Metro

[YOUrgis]

Metro – prioritetinė viešojo transporto rūšis

Dabar, kuomet kaip mėginama įteigti yra sprendžiama Vilniaus VT ateities, kilo mintis paieškoti informacijos apie Rytų ir Centrinės Europos šalių patirtį vystant požeminio VT sistemas. Šia tema „Railway Pro“ žurnale radau neblogą Pamela Luică straipsnį, kurį nutariau išversti. Jame analizuojami Vienos, Prahos, Varšuvos, Kijevo, Sofijos, Bukarešto metropolitenų vystymo planai, strategijos, jų realizavimas ir finansavimo šaltiniai.

Metro – prioritetinė viešojo transporto rūšis

Būdamos bene vienintele efektyvia priemone eismo intensyvumui gatvėse mažinti, požeminės viešojo transporto (VT) sistemos vaidina išskirtinai svarbų vaidmenį didmiesčių gyvenime. Jos geba pervežti didžiausius keleivių srautus iš visų viešojo transporto rūšių, o taip pat vidutinis pervežimo greitis tokiomis sistemomis yra gerokai didesnis nei antžeminio VT. Metro – tai saugi, greita, efektyvi, punktuali ir patogi transporto rūšis.
...

[Silber418]

Stokholmo metro žaliosios linijos atšakos rekonstrukcijos darbai

Kovo 21 d. pradėti Stokholmo metro žaliosios linijos atšakos (nr. 19, iki Hagsätra) rekonstrukcijos darbai. Iki rugsėjo mėnesio pabaigos (25 dienos) bus rekonstruoti ir sutvarkyti 22 tiltai, viadukai, atnaujantas bėgių ruožas ir sutvarkytos bei renovuotos 9 stotys ir stotelės esančios seniausioje metro sistemos atšakoje. Metro atšakos rekonsturkcijų metu traukinius pakeis kas 2 -5 minutes kursuojantys autobusai.

www.sl.se

[Silber418]

Stokholmo mėlynosios metro linijos atkarpos uždarymas dėl 'Citybanan' projekto darbų

Stokholmo metro mėlynosios linijos atšakos atkarpa tarp T-Centralen ir Rådhuset stotelių bus laikinai uždaryta (nuo birželio mėn. 20 d. iki spalio mėn. 19 d.) dėl šiuo metu vykdomų projekto 'Citybanan' darbų. Keleiviams siūloma persėsti žaliosios linijos Fridhemplan stotelėje.

www.sl.se

[99]

Tokijo metro istorija viename paveikslėlyje:

[Al1]

Prahos metro.
Pagal savo (ką mačiau) ir internete rastą medžiagą.

Prahoje gyvena 1,22 mln. gyventojų, o miesto plotas 496 km2. 1974 m. atidaryta pirmoji metro linija. Ketinimų tiesti metro būta dar XIX a. pabaigoje. Vėliau kelis kartus ketinimai tiesti metro būdavo atgaivinami, galiausiai buvo prieitas koncensusas, kad tai būtų požeminis tramvajus. Valdžia pagaliau nusprendė tiesti tokią sistemą ir 1967 m. prasidėjo darbai. Tačiau, kaip rašoma, netrukus TSRS privalomai pasiūlė tiesti tikrą metro ir per trumpą laiką projektai buvo pakeisti, prasidėjo tikrojo metro tiesimas.

Metro priklauso municipalinei bendrovei „Dopravní podnik hl. m. Prahy“ , kuriai taip pat priklauso ir tramvajai, miesto autobusai ir funikulierius.
Šiuo metu veikia trys (A, B ir C) metro linijos, ketvirtoji planuose. Chronologiškai B linija yra pirma, o A – antra. Dabar vyksta A linijos pratęsimo darbai. Važiuojant autobusu iš oro uosto, matyti, kad tuneliai kasami atviruoju būdu. Ateityje (per du pratęsimo etapus) ji turėtų pasiekti oro uostą. Trys linijos miesto centrinėje dalyje susikirsdamos suformuoja savotišką žiedą. Yra trys persėdimo stotys. Iš viso yra 57 stotys (persėdimo stotys yra atskiros kiekvienai linijai, nors tuo pačiu pavadinimu). Metro sistemos ilgis 59,4 km. Trumpiausia yra A linija (11 km). Ilgiausią B liniją (26,6 km) traukinys įveikia per 41 minutę.

Prahoje veikia bendro bilieto sistema, miestas padalintas į zonas. Metro veikia tik vienoje centrinėje zonoje. Bilietai parduodami kioskuose metro stočių vestibiuliuose, spaudos kioskuose, automatuose. Bilietai popieriniai, nors yra ir SMS-bilietai bei elektroniniai (berods tik mėnesiniai) terminuoti. Jų žymėti nereikia, o popierinius vienkartinius ar terminuotus reikia. Naudojami tokie patys elektroniniai komposteriai, kaip ir Vilniuje, tik skirti platesniam bilietui. Turniketų stotyse nėra, tačiau stovi elektroninė keleivių apskaitos sistema, kuri skaičiuoja praeinančius. Kontrolę mačiau tik vieną kartą. Ji tikrino išeinančių iš stoties bilietus.

Kai kurios bilietų kainos:
Vienkartinių bilietų nėra
Terminuoti 90 min. 32 kronos (~4,5 Lt)
Terminuoti 30 min. 24 kronos. (3,40 Lt)
Paros bilietas 110 kronų (15,70 Lt).
Mėnesinis (tik centrinė zona) 510 kronų (tik 73 Lt visų rūšių VT!). 3 mėnesių – 1480 kronų (211 Lt!). Metų bilietas – 4750 kronų, arba tik ~680 Lt. O dabar paskaičiuokite, kiek VT kainuoja Lietuvoje ir nekils klausimų, kodėl juo žmonės Prahoje naudojasi.
Lengvatos yra 50-60 proc., arba nemokamas važiavimas. Terminuoti 30 ir 90 min. bilietai su 50 proc. nuolaida tik vaikams ir pensininkams. Mėnesiniai su 55 proc. nuolaida studentams ir jaunimui, o pensininkams dar keliais procentais mažiau. Be to, vaikai nuo 6 iki 15 metų ir pensininkai nuo 65 iki 70 metų, nusipirkę 120 kronų kainuojančią kortelę, VT naudojasi nemokamai. Nuo 70 metų – VT nemokamai.

Metro sistema yra didžiąją dalimi požeminė, centre ir kai kur kitur gilaus kasimo būdu pastatyta. Yra 3 antžeminiai segmentai, neskaitant kai kurių antžeminių stočių, nors iki ir už tų stočių linija požeminė.
Vienas iš tų trijų antžeminių segmentų eina didžiule Nuslių automobilių ir metro estakada, tiksliau jos apatiniu aukštu gelžbetoniniame vamzdyje. Tiltas nutiestas per slėnį virš gyvenamųjų namų ir parko.


Iš http://en.wikipedia.org/wiki/File:Pr...hia_Towers.jpg

Dar du antžeminiai segmentai - estakados. Viena per ežeriuką ir slėnį tarp stoties Hůrka ir Lužiny.


Iš http://www.railway-technology.com/pr...tro-bridge.jpg


Iš http://www.google.lt/imgres?q=prague...zoom=1&chk=sbg

Kita ilgesnė ir su pėsčiųjų bei dviračių taku viršuje – nuo galinės stoties Černý Most, maždaug apie pusę tarpstočio.


Mano.

Taip pat yra viena kelių šimtų metrų atkarpėlė visoje metro sistemoje, kai traukiniai, išlindę iš tunelio, važiuoja atviru lauku ne estakada - A linijoje iki galinės stoties, kuri yra depo pastate.
Po Vltava metro važiuoja tuneliais. A ir B linijos upę kerta vieną kartą, o C - du.

Visos senosios stotys yra tipinės ir dauguma jų pastatytos yra giliai. Visos metro stotys gali priimti 5 vagonų traukinius. Visų senųjų stočių peronai centriniai. Stočių apdaila skiriasi tik kai kuriomis detalėmis ir spalva. Apdailai naudota daug stiklo. Stiklas grūdintas, dažytas stočiai priskirta spalva. Dideliais jo tiesiais ir šiek tiek lenktais lapais apdailintos kolonos, sienos. Luboms ir tunelio sienoms panaudota daug anoduoto aliuminio pakabinamų konstrukcijų, taip pat dažyto aliuminio lakštų. Kai kuriose stotyse sienos ir kolonos apdailintos uolienų danga. Keliose stotyse apdailai panaudoti dekoratyviniai kokliai (ar kaip juos būtų galima pavadinti?). Poroje stočių sienos apdailintos figūriniais stiklo blokeliais - vienos iš jų jie panašūs į maždaug 50 cm įstrižainės kineskopus, tik išgaubti į kitą pusę. Taip pat apdailai panaudotas ir nerūdijantis plienas. Jo daugiau yra naujose stotyse. Dalies naujesnių stočių peronai ne centriniai, o šoniniai. Tai pat naujų stočių apdailoje daugiau dažyto betono, keraminių plytelių, plytų, metalo, yra ir stiklo (neskaitant antžeminių stočių langų).

Senesnės stotys.

Iš http://www.google.lt/imgres?q=prague...d67DFCg&zoom=1

Kolonos dekoruotos stiklu.

Iš http://www.google.lt/imgres?q=prague...52&tx=36&ty=67

Nauja stotis Letňany.

Iš http://www.google.lt/imgres?q=prague...d67DFCg&zoom=1

A ir B linijoje naudojami tik tarybiniai 81-71 tipo vagonai, kurie „Škodoje“ bendradarbiaujant su dar dviem kompanijom buvo giliai modernizuoti ir pervadinti 81-71M.


Iš http://www.google.lt/imgres?q=prague...t04yQCg&zoom=1

C liniją aptarnauja tik nauji „Siemens“ gamybos M1 traukiniai.


Iš http://www.google.lt/imgres?q=prague...zoom=1&chk=sbg

Visomis linijomis važinėja 5 vagonų traukiniai, sudaryti iš dviejų galinių ir 3 tarpinių vagonų. Praėjimo tarp vagonų nėra nei modernizuotuose tarybiniuose, nei „Siemens“ traukiniuose. Tarybiniai traukiniai vėdinami per atidaromus langus ir tai daug efektyvesnė ventiliacija, nei kondicionieriais C linijos „Siemens“ traukiniuose.

Kas nepatiko - stiprūs skersvėjai eskalatorių tuneliuose ne vienoje stotyje. Nes į nemažą dalį stočių patenkama tiesiogiai iš viršutinio antžeminio vestibiulio eskalatoriumi tiesiai į peroną. O viršutinis vestibiulis paprastai pusiau "kiauras", mažas... Jei viršutinis vestibiulis yra didelis, juo reikia paeiti ar nusileisti į apatinį aukštą, o tik iš jo leistis į peroną, skersvėjų nėra.

[LinS]

Teko būt ir važiuot. Labai DAUG kišenvagių!!! Kas būsit būkite budrūs.

[Al1]

Apie tai įspėja lipdukai.

[kotofeich1]

Maskvos metro nuotraukos



Воробьевы Горы




Кантемировская




Кантемировская
















Кунцевская




Monorail sistema netoli Ostankino televizijos bokšto

[Vilnietizz]

O kokiais intervalais dirba Prahos metro?

[Blaze]

Maskvos metro nuotraukos

Atvaizdas

O ką ten už vairuotojo trispalvė veikia?

[kotofeich1]

O ką ten už vairuotojo trispalvė veikia?

Padidinus panašu į kažkokį tvarkaraštį, bet įskaityt neįmanoma)

[Al1]

O kokiais intervalais dirba Prahos metro?

A ir B linija 2-10 min. visom dienom. A linija piko metu 2-3 min., anksti rytais ir vėlai vakare iki 10 min. B linija piko metu 3-4 min.

C linija nuo 1 iki 10 min. visom dienom. Piko metu 1-3 min.
Poilsio dienom vidutinis intervalas dieną 4-6 min. visose linijose.

[LinS]

Kaip Stambule tiesiama metro linija

http://vz.lt/article/2011/10/11/kaip...a_metro_linija

[Silber418]

Puikūs reportažai, kolegos!

[Silber418]

Kovo 21 d. pradėti Stokholmo metro žaliosios linijos atšakos (nr. 19, iki Hagsätra) rekonstrukcijos darbai. Iki rugsėjo mėnesio pabaigos (25 dienos) bus rekonstruoti ir sutvarkyti 22 tiltai, viadukai, atnaujantas bėgių ruožas ir sutvarkytos bei renovuotos 9 stotys ir stotelės esančios seniausioje metro sistemos atšakoje. Metro atšakos rekonsturkcijų metu traukinius pakeis kas 2 -5 minutes kursuojantys autobusai.

www.sl.se

Stokholmo metro mėlynosios linijos atšakos atkarpa tarp T-Centralen ir Rådhuset stotelių bus laikinai uždaryta (nuo birželio mėn. 20 d. iki spalio mėn. 19 d.) dėl šiuo metu vykdomų projekto 'Citybanan' darbų. Keleiviams siūloma persėsti žaliosios linijos Fridhemplan stotelėje.

www.sl.se

Stokholmo metro atkarpų atnaujinimo darbai pabaigti. Tačiau visai neseniai Stokholmo viešojo transporto kompanija 'SL' išplatino pranešimą apie susitarimą su miesto valdžia dėl Stokholmo metro tinklo plėtros šiaurinėje miesto dalyje. Atlikus įvairius tyrimus, nuspręsta, jog tikslingiausia būtų plėsti metro tinklą Solnoje, kurioje šiuo metu plečiamas Karolinska instituto mokslo parkas bei statomas naujas mišrios paskirties rajonas 'Hagastaden'.

Daugiau informacijos: http://www.svd.se/nyheter/stockholm/...na_6686982.svd

[yessuz]

Man siek tiek liudna, kad Vilniaus metro entuziastai, kaip "argumentus" labai naudojo dalykus, kuriu argumentais nepavadintum....

[LAZAS_]

"TBM" prastūmimas per "Vystavochny Tsentr" (Выставочный центр) metro sotį Kijeve.

Šaltinis: http://englishrussia.com/2011/12/10/...metro-station/

[Silber418]

Plaunojama: metro linija tarp Kopenhagos ir Malmės

Švediją ir Daniją sujungs metro?

Danijos sostinę Kopenhagą ir Švedijos pietuose esančią Malmę gali sujungti Eresuno (Öresund) sąsiaurį Baltijos jūroje kertanti povandeninė metro linija.
Švedijos naujienų agentūra TT pranešė, kad iš Malmės į Kopenhagą ir priešinga kryptimi dirbti vykstančių žmonių srautų didėjimo problemą ketinama spręsti statant abu miestus jungsiančią metro liniją.
Tokio projekto galimybę šiuo metu nagrinėja Danijos ir Švedijos vyriausybės. Nors abi šalis jungia 2000 m. atidarytas 7,8 km ilgio Eresuno tiltas, kuriuo važiuoja automobiliai ir traukiniai, jo pralaidos ateityje nebepakaks sklandžiam susisiekimui iš Malmės į Kopenhagą ir priešinga kryptimi užtikrinti. Tai pareiškė Malmės miesto meras Ilmaras Reepalu.
Pranešama, kad po Eresuno tilto atidarymo daug danų įsigijo nekilnojamojo turto Švedijoje, nes Malmėje namų kainos mažesnės, ir važinėja į darbą Danijoje traukiniais, autobusais arba automobiliais. (...)
Pirminiais skaičiavimais metro po Baltijos jūra iš Malmės į Kopenhagos centrą kainuotų 13 milijardų Švedijos kronų (1,87 mlrd. JAV dolerių), o jo statybos darbai truktų 15 metų.
Malmės ir Kopenhagos valdžia iki 2013 m. turėtų kartu atlikti galimybių studiją ir išsiaiškinti, kaip po Eresuno sąsiauriu iškastas tunelis, kuriuo važinėtų metro traukiniai, galėtų padidinti transporto magistralės tarp abiejų miestų pralaidą ir prisidėti prie šio regiono tolimesnės plėtros. Šiam tyrimui ES regioninis Eresuno fondas skirs 4,5 mln. Švedijos kronų, studijos kaštus po lygiai pasidalins abiejų miestų municipalitetai.
Apklausos rodo, kad metro linijos tarp Danijos ir Švedijos idėją abiejų šalių gyventojai vertina palankiai. Planuojama, kad šis metro sujungtų Kopenhagos ir Malmės centrines geležinkelio stotis.



Šaltinis

[Silber418]

Pakoregavau pranešimą, kad būtų mažiau papildomos informacijos bei paveikslėlių.

[Al1]

Kažkaip abejoju... Dabar tiltu ir tuneliu traukiniai tarp Kopenhagos ir Malmės važinėja kas 20 minučių + dar važiuoja per valandą po kelis tolimojo susisiekimo traukinius. Visgi nemanau, kad tunelio pajėgumai išnaudoti. Taip, keleivių tikrai daug, bet ir dauguma traukinių juokingi trivagoniai ar sukabinti du trivagoniai. Tai gal galėtų palesti 12-14 vagonų sąstatus ir pervežimo pajėgumai išaugtų, atitinkamai 2-4 kartus... Tereikėtų tik rekonstruoti peronus keliose stotyse, kad galėtų priimti ilgus sąstatus.