[PT] Tramvajai Portugalijoje

[alm]

Porto:




Lisabona:

[HSV]

PT-Porto. Senieji tramvajai - masalas turistams:

[HSV]

O čia Porto metro, bet tokį metro, koks yra Porte, tikrai galima pavadinti greituoju tramvajumi, nes po žeme yra labai maža bėgių dalis...

[HSV]

Lisabona (Portugalija)

[Al1]

Lisabonos tramvajus

Operatorius - Carris (Companhia de Carris de Ferro de Lisboa - senasis pavadinimas). Kompanija įkurta 1872 m., keleivius veža tramvajais nuo 1873 m. ir yra pirmoji miesto VT įmonė.
Dabar ši municipalinė kompanija yra vienintelis vežėjas visu antžeminiu Lisabonos miesto VT - tramvajais, autobusais, funikulieriais taip pat Santa Žiustos liftu. Bet XIX a. pabaigoje ir XX a. pradžioje būta kelių konkuruojančių tramvajų ir funikulierių kompanijų. Maždaug antrajame XX a. dešimtmetyje Carris tapo vieninteliu vežėju miesto VT. Tik kai kuriomis kryptimis į miesto pakraščius konkuravo geležinkeliai. Kompanijos monopolija keleivių vežime baigėsi atsiradus metro.

Pirmasis tramvajus mieste buvo portugališkai vadinamas "carro americano" (nes pirmieji vagonai į Lisaboną atkeliavo iš JAV) - arkliais arba mulais traukiamas tramvajus. Pradžioje vėžė buvo 1435 mm. 1435 mm vėžė neišnaudojo savo galimybių ir netgi trukdė tramvajaus tinklo plėtrai siaurose, kalvotose ir vingiuotose miesto gatvėse. Todėl buvo nuspręsta visą tinklą konvertuoti į 900 mm pločio vėžę. Be to precendentas jau buvo - konkuruojanti kompanija 1890 m. atidarė trosinio tramvajaus liniją, kurios vėžė buvo 900 m. 1894-1900 m. įvyko vėžės konversija. 1901 m. atidaryta pirmoji elektrinio tramvajaus linija ir iki 1905 m. visa tinklas konvertuotas į elektrinį.

Carris tramvajus traukiamas dviejų mulų.



Konkurentų firmos (Eduardo Jorge) tramvajus.



1901 m. Carris elektrinis tramvajus. Patys pirmieji elektriniai tramvajai buvo atviri, vėliau atsirado uždari.



Visos trys nuotraukos iš http://restosdecoleccao.blogspot.com...tigamente.html

Konkurentai taip pat buvo atidarę tris trosinio tramvajaus linijas. Dvi iš jų gyvavo palyginti neilgai ir buvo uždarytos XX a. pradžioje, o trečioji, bet chronologiškai pirmoji, buvo 1913 m. įjungta į Carris sistemą ir pakeista elektriniu tramvajumis. Trasa naudojama ir dabar.

Nuo pat tramvajaus atsiradimo mieste sitema nuolat plėtėsi ir palaipsniui apėmė visą miestą. 1958-1960 m. sistema išsiplėtė maksimaliai. O po to ėmė trauktis dėl besiplečiančio autobusų ir metro tinklų.

Dabar Lisabonoje yra 4 tramvajaus maršrutai. Dar vienas yra suspenduotas, bet turbūt jau nebebus atnaujintas. Taip pat yra turistinis maršrutas esamame viešojo naudojimo tramvajaus tinkle.

Pirmieji elektrinio tramvajaus vagonai irgi buvo amerikietiški. Kai kurie iš pirmųjų partijų tramvajų pravažinėjo miesto gatvėmis virš 90 metų (1906-1996 m.)! Tiesa, jie buvo modernizuojami po kelis kartus. Dėl siaurų miesto gatvių nemaža tramvajų tinklo dalis buvo vienbėgė, o tramvajai buvo dvikrypčiai - t.y. turėjo valdymo postus abiejuose galuose. Didžioji dalis tramvajų buvo dviejų ašių, labiau apkrautuose maršrutuose važinėjo keturių ašių tramvajai.

Trečiajame ir ketvirtajame XX a. dešimtmečiuose pradėta atnaujinti sparčiai pasenusį parką savos gamybos (Carris) tramvajais. Kėbulo dizaino bruožai buvo panašūs į pirmųjų tramvajų, bet kėbulai buvo uždari. Naudota nauja to meto lygio elektros įranga ir važiuoklė. Apkrautose ir nekalvotuose maršrutuose imta naudoti prikabinamus vagonus, padarytus iš senų tramvajų.

Štai keli išsaugoti depe.







Šios dvi nuotraukos apačioje iš http://www.classicosonline.net/forum...9ctricos/page3





Po Antrojo pasaulinio karo pradėti gaminti naujo dizaino ir žymiai mažesnio svorio tramvajai. Būta kelių konstrukcijų, taip pat šiems tramvajams gaminti ir nauji prikabinami vagonai.

Nuotrauka iš http://tlimtlimxabregas.blogs.sapo.pt/5388.html



Čia mano nuotrauka. Prie šv. Jeronimo vienuolyno. Naudojama kaip Carris vairuotojų poilsio namelis.




Dauguma tramvajų buvo dvikrypčiai. Būta bandymų pereikti prie vienkrypčių, bet jie nepasiteisino ir nedidelė dalis tokių tramvajų naudoti tik atskiruose maršrutuose. Devintajame XX a. dešimtmetyje dalis tramvajų perdaryta į vienkrypčius ir kursavo iki 1996 m.

1995 m. (kai kur rašo, kad 1994 m.) mieste pradėjo važinėti iš esmės modernizuoti senieji trečiojo dešimtmečio tramvajai, vadinamis remodelados. Šiek tiek pakeistas kėbulas, nauja važiuoklė ir varikliai, stabdžių sitema, valdymo įranga ir kt.
1995 m. buvo nupirkta 10 vnt. naujų modernių trijų sekcijų Siemens tramvajų. Šie tramvajai aptarnauja tik 15 maršrutą (vakarais juos pakeičia senieji rekonstruoti tramvajai)

Taigi, dabar mieste reguliariaisiais maršrutais važinėja tik dviejų tipų tramvajai.

Pradėsiu nuo naujų Siemens. Nauji tik sąlyginis pavadiniams, nes jiem jau po 15 metų. Šie tramvajai aptarnauja tik vieną maršrutą. Maršrutas labai apkrautas nuo ryto iki vakaro, nes eina į per gausiai turistų lankomas vietas, be to jungia centrą su Cais do Sodré transporto mazgu - priemiestine gelež. stotimi, metro stotimi, priemiestinių autobusų stotele ir didžiausia Lisabonioje (jų yra 4) keltų prieplauka. Visgi 10 turimų tramvajų, iš kurių piko metu kursuoja 8, nepakanka normaliam linijos darbui. Tramvajai važinėja perpildyti.

Netoli (tolumoje) Praça do Comércio, vienos iš pagrindinių miesto aikščių, kurioje seniau stovėjo karaliaus rūmai.



Prie šv. Jeronimo vienuolyno (dešinėje).



Praça do Comércio.



Prie Technologijos universiteto.



Piko metas. Du Siemensai stovi depe.



Prie Cais do Sodré.



Galinė stotelė centre - Praça da Figueira.



Kelių buklė iš ties gera, bėgiai suvirinti. Didžioji 15 maršruto trasa eina gatvėmis, bet yra atskiras ruožas su atskira nuo gatvės dvikrypte juosta VT, kuria važiuoja tramvajai, autobusai ir taksi. Dėl to, kad tramvajus centrinėje dalyje važiuoja gatvėmis, piko metu dažni vėlavimai.

Beje, tramvajaus durys atsidaro iš abiejų pusių mygtuko paspaudimu. Tramvajai ir autobusai Lisabonoje stoja tik pagal pareikalavimą. Salonuose yra Stop mygtukai, o stotelėje tramvajus ir autobusus reikia stabdyti ranka. Kitaip nestoja, net jei ir yra stotelėje keletas žmonių. Nebent žmonių daug, tuomet sustoja ir nestabdomas. Tiesa, Siemensai stoja visose stotelėse net ir nestabdomi, nes maršrutas apkrautas ir keleivių daug.
Važiavimo kaina vienoje zonoje (jų yra dvi, bet tramvajus važinėja tik pirmoje) tramvajumi, autobusu bei funikulieriumi - 0,85 € (pas vairuotoja 1,45 €). Yra lengvatos pensininkams, invalidams, moksleiviams ir studentams bei dar kai kurioms soc. grupėms. Beje, mėnesinis pigesnis nei Vilniuje - pirma zona tik 22,85 € (~80 Lt). Kartu su metro mėnesiniu pirmoje zonoje tik 28,45 € (tik ~100 Lt). Pirmoji zona apima miesto teritoriją. Antroji zona apima kai kuriuos Lisabonos aglomeracijos rajonus.

Bet kokiu atveju VT Lisabonoje yra pigenis nei pas mus, jei imame mėnesinio kainą, o jei dar atsižvelgti į pragyvenimo lygį, tai pas mus VT yra BRANGUS.

[Al1]

Egzotika. Senieji remodelados turi naują AEG važiuoklę su dviem Škoda varikliais, naują vokišką kontrolerį. Kėbulas šiek tiek supaprastintų formų nei originalus. Kėbulo karkasas medinis, apkaltas skarda. Stogas metalinis. Salonas medinis, langai mediniai, pakeliami į viršų. Priekiniai nuleidžiami žemyn. Grindys medinės - klijuota plokšė, apkalta kietmedžio juostelėmis. Durys automatinės. įlipama pro priekines, išlipama pro galines. Sėdimų vietų skaičius - 24, stovimų 38. Sėdimos vietos 2+1, priekyje ir gale yra kiekvienoje pusėje po dvi sėdynes šonu. Sėdynės senos, atnaujintos. Seniau jos buvo persukamu atlošu, kai reikėdavo pakeisti judėjimo kryptį.
Važiuoja pakankamai sklandžiai, minkštai, nebilda. Greitis, žinoma, nedielis, nes gatvės siauros, vingiuotos, stačios, daug pėsčiųjų. Bet tokiomis net ir automobiliu greičiau 20 km/h nepavažinėsi.
Kondicinierius - o nachren jis reikalingas, kai maloniai gaivina vėjelis, kai gali kaišioti rankas ir galvą pro atidarytus langus, kai niekas dėl to ant tavęs nešaukia. Be to klimatas sausas, net ir esant temperatūrai virš 30 laipsnių, tokio karščio kaip pas mus nesijaučia.

Vaikai važinėja atsistoję ant galinių durų laiptelių ir įsikibę rankomis į duris... Ir tramvajaus vairuotojui į tai nusipjauti...

Turistinis tramvajus Praça do Comércio. Didenis 4 ašių tramvajus nevažinėja, o jame yrainformacijos centras.







Turistinio interjeras. Paprastų tramvajų dešinėje pusėje sėdynės išdėstytos po viena ir kitokia dirbtinės odos spalva, taip pat yra turėklai. Atkreiptike dėmesį į virvutę palubėje - ji sujungta su skambučiu sustojimui pagal pareikalavimą. Paprastuose maršrutus aptarnaujančiuose tramvajuose virvutės nėra, yra Stop mygtukai.



Karkasas iš tiesų medinis. Grindys su kietmedžio juostelėmis, kad nebūtų slidu.



Maršrutiniai tramvajai.



Visi seni renovuoti tramvajai turi pantografą ir seno tipo skriemulinį srovės paėmėją. Pastarasis naudojamas senamiestyje, kur siauros ir vingiuotos gatvės. Pantografas tiesiog trukdytų prasilenkti tamvajams. Nes kai kur bėgiai vieni, bet eismas dvipusis, o kontaktinis laidas judėjimui priešingomis kryptimis yra atskiras.





Toliau eilė nuotraukų iliustruojančių kelio profilį ir gatvių plotį.















San Paulo gatvė. Arka - tai viadukas. Viršuje jos gatvė. Seniau ja irgi važinėjo tramvajai. Bėgiai dar išlikę.



Tokių pavojingų vietų yra ne viena.

[Al1]

Rankinis iešmas. Egzotika. Jų mačiau du, kiti, žinoma, automatiniai.



Naujas turistinio tramvajaus vežimėlis. Tokie patys visų rekonstruotų tramvajų vežimėliai.





Fotografuojančių pro langus būna daug. Priešais sėdėjo graži vokietė.
Gyvema žmonės ankštai. Skudurai džiūsta gatvėse.







Nelabai susifokusavo. Įdomi vieta...



...nes tramvajai čia važiuoja dar ir taip.



Kitu rakursu.



Sunkvežimis sustabdė eismą į viršų.







Spūstis. Šioje stotelėje gausiai paprastai daug turistų įlipa ir išlipa, todėl įlaipinant tik pro priekines duris, užtrunkama pora minučių.



Nebenaudojami bėgiai.

[Al1]

Tramvajų depas. Pats pirmasis ir šiuo metu vienintelis (kiti uždaryti, galbūt paversti Carris autobusų parkų teritorijomis). Priekyje gatvė, kuria kursuoja 15 tramvajus, autobusai.





Depas yra iš dalies po Balandžio 24-osios tiltu.









Vėl nebenaudojami tramvajaus bėgiai.













Tokiose vietose pėstieji turi bėgti ar glaustis tarpduryje...

[Al1]

Lisabona įžymi (pateikiama informacija turistams skirtose brošiūrose ir miesto planuose) trimis funikulieriais ir Santa Žiustos (Santa Justa) liftu. Kaip minėjau, dabar visi 4 keltuvai priklauso VT kompanijai Carris. Funiukulieriuose galioja bendras VT bilieto sistema, o už Santa Žiustos liftą reikia atskirai mokėti, nes tai daugiau apžvalginis keltuvas, nei VT priemonė. Visgi ji sutrumpina kelią iki kai kurių miesto vietų ant kalvos.

Seniausias yra Lavros funikulierius. Jis įrengtas 1884 m. Iš pradžių buvo varomas vandens varikliu, vėliau garo varinkliu, ir galiausiai elektra. Funikulieriaus vagonai važiuoja lygiaigrečiais keliais, todėl jiems nereikia specialaus prasilenkimo su iešmais. Apatinėje stotelėje bėgiai sudvejinti, nes gatvė siaura. Funikulierius ne tik kyla ar leidžiasi, bet ir daro berods du posūkius.

Apatinėje stotelėje.



Funikulieriai valdomi iš vagonų vidaus.





Viršutinė stotis. Seniau nuo jos siaura ir vingiuota gatvele kursavo tramvajus.



Vagonas viršutinėje stotyje.

[Al1]

1885 m. atidarytas Glória funikulierius. Jis taip pat buvo iš pradžių varomas vandens varikliu, vėliau garo varikliu, galiausiai elektra. Vagonai vienu metu buvo netgi dviejų aukštų. Vagonai važiuoja savo bėgiais, tik apatinėje stotyje bėgiai sudvejinti, nes siaura gatvė. Yra berods vienas posūkis. Traukos varikliai yra vagonuose, o prilaikantys trosai pakloti tarp bėgių, griovelyje. Funikulierius valdomas iš vagonų.

Viršutinėje stotelėje.







Apatinėje stotelėje.

[Al1]

1892 m. atidarytas Bica funikulierius. Varomas buvo analogiškai aniems dviems. Variklis yra apatinėje stotyje. Valdomas iš kabinų vidaus. Šiemet apklijavo metalo "plytelėmis". Iki tol buvo geltonas, kaip ir anie funikulieriai.
Bėgiai atskiri abiems vagonams, tik viršuje sudvejinti. Apačioje berods nesudvejinti. Įdomiausia, kad nuolydžio kampas trasoje yra skirtingas. Apačioje nuolydis statesnis.

Beje, visų trijų funikulierių gatvėmis važinėja ir automobiliai (gyventojai prie namų privažiuoja).

[Al1]

Nuotraukų talpykla turbūt streikuoja, jau ne pirmas reportažas kai nerodo iškart dalies nuotraukų.

Reikia laiko ir visos nuotraukos parodomos. Kartais tenka puslapio refrešą padaryti. Ir ne po vieną kartą.

Santa Justa liftas. Atidarytas 1902 m. Iš pradžių buvo varomas garo mašina, bet po kelių metų elektrifikuotas. Eifelis rankos prie lifto tikrai nepridėjo, nos jo projektuotų tiltų Portugalijoje yra.



Ir pora svetimų nuotraukų. Pirmoji iš http://upload.wikimedia.org/wikipedi...%2C_Lisboa.jpg, antroji iš http://en.structurae.de/photos/index.cfm?JS=93823.

[Al1]

Porto tramvajus

Kaip jau rašiau temoje apie Porto autobusus, Porto tramvajų sistema yra seniausias miesto VT visame Iberijos pusiasalyje. Mulais traukiami tramvajai į miesto gatves išriedėjo 1872 m., nors planų atidaryti tramvajų būta dar 1858 m. Ši transporto rūšis buvo tokia patraukli ir pelninga, kad po metų, 1873 m. buvo įkurta antra, konkuruojanti tramvajų kompanija. 1878 m. miesto valdžia įpareigojo abi kompanijas pereiti prie garinio (garvežiais traukiamo) tramvajaus. Tik antroji kompanija pradėjo įdieginėti garinį tramvajų. Garinio tramvajaus linijos veikė lygiaigrečiai su mulais traukiamų tramvajų linijomis, o vėliau ir su elektriniu tramvajumi iki 1914 m. 1893 m. abi kompanijs susijungė, 1895 m. pradėta tramvajų elektrifikacija. Privati kompanija gavo išskirtines koncesijos sąlygas ir visišką monopolį, kuris tęsėsi iki pat 1946 m. nacionalizacijos. Visgi monopoliją trečiajį XX a. dešimtmetį pajudino atsiradęs keleivių perveižimas sunkvežimiais, pritaikytais kėbule vežti keleivius. Tai sukėlė didelį tramvajų kompanijos nepasitenkinimą, bet miesto valdžia nesugebėjo susidoroti su sunkvežimiais, vežančiais keleivius. Po Antrojo pasaulinio karo VT ėmė rūpintis valstybė. VT plėtrai pasirikti autobusai. Pirmieji miesto autobusai atsirado tik 1948 m., bet dar beveik du dešimtmečius tramvajus išliko pagrindine VT rūšimi. Po to sekė laipsniškas sitemos nykimas. 1992 m. buvo belikęs tik vienas veikiantis tramvajų maršrutas. Visgi 2005 m. atidarytas dar vienas maršrutas, o 2007 - ir trečiasis.

Nors esami maršruta yra bendros VT dalis, jie labiaus skirti turistams, nes eina per miesto centrą ir senamiestį, kursavimo dažnis 30 min. (visų maršrutų), tramvajai važinėja nuo maždaug 9 iki 19 val.
Naudojamis seni atnaujinti tramvajai. Vėžė 1435 mm. Visa (berods) dabartinė trasa yra vienkelė su pralankomis.

Bėgiai netoli São Bento geležinkelio stoties.





Tramvajai kursuoja retai, todėl pagauti su fotoaparatu jų nepavyko. Bet juos mačiau.
Todėl įdedu kelias nuotraukas iš interneto.





Vaikai neretai keliauja nemokamai ant laiptų. Tą patį teko matyti ir Lisabonoje.



Pirmoji iš http://farm3.static.flickr.com/2634/...3Disch:1,isz:l

Antroji iš http://www.panoramio.com/photos/orig...3Disch:1,isz:l

Trečioji iš http://lh3.ggpht.com/_oojideha6Q4/R0...26tbs%3Disch:1

Tramvajais ir autobusais mieste keleivius veža valstybinė-municipalinė kompanija STCP.

Porto metro kompanija eksploatuoja Gindaišo (Guindais) funikulierių. Funikulierius įrengtas kaip krovininis keltuvas 1891 m., bet po nelaimingo atsitikimo 1893 m. buvo uždarytas. Ir tik po 101 m. jo vietoje buvo įrengtas naujas keleivinis funikulierius.
Funikulierius kelia keleivius nuo Dono Luišo I tilto apačioje esančios gatvės į viršų.







Važinėja du vagonėliai, kurie prasilenkia tunelyje viršuje.



To paties Duero kranto pusėje tik kitame Dono Luišo tilto šone yra viešasis Ribeiros liftas. Pastatytas 198x. Kėlimas nemokamas.

[Al1]

Portugalijos mieste Almadoje, kuris yra kitame Težo krante priešais Lisaboną veikia lengvasis bėginis miesto VT. Portugalai jį vadina metro, bet iš tiesų tai tramvajus, nes didžioji linijų dalis eina gatvėmis, šalia gatvių ir pan., visai kaip įprasto tramvajaus, priešingai nei Porto metro, kurio didžioji linijų dalis yra izoliuota nuo pėsčiųjų ar transporto.



Sistema atidaryta 2007 m., projektas pradėtas įgyvendinti 2002 m. Tramvajų įrengė ir eksploatuoja privatus tarptautinis konsorciumas MTS (Metro Transportes do Sul, SA), kurio akcijos priklauso 7 kompanijoms. Konsorciumas laimėjo koncesijos konkursą.
Dabar sistemą sudaro 3 tramvajaus maršrutai ir driekiasi dviejų savivaldybių - Almados ir Seišalo teritorijose. Almadoje (mieste) gyvena apie 101 tūkst. gyventojų, o visoje savivaldybėje - 165 tūkst. Seišalo savivaldybės teritorijoje yra nedidelė linijos dalis tik su dviem stotelėmis. Tramvajaus sistema turi 3 integruotas jungtis su kitų rūšių VT - dvi iš jų su geležinkeliais, viena su keltais. Visos trys su priemiesčio ir viena su miesto autobusais.

Trimis maršrutams aptarnauti yra įsigyta 24 vnt. Siemens Combino Plus. Tramvajai yra sudaryti iš keturių vagonų, valdymo postai yra abiejuose galuose, o durys iš abiejų šonų.

Tramvajus prie Pragalo geležinkelio stoties, vienos iš minėtų jungčių.



Kasiljašas (žemėlapyje Cacilhas) - stambiausias VT mazgas Almadoje - dviejų tramvajaus linijų galinė stotis, autobusų stotis ir keltų į Lisaboną prieplauka. Dešinėje - autobusų stotis, tiesiai už tramvajų stoties pastato - prieplauka.







Ach tie gėjai niekadėjai...



Važiavimo kaina - 0,85 €, jei perkama 10 vienkartinių bilietų, tai jų kaina 0,75 €. Mėnesinis - 16,75 €. Žinoma, yra lengvatos. Deja, tramvajaus bilietai nėra integruoti su miesto autobusų bilietais. Naudojamos tos pačios e-bilieto kortelės kaip ir Lisabonoje. Ar jose galima turėti ir Lisabonos VT ir Almados tramvajaus bei autobusų bilietus nežinau. Gali būti, jog reikia atskiros kortelės.

[Eimantas]

Pranešimai atkelti iš temos Tramvajai Europoje.