Metro

[Furbo]

Saugumo sumetimais gerai kad dar mašinistai sėdi

[Wycka]

Saugumo sumetimais gerai kad dar mašinistai sėdi

Ginčytinas dalykas. Juk ir didelį lėktuvą dažniausiai valdo autopilotas, o rankinis valdymas naudojamas tik kylant ar leidžiantis. O metro koks ten nesaugumas?

[Furbo]

Tai vis dėlto nežinot.... Jeigu žmogus nukristų nuo perono ant bėgių ir atvažiuoja metro, tai mašinistas dar spėtų sustabdyt traukinį, o jei automatiniu būdu važiuotu, tai suvėžintų. Tokių atvejų kai mašinistas spėja sustabdyt prieš nukritusį žmogų jau buvo ne vienas.

[Silber418]

Daugumoje metro sistemų mašinistai atidaro ir uždaro duris (kad neprispaustų vėluojančių keleivių).

[Silber418]

Tai vis dėlto nežinot.... Jeigu žmogus nukristų nuo perono ant bėgių ir atvažiuoja metro, tai mašinistas dar spėtų sustabdyt traukinį, o jei automatiniu būdu važiuotu, tai suvėžintų. Tokių atvejų kai mašinistas spėja sustabdyt prieš nukritusį žmogų jau buvo ne vienas.

Tokiems atvejams numatyta 'anti-suicidal' sistema, t.y. stiklinės gardelės, užkertančios kelią prieigai iki pat perono galo. Durys atidaromos tik atvykus traukiniui. Pvz, Londono metro:

Tiesa, ne visose jau egzsituojančiose metro sistemose yra taikoma ši prevecinė priemonė.

[Wycka]

Tai vis dėlto nežinot.... Jeigu žmogus nukristų nuo perono ant bėgių ir atvažiuoja metro, tai mašinistas dar spėtų sustabdyt traukinį, o jei automatiniu būdu važiuotu, tai suvėžintų. Tokių atvejų kai mašinistas spėja sustabdyt prieš nukritusį žmogų jau buvo ne vienas.

Tam metro stotyse ir daromos permatomos pertvaros su atsidarančiomis durimis, kad girti ar žiopli keleiviai nekristų ant bėgių. O kas dėl durų, jas galima padaryti lifto durų pagrindu — durys lėtai ir nestipriai užsidaro, ir jeigu kažkokia kliūtis, jos vėl automatiškai atsidaro ir vėl užsidaro.

[Furbo]

Bet tai nevisuose yra tokios "anti-suicidal" sistemos. Tokios naujos sistemos(anti-suicidal) aprėpia gal tik 10% ar mažiau visų metro sistemų.

[Silber418]

Bet tai nevisuose yra tokios "anti-suicidal" sistemos. Tokios naujos sistemos(anti-suicidal) aprėpia gal tik 10% ar mažiau visų metro sistemų.

Taip, aš tai paminėjau. Tokia apsauga yra, pavyzdžiui, Kopenhagos metro, nes sistema dar plėtojama, todėl ir statoma diegiant naujesnes technologijas.
Pavyzdžiui, Londono arba Maskvos metro visiškai atnaujinti, manau, būtų labai sunku.

[zixelis]

Bet tai nevisuose yra tokios "anti-suicidal" sistemos. Tokios naujos sistemos(anti-suicidal) aprėpia gal tik 10% ar mažiau visų metro sistemų.

tiksliu skaiciu negaliu pasakyt, bet labai labai stipriai galiu suabejot apie tuos 10%. Tokios sieneles mano ziniomis yra tik vienoje linijoje ir tik kokiose 10-20 stoteliu maximum

[rvr]

Sveiki. Norėčiau paklausti. Šiandien per viena tel. Žiūrėjau kaip gamina metro ar160 kaip manote as šis metro jau atgyvene Niujorke ar labai moderni VT priemonė?

[music]

Įdomus straipsnis apie nebaigtą statyti Cincinačio metro.. (gal miestą reikėtų vadinti Sinsinačiu, kaip kad latviai: http://lv.wikipedia.org/wiki/Sinsinati ?)

http://www.cincinnati-transit.net/subway-section1.html

Galbūt šiuo metu būtų gerokai didesnis ir žinomesnis miestas, nes šiuo metu apie šį miestą nieko nežinau

http://www.cincinnati-transit.net/subway-section5.html

statant tokį daiktą reikia įvertinti savo galimybes

[music]

Ką ir besakyti jei TIK 1995 metais atidaryta Šanchajaus metro sistema šiandien turi 270 stočių, o greitai taps didžiausia pasaulyje!!!!

[music]

Tai kad jau dabar didžiausias pasaulyje pagal linijų ilgį su 420km linijų. Antras didžiausias liko Londono su 400km linijų. Pagal vidutinį per dieną pervežtų keleivių skaičių kol kas dar pirmauja Maskva, bet tik laiko (t.y. kelių mėnesių, daugiausia metų) klausimas, kol ir tai pasikeis.

Deja turiu nuvilti, kad ilgiausias yra ir dar kokius 20 metų bus Niujorko požeminis transportas: http://en.wikipedia.org/wiki/New_York_City_Subway
420 km bėgių prieš 1056 nekažką, tiesa?
O daugiausiai keleivių perveža jau nebe Maskva, o Tokijas.
Na, bet po dvidešimties metų...

[music]

Šiaip visur lyginamas "route length" o ne "track length". Pastarasis kriterijus neaktualus ir praktiškai joks reitingas jo nenaudoja . Šiaip ir iš bendro išprulsimo reikia žinoti, kad Londono sistema iki ją pralenkiant Šanchajaus metro buvo didžiausia padaulyje bene šimtą metu.

Žinoma, kad pagal track length, kitaip gali ta pačia linija paleisti 5 maršrutus, kurie tik galinėse stotelėse išsisikirs ir triumfuoti, kad sistema ilgiausia

[Smauglys]

Logiškiau didumą lyginti pagal track length, bent jau pagal mane. Nes paimi 1km, padarai 10000 routų ir gaunasi didžiausias :], kažkaip nelogiška.

[[unique]y1k3s]

Logiška, jei besidubliuojančius išimi, t.y. jei "ant galo išsiskaido į 5", tai skaičiuoji tą bendrą "kamieną" ir pridedi atskiras šakeles. Manau taip ir turėtų būt skaičiuojama.

[Silber418]

Stokholmo tunnelbanai - 60!

Šiandien, spalio 1 dieną, sukanka lygiai 60 metų nuo tos dienos, kai Švedijos sostinės gatvėse ir požemiuose pradėjo darbą metro (tunnelbana).
Kadagi Stokholmo miestas yra įsikūręs salose, atskirtose ežero, įtekančio į Baltijos jūrą ir turi daug priemiečių (kurie ilgainiui tapo miesto dalimi), XX a. pradžioje buvo mąstoma apie susisiekimo mieste palengvinimą ir paspartinimą, o kartu ir miesto plėtrą ateityje. Realūs darbai pradėti 1941 metais, o pirmojoje "metro" linijoje važinėjo tramvajai. Ilgainiui požemin ė infrastruktūra plėtės ir pirmoji tikrojo metro linija tarp Slusseno ir Hökarängen buvo atidaryta 1950 metais. 1952 buvo atidarytos dar dvi linijos, o 1957 po senamiesčiu, Gamla Stan, jos buvo sujungtos. Tai vainikavo žaliosios linijos pietinių atšakų statybų pabaigą. 1964 m. užbaigta raudonoji linija, kuri turėjo dvi atšakas į šiaurės rytus ir pietvakarius. Paskutinioji, mėlyna metro linija buvo atidaryta 1975 metais ir ji turėjo atšaką, pradžioje, tik į šiaurės vakarus nuo miesto centro, o vėliau buvo papildyta Skarpnäck stotele ir visos Stokholmo metro linijos buvo sujungtos miesto centre, T - centralen stotelėje.
Laikui bėgant, metro sistema tapo pagrindine transporto rūšimi susiekimui Stokholme, o kitos transporto priemonės (tramvajai, autobusai, priemiestiniai traukiniai) suderintos su metro.
Šiuo metu Stokholmo metro yra 110 km. ilgio, nutiestos 7 linijos (mėlyna, žalia ir raudona su atšakomis), yra 100 stotelių (47 po ir 53 virš žemės). Vidutiniškai dienos metu metro sistema pasinaudoja 1,2 mln žmonių. Visos metro linijos operuoja nuo 05:00 ryto iki 02:00 vakaro, o savaitgaliais visą parą. Mažiausias intervalas tarp reisų: 2-3 min., didžiausias - 10, rečiau 15 minučių. Be to, Stokholmo metro tituluojamas kaip ilgiausia meno galerija po žeme Pasaulyje.
Jau 2013 metais metro sistema bus anaujinama ir, pirmiausia, bus pristatyti nauji traukiniai. Taip pat numatoma metro sistemos plėtra.
Taip atrodė viena pagrindnių Stokholmo gatvių 1950 -ųjų metų spalio 1 -ąją



Prieš dešimtį metų pradėjo kursuoti nauji traukiniai (C20), kurie bus pakeisti C30 tipo traukiniais 2013 -aisiais



T - centralen mėlynosios linijos stotelė:

Kungstradsgorden stotelė:

[Silber418]

/\

Prie to paties..

[Al1]

Lisabonos metro
Apie metro statybas buvo pradėta diskutuoti ir pristatytas pirmasis planas dar 1923 m. Iki to laiko Portugalijoje buvo sukaupta nemenka geležinkelio tunelių kasimo patirtis.
Tačiau realūs projektavimo darbai prasidėjo tik 1948 m., o metro pradėjo darbą 1959 gruodžio 29 d.
Metro statė ir eksploatavo privati kompanija. Per pirmuosius metus buvo pervežta 15 mln. keleivių. Pirmoji linija buvo Y formos, t.y. traukiniai keitė važiavimo kryptį maršrute. Traukiniai buvo tik dviejų vagonų. Septintajame ir aštuntojo dešimtmečių pradžione vyko sistemos plėtra. Po 1974 revoliucijos 1975 m. metro buvo nacionalizuota. Rimta plėtra prasidėjo tik devintojo dešimtmečio pabaigoje ir tęsiasi iki dabar.
Šiuo metu yra 4 spalvomis (mėlyna, žalia, geltona ir raudona) žymimos linijos, kurių visos yra susisiekiančios persėdimo stotyse.
Metro ilgis 42,2 km, yra 52 stotys iš kurių 6 yra persėdimo. Gerai išvystyta informacinė sistema ir informavimas apie persėdimo į kitų rūšių transportą (traukinius, autobusus, tramvajus, keltus) galimybes.
Beveik visas dabartinis tinklas yra po žeme ir daugiausiai tiestas naudojant gilųjį kasimą. Dalis mėlynosios linijos iki Santa Apolonia ir žaliosios linijos dalis ties Cais do Sodré yra žemiau upės lygio ir tai jaučiasi pagal kvapą bei drėgmę stotyse. Mėlynojoje linijoje yra viena išorinė bet pilnai dengta stotis ant kalvos šlaito, o už jos tiltas per slėnį tarp kalvų. Žalios ir geltonos linijų persėdimo stotis ir jos prieigos yra ant estakados. Bendrai paėmus, bėgių toje vietoje virš žemės yra vos keli šimtai metrų tiek vienoje, tiek kitoje linijose.

Metro vėžės plotis 1435 mm, eismas vyksta kaire puse. Šiuo metu naudojami traukiniai iš pirmo žvilgsnio iš išorės atrodo lyg būtų vienodi, bet iš tiesų yra skirtingų modifikacijų, kurios skiriasi varikliais ir kt. kontrukcija. Keleivis didelių skirtumų nemato, nebent tik tai, kad seniausieji traukiniai turi kitokią interjero spalvą (vyrauja rusva, o visuose kituose žydra), o tarp naujausių traukinių vagonų galima pereiti (sujungimas kaip autobuse, tamburo nėra).
Dar ne taip seniai būta ir dviejų vagonų sąstatų, bet šiuo metu mažiausias traukinio vagonų skaičius - trys. Bent aš dvivagonių nemačiau; gal vėlai naktį ir kursuoja. Priklausomai nuo linijos apkrovimo, traukinys gali būti ir iš 4 vagonų (2 traukiniai po du vagonus; tik senesnių modifikacijų traukiniai), 5 vagonų (2 traukiniai, vienas iš jų dvivagonis) arba 6 vagonų. Visi peronai pritaikyti 6 vagonų traukiniams, ber kelios naujausios stotys gali priimti ir berods 9 vagonus. Vagonus sukonstravo ir dalis gamina Siemens, AEG ir dar viena (nepamenu kokia) kompanija. Vagonai surenkami Portugalijoje, Sorefame gamykloje.

Kadangi visos linijos yra požeminės, tai fotografuoti metro viduje nebuvo paprasta dėl apsaugos, policijos ir kamerų. Nesinorėjo be reikalo rizikuoti. Visgi kelias nuotraukas padariau. Kokybė nekokia, nes dirtinio apšvietimo nepakanka fotografavimui.

Minėtoje vienintelėje ant estakados esančioje stotyje Campo Grande.











Čia požeminėje stotyje, nebepamenu kokioje.



Metro dirba nuo maždaug 6 iki 1 val. Keleivių piko metu būna nemažai. Stotyse gan tvanku, netgi karšta. Visi traukiniai kondicionuojami.

Lisabonos metro jau yra peržengęs administracines miesto ribas ir dvi mėlynos bei viena geltonos linijos stotys yra už miesto ribos. Galioja kitas tarifas.

[Al1]

Porto metro

Šio miesto metro iš tiesų yra lengvasis tramvajus. Vietoje metro traukinių yra naudojami tramvajai, maitinimas iš kontaktinio tinklo per pantografą. Dalis ruožų yra tiesiog gatvėse (didžioji sistemos dalis yra antžeminė). Bėgiai ten, žinoma, tramvajaus. Taip pat ir kreivėse naudojami tramvajaus bėgiai.
Visgi patys portugalai šią sistemą vadina metro. Todėl ir aš reportažą patalpinau metro temoje.



Linijų ilgis 60 km, 8 iš kurių tik 8 km po žeme; yra 68 stotys. Didžioji antžeminė linijų dalis eina išskirtu ir atitvertu ruožu, bet yra, kaip minėjau, ir gatvinių ruožų.

Metro pradėjo veikti 2002 m. gruodį. Bendrai paėmus visos šiandien veikiančios sitemos statybos kainavo 3,5 mlrd. eurų, maždaug 1,5 mlrd. daugiau nei planuota. Metro nuo pat atidarymo veikia nuostolingai. Gal todėl šiemet operatoriumi pasirinktas privatus konsorciumas. Iki tol metro operatoriumi buvo valdiška kompanija.

Metro yra valstybinė kompanija, kurios akcijos priklauso tiesiogiai ar per valstybines įmones (pavyzdžiui, Portugalijos geležinkelius CP) valstybei bei municipalinei Porto ir aplinkinių miestų valdžiai.

Portugalijos geležinkeliai CP savo indėlį į metro įnešė natūra. Iš Porto į šiaurinius priemiesčius buvo CP siaurojo (1000 mm) geležinkelio linija, kurios trasa su iškasomis, tuneliais ir pylimu buvo panaudota metro magistralei. Galinė siaurojo geležinkelio stoties Trindade vietoje dabar yra dviejų lygių (antžeminė ir požeminė) metro mazginė stotis, kurioje susieina visos linijos.

Traukinys įvažiuoja į buvusį siaurojo geležinkekelio tunelį Trindade stotyje.



Šiuo metu yra 5 metro linijos, kurios žymimos raidėmis A-E ir spalva. Taip pat yra greitoji B linija, kuri yra sutrumpintas iš abiejų galų paprastos B variantas. Reikia pažymėti, kad linijos A, B, C ir E nuo galinės stotelės prie Drakono stadiono (netoli Campanhã geležinkelio stoties) iki stotelės Senhora da Hora naudojasi tais pačiais bėgiais, o po to ima išsišakoti. Ir tik D linija naudojasi visiškai atskira trasa, o minėtoje Trindade stotyje galima persėsti į visas kitas linijas.
Metro tinklas yra Porto ir dar 5 gretimų savivaldybių teritorijose.

Metro dirba nuo 5 val.iki 1 val. Bet skirtingų linijų darbo laikas skiriasi. Kursavimo intervalas darbo dienomis nuo 6 iki 20 min, priklausomai nuo linijos ir paros laiko. Ruožė, kuriame A, B, C ir E linijos važiuoja bendrais bėgiais, bendras kursavimo intervalas yra 5 min.

Apmokestinimas zoninis, bendras su autobusų zonomis ir bendru e-bilietu. Porto miesto ribose kelionės vienkartinis bilietas kainuoja nuo 1 iki 2 eurų, priklausomai, kiek zonų reikia pervažiuoti. Daugiau į bilietus nesigilinau. Bendrai paėmus važiavimo kaina gerokai didesnė nei VT kaina Lisabonoje. Ir tai matyt yra neproporcingų investicijų į metro statybas pasekmė.


Todėl čia puikus pavyzdys Vilniaus metro entuziastams, kad ne viskas yra kaip per rožinius akinius.

E-bilieto žymėjimas stotyje būtinas prieš kiekvieną važiavimą, tačiau jokių turniketų nėra. Yra kontrolė, už važiavimą be bilieto bauda 77 eurai.

Eismas vyksta dešiniąja puse, vėžės plotis 1435 mm.
Riedmenys dviejų tipų:
Senesni - Bombardier Flexity Outlook



Naujesni, pradėti eksplolatuoti šiemet, - Bombardier Flexity Swift

Abiejų modelių riedmenys surinkti Portugalijoje "Sorefame" gamykloje, kuri dabar priklauso "Bombardier".