[VLN] Vilniaus viešasis transportas

[Andrys]

simple. BP galioja iki 2015, o naikinti planuojama po 2015. Taip kad, vis dėl to būtina

[Al1]

Nieko panašaus. Plane numatyta troleibusų plėtra iki 2015, kurios nebus. O kas bus po 2015 m. tai jau kita kalba. Planas troleibusų atžvilgiu nevykdomas. Nereikia manyti, kad planas yra kažkoks tai "šventas" dalykas, kurį būtina įvykdyti ir viršyti. Ne tie laikai.

[Andrys]

aš turbūt neaiškiai kalbu, pasistengsiu kitaip. bendrasis planas tai ne ekonomikos penkmečio planas, susijęs su reikalingu grūdų kiekiu, o plėtros prioritetai siekiant įgyvendint strateginius/darnos ir t.t. ir pan tikslus. akivaizdu, kad prioritetų turėtų būti daugiau. bet turbūt visi tai žino.
jis galioja nuo 2005, o rengti pradėtas turbūt kokiais 2002-2003. aš tau dabar tiksliai nenupasakosiu, kokios buvo nuotaikos prieš 10 metų, bet panašu, kad jos buvo susietos su troleibusų plėtra svajojant apie tramvajų. deja, tai nėra toks dokumentas, greitai pritaikomas prie pasikeitusio gyvenimo. planas nevykdomas ne vien troleibusų plėtros atžvilgiu. Lietuvos mastu irgi yra daug kas nevykdoma. bet tai jau kita tema ir kitos problemos.

O kalbant į temą dauguma žmonių yra linkę pesimistiškai reaguoti į pokyčius. paprastas psichologinis barjeras - nežino, kas jų laukia. Net neskaityčiau visų paistalų apie baiminimusis ir pan.

[Pilaitis]

Gal kas gali pasakyti, kas per raudoni autobusiukai stovi AP teritorijoje prie Verkių gatvės su gar. nr. 92X, 931? Tikrai ne FIAT, bei nėra kontrolės ženklų.


Beje, gyvai mačiau MANus (geroje vietoje stovi), tai tikrai gražiai atrodo.

P.S. Ar bus nauji ilgi autobusai?

[Al1]

aš turbūt neaiškiai kalbu, pasistengsiu kitaip. bendrasis planas tai ne ekonomikos penkmečio planas, susijęs su reikalingu grūdų kiekiu, o plėtros prioritetai siekiant įgyvendint strateginius/darnos ir t.t. ir pan tikslus. akivaizdu, kad prioritetų turėtų būti daugiau. bet turbūt visi tai žino.
jis galioja nuo 2005, o rengti pradėtas turbūt kokiais 2002-2003. aš tau dabar tiksliai nenupasakosiu, kokios buvo nuotaikos prieš 10 metų, bet panašu, kad jos buvo susietos su troleibusų plėtra svajojant apie tramvajų. deja, tai nėra toks dokumentas, greitai pritaikomas prie pasikeitusio gyvenimo. planas nevykdomas ne vien troleibusų plėtros atžvilgiu. Lietuvos mastu irgi yra daug kas nevykdoma. bet tai jau kita tema ir kitos problemos.

Bet pats pirmajame šios dienos pranešime rašei, kad plano laikytis reikia. Bet juk taip nėra. Todėl kodėl vieni po punktai būtinai privalo būti vykdomi, o kiti - ne? Lygiai kaip neplėtojant troleibusų tinklo, galima neplėtoti ir tramvajau ar greito eismo gatvių įrenginėti. Juk viskas atsiremia į pinigus. Nėra pinigų - nieko nedaroma.

[ssnaiperis]

Gal kas gali pasakyti, kas per raudoni autobusiukai stovi AP teritorijoje prie Verkių gatvės su gar. nr. 92X, 931? Tikrai ne FIAT, bei nėra kontrolės ženklų.

Matyt tai bus 6 autobusai, skirti troleibusų vairuotojų parvežimui į namus po pamainos bei nuvežimui į darbą

[Pilaitis]

Matyt tai bus 6 autobusai, skirti troleibusų vairuotojų parvežimui į namus po pamainos bei nuvežimui į darbą

Ne šeši, devyni berods.

[Marius_vln]

simple. BP galioja iki 2015, o naikinti planuojama po 2015. Taip kad, vis dėl to būtina

Pala juk dabar 2013-tieji, tad kodėl jau šią vasarą planuojama pradėti troleibusų siuntimą į metalo laužą, ir kodėl (jei mano žinios teisingos) jų normalios techninės būklės palaikymui nebeskiriama pakankamai lėšų? Taip taip žinau, kad Vilniaus VT su finansais blogai, tik kažkodėl autobusai tvarkomi, o va troleibusams - špyga.

Al1, gal galima su Jumis susisiekti asmenine žinute?

[Creatium]

Pala juk dabar 2013-tieji, tad kodėl jau šią vasarą planuojama pradėti troleibusų siuntimą į metalo laužą, ir kodėl (jei mano žinios teisingos) jų normalios techninės būklės palaikymui nebeskiriama pakankamai lėšų? Taip taip žinau, kad Vilniaus VT su finansais blogai, tik kažkodėl autobusai tvarkomi, o va troleibusams - špyga.

Al1, gal galima su Jumis susisiekti asmenine žinute?

O troleibusų naikinimas šią vasarą yra kas... maršrutų optimizavimas? Nes jeigu taip, tai ir autobusų kai kurie maršrutai trumpinami, naikinami, autobusai nuimami.

[Marius_vln]

O troleibusų naikinimas šią vasarą yra kas... maršrutų optimizavimas? Nes jeigu taip, tai ir autobusų kai kurie maršrutai trumpinami, naikinami, autobusai nuimami.

Autobusų bendras kiekis mažinamas, seni autobusai nebeprižiūrimi, mažinamas autobusų vairuotojų ir kito aptarnaujančio personalo skaičius etc.?

Vienas dalykas – perskirstyti. Kitas dalykas – naikinti. Aš tarp šių dalykų skirtumą matau. Žinoma, Zuoko žmogus tame skirtumo matyti negali.

[Al1]

Al1, gal galima su Jumis susisiekti asmenine žinute?

Galima.

[Pilaitis]

Rožines Artūro Zuoko svajones pasiglemžė Ryga

Berods nebuvo patalpinta...

Elektroninis bilietas, nauji troleibusai ir autobusai, aplinkkelis, modernūs tramvajai ir kvitus klientams išrašinėjantys taksi vairuotojai. Apie visa tai daug metų garsiai kalbėta ir žadėta įgyvendinti Vilniuje, tačiau galiausiai visa tai atsirado pas latvius – Rygoje. Tiesa, problemų kaimynų sostinėje taip pat nemažai.


Kuria miestiečio kortelę

Ko gero labiausiai stulbinantis dalykas, dėl ko verta atvažiuoti į Rygą ir kur galėtų pasimokyti Vilnius – Latvijos sostinės transporto sistema, pradedant naujais autobusais ir baigiant realiai veikiančia ir naudą miestui nešančia elektroninio bilieto sistema.

Pastaroji Rygoje įdiegta gerokai anksčiau nei pas mus, dar 2009 m. Kai tik sistema pradėjo veikti, pagrindinis jos tikslas buvo optimizuoti transporto srautus. Šiuo metu miesto valdžia kuria planus tą patį bilietą paversti Miestiečio kortele – į vieną plastmasės gabalėlį įdiegti net 32 skirtingas funkcijas - nuo nemokamo maitinimo iki atsiskaitymo už paslaugas. „Iki e-bilieto įdiegimo planavimas vyko „iš akies“. Visi žinojo, kad tam tikromis dienomis ir valandomis yra didelis keleivių srautas. Tačiau niekas tiksliai nežinojo, kiek tas tęsiasi ir kur tie žmonės važiuoja. Dabar viskas pasikeitė“, - Rygos dūmos Transporto ir Susisiekimo komiteto pirmininkas Vadimas Barannikas apie gimtojo miesto transportą gali kalbėti valandų valandas.

„Elektroninė sistema leidžia labai tiksliai nustatyti kur, kiek laiko ir kada žmogus važiuoja. Jeigu žmogus to nori, jis gali būti identifikuotas, jei ne – ne, bet srautą mes matome. Mes žinome, kiek iš vieno taško važiuoja žmonių į kitą. O tai jau leidžia planuoti ne tik grafiką, bet ir transporto dydį. Net autobusai yra naudojami trijų dydžių – mini autobusai, 12 metrų ilgio ir 18 metrų, kurie važiuoja maršrutais, priklausomai nuo keleivių skaičiaus“, - dėstė pašnekovas.

Elektroninių bilietų Rygoje taip pat trys rūšis. Paskutinė naujovė – kortelės pagrindu sukurtas moksleivio bilietas.

„Kuo gera mūsų kortelė? Joje gali būti įdiegtos net 32 funkcijos. Tai ne tik važiavimas, bet ir įvairios socialinės paslaugos – nemokamas maitinimas, kitos paslaugos. Praktiškai, su laiku tai taps Rygos miesto gyventojo kortele. Nes šiuo metu, faktiškai naudojama 10 – 15 proc. galimų kortelės funkcijų”, - sakė jis.

Kelią skynėsi sunkiai

Šiandien latviai šia sistema didžiuojasi, tačiau patys Rygos gyventojai prisimena, kiek įvairiausių skandalų buvo kilę, per ilgus naujos tvarkos įgyvendinimo metus.

„Kortelės neveikė, paskui ėmė strigti. Galiausiai į kiekvieną autobusą, troleibusą ir tramvajų buvo pasodinti konduktoriai. Vėliau atšaukti. Galiausiai visą tą laiką, įmonė „Rīgas Karte“ administruojanti elektroninio bilieto sistemą gaudavo iš biudžeto nemažus pinigus ir iki šiol gauna. O galiausiai Viešojo transporto įmonės rankose ši sistema atsidurs tik tuomet, kai bus beviltiškai pasenusi, po keliolikos metų. Iki tol už jos administravimą ir priežiūra mokės miestas“, - dėstė prašęs neminėti vardo vienas iš Viešojo transporto kontrolieriumi dirbančių vyriškių.

Skolų sugebėjo išvengti

„Nesu matęs nė vieno miesto, kuriame visuomeninis transportas nebūtų remiamas. Mes ne išimtis“, - paklaustas apie dotacijas Viešajam transportui pabrėžia V.Barannikas.

Šiųmetė savivaldybės dotacija, kurią iš Rygos savivaldybės gaus „Rīgas satiksme“ – 56 mln. latų (280 mln. Litų) arba kiek daugiau nei pusė visų transporto įmonės gaunamų įplaukų už bilietų pardavimus ir automobilių stovėjimą. Maža to, ši dotacija yra sumokama laiku, kai tuo pat metu Vilniuje autobusams ir troleibusams miesto valdžia skolinga per 90 mln. litų.

Tuo pat metu važiavimo kainos ir Rygoje, ir Vilniuje – panašios. Vienkartinis bilietas pas vairuotoją kainuoja tiek pat, kiek ir Vilniuje – 70 santimų (3,5 Lt), papildytas e-biliete – 50 santimų (2,5 Lt). Kuo daugiau vienu metu nuperkamą kelionių, tuo labiau bilietas pinga. Pavyzdžiui įsigijus iškart 50 kelionių, viena kainuos – 44 (2,2 Lt) santimus. Tiesa, yra vienas nedidelis skirtumas. Nedirbantys pensininkai ir moksleiviai viešuoju Rygos transportu naudojasi nemokamai. Pensininkams ši paslauga teikiama nuo 2010 metų, moksleiviams – nuo šio rudens.

Tik nauji autobusai

Maža to, kad transportas yra dotuojamas, jis dar yra ir puikios būklės. Rygos gatvėse nepavyko pamatyti nė vieno „vilnietiškos“ „Škodos“ troleibuso amžininkų. Pasak, V.Baranniko Rygos Viešasis transportas orientuojasi tik į kokybišką transportą. Artimiausiu metu bus įsigyti 26 nauji tramvajai, daugelio autobusų amžius nesiekia 10 metų, važinėja vos kelių metų senumo troleibusai.

„Metro šansą mes praleidome, tad artimiausiuose planuose šios transporto priemonės nėra, nors aišku miesto gyvenimą tai palengvintų. Svarbus mūsų prioritetas – tramvajus, pirmiausia dėl savo ekonomiškumo, ekologijos ir ilgo tarnavimo laiko. Jeigu 10 daugiausia 15 metų senumo autobusą reikia keisti, tramvajus tarnaus 30 metų. Be to nauji tramvajai yra labai tylūs ir patogūs“, - dėstė pašnekovas.

Turi bendrų problemų

Valdininkui e-bilieto projektas lyg kūdikis. Jo žodžiais, kelias elektroninio bilieto link Rygoje buvo panašus kaip ir Vilniuje. Pirmiausia į vieną įmonę „Rīgas Satiksme“ buvo sujungtas viešasis miesto transportas ir stovėjimo aikštelių priežiūros įmonė. Tai leido 2005 m. sukurti vieningą miesto transporto sistemą. Miesto valdžia ypač didžiuojasi, kad sugebėjo panaikinti iki tol egzistavusią konkurenciją tarp tramvajų, troleibusų ir autobusų.

Tačiau kalbant apie konkurencijos išnykimą, valdininkai mandagiai nutyli maršrutinių taksi klausimą. O pastarasis Rygoje ne mažiau aktualus nei Vilniuje. Ši transporto rūšis kaip ir anksčiau konkuruoja su miesto transportu ir, beje, gana sėkmingai. Bilietėlis įsigyjant jį pas vairuotoja pigesnis nei savivaldybės Viešajame transporte, jo kaina – 50 santimų (2,5 Lt).

„Važiuoja mikroautobusai greičiau, sustoja ten kur paprašai. Be to, jų grafikas tikslesnis nei autobusų ar troleibusų. Važiuoja tiksliai kas 10 minučių. Konkuruoti su mikriukais galėtų nebent tramvajai, nes jiems vieninteliams kamščiai ne problema, tačiau bėgiai ne visur siekia“, - dėstė Rygoje gyvenanti Kristina.

Kitas pašnekovas – Vladislovas, jau pensininkas pastebėjo, kad mikriukai labai smarkiai konkuravo su miesto transportu ir niekas nieko negalėjo jiems padaryti.

„Mano sesuo gyvena Jonavoje, kai nuvažiuoju pas ja, dažnai būnu ir Kaune. Tad turiu su kuo palyginti. Pas jus vyresni žmonės mikriukais nevažiuoja, nes jie gerokai brangesni už viešąjį transportą, o pas mus atvirkščiai. Todėl valdžia ir padarė nemokamą važiavimą pensininkams, kad jie autobusais važinėtų. Aš ir pats dabar tik troleibusu važiuoju“, - pabrėžė pašnekovas.

Tikrina tarp stotelių

Ar žmonės nevažinėja „zuikiu“ Rygoje kontroliuoja ne viena keleivių kontrolės grupė. Viename iš tokių reidų sudalyvavo ir žurnalistai. Keleivių patikra vyksta kiek kitaip nei Vilniuje. Pirmiausia kontrolieriai transporto priemonės laukia tarp stotelių. Lazdelės mostu tramvajui, autobusui ar troleibusui nurodoma sustoti, o po pro visas duis vienu metu sulipa 6 – 7 kontrolieriai.

Mūsų kontrolieriams, vadovaujamiems Martino Kraševskio, tąkart nepasisekė – per drauge praleista pusvalandį ir patikrintus 6 tramvajus ir du autobusus, nė vieno pažeidėjo pagauti nepavyko.

„Stovime vienoje vietoje 4 valandas ir tikriname visus pravažiuojančius. Paskui važiuojame į kitą vietą, vėl keturioms valandom. Bauda už važiavimą be bilieto – 5 latai (25 Lt), tačiau pažeidėjų ne tiek jau ir daug“, - savo patirtimi dalijosi M.Kraševskis.

„Mikriukai“ teoriškai taip pat gali būti tikrinami, bet tai beveik nepraktikuojama. Todėl šičia, kaip ir Vilniuje, egzistuoja ta pati problema – keleiviams neduodami bilietėliai. Kontrolieriai tikino, kad bilietėliai dalinami daugmaž pusėje mikroautobusų.

„Neretai pasitaiko ir keleivių „solidarumo“ su vairuotojais atvejų. Žmogus nuvažiuoja, kur jam reikia ir grąžina bilietėlį vairuotojui, bet mes tokių dalykų fiksuoti ir bausti, praktiškai neturime galimybės“, - dėstė vienas iš kontrolierių.

Sugebėjo pažaboti taksistus

Dar viena transporto rūšis – taksi, Rygos savivaldybei nepavaldi. Tai kaip ir Lietuvoje privatus verslas, tačiau įspraustas į „civilizacijos rėmus“. Savivaldybė yra nustačiusi maksimaliai leistinus tarifus už kilometrą.

Taksistas taip pat liktų nesuprastas jei klientui nepateiktų kvito, kuriame privaloma tvarka yra nurodomas nuvažiuotų kilometrų skaičius ir laikas, kiek trūko kelionė. Didžiausia galima kaina – 50 santimų (2,5 Lt) už kilometrą, įsėdimo mokestis – 1,5 lato (7,5 Lt), valanda prastovos – 6 latai (30 Lt).

Vis dėlto sukčiavimo atvejų išvengti nepadeda nei čekiai, nei taisyklės. Taksistai sugeba įrašyti papildomų kilometrų, pailginti kelionės laiką. Ypač šioje situacijoje kenčia turistai. Kad tokių atvejų pasitaiko, pripažino ir pašnekovas.

„Esu gavęs kvito kopija, kur žmogų iš oro uosto į centrą vežė neva 46 kilometrus, nors tikras atstumas yra 7 kilometrai. Įdomu, kad laikas tokiais atvejais nurodomas teisingai. Tuo konkrečiu atveju buvo įrašyta 14 minučių“, - dėstė V.Barannikas.

Beje, žurnalistų dėmesį atkreipė idealus lyginant su Vilniumi taksi automobiliu parkas. „VW Passat” automobilių, kurie darbo dienomis taksistai, o savaitgaliais kontrabandinio kuro iš Baltarusijos gabentojai, čia patikti nepavyko, už pavyko pamatyti eilėmis išsirikiavusių, daugmaž 3 – 4 metų senumo automobilių, pažymėtų taip, kad iš tolo matytųsi, jog tai legalus taksi, o ne „dušmano“ vairuojama mašina.

Žaliasis koridorius – prastas

Paklaustas apie Vilniuje veikiančią žaliojo koridoriaus sistemą Rygos dūmos atstovas žodžių į vatą nevyniojo. Jam mūsų pavyzdys [nepasirodė patrauklus.

„Tai ko gero primityviausias būdas. Vien šviesoforais kamščių problemos neišspręsi, nes vis vien kiekviename „koridoriuje“ automobiliai galiausiai kažkur įsirems“, - dėstė pašnekovas.

Pagrindinė Rygos gyventojų problema, tai miesto centru važiuojantis sunkvežimiai. Tačiau jau link pabaigos eina aplinkkelio statybos, kuriuo ir bus nukreiptas pagrindinis transporto srautas. Iš tiesų aplinkkelis eina palink miestą.

„Kai bus baigtas aplinkkelis, o jis jau artėja prie pabaigos, transportas į uostą nebevažiuos per miestą“ – pastebėjo pašnekovas.

V.Baranniko nuomone, būtent estakadų ir viaduku statymu turi būti sprendžiama kamščių problema.

„Rygoje tai ypač aktualu, nes mūsų miestas labai kompaktiškas, tankiai gyvenamas. Vilnius savo plotu yra ko gero gerokai didesnis. Iš kitos pusės, mūsų kompaktiškumas leidžia mums racionaliau naudoti viešąjį transportą, kas Vilniui turbūt sekasi sunkiau“, - apibendrino V.Barannikas.

Tiesa sakant, Rygoje tik naujos TP (autobusų, troleibusų, tramvajų, taksi, mikroautobusų), nemokamas VT pensininkamas ir moksleiviamas, e-bilietas(toje kortelėje numatomos ir kitos paslaugos), t.y. VT geresnis nei Vilniuje.

[Creatium]

Na, įdomiai..
Miestiečio kortelė ir pas mus. Ir lygiai taip pat pas mus irgi planuojama į ją įdiegti įvairias papildomas paslaugas: atsiskaitymą už stovėjimą, dviračių nuomą, nuolaidas, atsiskaitymą už kitas paslaugas.

Verta pastebėti ir tai, kad Vilniuje vienam gyventojui tenkanti biudžeto dalis yra kiek daugiau nei trečdaliu - 1200 Lt - mažesnė. Gera pagalvoti kaip atrodytų Vilnius, jeigu jam būtų skiriama kokie 60-70% GPM mokesčio

[Al1]

Reikia žiūrėti į miesto ekonomiką. O Vilnius čia atsilieka vien dėl to, kad Ryga yra uostamiestis...

[Creatium]

Taip, Rygos biudžetas didesnis (~2 mlrd. Lt), tačiau ir gyventojų ten ~700 tūkst. Galime lygintis su Talinu. Talino biudžetas didesnis ~300 mln. Lt, gyventojų mažiau - 400 tūkst. (Vilniuje 500 tūkst.), o dalis gyventojui - beveik 3300 Lt (Vilniuje - ~1800 Lt). T.y. didžiausia iš Baltijos šalių.

Juokinga yra ir tai, kad Kaunas gauna vos 50 mln. Lt mažiau GPM, negu Vilnius, nors gyventojų turi 200 tūkst. mažiau.

Štai visa ir matematika. Kol Vilnius negaus bent 60% GPM, tol ir bomžausim su skolomis. Ir čia nepadės jokie taupymai. Mat miesto poreikiai didžiuliai (vien VT kiek investicijų reikalauja, net atsisakant planų tramvajui ir laikant troleibusus).

[Mettal]

Gerbiamieji, apie politiką, vagis ir mokęsčius diskutuokime ne temoje apie Vilniaus viešąjį transportą, o tam skirtose skilties Visuomenė ir ūkis temose.

[Andrys]

Bet pats pirmajame šios dienos pranešime rašei, kad plano laikytis reikia. Bet juk taip nėra. Todėl kodėl vieni po punktai būtinai privalo būti vykdomi, o kiti - ne? Lygiai kaip neplėtojant troleibusų tinklo, galima neplėtoti ir tramvajau ar greito eismo gatvių įrenginėti. Juk viskas atsiremia į pinigus. Nėra pinigų - nieko nedaroma.

kolega - prigavot. plojimai. Turbūt supranti, jog laikytis reikia racionaliai, o ne iš konteksto traukant raides. Jeigu nupiešta, jog bus A1 kategorija, tai jos trasoje neišdygs daugiabučių kvartalas. Toks būtų laikymosi principas.
Tai ir yra paprasta biurokratinė 'gudrybė', jog SP neturi prieštarauti BP. Ar norite iš savo GPM pafinansuoti BP korektūrą, kai galima keliais sakiniais tai 'ištaisyti'.

O jūs sutiktumėte, jog vietoj tramvajaus jo trasoje su visais prioritetais sankryžose ir t.t. riedėtų laidabraukis, o prie jo privežtų autobusas ? Ar toks fokusas būtų geras ?

[Al1]

Niekas nesako, kad vietoj gatvės būtų daugiabučiai, bet gatve VT gali ir nevažiuoti. Kas dėl tramvajaus, tai planas planu, o finansinė realybė visai kitokia.

[Marius_vln]

Lyg ir šios nuorodos dar niekas neįdėjo.

V.Urbonavičius. Viešasis transportas - Vilnius versus Talinas

Ką siūlo valdantieji?

Planas A. Už Europos Sąjungos ir Vilniaus miesto lėšas nupirkti 18 prabangių šiuolaikinių autobusų, pavadinti juos greitaisiais bei tikėtis, kad problema išsispręs savaime. Greiti autobusai greit veža, tai jie visus keleivius greitai, patogiai išvežios ir neliks problemų. O keleiviai džiaugsis greičiu ir nepastebės, kad tų maršrutų vos keli.

Planas B. Panaikinti visus esamus privačių mikroautobusų maršrutus ir tikėtis, kad palikti be išeities vilniečiai persės į VVT, kurių skaičius irgi bus sumažintas taupumo sumetimais.

Valdantieji pasirinko iškart abu planus.
<...>
Stebina liberalu besiskelbiančio mero noras veikti komunistiškai t.y. „susavivaldybinti“ kuo daugiau privataus verslo sričių (taksi, mikroautobusai ir net oro vežėjas).

[Resutas]

Lyg ir šios nuorodos dar niekas neįdėjo.

V.Urbonavičius. Viešasis transportas - Vilnius versus Talinas

Nežinau ar kas sutiks, bet pas mus Lietuvoje dažniausiai ten kur daug mažų įmonių yra "visiškas" bardakas.