[VLN] Vilniaus viešasis transportas

[Al1]

Nėra jų. Buvo vienas Castrosua, ir tas dabar dar pūdomas, nes ne laikas nurašyti.
Pagal jų planus troleibusus keisti autobusais (tai bent žalia ekonomika!), elektrobusais, kurie tarnauja dvigubai trumpiau nei autobusas (dyzelinis), o troleibusas tarnauja 1,5 karto ilgiau nei paprastas autobusas. Tai bent planai! Pagal VT priemonių skaičių tai iš viso jokio VT proveržio neplanuojama, netgi mažėjimas. Ir toliau miestas skęs automobilių spūstyse... Kokios ambicijos, o tiksliau ir toliau vykstanti degradacija ir naikinimas...

Tikrai geras variantas. Tik klausimas, ar ten planuojama išvis kokia VT infrastruktūra (stotelės, apsisukimo žiedas, adekvataus platumo gatvės), ar vėl kaip Paupys bus?

Ir be žiedo galima organizuoti eismą gatvėmis apvažiuojant kvartalą viena kryptimi. Vairuotojams nebus numatyta ilgesnio poilsio, bet galima vieną stotelę skirti trumpai atstovai, pastatant tualetą...
Gatvių platumo turėtų užtekti (jei jos visgi siauros būtų), jei ten, kur važiuotų VT, padaryti jas vienkryptėmis ir leisti stovėjimą tik vienoje gatvės pusėje.

[lanxtot]

Nėra jų. Buvo vienas Castrosua, ir tas dabar dar pūdomas, nes ne laikas nurašyti.
Ir be žiedo galima organizuoti eismą gatvėmis apvažiuojant kvartalą viena kryptimi. Vairuotojams nebus numatyta ilgesnio poilsio, bet galima vieną stotelę skirti trumpai atstovai, pastatant tualetą...
Gatvių platumo turėtų užtekti (jei jos visgi siauros būtų), jei ten, kur važiuotų VT, padaryti jas vienkryptėmis ir leisti stovėjimą tik vienoje gatvės pusėje.

Visgi dabar susiradau projektą (https://vilnius.lt/wp-content/upload...5%A0INIMAS.pdf), pasirodo, suplanuota viena įvaža ir netgi apisukimas, tad 12 idėja pilnai pavyktų.

[Visdarlietus]

O kaip suprasti 120+39 viso 200?
Čia gal kokie neeuklidinės geometrijos žinovai paaiškins?

[Creatium]

O kaip suprasti 120+39 viso 200?
Čia gal kokie neeuklidinės geometrijos žinovai paaiškins?

39 + 120 = 159 iki 2030 įsigijamų naujų troleibusų. Su senesniais turimais viso 200.

[Vainiuxas789]

Sveiki, nu noreciau pasidalinti tokiu bajeriu ir gal zinot ka galima del to padaryti? Ilipu i nauja troleibusa, lauke 30, viduj neperdedu, sauna. Prieinu prie vairuotojos paklaust ar veikia kondiske. Sako ‘savaime iSSijungia kai temperatura perzengia 26 laipsnius, ne musu klimatui sitie trileibusai’(???) Vairuotoja buvo mandagi, atsiprase, sako ir ji kepa. Cia rimtai??

Aš irgi važiavau su 7 nauju troleibusu, toks jausmas kad vietoj kondicionieriaus buvo šildymas atsuktas...

[Arunasx]

o iškart paskambinti ir užklausti negalima?

[ejs-ejs]

Visgi dabar susiradau projektą (https://vilnius.lt/wp-content/upload...5%A0INIMAS.pdf), pasirodo, suplanuota viena įvaža ir netgi apisukimas, tad 12 idėja pilnai pavyktų.

Kur išvažiuotų?

[bim_bam]

Labai ambicingi planai. Kai panašaus dydžio ir mažesni Europos miestai, įskaitant kaimyninę Lenkiją, investuoja milijardus į VT infrastruktūrą, kasa tunelius po miestų centrais, tiesia naujas metro ir tramvajų linijas, už milijardus rekonstruoja ir stato naujas geležinkelio stotis ir priemiestines geležinkelio linijas, mes iki 2030 nusipirksime keletą fakin dujinių ir elektrinių autobusų. Well faking done, ką ir bepridursi.

iš vis keista, kad bendras transporto priemonių skaičius bus mažesnis. O dar jei atsižvelgsime į didėjantį miesto gyventojų skaičių ir tai, kad neplanuojama jokių tramvajų/metro, tai ir iš vis liūdna.

[Creatium]

iš vis keista, kad bendras transporto priemonių skaičius bus mažesnis. O dar jei atsižvelgsime į didėjantį miesto gyventojų skaičių ir tai, kad neplanuojama jokių tramvajų/metro, tai ir iš vis liūdna.

Nėra taip. Iki 2028 metų planuojama sukurti 12 naujų maršrutų su kiek daugiau nei 28 mln. papildomų km (dabar apie 43 mln.) ir beveik 300 elektrinių autobusų.

https://vilnius.lt/lt/2024/03/27/sos...laukimo-laika/
https://www.vz.lt/transportas-logist...&14260090df0a7

Šiuo metu atnaujinamas ir UAB „Vilniaus viešasis transportas“ viešojo transporto parkas. Dabar „Vilniaus viešojo transporto“ sistemoje kursuoja 608 transporto priemonės – autobusai, troleibusai.

Iki 2026 metų planuojama įsigyti 88 naujus autobusus (75 dviašius, 6 triašius, 5 midi autobusus, 2 elektrinius), 159 autonominės eigos troleibusus ir papildomai 5 triašius autonominės eigos troleibusus.

Iki 2030 metų planuojama, kad transporto parką sudarys 801 transporto priemonė. Taip pat bus atnaujinti anksčiau įsigyti 229 autobusai ir 41 troleibusas.

[Skeptikas]

Nėra taip. Iki 2028 metų planuojama sukurti 12 naujų maršrutų su kiek daugiau nei 28 mln. papildomų km (dabar apie 43 mln.) ir beveik 300 elektrinių autobusų.

O pagal JUDU veiksmų planą iki 2024 planą (patvirtintas 2022) https://judu.lt/darnus-judumas-vilniuje/dokumentai/ planuota paleisti naujus 200 elektrinių autobusus ir 159 troleibusus. Tai turime 14% žadėtų troleibusų ir manau ne didesnį procentą elektrinių autobusų (nerandu tikslaus skaičiaus). Mes klaikiai negebame įvykdyti savo apgailėtinai neambicingus tikslus, tos pakabintos morkos ale čia 2028 metais išspręsime VT problemas su tais autobusais atrodo tiesiog komiškai. Apskritai pasižiūri judumo planus ir apima totali neviltis. Perskaitai veiksmų planą ir užbrėžtus tikslus, tai ne tik nėra padaryta nė pusės nubrėžtų tikslų, bet kokia plintusinė atliktų veiksmų kokybė. Ir niekas to nekontroliuoja, atsakomybės už tai tiesiog nėra. Totalus padėjimas.

[John]

O pagal JUDU veiksmų planą iki 2024 planą (patvirtintas 2022) https://judu.lt/darnus-judumas-vilniuje/dokumentai/ planuota paleisti naujus 200 elektrinių autobusus ir 159 troleibusus. Tai turime 14% žadėtų troleibusų ir manau ne didesnį procentą elektrinių autobusų (nerandu tikslaus skaičiaus). Mes klaikiai negebame įvykdyti savo apgailėtinai neambicingus tikslus, tos pakabintos morkos ale čia 2028 metais išspręsime VT problemas su tais autobusais atrodo tiesiog komiškai. Apskritai pasižiūri judumo planus ir apima totali neviltis. Perskaitai veiksmų planą ir užbrėžtus tikslus, tai ne tik nėra padaryta nė pusės nubrėžtų tikslų, bet kokia plintusinė atliktų veiksmų kokybė. Ir niekas to nekontroliuoja, atsakomybės už tai tiesiog nėra. Totalus padėjimas.

Dar atrodo komiškai tuo požiūriu, kad JUDU kaip VT strategiją pristato dalykus, kurie atsiranda dėl fizinio ar moralinio nusidėvėjimo, kitaip tariant, jie elementarų maintenance (einamoji priežiūra) poreikio tenkinimą pristato kaip plėtrą ir strategiją Tai yra visiškas idiotizmas, dugnas ir degradacija, kokios nebuvo net blogiausiais sovietmečio laikais. Vilnius jau dabar turi by far klaikiausią VT regione, o gal ir visoje EU, ir su tokiomis "strategijomis" atotrūkis toliau didės pagal geometrinės progresijos dinamiką.
Man tik įdomu, kada ir kaipp ateis lūžio taškas, kada bus suprpasta, kad toliau taipp negalima ir laikas pradėti ppokyčius dėl VT. Mano baimė, kad tai nutiks gerokai vėliau, nei tai pradės turėti esminę įtaką miesto patrauklumui ir konkurencingumui.

[Al1]

Kiek dar reikia? 94 procentai kelionių nuosavu automobiliu. Na gerai, Vilniaus mieste gal kiek mažiau. Bet kiek dar reikia? Daugiau jau ir taip nėra kur, nes į tuos kelis procentus patenka vaikai, kurie jau keliauja savarankiškai, studentai, kol nenusiperka tačkių, invalidai, pensininkai, kurie neturi galimybės ar sveikata neleidžia vairuoti, taip pat nedidelė dalis dirbančių, bet dėl kažkokių tai priežasčių negalinčių arba vairuoti, arba neturinčių galimybių įsigyti automobilio... Dar kažkiek visokių atvykėlių iš kitų miestų su reikalais, turistų ir pan. O tuo tarpu transporto problemos mieste dėl ekstensyvios neplaningos miesto plėtros ir adekvataus VT tik blogės... Netgi normaliai neišspręstas tranzitinių srautų nukreipimo nuo miesto klausimas. Nu reikia pripažinti, kad Vilnius neturi normalių aplinkkelių, o tie, kurie tokiais įvardijami, nėra pilnaverčiai aplinkkeliai...
Reikia ne tik atnaujinti VT parkus, bet ir juos plėsti. Maršrutų tinklas iš esmės remiasi tarybiniais metais suformuota sistema, kuri, išsiplėtus miestui labai ekstensyviai, žlugus pramonei, pasikeitus darbo vietų lokalizacijai ir atsiradus naujiems gyvenamiesiems rajonams, ypač problematiškiems susisiekimo klausimu privatiems kvartalams įvairiose miesto vietose ir priemiestyje, toks maršrutų tinklas jau nebeefektyvus, nes vis mažiau orientuotas į realius keleivių srautus.

[Al1]

Šiandien ir aš važiavau pirmą kartą nauju troleibusu. Salonas judėjimo jo viduje požiūriu prastenis nei paskutinio 2019 m. pirkimo Škodose. Ypač manau, kad turėklas ties vidutinėmis durimis ant kurio pritvirtintas bilietų validatorius, maišo judėti salonu į galą. Galėjo būti patrauktas kokius 15-20 cm lango link, tada praeiti būtų platenis tarpas, be to nekliūtų validatorius. Jis galėjo būti nukreiptas į sukaupimo aikštelę, o ne praėjimą...
Sėdynių audinys - kažkoks modernus brezentas. Taip, ne sintetinis audinys, o brezentas. Antivandališka ir valymo požiūriu gerai. Bet sėdėti - beveik kaip ant dermantino. Tik kad kiečiau, nes senose Škodose sėdynės minkštesnės...
Ir dar. Jei Lenkijoje dauguma autobusų didesniuose miestuose užsakomi su didelėmis fortkėmis, bet ir kondicionieriai gerai veikia, tai naujuose troleibusuose fortkės yra didelės, atstumiamos, o ne atverčiamos ir kiekviename lange, išskyrus kelis. Tačiau tokios fortkės tikriausiai užsakytos dėl to, kad kondicionieriai veiks trumpai, kol bus nauji, o vėliau jų niekas remontuoti nesiruošia ir bus naudojama natūrali ventiliacija...

[Tramvajus]

Na va tokią lentelę radau.
Rašo, kad iki 2030 nori sumažinti iki 200 troleibusų. Tiesa, skaičiai ne visai sueina, nes 2018 m. įsigytų Solarių yra 41, čia rašo, kad 39. Taip pat baigus pirkt naujus troleibusus, jų turėtų būti 164. Iš viso 205. Bet vis tiek mažiau nurašius visas senas Škodas, Amberius, bei 2004-2006 Solarius.

Visai įdomu pažiūrėti į planuojamas pirkimų sumas: 520 autobusų už 152,42 mln. eurų ir 159 troleibusai už 92,84 mln. eurų. Autobuso vidutinė kaina išeina 293K eurų, o troleibuso 584K eurų. Iš kur tokie skirtumai? Taigi trūlikui nereikia sudėtingo variklio ir visokių susijusių dalių (turbūt pavarų dėžės nereikia?). Žinoma, visi (ar beveik visi) trūlikai bus su autonomine eiga, tai baterija tikrai prideda kainos, na bet ne tiek. Be to, reikia turėt omeny, kad didelė dalis naujų autobusų bus elektriniai, o jiems tai žymiai didesnių baterijų reikia baterijų reikia. Salonai trūlikų ir autikų tie patys. Tai kodėl trūlikas kainuoja beveik 2x tiek, kiek autobusas? Gal troleibusų didesnė dalis ilgų?

Esu kažkur prieš kelis metus skaitęs, kad lygtai kažkokie tie karteliniai rinkos "pasidalijimai" tarp gamintojų buvo, tai gal dėl to.

Gal čia viena iš priežasčių, kodėl trūlikų bandoma mažinti - autikai ant tiek pigesni...

[John]

O nebuvo taip visada, kad trūlai buvo žymiai (gal dvigubai) brangesni už paprastus autobusus? Bent jau iš capiptal cost (=pirkimo) kainos perspektyvos? O čia dar su autonomine eiga, tai kaip ir viskas normoje. Trūlų priežiūra ir eksploatacija turėtų būti gerokai pigesnė, plius trūlai paprastai ilgaamžisškesni, nei autobusai.

[bim_bam]

Nėra taip. Iki 2028 metų planuojama sukurti 12 naujų maršrutų su kiek daugiau nei 28 mln. papildomų km (dabar apie 43 mln.) ir beveik 300 elektrinių autobusų.

Rėmiausi duomenimis iš diagramos, kuria čia vs dalinasi. Pagal diagramą dabar yra 791 autobusų + troleibusų. Pagal jūsų pateiktą nuorodą skirtumas tik 10 transporto priemonių ( dvylika naujų maršrutų?! maršrutų ilgis didėja > 50% prie praktiškai tokio pat tp kiekio. Akivaizdu, kad arba skaičiai nerealistiški, arba bus labai labai liūdna.

[Tramvajus]

O nebuvo taip visada, kad trūlai buvo žymiai (gal dvigubai) brangesni už paprastus autobusus? Bent jau iš capiptal cost (=pirkimo) kainos perspektyvos? O čia dar su autonomine eiga, tai kaip ir viskas normoje. Trūlų priežiūra ir eksploatacija turėtų būti gerokai pigesnė, plius trūlai paprastai ilgaamžisškesni, nei autobusai.

Nežinau, gal ir visada brangesni buvo. Bet už ką tokia kaina? Elementariai pagal medžiagas ir techninį sudėtingumą tai trūlai panašūs arba paprastesni už autobusus: karkasas ir salonas +- toks pats, o elektrinis motoras tai neturėtų būti brangesnis už vidaus degimo + pavarų dėžę. Be to, didelė dalis naujų autobusų bus elektriniai, jie tikrai turi būti brangesni už trūlus (didesnės baterijos reikia, visa kita maždaug vienoda). Nematau, kaip galima pateisinti šitokį kainų skirtumą.

[Al1]

Troleibusų kaina gali būti didesnė tik dėl to, kad ES realiai nėra daug troleibusų gamintojų, išskyrus Škoda ir Solaris. Dar kažkiek pagamina šveicarai Hess ir pagal poreikį surenka troleibusus visokie Van Hool ar Irisbus... Bet net ir tai neturėtų iškelti kainos dvigubai. Tuo labiau lyginant troleibusus ir elektrobusus... Su dabartiniais elektrobusais tai yra pinigų švaistymas. Jų eksploatacija vargu ar sieks 10 metų. Troleibusai normaliai gali būti eksploatuojami 20 metų, Autobusai jai po 12-14 metų yra pavargę... Jei būtų realiai skaičiuojami eksploatacijos kaštai kartu su nauja transporto priemone, tai troleibusai būtų pirmoje vietoje, o ne autobusai. Bet pas mus gi kaip visada niekas nežvelgia giliau, tik skaičiuoja kapeikas, kaip ubagai, ko pasekoje vėliau reikia permokėti...

[lanxtot]

Troleibusų kaina gali būti didesnė tik dėl to, kad ES realiai nėra troleibusų gamintojų, išskyrus Škoda ir Solaris.

Solaris troleibusų kėbulai "pasiskolinti" iš autobusų modelių. Ir vis tiek visa elektros įranga atkeliauja iš specializuotų gamintojų, dažniausiai iš Škodos. Ar nėra visgi tokios kainos monopolijos pasekmė? Ypač dar po Cegelec įsigijimo. Be Škodos, Kiepe ir Medcom apskritai nesugalvočiau daugiau tokia veikla vakaruose užsiimančių kompanijų. O autobusų gamintojų nesuskaičiuosi.

[Al1]

Ta elektros įranga naudojama ne tik troleibusuose, bet ir tramvajuose. Taip kad gamintojų turėtų būti ir daugiau, o jei ir ne tiek daug, tai tramvajų gamybos mastai nemaži, taip kad kaina visgi turėtų būti adekvati. Be to dabar elektrobusai gaminami. Turint omenyje šiuolaikinę impulsinę galios elektroniką ir jos valdymą, tai dabartinis troleibusas gali būti unifikuotas su elektrobusu, tik tiek, kad akumuliatorių nereikia ar reikia nedaug autonominei eigai, o energija tiekiama iš KT. Tai irgi turėtų mažinti įrangos kainą, turint omenyje, kad didele ir reikšmingą elektrobuso kainos dalį sudaro akumuliatoriai.