Labai ribotos metro galimybes, o miestai toliau pleciasi. Madrido ir Paryziaus metro area du kartus didesnes, bet ir gyventoju daug daugiau
Skelbimas
Collapse
No announcement yet.
Metro
Collapse
This topic is closed.
X
X
-
Parašė andyour Rodyti pranešimąLabai ribotos metro galimybes, o miestai toliau pleciasi. Madrido ir Paryziaus metro area du kartus didesnes, bet ir gyventoju daug daugiau
Comment
-
Parašė andyour Rodyti pranešimąBet faktas, kad metro greiciau nebevaziuos. Manau miestas turetu pradeti tanketi.
Beje, pagal paskaičiavimus, netolimoje ateityje miestas perauks Berlyną ir Romą. Mälardalen'o regione jau gyvena virš 3,5 milijono gyventojų, kurių nemaža dalis atvyksta į miestą dirbti.Paskutinis taisė Silber418; 2010.09.09, 23:13.
Comment
-
Parašė andyour Rodyti pranešimąO is naujesniu technologiju nenusimato kazko greitesnio? jau geriau tureti greita susisiekima nors ir begalo brangiai valstybei atsieitu, nei perkant zeme kazkam padovanoti tuos pinigus. Nes miestui tankejant zeme taps auksine, spekuliantai ispus burbula.
Šiaip, kai kuriose vietose jau įrengiamos naujos priemiestinių traukinių stotys, kai kur aukštu žemiau po metro ir tai turėtų sumažinti centrinės stoties (kuri šiuo metu modernizuojama), apkrovą ir dar labiau padidinti transporto efektyvumą metro area.
Švedai dar moka gerai planuoti ateičiai, tad dėl infrastruktūros, manau, pergyventi neverta.
Comment
-
Parašė Silber418 Rodyti pranešimą2012 ar 2013 metais bus nauji metro traukiniai. Susisiekimas Stokholme yra labai geras, nors ir nepigus. Yra šaltinių, teigiančių, jog Stokholmo transporto sistema yra brangiausia
Comment
-
Parašė andyour Rodyti pranešimąbandziau ieskoti Mälardalen'o regiono, bet pasimeciau truputi kiek cia mazdaug iki Stoholmo?
Comment
-
Parašė andyour Rodyti pranešimąIr kiek cia butu pavertus i litus menesiui?
1) tik metro (tunnelbana) - 690 SEK arba ~230 Lt; studentams: 420 SEK arba ~140 Lt;
2) metro ir priemiestiniai traukiniai - virš 2000 SEK arba virš 600 Lt;
Taip pat galima įsigyti vienkartinius bilietus 1, 24, 72 valandoms arba 7, 30 dienų arba korteles sezonui, metams. Yra ir neterminuotų bilietų, bet jie brangesni.
Bilietus galima įsigyti spaudos kioskuose ('Presbyrån'), automatuose, bilietų kasose, internetu, sms žinute.
Miestas suskirstytas zonomis (3 ir 4 metro + 2 ir 2 priemiesčiams, tai reiškia, jog keliaudami iš miesto šiaurėje esančių priemiečių į pietinius, turėtume sumokėti už 7 ar 8 zonas vienam kartui), o mažiausia bilieto kaina valandai, 1 zonai - 20 SEK (~6 Lt). Bilietai galioja visoms transporto rūšims (metro, autobusams, tramvajams ir priemiestiniams traukiniams bei lengvąjam geležinkeliui).
Dažniausiai tenka keliauti 2 zonų ribose, todėl vieno reiso kaina gali būti didesnė.
Kad natrodytų viskas taip atgrasiai, paminėsiu, kad nuolaidų sistema yra lanksti, tačiau tai negerantuoja menkų išlaidų.
Baudos juokingos - min. 1200 SEK (~400 Lt).
O pabaigai, įdomi detalė: 'By one measure—single ticket price for a 10-kilometre (6.2 mi) journey—Stockholm has the most expensive-to-use public transport in the world, as of March 2009'.
Comment
-
Parašė Silber418 Rodyti pranešimąMiestas sparčiai tankėja, ypač vidinis miestas. Kadangi mieste ir priemiesčiuose yra gyvenamojo būsto trūkumas, skai kurie rajonai tankinami, tik kol kas naujų gyventojų atvyksta daugiau negu spėjama pastatyti naujų namų.
Beje, pagal paskaičiavimus, netolimoje ateityje miestas perauks Berlyną ir Romą. Mälardalen'o regione jau gyvena virš 3,5 milijono gyventojų, kurių nemaža dalis atvyksta į miestą dirbti.
Tai jei skaičiuoji sostinės regionus, tai paskaičiuok Brandenburgą Berlynui, kur irgi nemaža dalis dirba Berlyne. Čia kaip lyginti Ryzenšnaucerį su cvergšnauceriu
Comment
-
Parašė tivoli Rodyti pranešimąPievos... Norėčiau pamatyti tuos skaičiavimus. Aplenks Romą? Berlyną, beje, kuris yra vienas labiausiai pastarąjį dešimtmetį "booming" miestų ES tiek gyventojų skaičiumi tiek NT rinkoje?
Tai jei skaičiuoji sostinės regionus, tai paskaičiuok Brandenburgą Berlynui, kur irgi nemaža dalis dirba Berlyne. Čia kaip lyginti Ryzenšnaucerį su cvergšnauceriu
Comment
-
Parašė Silber418 Rodyti pranešimąStokholmas yra vienas labiausiai "booming" taip pat.
Comment
-
Parašė tivoli Rodyti pranešimąŽinau. Tad tokie skaičiavimai ar argumentai yra tikrai "illogical", kad Stokholmo populiacija pasieks Berlyno ar Romos metropolitenus bent jau artimiausioje ateityje. Kaip minėjau, tai nesulyginama.
Stockholm urban area auga sparčiai, o joje jau virš 1 mln. Visoje metro - virš 2. Pastebima tendencija, kad imigrantai apsigyvena priemiesčiuose (pigesnis būstas), kurie taip pat plečiasi.
Žinoma, iki 3 mln. dar teks palaukti, tačiau prognozė tokia.
Kad ir kaip kai kuriems nepatiktų Stokholmas ir Švedija, teks susitaikyti, kad ateityje šis miestas taps dar reikšmingesnis technologijų ir verslo centras (Pasaulio mastu).Paskutinis taisė Silber418; 2010.09.10, 00:48.
Comment
-
Parašė Silber418 Rodyti pranešimąGal tankumas ir nepakis, bet metro area gyvens daugiau žmonių. Be to, Skandinavijoje kiek kitoks požiūris į miestus.
Kad ir kaip lietuviams nepatiktų Stokholmas ir Švedija, teks susitaikyti, kad ateityje šis miestas taps dar reikšmingesnis technologijų ir verslo centras (Pasaulio mastu).
Comment
-
Parašė tivoliTas požiūris gerokai pasikeitė nuo 8-9 dešimtmečio, kai sugriuvo drabanstader'ių sistema. Geriausiai pavyzdys Malmo.
Taip, čia šalta ir miestai savotiški, bet skandinavai nekalti, jog jie patys susiėmė ir praturtėjo. Be to, tapo žinomi vsam Pasauliui.
Comment
-
Parašė tivoli Rodyti pranešimąNiekas ir nesiginčyja, jog netaps... Kaip ir šis nepatenkintas lietuvis, gali su tuo susitaikyti. Viskas prasidėjo nuo kvestionuotino argumento, jog kažkada Stokholmo metropolitenas prilygs Berlynui ar Romai.
Inner city tai praktiškai visiems žinoma istorinių pastatų serija ir istorinės gatvės, parkai, t.t. O visi miegamieji rajonai ir priemiesčiai sudaro urban ir metro area. Tai labai savotiška ir sunkiai paaiškinama, bet gal nenukrypkime nuo temos.Paskutinis taisė Silber418; 2010.09.10, 01:01.
Comment
-
Parašė Silber418 Rodyti pranešimąIš kur tiek negatyvo Skandinavijos atžvilgiu?
Taip, čia šalta ir miestai savotiški, bet skandinavai nekalti, jog jie patys susiėmė ir praturtėjo. Be to, tapo žinomi vsam Pasauliui.
O paskutiniai argumentai...nežinau, ar jie čia rimti.
Comment
-
Parašė tivoli Rodyti pranešimąTiesiog žinau pačių urbanistų skandinavų požiūrį bei teko prie Kopenhagos ir Malmo duomenų prisiliesti, kaip pasikeitė miesto planavimas ir tapo gana padriku kaip ir visam pasaulyje po 8-9 d. reformų; kuomet drabanstaderiu funkcionalumas išnyko ir pakeitė eiliniai priemiesčiai. Ir nereikia čia įžvelgti negatyvumo, jei nepridedu riedančių ir besišypsančių geltonų daiktų.
O paskutiniai argumentai...nežinau, ar jie čia rimti.
Comment
-
Parašė Silber418 Rodyti pranešimąCitata: 'Furthermore, it is estimated that Greater Stockholm will grow from today's 2 million inhabitants to nearly 4 million in the coming twenty years. In other words, even if Stockholm will continue to be a small city compared to LA, Tokyo and London, Stockholm might soon surpass Berlin and Rome in population size (as these cities aren't growing much or are even shrinking in terms of population size).'.
Tada reikėtų sakyti, jog Tulūza su augančiais priemiesčiais už 3-4 metų su tokiais augimo tempais aplenks Paryžiaus miestą (kur gyvena vos 2 mln. gyventojų).
Comment
Comment