą. Reikia, ypač turint omenyje artėjančią autonominių automobilių revoliuciją.

Norint, kad centrinė miesto dalis būtų tik VT ir spec. transportui, na, ir dar kažkiek skirta nuosavam auto, aplink ją turi būti investuojama į patogų automobilių palikimą aikštelėse, atvykimą iki jų, o tai reiškia ir būtiną kažkokį gatvių tinklą.

[Sula]

Norint, kad centrinė miesto dalis būtų tik VT ir spec. transportui, na, ir dar kažkiek skirta nuosavam auto, aplink ją turi būti investuojama į patogų automobilių palikimą aikštelėse, atvykimą iki jų, o tai reiškia ir būtiną kažkokį gatvių tinklą.

Tai reikia investuoti ir į tą patį VT! Jis Vilniuje susitraukė beveik du kartus nuo to laiko, kai automobilių buvo tiek, kiek svajojama. Juolab miestas dar išsiplėtė, o piliečiai priprato prie šiokio tokio komforto ir nenori važiuoti kaip silkės statinėje kaip 1993 metais. Beveik absoliučiai jokių planų, išskyrus skambų New Rapid Transport pavadinima nesimato, o juk prie VT griaučių turėtų sietis visa būsima miesto struktūra. Planuojamas dviračių bumas kels sezoninių ar net trumpalaikių sunkumų VT dėl mūsų nepastovių orų ir išskydusios struktūros.

[SoulMulticast]

Butent, del tu dviraciu... na nevazines lietuvisiai masiskai dviraciais isskyrus kelis vasaros menesius. Ir ne vien del to kad nera dviraciu taku. Visi nori, kad butu taip kaip Amsterdame, bet taip nebus. Nereikia meluot, kad musu orai panasus. Gal ten ir lyja nemazai, bet rudeni ir ziema ir pavasari zymiai silciau. Net ner ka lygint. Paziurekit grafikus, pas juos vidutine temp sausi-vasari 5-6 laipsniai silumos, pas mus nuo -2 iki -8 salcio.

Antra - kadangi musu centras yra "duobeje", pavarges po darbo labai daznu atveju minsi namo i kalna. Amsterdamas yra is paziuros lygesnis.

Pasvajokim, kad dviraciu keliai bus daug maz sutvarkyti. Atsiranda sauleta diena - nemazai zmoniu perseda ant dviraciu. Tad ta diena VT mazeja keleiviu. Kita diena lyja, VT vel pilnas. Issibalansuoja VT keleiviu srautai, ko pasekoje jis tampa ne toks efektyvus, ypac vasara, kai jis ir taip nera tobulas. Ar taip negali but? Cia gal labiau klausimas kas perseda ant dviraciu, tie kas naudojasi VT ar automobilistai?

Geri dviraciu takai turi buti, kas be ko

[Griunvaldas]

Vilniaus darnaus judumo planas turėtų būti parengtas iki 2018 metų vidurio ir kainuos apie 430 tūkst. eurų.
Kaip DELFI sakė savivaldybės įmonės „Vilniaus planas“ Europos Sąjungos (ES) projektų specialistas Marius Berulis, plane bus parengti judumo mieste variantai iki 2030 metų. „Lietuvoje tokio pobūdžio dokumentai nėra įprasta praktika ir rengiami pirmą kartą“, – sakė jis. Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Transporto inžinerijos fakulteto Logistikos ir transporto vadybos katedros vedėjas Darius Bazaras sakė, kad labiau nerimauti reikėtų ne dėl to, kad ilgalaikės prognozės prašaus pro šalį, o dėl to, kad naujai į valdžią išrinkti politikai tiesiog netęs anksčiau pradėtų darbų.

https://www.delfi.lt/verslas/transpo....d?id=76013895