Darnus judumas. Viešasis transportas ir dviračiai ar nuosavas automobilis

[John]

Oulu klimatas yra švelnesnis nei Lietuvoje, nors jis šiauriau, bet jūra daro savo. Lietuvoje į darbą nuvykus dvoksi visą dieną, nes nusiprausti yra galimybė gal tik 0,5 proc. įmonių. Be to prausimasis užima laiko apie pusvalandį (nes reikia dar ir pradžiūti). Dviračių palikti nėra kur.

Žodžiu, dviratis yra nišinė priemonė nišinei gyventojų grupei, daugiausiai jaunimui ir ribotą laiką metuose. Ir nereikia čia baksnoti į V. Europą ar net Skandinaviją, kur klimatas yra švelnesnis, o jei kas ir važinėja ištisus metus, tai tokių yra mažuma. Visiems kitiems jis tik kaip pramoginė priemonė, o ne normali susisiekimo priemonė.

Čia tiesiog elementariai meluojate.

[Al1]

Vilniuje NĖRA net viešos pirties ar dušų, nepaisant to, kad apie 20 proc. žmonių neturi net vandentiekio namuose. O tu čia man, bandai aiškinti, kad Vilniuje didelėje dalyje darboviečių yra dušai... Normalūs tualetai net universitetuose prieš nepilną dešimtmetį ėmė rastis (iki tol po ketvirtį amžiaus ir daugiau neremontuoti buvo)... Taigi, matai, Vilnius - ne Londonas.

[spirit]

Vilniuje NĖRA net viešos pirties ar dušų, nepaisant to, kad apie 20 proc. žmonių neturi net vandentiekio namuose. O tu čia man, bandai aiškinti, kad Vilniuje didelėje dalyje darboviečių yra dušai... Normalūs tualetai net universitetuose prieš nepilną dešimtmetį ėmė rastis (iki tol po ketvirtį amžiaus ir daugiau neremontuoti buvo)... Taigi, matai, Vilnius - ne Londonas.

Kuom viešieji dušai ir pirtys bei vandentekis namuose yra susiję su dušais darbovietėse?

Kitas dalykas, iš kur tokios žinios kad apie 150tūkst. žmonių neturi vandentiekio?

[Al1]

Tokia statistika (neoficiali, bet iš patikimų šaltinių vandentiekyje) buvo prieš kelis metus. Dabar situacija kiek pasikeitė, nes buvo baigtas ES projektas ir prijungti kai kurie rajonai bei sodų bendrijos. Tačiau iš esmės problema išlieka, nes daug kur dar vandentiekio nėra ir čia rašau ne apie naujas statybas laukuose ar sodus, o apie Senamiestį, Nauamiestį, Šnipiškes, Naujininkus ir kitus rajonus, kur nors rajone vandentiekis yra, bet atskirose jo dalyse vandentiekio nėra ar jis neįvestas į namus. O įsivedimas kainuoja daug, žmonės ten gyvenantys dažniausiai neturi kelių dešimčių tūkstančių eurų įsivedimui atlikti. Taip, sumos daugeliu atvejų tokios, nes vamzdynai eina gatvėmis, ir todėl reikia samdyti firmas, patiems daryti negalima, o vien tik asfalto išardymas ir ir atstatymas kainuoja ne kapeikas...
Dabar ne tarybiniai laikai ir dušų, kurie buvo kiekvienoje gamykloje, nebeliko. Smulkios įmonės, nuomojančios patalpas ir t.t. tikrai neturi jokių dušų, kaip ir stambios įstaigos, įmonės. Todėl mažiau žiūrėkite amerikoniškus filmus, kur po darbo duše koks nors maniakas nužudo blondinę...

Grįžtant prie temos, dviračių takų plėtra yra nesavalaikis lėšų mėtymas, didžiausią efektą duotų VT gerinimas.

[Sula]

Kuom viešieji dušai ir pirtys bei vandentekis namuose yra susiję su dušais darbovietėse?

Kitas dalykas, iš kur tokios žinios kad apie 150tūkst. žmonių neturi vandentiekio?

Žiūrint ką laikyti vandentiekiu. Daugelis priemesčių, ar net miesto namų neturi centralizuoto tiekimo. Yra gręžiniai, šuliniai, kolonėlės. Panašiai ir dėl tualetų. Nors gal ir nėra įprastų "būdelių", bet nuotekos patenka į duobes ar talpas, kurios dažnai neapsaugo grunto nuo užterštumo. Be to didžiulė dalis miesto neturi normalios paviršinių (lietaus) nuotekų sistemos.

[spirit]

Žiūrint ką laikyti vandentiekiu. Daugelis priemesčių, ar net miesto namų neturi centralizuoto tiekimo. Yra gręžiniai, šuliniai, kolonėlės. Panašiai ir dėl tualetų. Nors gal ir nėra įprastų "būdelių", bet nuotekos patenka į duobes ar talpas, kurios dažnai neapsaugo grunto nuo užterštumo. Be to didžiulė dalis miesto neturi normalios paviršinių (lietaus) nuotekų sistemos.

Na taip, dauguma individualių namų neturi miesto vandentiekio. Tik šulinius. Tiesiog pagal tai kaip A|1 buvo parašęs tai aš pagalvojau kad tie 20% iš viso neturi vandens

[Fulgur]

Na taip, dauguma individualių namų neturi miesto vandentiekio. Tik šulinius. Tiesiog pagal tai kaip A|1 buvo parašęs tai aš pagalvojau kad tie 20% iš viso neturi vandens

Vilniaus vandenų“ Komunikacijos skyriaus vadovo Antano Bubnelio teigimu, bendrovė prižiūri 467 kolonėles, o kiekviena iš jų naudojasi maždaug penki klientai. Tačiau geriančių šį vandenį, juo besiprausiančių yra tikrai gerokai daugiau nei du su puse tūkstančio, kadangi vienas klientas – tai vienas butas, namas ar šeima, o kiek juose narių – sunku ir suskaičiuoti.

Skaitykite daugiau: https://www.15min.lt/naujiena/aktual...ebus-56-777278

Tai iš kolonėlių gyvena kokia 10 000 gyventojų.

Dabar šuliniai. Reiktų apsibrėžti kas tas šulinys.
Jei turimas omenyje "Vertikalus didelio skersmens betoniniais žiedais ar kitomis priemonėmis sutvirtintas kasinys, kurio gylis kelis kartus didesnis už skersmenį. Kasamas vandeniui ir kitiems skysčiams gauti." tai aš turėčiau abejonių, kad Vilniuje tokių daug. Taip, kolektyviniuose soduose pasitaiko, kas nori laistytis jei vandentiekis sunykęs. Bet gyvenamieji namai su šuliniais? Vilniaus pakraščiai yra ant kalvų. Tai kiek reikia kasti? Primenu, kad centre senieji medinukai turi minėtas kolonėles.

PS su kanalizacija, tai tragedija. Bet tai kita tema.

[Sula]

Tai iš kolonėlių gyvena kokia 10 000 gyventojų.

Dabar šuliniai. Reiktų apsibrėžti kas tas šulinys.
Jei turimas omenyje "Vertikalus didelio skersmens betoniniais žiedais ar kitomis priemonėmis sutvirtintas kasinys, kurio gylis kelis kartus didesnis už skersmenį. Kasamas vandeniui ir kitiems skysčiams gauti." tai aš turėčiau abejonių, kad Vilniuje tokių daug. Taip, kolektyviniuose soduose pasitaiko, kas nori laistytis jei vandentiekis sunykęs. Bet gyvenamieji namai su šuliniais? Vilniaus pakraščiai yra ant kalvų. Tai kiek reikia kasti? Primenu, kad centre senieji medinukai turi minėtas kolonėles.

PS su kanalizacija, tai tragedija. Bet tai kita tema.

"Šiuolaikinių" šulinių nesimato, nes žmonės įsistatę siurblius, hidroforus. Draugo uošvis išsikase tiesiog namo rusyje, Balsiuose
Už oro uosto miesto dalis yra buvusios pelkės, gruntinis vaduo labai aukštai. Kitur lyg ir vieta žema, bet reikia varyti virš 10 žiedų gylyn, kas jau yra neracionalu.

[Lettered]

Tai iš kolonėlių gyvena kokia 10 000 gyventojų.

Dabar šuliniai. Reiktų apsibrėžti kas tas šulinys.
Jei turimas omenyje "Vertikalus didelio skersmens betoniniais žiedais ar kitomis priemonėmis sutvirtintas kasinys, kurio gylis kelis kartus didesnis už skersmenį. Kasamas vandeniui ir kitiems skysčiams gauti." tai aš turėčiau abejonių, kad Vilniuje tokių daug. Taip, kolektyviniuose soduose pasitaiko, kas nori laistytis jei vandentiekis sunykęs. Bet gyvenamieji namai su šuliniais? Vilniaus pakraščiai yra ant kalvų. Tai kiek reikia kasti? Primenu, kad centre senieji medinukai turi minėtas kolonėles.

PS su kanalizacija, tai tragedija. Bet tai kita tema.

Taigi juk krūva pristatyta ir statoma namų visur laukuose aplink miestą, kur nėra jokių miesto vandentiekių ir nuotekų, tai kažką išsikasti turi.

[Fulgur]

Taigi juk krūva pristatyta ir statoma namų visur laukuose aplink miestą, kur nėra jokių miesto vandentiekių ir nuotekų, tai kažką išsikasti turi.

Jei pasidaro 5 kaimynai 100 m gręžinį, tai ne šulinys

[SPX]

/\ Tema gal nevisai apie tai, bet, kad žmonės vis dar kasasi šulinius - faktas. Tik gal netokius gilius, kaip seniau. Vis tik, ten kur reikia giliau darosi gręžinius. Turiu vieną pažįstamą, kuris dirba įmonėje užsiimančioje tokia veikla jau daug daug metų

[Al1]

Ten, kur naujos statybos, sodai, žmonės išsisprendžia problema vienu būdu - daro gręžinį ar kasą šulinį, kas šiais laikais jau gan reta, nebent vanduo negiliai. Šiaip Vilniuje 1 gruntinio vandens horizontas yra ir 1, ir 20, ir 40 metrų gyliuose. 2 horizontas - artezinis - 100 ir daugiau gylyje. Kaina gaunasi didelė ir sudaro kokį penktadalį nuosavo namo statybos išlaidų. Dar vienas niuansas - gręžinius mieste daug kur daryti draudžiama, nepaisant to, kad vandentiekis yra už kelių šimtų metrų ir jo atvedimas kainuoja brangiau nei gręžinys (jei jis negilus). Prie miesto vandentiekio prisijungti neprisijungus prie kanalizacijos 90 proc. atvejų draudžiama. Leidžiama tik tuo atveju, kai yra vandentiekis bet nėra kanalizacijos tinklų. Tačiau tokia situacija tik miesto pakraščiuose, mieste visur yra abeji tinklai. Tačiau vėlgi, jei, tarkim, vandentiekio ir kanalizacijos tinklai nuo namo už 50-100 metrų, tai prisijungimas kainuoja apie 20-30 tūkstančių eurų. Ir tai yra milžiniški pinigai eiliniams žmonėms. Bepigu statybų bendrovėms, kurios stato daugiabutį. Vamzdžių skersmuo šiuo atveju kainos beveik neįtakoja, nes pagrindą sudaro darbų kaina. Todėl daugybė žmonių gyvena Vilniuje be vandentiekio ir kanalizacijos, nors techniškai atsivesti ir įmanoma, bet labai brangu. Ir čia jau valstybė turėtų daryti kažkokias tai išvadas, kompensuoti prisijungimą ar jį dotuoti, kaip kad padarė su už ES lėšas išplėstais tinklais. Tačiau daugeliu atvejų jie padėjo tik naujakuriams, miesto pkaraščiuose, o daugybė žmonių, gyvenančių centrinėje miesto dalyje neturi galimybių naudotis vandentiekiu ir kanalizacija dešimtmečiais. Ir jei prie tarybų valdžios perspektyvos buvo, kad pagaliau prijungs prie vandentiekio ar iškeldins į naują butą su visais patogumais, tai dabar to nėra. Dr prieš kurį laiką, prieš gerą dešimtmetį buvo galima pigiai legaliai prisijungti prie vandentiekio nuo kolonėlės be kanalizacijos. Tai dabar tą daryti draudžiama, net jei vamzdžio pralaidumas pakankamas, nes vėlgi, būtina kanalizacija, o jos kaina sudaro daugiau nei pusę visų vandentiekio ir kanalaizacijos prisijungimo išlaidų.

[Sula]

Kiek girdėjau, gręžiniai ateityje gali būti ekologine problema .

[Fulgur]

daugybė žmonių, gyvenančių centrinėje miesto dalyje neturi galimybių naudotis vandentiekiu ir kanalizacija dešimtmečiais. Ir jei prie tarybų valdžios perspektyvos buvo, kad pagaliau prijungs prie vandentiekio ar iškeldins į naują butą su visais patogumais, tai dabar to nėra..

Tačiau prieš du dešimtmečius mieste dar buvo priskaičiuojama apie 1000 vandens kolonėlių.
Skaitykite daugiau: http://www.delfi.lt/verslas/verslas/....d?id=14573720

Siūlau nebediskutuoti. Problema lėtai, bet sprendžiasi. Per 30 metų kolonėlių skaičius sumažėjo 1000->500. Per paskutinius 10m. - 600->500.
Ir jei kažkas gyvena auksiniuose aruose Žvėryne, nemoka jokių NT mokesčių, kodėl jam Karoliniškės ir Ž. Paneriai turi susimesti ant kanalizacijos? Be to, 500 kolonėlių yra kokie 2 proc. Vilniaus gyventojų.

[Al1]

Be kolonėlių dar yra šimtai šulinių. Ir ne jokie ten auksiniai arai, nereikia čia pasakų sekti. Didelė dalis tų namų netgi yra daugiabučiai su keliais butais, o ne jokie individualūs namai. Tie namai dažniausiai jokio sklypo neturi, yra tankiai užstatytose vietose. Taip, turi susimesti. Nes daugumai gauna vandentiekį ne už savo lėšas, o už valstybės. Tai kodėl vieni turi būti geresni, o kiti blogesni? Nafig žmonės turi susimesti ant gatvių, jei neturi automobilio? Nafig ant mokyklų, jei vaikai jau užaugę ar jų nėra? Tokiu principu vadovaujantis jokios gerbūvio valstybės ir nebus.
Problema nesisprendžia. Pavyzdžiui, aš turiu šulinį (beje, kažkada tai priklausiusį civilinei saugai ir prižiūrėtą valstybės karo atvejui; dabar priklauso savivaldybei), kuriame yra tik 0,5 m. vandens. Dabar gerti vandens jau negalima. Tik praustis. Yra siurblys. Kolonėlę atvesti atsisako, vandentiekio atvedimas kainuoja 30 tūkstančių. Ir tokių kaip aš yra tūkstančiai.
Kolonėlių skačius mažėja ne vien dėl to, kad žmonės įsiveda vandentiekį ir netgi ne tai pagrindinė mažėjimo priežastis. Kolonėlių tinklą tiesiog optimizavo. Dalį jų tiesiog panaikino, privertė žmonės eiti toliau į kitas kolonėles. Ir viskas.
Tokie kaip jūs net nepažįstate Vilniaus, manote, kas jei iš krano bėga vanduo, tai taip yra nu be veik visur, o jei nėra, tai kalti patys žmonės. Ne, kalta valdžia ir jos požiūris.

[vėkas]

Be kolonėlių dar yra šimtai šulinių. Ir ne jokie ten auksiniai arai, nereikia čia pasakų sekti. Didelė dalis tų namų netgi yra daugiabučiai su keliais butais, o ne jokie individualūs namai. Tie namai dažniausiai jokio sklypo neturi, yra tankiai užstatytose vietose. Taip, turi susimesti. Nes daugumai gauna vandentiekį ne už savo lėšas, o už valstybės. Tai kodėl vieni turi būti geresni, o kiti blogesni? Nafig žmonės turi susimesti ant gatvių, jei neturi automobilio? Nafig ant mokyklų, jei vaikai jau užaugę ar jų nėra? Tokiu principu vadovaujantis jokios gerbūvio valstybės ir nebus.
Problema nesisprendžia. Pavyzdžiui, aš turiu šulinį (beje, kažkada tai priklausiusį civilinei saugai ir prižiūrėtą valstybės karo atvejui; dabar priklauso savivaldybei), kuriame yra tik 0,5 m. vandens. Dabar gerti vandens jau negalima. Tik praustis. Yra siurblys. Kolonėlę atvesti atsisako, vandentiekio atvedimas kainuoja 30 tūkstančių. Ir tokių kaip aš yra tūkstančiai.
Kolonėlių skačius mažėja ne vien dėl to, kad žmonės įsiveda vandentiekį ir netgi ne tai pagrindinė mažėjimo priežastis. Kolonėlių tinklą tiesiog optimizavo. Dalį jų tiesiog panaikino, privertė žmonės eiti toliau į kitas kolonėles. Ir viskas.
Tokie kaip jūs net nepažįstate Vilniaus, manote, kas jei iš krano bėga vanduo, tai taip yra nu be veik visur, o jei nėra, tai kalti patys žmonės. Ne, kalta valdžia ir jos požiūris.

A|1 - jūsų atveju 30.000 Eur yra vertinimas ar konkreti sąmata? Jei sąmata - kokios pagrindinės išlaidos?

[Ginthus]

Be kolonėlių dar yra šimtai šulinių. Ir ne jokie ten auksiniai arai, nereikia čia pasakų sekti. Didelė dalis tų namų netgi yra daugiabučiai su keliais butais, o ne jokie individualūs namai. Tie namai dažniausiai jokio sklypo neturi, yra tankiai užstatytose vietose. Taip, turi susimesti. Nes daugumai gauna vandentiekį ne už savo lėšas, o už valstybės. Tai kodėl vieni turi būti geresni, o kiti blogesni? Nafig žmonės turi susimesti ant gatvių, jei neturi automobilio? Nafig ant mokyklų, jei vaikai jau užaugę ar jų nėra? Tokiu principu vadovaujantis jokios gerbūvio valstybės ir nebus.
Problema nesisprendžia. Pavyzdžiui, aš turiu šulinį (beje, kažkada tai priklausiusį civilinei saugai ir prižiūrėtą valstybės karo atvejui; dabar priklauso savivaldybei), kuriame yra tik 0,5 m. vandens. Dabar gerti vandens jau negalima. Tik praustis. Yra siurblys. Kolonėlę atvesti atsisako, vandentiekio atvedimas kainuoja 30 tūkstančių. Ir tokių kaip aš yra tūkstančiai.
Kolonėlių skačius mažėja ne vien dėl to, kad žmonės įsiveda vandentiekį ir netgi ne tai pagrindinė mažėjimo priežastis. Kolonėlių tinklą tiesiog optimizavo. Dalį jų tiesiog panaikino, privertė žmonės eiti toliau į kitas kolonėles. Ir viskas.
Tokie kaip jūs net nepažįstate Vilniaus, manote, kas jei iš krano bėga vanduo, tai taip yra nu be veik visur, o jei nėra, tai kalti patys žmonės. Ne, kalta valdžia ir jos požiūris.

Ai tai štai kodėl savivaldybė išparduoda socialinius butus medinukuose visokiuose užkampiuose. Parduos kartu ir problemą, kaip įrengti išvietes Its your problem now.

[SPX]

Kad dažnai nemažą dalį sumos sudaro visi projektų rengimai, leidimų gavimai ir kiti dokumentacijos įforminimai. O sudėtingi ir kartu brangūs tie prijungimo projektai, kai nuo magistralės esi kuo toliau.

[Al1]

Projektas sudaro menką dalį ir siekia iki 500 eurų. Leidimai nemokami. Pats brangiausias dalykas yra darbai prisijungimo prie magistralinio vamzdymo taške. Dažniausiai tai būna gatvė, kurioje darbus gali vykdyti tik įmonės. O jos plėšia. Asfalto, plytelių atstatymas kainuoja daug, šulinių, įrengimas gatvėje. Jei negalima kasti, reikia prasikalimo būdu daryti. Tai kainuoja irgi brangiai, brangiau nei ardyti asfaltą. Prasikalimo darbai kainuoja apie 3000-5000 eurų vienam vamzdžiui (vandentiekis + dar tiek pat - kanalizacija).
Taip pat daug kainuoja kanalizacija, ir ypač daug, jei reikia pakėlimo šulinį su siurbline įrengti, nes dėl kertamų šilumos, vandentiekio, dujotiekio, elektros tinklų nepavyksta išnaudoti natūralaus nuolydžio. Po to dar visokie biurokratiniai durnizmai - kaip vamzdyno praplovimas ir akto sudarymas, kurį atlieka "Vilniaus vandenys". Dar durniau, kad visas šis ūkis paskui turi būti nemokamai perduotas į VV balansą. Kitaip neprijungs. Patį vamzdyną, kad ir 50 ar 100 metrų ilgio galima nusitiesti už 1000-1500 eurų, jei darytum pats. Samdai ekskavatorių, kuris už kelis šimtus viską iškasa ir užkasa, + vamzdžiai; vandentiekio ruloninis PVC iš viso apie 3-4 Eur už metrą, kanalizacijos tik bangesni, 160 mm skersmens reikia būtinai, jei ilgesnė trasa, bet ir tai tik keli šimtai eurų.

[SPX]

/\ Na, bet ir ne visur tokios sudėtingos sąlygos. taip, kad tos sąmatos visiems gaunasi skirtingos.