[VLN] Vilniaus viešasis transportas

[John]

Normaliose miestuose, autobusai stoja ties sustojimo ženklu stotelės pradžioje, ir ties juo stovi laukiantys keleiviai, kad lipti per priekines duris. Tada atvažiuoja kitas autobusas į tą vietą. Ir niekas nelaksto per stotelę, bandydami pamatyti ar pagauti reikiamą TP.

Aha, šitą pastebėjau. Niekada iš anksto negali žinoti, kur sustos autobusas/troleibusas, ypač labiau busy stotelėse. Esu taip kažkada autobusą pražiopsojęs, nes jis, pasirodo, gali sustoti ir išvis kažkur toli nuo stotelės, jei joje tuo metu jau stovi kitas autobusas (ne sugedęs, šiaip įprastai sustojęs). Toks labai 3rd world/early postsoviet vibe.

[sleader]

TŠiaip tai stotelės Vilniuje takpna tik po dvi transporto priemones. Trys jau tik mažai kur telpa. Kai kur ir dvi problematiška sutalpinti, jei bent vienas iš autobusų yra dvigubas...

O tai kiek jų turėtų tilpti? Dabartinės stotelės yra pakankamo dydžio, kad man kaip keleiviui nereikėtų lakstyti pirmyn-atgal norint ilipti į reikiamą transporto priemonę. Šiaip stotelė yra numatyta vieta, kurioje aš turiu laukti viešojo transporto ir ta transporto priemonė turi atvažiuoti ten kur man numatyta laukti. Tai negali būti 100 metrų ilgio ruožas, kur transporto priemonė sustos kur jai patogiau, o aš turėsiu skuosti iki jos norėdamas įlipti.
Nors kai kurios net ir dabar pernelyg ilgos. Pvz. Narbuto st. yra 60 m ilgio, o ženklas su tablo yra per vidurį. Tai net sunku suprasti ties kur reikėtų laukti autobuso ar troleibuso.

[MedinisStrazdas]

Nors kai kurios net ir dabar pernelyg ilgos. Pvz. Narbuto st. yra 60 m ilgio, o ženklas su tablo yra per vidurį. Tai net sunku suprasti ties kur reikėtų laukti autobuso ar troleibuso.

Narbuto gatvėje, ypač iki A juostos įrengimo, tai ten buvo autobuso greitėjimo/lėtėjimo juosta kartu su stotele. Tikėkimės pabaigs tiesti A juostą iki gatvės galo ir įvaža neteks prasmės.

[Al1]

Normaliose miestuose, autobusai stoja ties sustojimo ženklu stotelės pradžioje, ir ties juo stovi laukiantys keleiviai, kad lipti per priekines duris. Tada atvažiuoja kitas autobusas į tą vietą. Ir niekas nelaksto per stotelę, bandydami pamatyti ar pagauti reikiamą TP.

Jei stotelėje stoja keli autobusai per valandą, tai taip galima. Bet jei stotele, kurioje telpa du autobusai, stoja dešimties skirtingų maršrutų VT, tai kitaip ir būti negali, kad vienas sustoja priekyje, kitas užpakalyje, o dar pora laukia iš paskos... Bet jei stotų stotelėje tik po vieną, tai eilė prie stotelės būtų dar ilgesnė ir laikas būtų gaištamas dar labiau. Greičiau keleiviams paėjėti, nei užlaikyti VT su debilišku reikalavimu sustoti ir atidarinėti duris tik vienoje stotelės vietoje ties ženklu...

O tai kiek jų turėtų tilpti? Dabartinės stotelės yra pakankamo dydžio, kad man kaip keleiviui nereikėtų lakstyti pirmyn-atgal norint ilipti į reikiamą transporto priemonę. Šiaip stotelė yra numatyta vieta, kurioje aš turiu laukti viešojo transporto ir ta transporto priemonė turi atvažiuoti ten kur man numatyta laukti. Tai negali būti 100 metrų ilgio ruožas, kur transporto priemonė sustos kur jai patogiau, o aš turėsiu skuosti iki jos norėdamas įlipti.
Nors kai kurios net ir dabar pernelyg ilgos. Pvz. Narbuto st. yra 60 m ilgio, o ženklas su tablo yra per vidurį. Tai net sunku suprasti ties kur reikėtų laukti autobuso ar troleibuso.

Viskas priklauso nuo to, kiek maršrutų toje stotelėje stoja ir kaip dažnai VT važiuoja. Pavyzdys - Žaliojo tilto stotelės abiem kryptimis ir kokia Operos stotelė... Tik su Žaliojo tilto stotele centro kryptimi problema, kad nėra kur jos plėsti, o kryptimi nuo centro būtų galima pertvarkyti stotelę, bet metų metais nieko nedaroma...

[Ignalina]

Po to, kai Žaliojo tilto st link centro nurinko šias tvoreles, įprasta tapo stoti gerokai už įvažos. Tai labai smagu būna bėgti per keturis autobusus, kad įsėstum į tau reikalingą penktą, nes nežinai, ar jis tiesiog išleidžia keleivius ir dar stos prie ženklo, ar nuvažiuos tolyn.

[lanxtot]

Tokios stotelės kaip Žaliasis tiltas apskritai jokiam moderniam mieste nebūtų priimtinos. Jeigu stoja tiek daug maršrutų ir dar nemaža dalis jų su dvigubais autobusais, turėtų būti kelios atskirtos stotelės (paskirsčius maršrutus) viena už kitos. Tam įgyvendinti pigiausiai pakaktų panaikinti tą nereikalingą įvažą ir abiejose pusėse padaryti ištisas A juostas, tačiau rimtai žiūrint į ateitį vertėtų pasvarstyti, gal išvis panaikinti dabartines stoteles, padaryti atitinkančias kitoje upės pusėje (rekonstravus dabartinį žiedą) ir tada įrengti padorų centrinį mazgą Konstitucijos–Kalvarijų sankryžoje.

[Al1]

Jokie persėdimo mazgai ten, kur paminėta negalimi. Išskyrus jei būtų minimizuotas viso kito transporto eismas. Bet tada irgi nebūtų prasmės Žaliojo tilto stotelės perkėlinėti. Mano pasiūlymas būtų toks: stotelė nuo centro turėtų būti išskaidyta į dvi stoteles ir tam reikėtų išnaudoti visą gatvę nuo Juozapavičiaus iki Žvejų g. Dabartinėje stotelėje turėtų stoti tie autobusai, kurie suka į Konstitucijos pr. Aukščiau, t.y. arčiau Juozapavičiaus g. esančioje stotelėje turėtų stoti visi tie autobusai ir troleibusai, kurie važiuoja Kalvarijų gatve ar suka į Šeimyniškių g.
Centro stotelę reikėtų rekonstruoti patraukiant pėsčiųjų perėją per Kalvarijų g. kiek įmanoma arčiau sankryžos. Ten būtų galima laimėti apie 9-10 metrų. Taip pat reikėtų nugriauti nachren Kalvarijų 2A išsigimėli ir jo vietoje įrengti prailgintą A juostą stotelei. Galima būtų turėti apie 80 metrų ilgio stotelei. Yra ir kitoks variantas, bet būtų verkiančių, kad taip nepatogu persėsti, nors būtent toks variantas būtų tai, kas daroma Vakarų Europoje... T.y. įrengti papildomą A juostą šaligatvio sąskaita ir tuomet gautųsi viena stotelė "saloje" tarp įprastos gatvės dalies, skirtos viso kito transporto eismui, ir stotelės A juostos, kuri būtų dalies dabartinio šaligatvio vietoje. Kraštinę stotelė būtų skirta sukančiam VT į Žygimantų g. dešinėn, o kita stotelė būtų skirta važiuojantiems tiesia į Vilniaus g. ir 10 autobusui.

[lanxtot]

Konstitucijos–Kalvarijų mazgas tai būtinas, dabartinė situacija su persėdimais tikrai prasta. Bet forume apie šį jau pakankamai buvo diskutuota, tai per daug nesiplėsiu. O net jei ir paliekama stotelė Žaliajame tilte, kitų transporto priemonių eismas ten nėra toks didelis, kad nebūtų galima panaikinti tą prie krašto sustoti trukdančią įvažą, įrengti ištisas A juostas (ypač kadangi jos yra ir likusioj siauroj Kalvarijų g. dalyje) ir mašinoms palikti bent 2, o gal net ir 3 juostas (vėlgi nežinau kam, ant Žaliojo tilto tikrai pakankamai viešojo transporto, tad pratęsti A juostas tikrai būtų neprošal).

[Al1]

Konstitucijos Kalvarijų mazgas nėra būtinas. O ir įrengti jį ten nėra kur. Stotelės gautųsi toli nuo sankryžos ir pereidinėti žmonėms reikėtų dar didesnius atstumus nei dabar Ž. Tilto stotelėse. VT nuo to Žaliajame tilte nesumažės ir stotelės ten bus perkrautos VT priemonėmis. Jokių įvažų Ž. Tilto stotelėje naikinti nereikia. A juostų įrengti ten negalima, nes kito transporto srautas didelis. Ir lyginti su likusia Kalvarijų g. dalimi negalima, nes automobiliai važiuoja ten iš centro į Konstitucijos pr., Šeimyniškių g. ir tiesiai Kalvarijų g.
Ant paties tilto juostų perbraižyti negalima kitaip, nei yra dabar. Nes troleibusai ir autobusai, važiuojantys į Vilniaus g. negali važiuoti pirma juosta, jie važiuoja kairiąja kraštine juosta. O tie, kurie suka į Žygimantų g., važiuoja pirma juosta. Žaliasis tiltas yra buvo ir bus perkrautas transporto srautais, kol nebus kardinalių pokyčių mažinant automobilizaciją. Bet net ir tarybiniais laikais ten buvo dideli srautai. Todėl vietoj Baltojo tilto geriau būtų buvęs pastatytas automobilinis tiltas...

[ejs-ejs]

Konstitucijos Kalvarijų mazgas nėra būtinas. O ir įrengti jį ten nėra kur. Stotelės gautųsi toli nuo sankryžos ir pereidinėti žmonėms reikėtų dar didesnius atstumus nei dabar Ž. Tilto stotelėse.

Aš vistik galvočiau apie mazgus ties Opera ir Konstitucijos pr. Dabartinės Lvovo stotelės labiau pasityčiojimas nei nauda.

Ir kaip tik nematau didelės naudos iš Ž.Tilto stotelių. Perėjimo atstumai ilgi, nepatogūs. Jos vieta buvo korektiška kai Ukmergės g. stovėjo medinės triobos ir berods pirmoji Čili picerija.

Pirminė idėja - VT nedaro garbės rato Operos žiede ir atskirų izoliuotu ciklų važiuoja A juostomis tiesiai ir į dešinę. Išleidimas iš žiedo irgi atskirais izoliuotais, suderintais ciklais.

[felar]

Dabartinis Operos žiedas su ta nenaudojama žolyte yra tiesiog vietos švaistymas, gaila kad panašu nieks iš esmės nesikeis ir bus įšaldyta dar dešimtmečiui. Panašiuose žieduose kitose Europos miestuose VT nesuka bereikalingų ratų, stotelės irengiamos žiedo viduje ir net keliomis eilėmis, pvz. Bellevue Ciuriche, Tegelbacken Stokholme. Kažko panašaus reikėtų ir Vilniuje. Jablonskio skvere irgi - vietos yra pilna, panaudojant Lvivo gatvės liniją iš abiejų pusių. Buvo jau pankamai pripiešta šitam forume galimų sprendimų variantų.

[Al1]

Lvovo stotelės skirtos Šeimyniškiu g. važiuojančiam VT. Jos niekada nebuvo skirtos persėdimui.
Dešinysis Neries krantas liktų be VT stotelės, jei būtų perkeltos stotelės. Kairysis Neries krantas turi stoteles - "Vilniaus g.". Žiedo naikinti neišeina, nes tuomet bus dar didesnis transporto kolapsas. Manot tarybiniais laikais šiaip sau jį ten įrengė? Jau tuomet srautai buvo tokie, kas normaliai tos vietos pravažiuoti buvo neįmanoma. Dabar srautai dar didesni. Vienintelis variantas žiedo naikinimui - visiškas viso kito transporto uždraudimas, paliekant tik VT toje vietoje. Tik klausimas, kur dėti visą kitą transportą iš Žygimantų g. ir per Žaliąjį tiltą? Gedimino pr. ir aplinkinėmis gatvėmis? O dešinėje Neries pusėje? Taip kad niekas ten nesikeis, žiedas liks, o paliekant žiedą, bet VT leidžiant tiesiai irgi neišeis, nes žiedas per siauras ir jame geriausiu atveju stotelėje tilptų pora autobusų ar troleibusų. Jei daryti lygiagrečias stoteles, tai irgi problema - o kaip juos visus išleisti toliau. Dardaugiau šviesoforų ir atskirų ciklų, nei dabar visiems judant žiedu... Vienintelis variantas nuimti nemažą transporto srautą yra tunelio lygiagrečiai Neriai palei pakrante tis tiltu iškasimas kažkur nuo Jakšto g. ir apie 250 m nuo tilto po Žygimantų g. Tada tuneliu vyktų visas tas tranzitinis palei Nerį važiuojantis srautas. Viršus liktų sukantiems į/iš šalutines / ių g., važiuojantiems per tiltą ir VT. Bet tunelio kasimas ten galėtų būti tik atviruoju būdu. Be to sudėtingas, nes upės pakrantė ir žemiau vandens lygio. Viskas įmanoma, tik brangu ir užtruktų kokius 3 metus... Kur nukreipti visą srautą ir Ž. Tiltas būtų dalinai visiškai eliminuotas iš eismo kuriam laikui, tegul ir ne visam statybos periodui...

[lanxtot]

Tarybiniai sprendimai neturėtų mums būti standartas. Ką jau ką, bet apie žiedus jie tikrai mažai ką nusimanė. Gavom tokią tragediją kaip Olandų žiedas – įkištas į tokią vietą, kokioje adekvataus dydžio žiedas netelpa, arba Antakalnio žiedas, kuriame dėl nelogiškų persirikiavimų ir kryžmai susiduriančių transporto srautų viešasis transportas gauna kartais neblogai pastovėti.

Visų pirma, ten labiau ne žiedas, o bereikalingai mandra šviesoforinė sankryža, kuri didžiausią prioritetą skirią eismui Žaliasis tiltas–Goštauto g., kol į Vilniaus g. važiuojantis viešasis transportas turi stovėti nežinia kiek laiko prie šviesoforo užsukus (o tada dar šviečiant žaliai palaukt kol atsilaisvins užblokuotas pravažiavimas iki pat pirmos juostos).

Bendrai ties Žaliuoju tiltu visa infrastruktūra viešajam transportui pritaikyta kiek įmanoma mažiau. Dar nekalbam apie dešinįjį posūkį (aišku Benkunsko dabar įamžintą) į Žygimantų g., kur tiek 12, tiek 15 metrų troleibusai turi praleisti mašinas ir išsukti į priešpriešinę juostą. Arba irgi įamžintas įstrižo stovėjimo vietas, kuriose palikti išsikišantys visureigiai neretai verčia troleibusus važiuoti per abi juostas.

Ten absoliučiai galėtų būtų paprasčiausia sankryža, jeigu taip reikia, su kokiom dviem kairiojo posūkio į Žaliąjį tiltą juostomis. Vis tiek viešajam transportui būtų milžiniškas skirtumas. Iš kur čia kažkokie tuneliai atsiranda tai išvis nesuvokiu.

[Al1]

Tarybiniais laikais buvo daroma atsižvelgiant į to meto realijos. Ir tais laikais tie žiedai puikiai atliko savo funkciją. Ir ne tarybų valdžia kalta, kad per tiek metų jau Lietuva nieko nesugebėjo padaryti toje srityje. Ir net negalvojo daryti, tik nustekeno VT ir leido masinę pagalvinę automobilizaciją, nors visi blogi dalykai ir minusai seniai Vakaruose buvo žinomi ir su jais jau buvo kovojama. Ne, į Vakarus kursas buvo, bet perimama tik tai, kas blogiausia, atgyvenę jau pačiuose Vakaruose...

Žaliojo tilto žiede šviesoforų seniau nebuvo. Jie atsirado apie 2000-uosius. Šviesoforas iki tol buvo tik vienas prie pat tilto. Tokių žiedų ne visai žiedų ir kartu su šviesoforais yra Lenkijoje ir, o stebuklas, jie puikiai susitvarko su savo funkcija. Visa Vilniaus problema, kad yra tiesiog per daug automobilių ir jokia kosmetika iš esmės nepakeis tragiškos susisiekimo situacijos. Kažkiek gali pagerinti, bet ne stebuklingai...

Benkunskas čia ne prie ko. Tas posūkis į Žygimantų g. buvo visada ir tik tiek, kad anksčiau Žygimantų g. prieš tiltą buvo trys juostos. Ta juosta, į kurią suka troleibusai ir autobusai buvo tiesiog platesnė ties sankryža. Bet augant automobilių skaičiui, buvo ji susiaurinta, ir nupaišyta papildoma juosta sukimui ant Žaliojo tilto... Ir tai įvyko kažkur apie 2000-uosius. Kas tuomet buvo miesto valdžioje?

Paprasta sankryža prie Žaliojo tilto netinka. Jei ji jau nesugebėjo sureguliuoti eismo tarybiniais laikais su kelis kartu mažesniais srautais, tai dabar tuo labiau...

[lanxtot]

Tarybiniais laikais ir šviesoforai būdavo ne tokie, jei išvis toj sankryžoj būdavo, nors abejočiau, nes 1971 m. palydoviniuose vaizduose jau matyti moderni sankryža. Pažiūrėjus į 1944 m. aeronuotraukas matyti, jog situacija tokia, kad ten būdavo lygiagreti gatvė, tad, spėčiau, (per?)asfaltuojant Požėlos (dab. Goštauto) g., šalia statant operos ir baleto teatrą, buvo sumanyta sujungti gatves ir padaryti tokio dizaino sankryžą.



Bendrai žiedai su šviesoforais nėra kažkuo blogi, kai įgyvendinami tinkamai, o ne tokioj pergrūstoje (kas tipiška Vilniui) vietoje, kur didžiausias transporto kiekis sukoncentruotas vienoje jungtyje (be viešojo transporto Vilniaus g. mažai ką galima išvysti, o Tilto g. išvis tik iš žiedo išvažiuojanti gatvelė), dėl ko dar verčiama viešajam transportui važiuoti ratais–kvadratais. Neįsivaizduoju, kuo būtų blogiau, jei visas tas eismas darytų paprastą kairįjį posūkį. Sukūriau pavyzdį kaip galėtų atrodyti sankryža (nors variantų galima visokiausių prigalvoti, pvz. vietoj antros sukimo kairėn juostos arčiau perkelti Operos st.):



Čia dar būtų įrengtos VT skirtos šviesoforų sekcijos, o taip pat išsispręstų ir dešiniojo posūkio problema. Benkunskas irgi dėl jos kaltas tuo, kad perasfaltavo gatvę, sudėjo naują šaligatvį ir bordiūrus, subraižė lygiai taip pat ir dabar nelies visą likusią kadenciją.

[Al1]

Tik drastiškai sumažinus transporto srautus. Priešingu atveju nieko gero nebūtų.

Dar vienas būdas sumažinti šio žiedo apkrovimą - grąžinti 2, 3 ir 4 troleibusus į Gedimino prospektą.

[ejs-ejs]

Čia dar būtų įrengtos VT skirtos šviesoforų sekcijos, o taip pat išsispręstų ir dešiniojo posūkio problema. Benkunskas irgi dėl jos kaltas tuo, kad perasfaltavo gatvę, sudėjo naują šaligatvį ir bordiūrus, subraižė lygiai taip pat ir dabar nelies visą likusią kadenciją.

Kysa, kam jums pinigai?
Imamės VT radikalizmo:

* Visas pro Operą važiuojantis VT suguža į atsilaisvinusį trikampį.
* Goštauto g. link Antakalnio stoja Goštauto g.
* Kairysis posūkis į Goštauto g. stoja lygiagrečiai Goštauto g, durys prieš duris. Išvažiuoja A.Vienuolio g. atskirų ciklu. Taip turim vidinę dvipusę platformą A.
* Kalvarijų g. srautas stoja lygiagrečiai Vilniaus g, gal net dviejose platformose.
* Vilniaus g. srautas atvažiuoja kairiuoju posūkiu Tilto g., dabar prieš eismą. Stoja lygiagrečiai Vilniaus g. Taip turime dvipusę platformą B.

Stebėkite rankas:
* Pėstieji Žygimantų(?) g. link tilto kerta požemine perėja. Vilniaus g. irgi. Ir apskritai, jie gali blakutinėti požemiu po visą sankryža ir patekti į VT platformas. Taip atlaisviname 2 pėsčiųjų ciklus sankryžoje ir atidaroma visus posūkius, nes pėsčiųjų nebereikia praleisti. Bet šių ciklų mums dar prireiks.
* VT iš mazgo išleidžiamas koordinuota seka link tilto ar į Žygimantų g. Šie srautai atskirti laike, Goštauto - Žygimantų gal ir bendrame sraute arba į srauto uodegą. Eliminuojamas nekonvencinis radiusas dešiniąjame posūkyje.
* Analogiškai išleidžiamas srautas į Goštauto ir Vilniaus g.
* Toks organizavimas leidžia VT iš Vilniaus g. pasukti į Goštauto g, ko dabar nėra.
* Visame mazge transportui -1,5 šviesoforo Goštauto/Žygimantų kryptimi - nes vis dar reikia valdyti Vienuolio g.

[Al1]

Sumažintas šviesoforų ciklų skaičius iš esmės nieko nekeis, jei išliks esami srautai. Nes Goštauto ir Žygimantų gatvės kemšasi iš kur kas toliau. Kairėje Žaliojo tilto pusėje yra šviesoforas, sankryža su Žvejų ir Upės g., kuris irgi su ilgais ciklais...

Rezultate - VT stotelės dar labiau nutolsta nuo Gedimino pr. ir senamiesčio. Nes dabartinės Vilniaus g. stotelės tampa per arti naujai įrengtoms. Kaip su stotelėmis Žaliojo tilto? Jos irgi tampa per arti naujoms.

[abruo]

Kysa, kam jums pinigai?
Imamės VT radikalizmo:

* Visas pro Operą važiuojantis VT suguža į atsilaisvinusį trikampį.
* Goštauto g. link Antakalnio stoja Goštauto g.
* Kairysis posūkis į Goštauto g. stoja lygiagrečiai Goštauto g, durys prieš duris. Išvažiuoja A.Vienuolio g. atskirų ciklu. Taip turim vidinę dvipusę platformą A.
* Kalvarijų g. srautas stoja lygiagrečiai Vilniaus g, gal net dviejose platformose.
* Vilniaus g. srautas atvažiuoja kairiuoju posūkiu Tilto g., dabar prieš eismą. Stoja lygiagrečiai Vilniaus g. Taip turime dvipusę platformą B.

Stebėkite rankas:
* Pėstieji Žygimantų(?) g. link tilto kerta požemine perėja. Vilniaus g. irgi. Ir apskritai, jie gali blakutinėti požemiu po visą sankryža ir patekti į VT platformas. Taip atlaisviname 2 pėsčiųjų ciklus sankryžoje ir atidaroma visus posūkius, nes pėsčiųjų nebereikia praleisti. Bet šių ciklų mums dar prireiks.
* VT iš mazgo išleidžiamas koordinuota seka link tilto ar į Žygimantų g. Šie srautai atskirti laike, Goštauto - Žygimantų gal ir bendrame sraute arba į srauto uodegą. Eliminuojamas nekonvencinis radiusas dešiniąjame posūkyje.
* Analogiškai išleidžiamas srautas į Goštauto ir Vilniaus g.
* Toks organizavimas leidžia VT iš Vilniaus g. pasukti į Goštauto g, ko dabar nėra.
* Visame mazge transportui -1,5 šviesoforo Goštauto/Žygimantų kryptimi - nes vis dar reikia valdyti Vienuolio g.

Manau, kad tai puikus pasiūlymas. Tik tai daryti reiktų tuo pačiu metu kaip ir VT mazgą Konstitucijos - Kalvarijų g. sankryžoje. Taip atsisakoma Žaliojo tilto stotelių, VT srautas pasiskirsto po daugiau stotelių, nelieka kamšaties. (klausimas tik kaip daryti su VT važiuojančiu Žygimantų–Kalvarijų kryptimi).

Vinco Kudirkos aikštės stoteles kelti į Jogailos g. pabaigą prie buvusio Vaikų pasaulio.

Gal galite papaišyti savo pasiūlymą? Būtų lengviau įsivaizduoti.

[Nikas]

Ties "požemine perėja" nustojau skaityti. Sėskis, du arba prašau, štai bilietas į rytų kraštus. Jokio pesčiųjų kyšimo į apmyžtus, tamsius ir kitaip baisius požemius. Bet, kad ten galėtų būti centro hub'as, tai faktas. Bet reiktų ir antro hub'o kitapus upės.