[VLN] Vilniaus viešasis transportas

[fosc]

O kas Kaune kitaip, nelabai suprantu, kaip tie iešmai pakabinti blogai? Negi įmanoma išsiskiriančias linijas ties iešmu padaryti išlinkusias dar mažesniu laipsniu?

Įmanoma - Iškarpa iš Youtube video apie Kauno pilies žiedo naują tinklą. Beje, iešmas valdomas nuotoliniu būdu.


O šiaip kas apie pilies žiedą tai troleibusai ten db važiuoja tikrai greičiau.
Nuoroda į patį video pridedu, kur matosi kaip atrodo su naujuoju tinklu susijungiantis senasis tinklas, ir kaip viskas pakabinta, kokie kampai.

[John]

Jeigu kabins pagal europinius standartus, kaip tai daroma Kaune - pagreitės. Jeigu kabins žmonės, kurie neturi menkiausio supratimo, ką daro - niekas nepasikeis.

Paprasta.

O kabinama Vilniuje ne pagal reikiamus standartus? Gal yra daugiau info, nes jei kažkas daroma blogai, galima bandyti aiškintis. Yra VMS žmonių, kuriuos galima pakalbinti ir kurie turi balsą.

[fosc]

O kabinama Vilniuje ne pagal reikiamus standartus? Gal yra daugiau info, nes jei kažkas daroma blogai, galima bandyti aiškintis. Yra VMS žmonių, kuriuos galima pakalbinti ir kurie turi balsą.

Aš asmeniškai nežinau, ar yra standartas. Manau skirtingi miestai pasirenka skirtingą kontaktinio tinklo pakabinimo būdą, pagal galimą įpirkti technologiją; ar jau anksčiau naudotą; ar naują., kuri suderinama su senąja. Kaunas, matosi, rekonstruoja gatves, keičia ir apšvietimo stulpus ir tose vietose, kur praeina kontaktinis tinklas, tie stulpai yra kitokie, vadinasi jei tvarko, tai tvarko iškarto viską, tuo pačiu pasirinkę ir įsisavinę jau ir kitą pakabinimo technologiją. Jei Vilnius turi to, kas 40 metu guli sandėliuose, tai taip ir gaunasi, kad tai, kas seniai užpirkta reikia panaudoti.

P.S. prieš du mėnesius Kaune pertiestas naujai kontaktinis tinklas nauja technologija itin sudėtingame 6-to forto žiede, kuris yra tikrai mažo spindulio, į kurį sueina 6 gatvės, kuriame pačiame žiede yra trys eismo juostos ir kuriame dar ne kiekvienas kaunietis gaudosi judėjimo schemoje. Darbai buvo vykdomi nestabdant troleibusų eismo, naktimis, palaipsniui perkabinant visą tinklą, pridedant papildomų iešmų, pridedant kryžmę. Jei neskaitysim, kad ten dar prieš įsukant į žiedą ir iš jo išvažiuojant yra pėsčiųjų perėjų, būna atvejų, kad trolikai 90 laipsnių kampu užsuka ne lėčiau nei lengvieji automobiliai.

Kiek suprantu dabar atėjo eilė dar vienam žiedui Kaune - Draugystės, kuris ypač didelis, o troleibusai ten šliaužė lėčiau už vėžlį (gal kaip sraigės akvariuminės). Pažiūrėsim, kaip gausis ten.

Jei apie VMS, tada jie turi pasižiūrėti kas dedasi už 90 km

[Creatium]

Tarkim toje pačioje Laisvės pr. atkarpoje, tik Santariškių kryptimi, kur pakabintas naujas iešmas, laidai išsišakoja labai nedideliais kampais, t.y. labai švelniai. Tad čia tik vienos vietos atvejis, panašu.

[TIME]

Frazė kad savivaldybei neįdomus neturtingų rajonų susisiekimas, manau yra neteisingas Vilniaus VT problematikos suvokimas. Kaip tik Vilniuje problema ta kad į VT žiūrima tik kaip minimaliais kaštais teikiamą socialinę paslaugą. Ir tą socialinę funkciją VT dar visai atlieka. Kitaip nei daug kitų miestų, Vilnius neturi didelės problemos kaip į miesto centrą atsivežti pigią darbo jėgą, nes kai kitur pigiausias būstas yra miestų pakraščiuose ar priemiesčiuose, Vilniuje dėl sovietinės statybos specifikos pigiausias būstas yra seniau statytuose, bet arčiau centro esančiuose rajonuose - Naujininkuose, Vilkpėdėje, Karoliniškėse, Viršuliškėse, Šeškinėje. Ir šitie rajonai yra vieni iš geriausiai pasiekiamų su VT Vilniuje. Tad Vilniui nereikia spręsti pigios darbo jėgos mobilumo klausimų.

Ko Vilnius niekaip nebando spręsti - tai vidurinės klasės judėjimo klausimo. Pirmiausia, VT supratimas kaip socialinės paslaugos neleidžia gerinti jo kokybės, nes kokybė kainuoja, o miestas nori kad VT būtų ir toliau įperkamas mažiau uždirbantiems. Antra, yra įsišaknijęs mąstymas kad jeigu uždirbi ant būsto ne sovietiniam daugiabutyje, tai uždirbi ir ant mašinos ir tavo judėjimas po miestą yra tavo pačio problema - ką Šimašius atviru tekstu ir sako priemiesčių gyventojams. Trečia, gaila, bet šitas požiūris yra visai ekonomiškai racionalus - biudžetui VT apleidimas kainuoja mažiau, kuro pardavimas, automobilių remontas ir kita automobilių ekonomika didina BVP, taip pat kaip ir Šimašiaus reklamuojama "lyderystė" dalinimosi sektoriuje, ir apskritai kelių ir gatvių statyba vietiniams yra labiau suprantama, reikalauja mažiau intelektinių pastangų ir kompetencijų negu stiprios VT sistemos įdiegimas ir valdymas, dėl to į tai ir orientuojamasi. Gaila, kad skaičiuojant ekonominę naudą nėra skaičiuojama, kiek automobiliai sukelia taršos, triukšmo, streso, trukdo turėti gerą gyvenimo kokybę, nors tai ir yra pagrindiniai klausimai kuriuos reikėtų akcentuoti kalbant apie VT.

Apibendrinant, tai mano mintis yra ta, kad norint geresnio VT kalbėti apie tai kad reikėtų nemokamo VT ar kad nepasirūpinta skurdžiausiais, nėra tikslinga, nes tai nėra pagrindinė problema. Problema yra ta kad būsi visiškai priklausomas nuo automobilio jeigu neįperki būsto centre, ir nenori gyventi senuose sovietų statytuose rajonuose, Ir to pasekmė yra skurdesnė ir mažiau perkamosios galios turinti vidurinė klasė, kuri savo judėjimo poreikiams patenkinti turi išleisti daugiau nei eilinis vakarų europietis.

Tai del to ir turime tragiska VT, nes neoliberali miesto valdzia ziuri i VT tik kaip i pigiausia socialine paslauga ir nesupranta kodel i biedziu susisiekimo gerinima ar mobilumo didinima turi buti invetuoti pinigai. Jie jiems butu tas svarbu VMS seniausiai suprastu, kad geras VT yra greiciausias kelias didinti socialini mobiluma, suteikiant zmonems galimybes susirasti geriau apmokama darbo vietas nei skurdziausiuose rajonuose su tragiskai apmokamis darbo vietomis

[Creatium]

Tai del to ir turime tragiska VT, nes neoliberali miesto valdzia ziuri i VT tik kaip i pigiausia socialine paslauga ir nesupranta kodel i biedziu susisiekimo gerinima ar mobilumo didinima turi buti invetuoti pinigai. Jie jiems butu tas svarbu VMS seniausiai suprastu, kad geras VT yra greiciausias kelias didinti socialini mobiluma, suteikiant zmonems galimybes susirasti geriau apmokama darbo vietas nei skurdziausiuose rajonuose su tragiskai apmokamis darbo vietomis

Jūs kažkokioje alternatyvioje visatoje gyvenate. "Neoliberali" miesto valdžia investavo nemažas sumas į parko atnaujinimą, vykdo A juostų plėtrą ir darė bei daro nemažas kampanijas, skatinančias būtent viduriniosios klasės atstovus vis dažniau rinktis VT. Tai aišku, kad galima daugiau ir geriau daryt. Bet sakyt, kad ši valdžia absoliučiai nieko nedaro "bėdžių transportui" tai kažkas iš fantastikos srities.

[acetonas]

Jūs kažkokioje alternatyvioje visatoje gyvenate. "Neoliberali" miesto valdžia investavo nemažas sumas į parko atnaujinimą, vykdo A juostų plėtrą ir darė bei daro nemažas kampanijas, skatinančias būtent viduriniosios klasės atstovus vis dažniau rinktis VT. Tai aišku, kad galima daugiau ir geriau daryt. Bet sakyt, kad ši valdžia absoliučiai nieko nedaro "bėdžių transportui" tai kažkas iš fantastikos srities.

Man keista, kad vienas didžiausių Šimašiaus pasiekimų yra laikomas VT parko atnaujinimas, kai Kaunas VT parką gerokai sėkmingiau atnaujino ir dar kontaktinį tinklą sugeba keisti. Tik gaila, kad Kaunas daugiau A juostų nepadarė.

[Creatium]

Man keista, kad vienas didžiausių Šimašiaus pasiekimų yra laikomas VT parko atnaujinimas, kai Kaunas VT parką gerokai sėkmingiau atnaujino ir dar kontaktinį tinklą sugeba keisti. Tik gaila, kad Kaunas daugiau A juostų nepadarė.

O kodėl tai laikoma vienu didžiausiu pasiekimu?

Aš, pavyzdžiui, vienu didžiausiu pasiekimu laikau infrastruktūros politikos performavimą, nes tai reikalauja esminių pokyčių darbuotojų smegenyse.

[VLR]

Jūs kažkokioje alternatyvioje visatoje gyvenate. "Neoliberali" miesto valdžia investavo nemažas sumas į parko atnaujinimą, vykdo A juostų plėtrą ir darė bei daro nemažas kampanijas, skatinančias būtent viduriniosios klasės atstovus vis dažniau rinktis VT. Tai aišku, kad galima daugiau ir geriau daryt. Bet sakyt, kad ši valdžia absoliučiai nieko nedaro "bėdžių transportui" tai kažkas iš fantastikos srities.

Lyginant su kuo čia yra geras pasiekimas? Pvz. mažesnė Bratislava padarė daugiau autobusų pirkimų nei Vilnius per tą laiką, tuo pačiu metu pabaigė tramvajaus liniją ir pradėjo naują bei užsipirko krūvą tramvajų. Krokuva padarė dar dvigubai tiek (įskaitant milžiniškus pinigus kainavusį bėgių padvigubinimą senojoje miesto dalyje ir didelės dalies tramvajaus linijų pakeitimą į Fast Tram standartą) ir patvirtino naują light rail liniją su 6km. tunelių. Rygos stoties + tilto projektas patvirtintas kainuos 400 milijonų Eurų, ten irgi krūva visokių atnaujinimų padaryta ir pripirkta naujų dalykų, įskaitant ką tik pristatytus naujus priemiesčio traukinius. Vilnius sėdi prasčiausioje padėtyje VT prasme visame regione IR leidžia mažiausiai VT pinigų regione. Tad taip, tame, ką rašo TIME, yra daug tiesos ir aš dar pasitikrinčiau, kuris čia iš mūsų gyvena alternatyvioje visatoje.

[John]

Jūs kažkokioje alternatyvioje visatoje gyvenate. "Neoliberali" miesto valdžia investavo nemažas sumas į parko atnaujinimą, vykdo A juostų plėtrą ir darė bei daro nemažas kampanijas, skatinančias būtent viduriniosios klasės atstovus vis dažniau rinktis VT. Tai aišku, kad galima daugiau ir geriau daryt. Bet sakyt, kad ši valdžia absoliučiai nieko nedaro "bėdžių transportui" tai kažkas iš fantastikos srities.

Įdomu, koks VT modal share ar bent jau VT naudotojų absoliučiais skaičiais pokytis Vilniuje nuo 2015 iki dabar? Spėju, kad VT modal share ženklai didėjo savivaldybės veiksmų dėka?

[Kristisz]

Tai del to ir turime tragiska VT, nes neoliberali miesto valdzia ziuri i VT tik kaip i pigiausia socialine paslauga ir nesupranta kodel i biedziu susisiekimo gerinima ar mobilumo didinima turi buti invetuoti pinigai. Jie jiems butu tas svarbu VMS seniausiai suprastu, kad geras VT yra greiciausias kelias didinti socialini mobiluma, suteikiant zmonems galimybes susirasti geriau apmokama darbo vietas nei skurdziausiuose rajonuose su tragiskai apmokamis darbo vietomis

Aš kaip tik atvirkščiai teigiu, kad “bėdžiais” ir jų mobilumu santykinai yra pasirūpinta. Gyvenant kokiose Karoliniškėse ar Naujininkuose nėra problemų pasiekti daugelį darbų vietų mieste. VT pagerinimas, kurio daug kas forume nori, net nebūtų bėdžiams labai naudingas - kelionė lyginant su greitaisiais autobusais, nors ir be abejonės komfortabilesnė, bet būtų gal tik keliom minutėm trumpesnė dėl mažų atstumų, kainuotų daugiau, ir skatintų artimų centrui rajonų gentrifikaficiją ir gyvenimo kainos didėjimą - gatvėse sumažėjus vietos automobiliams, būtų labiau vertinamas mažas atstumas iki miesto.

Ir iš miesto valdžios kaip tik norima didesnio neoliberalumo nei dabar. Neoliberalumas miestų plėtroje yra kai valdžia išpurena dirvą vystytojams - miestas nutiesia VT ir kitą infrastruktūrą, ir tada ten ateina privatūs vystytojai statyti butų, biurų ir komercijos. Neoliberalumo pagrindinė kritika yra ta plėtojant infrastruktūrą vystytojų interesai dažnai yra iškeliami aukščiau gyventojų interesų - tarkim Vilnius nuspręstų investuoti į naujo priemiesčio sujungimą aukšto lygio bėginiu VT ir jį tiestų taip jog jis aplenktų senuosius miegamuosius rajonus tam kad priemiesčio gyventojams susitaupytų laiko ir būtų mažiau stotelių. Vilniuje sunku įžiūrėti kažkokias problemas dėl per didelio neoliberalumo, nes tiesiog Vilniaus valdžia nelabai ką ir daro neoliberaliai.

[Creatium]

Įdomu, koks VT modal share ar bent jau VT naudotojų absoliučiais skaičiais pokytis Vilniuje nuo 2015 iki dabar? Spėju, kad VT modal share ženklai didėjo savivaldybės veiksmų dėka?

Įdomu, tikrai. Nauji autobusai Vilniuje pradėjo rastis berods 2018 metais, 2020 metais prasidėjo pandemija.

[TIME]

Aš kaip tik atvirkščiai teigiu, kad “bėdžiais” ir jų mobilumu santykinai yra pasirūpinta. Gyvenant kokiose Karoliniškėse ar Naujininkuose nėra problemų pasiekti daugelį darbų vietų mieste. VT pagerinimas, kurio daug kas forume nori, net nebūtų bėdžiams labai naudingas - kelionė lyginant su greitaisiais autobusais, nors ir be abejonės komfortabilesnė, bet būtų gal tik keliom minutėm trumpesnė dėl mažų atstumų, kainuotų daugiau, ir skatintų artimų centrui rajonų gentrifikaficiją ir gyvenimo kainos didėjimą - gatvėse sumažėjus vietos automobiliams, būtų labiau vertinamas mažas atstumas iki miesto.

Ir iš miesto valdžios kaip tik norima didesnio neoliberalumo nei dabar. Neoliberalumas miestų plėtroje yra kai valdžia išpurena dirvą vystytojams - miestas nutiesia VT ir kitą infrastruktūrą, ir tada ten ateina privatūs vystytojai statyti butų, biurų ir komercijos. Neoliberalumo pagrindinė kritika yra ta plėtojant infrastruktūrą vystytojų interesai dažnai yra iškeliami aukščiau gyventojų interesų - tarkim Vilnius nuspręstų investuoti į naujo priemiesčio sujungimą aukšto lygio bėginiu VT ir jį tiestų taip jog jis aplenktų senuosius miegamuosius rajonus tam kad priemiesčio gyventojams susitaupytų laiko ir būtų mažiau stotelių. Vilniuje sunku įžiūrėti kažkokias problemas dėl per didelio neoliberalumo, nes tiesiog Vilniaus valdžia nelabai ką ir daro neoliberaliai.

deja, bet neesate teisus - investavimas i viesaja infrastruktura yra tipiskas europietisko socialiai atsakingo rajono vystymo pavyzdys. Be to yra taisomos klaidos, padarytos miestui pletojantis neoliberalu keliu, tiesiamas geras beginis VT i chaotiskai pastatytu priemiesciu ar tarp ju(aisku, Nyderlanduose ar Prancuzijoje bet VT dar yra reikalaujama, kad bent 20-30 proc nauju bustu gentrifikuotuose rajonuose butu socialinis ar municipalinis, savo isvaizda nesiskiriantys nuo tu, i kuriuos atsikers elito atstovai). Neoliberalizmas yra pagristas stipriausiu islikymo principu. Vilniuje toks tipiskas pavyzdys yra Snipiskiu dabartine pletra - vystytojai gauna sklypa ir i ji gali statyti praktiskai bet ka, negalvojant apie infrastruktura. Tokiu budu tikimasi, kad laisva rinka viska isspres ir vystytojai bus priversti konkuruoti, statant geresnius rajonus, patys vytytojai statys infrastruktura ir panasiai, o vargingai gyvenantys zmones arba kazkokiu stebuklingu budu atras papildomos motyvacijos kovot del savo islikimo arba isnyks naujai atsikelusiems aukstesniu klasiu atstovams is akiu. Patys nesekmingiausi liks ikalinti skurdziuose rajonuose su tragisku VT ir minimaliom galimybem patogiai pasiekti geriau apmokamas darbo vietas, bet pagal neoliberalu naratyva, progresas reikalauja auku ir ka jau padarysi, galima duoti koki minmaliu poreikiu neattinkanti VT ar zemiau living wage esancia pasalpa, kad tie zmones nemirtu ir neitu plesikauti aukstesnes klases attovu (apie tai yra rases ir ektremalaus neoliberalizmo atstovas Simasius). Taciau, keli turtingieji oligarchai, vysrantys projektus, gali gerokai susimazinti statymo islaidas ir pasidayti labai turtingi, pagal neolibaralia idealogija tai turetu suveikti kaip motyvacija ir kitiems visuomenes nariams siekti islykymo ir daugiau stengtis (tiesa, mokslininkai tai neigia, sako, kad turtas neturi skirtis 100 ar 1000 kartu, kad noretum patekti i virsune, 3-4 kartu skirtumas tarp top 20% ir lowest 20% viekia kaip neprastesne motyvacija).

Vakaru Europos visuomense neoliberalizmo idejos buvo atsisakyta mazdaug 70s, dalinai del to, kad bijota SSRS ir komunizmo populiarumo didejimo, tad buvo pasiulytas geroves valstybes modeli kaip alternatyva, galutinai jinai zlugo per 2008 metu finansine krize. Buvo suprasta, kad sita ideja tiesiog neveikia - valstybiu mastu tai sukuria dideles socialine problemas, nelygybe, miestu mastu isaugina nusikaltamuma, sukuria sistemas kai tavo gyvenamoji vieta nulemia labai didele gyvenimo sekmes, sunaikinant socialini mobiluma. Lietuvos neoliberaliai VT transporta supranta kaip pertekline viesaja paslauga, jie daznai naudoja tokius argumentus "kaip dar ir valstybiniu vaistiniu ar grozio salonu noretumete". Be to, investvaimas i VT kaip ir kitas lygybes didinimo priemones reikalauja lesu persiskirtysmo is turtunguju sluoksnio i maziau pasiturinciu gyventoju rankas, kurie dazniausiai ir naudojasi VT. Tai neoliberalizmo proteguotojams irgi yra nepriimtina, nes panaikina ju manymu svarbiausia vystymosi reikalavima, "survival of the finest" - tuoj nbeutina patekt tarp turtinguju sluoksniu, kad ipirktum boltus ar citybee, kai affordable VT taves nuves kur reikia

[Creatium]

Lyginant su kuo čia yra geras pasiekimas? Pvz. mažesnė Bratislava padarė daugiau autobusų pirkimų nei Vilnius per tą laiką, tuo pačiu metu pabaigė tramvajaus liniją ir pradėjo naują bei užsipirko krūvą tramvajų. Krokuva padarė dar dvigubai tiek (įskaitant milžiniškus pinigus kainavusį bėgių padvigubinimą senojoje miesto dalyje ir didelės dalies tramvajaus linijų pakeitimą į Fast Tram standartą) ir patvirtino naują light rail liniją su 6km. tunelių. Rygos stoties + tilto projektas patvirtintas kainuos 400 milijonų Eurų, ten irgi krūva visokių atnaujinimų padaryta ir pripirkta naujų dalykų, įskaitant ką tik pristatytus naujus priemiesčio traukinius. Vilnius sėdi prasčiausioje padėtyje VT prasme visame regione IR leidžia mažiausiai VT pinigų regione. Tad taip, tame, ką rašo TIME, yra daug tiesos ir aš dar pasitikrinčiau, kuris čia iš mūsų gyvena alternatyvioje visatoje.

Kai Vilnius turės 360 mln. Eur didesnį biudžetą (t.y. nors kažkiek panašesnį į Rygos)*, tai galima bus grįžti prie diskusijos kas ko daro (ne)pakankamai.

* 2021 m. duomenys:
Rygos išlaidos 1,15 mlrd. Eur
Vilniaus išlaidos 840 mln. Eur

[TIME]

Kai Vilnius turės 360 mln. Eur didesnį biudžetą (t.y. nors kažkiek panašesnį į Rygos)*, tai galima bus grįžti prie diskusijos kas ko daro (ne)pakankamai.

* 2021 m. duomenys:
Rygos išlaidos 1,15 mlrd. Eur
Vilniaus išlaidos 840 mln. Eur

o kur nueina tos Vilniaus biudzeto islaidos? Miestas turi apie 3x didensi biudzeta nei Zuoko laikais ir zymiai didesni biudzeta nei Kaunas pvz. Tciau, Vilnius kiekvienais metais atrodo vis labiau apleistas, kai Kaunas vis kazka pagrazina, tokiu baisiu saligatviu jo centre jau sunkiai rasi, statomi stadionai, baseinai ir panasiai (suprantu ,kad tie darbai i UNESCO nepretenduoja ir nera kazkokie stebuklingi, bet ir biudzetas miesto ne Sveicarijos lygio, o kur Vilniaus biudzetas isgaruoja net sunku pasakyt kai kazkas paklausia is kito miesto - saligatviai tragiski, renovuotu namu nera, kiemai tarsi paruosti dokumentini apie Ukraina po karo filmuoti, VT tragedija, jokiu didesniu projektu pastatyta nebuvo, net pesciuju tiltai, kurie pazadeti buvo net nepradeti statyti, mokyklos perpildytos, savivaldybei priklausanciose klinikose eiles kelis menesius i prieki ir t.t., vilnius kazkas stebuklu miestas visiskas)

[taccido]

Kai Vilnius turės 360 mln. Eur didesnį biudžetą (t.y. nors kažkiek panašesnį į Rygos)*, tai galima bus grįžti prie diskusijos kas ko daro (ne)pakankamai.

* 2021 m. duomenys:
Rygos išlaidos 1,15 mlrd. Eur
Vilniaus išlaidos 840 mln. Eur

Biudžetas ne pasiteisinimas. Niekas nesako, kad dabar iš karto būtina statyti 100 km tramvajaus. Dabar reikia pasikviesti specialistus iš kokio Ciūricho ar Vienos, kad jie padarytų išsamią VT studiją, sudėliotų taktinį tvarkaraštį ir nurodytų, kur turi būti greitojo VT linijos, o tose vietose savivaldybė turi rezervuoti žemę ir po truputį įgyvendinti paruošiamuosius projektus (taip pat tenai nesodinti medžių ir nestatyti kokių estakadų). Ir pats pirmas žingsnis, kurį galima įgyvendinti iškart po studijos užbaigimo – taktinis tvarkaraštis ir bent jau kelių persėdimo mazgų sukūrimas.

[VLR]

Kai Vilnius turės 360 mln. Eur didesnį biudžetą (t.y. nors kažkiek panašesnį į Rygos)*, tai galima bus grįžti prie diskusijos kas ko daro (ne)pakankamai.

* 2021 m. duomenys:
Rygos išlaidos 1,15 mlrd. Eur
Vilniaus išlaidos 840 mln. Eur

O kokie yra Liepojos, Daugpilio ir Olštyno biudžetai, kurie leidžia jiems kepti naujas tramvajaus linijas ir pirkti naują rolling stock?

[Creatium]

O kokie yra Liepojos, Daugpilio ir Olštyno biudžetai, kurie leidžia jiems kepti naujas tramvajaus linijas ir pirkti naują rolling stock?

Tai pasigooglink ir pateik jais paremdamas savo nuomonę. Ar aš čia turiu ieškot tau argumentų?

[Creatium]

o kur nueina tos Vilniaus biudzeto islaidos? Miestas turi apie 3x didensi biudzeta nei Zuoko laikais ir zymiai didesni biudzeta nei Kaunas pvz. Tciau, Vilnius kiekvienais metais atrodo vis labiau apleistas, kai Kaunas vis kazka pagrazina, tokiu baisiu saligatviu jo centre jau sunkiai rasi, statomi stadionai, baseinai ir panasiai (suprantu ,kad tie darbai i UNESCO nepretenduoja ir nera kazkokie stebuklingi, bet ir biudzetas miesto ne Sveicarijos lygio, o kur Vilniaus biudzetas isgaruoja net sunku pasakyt kai kazkas paklausia is kito miesto - saligatviai tragiski, renovuotu namu nera, kiemai tarsi paruosti dokumentini apie Ukraina po karo filmuoti, VT tragedija, jokiu didesniu projektu pastatyta nebuvo, net pesciuju tiltai, kurie pazadeti buvo net nepradeti statyti, mokyklos perpildytos, savivaldybei priklausanciose klinikose eiles kelis menesius i prieki ir t.t., vilnius kazkas stebuklu miestas visiskas)

Jūs tikrai gyvenat alternatyvioje visatoje, jeigu jums Vilnius kasmet yra vis labiau apleistas ir tik blogėja.

"Jokių didesnių projektų pastatyta nebuvo" - tai čia tiesiog jūsų visatą apibūdinantis žodžių kratinys. Tai tiek, tikrai nesiimsiu kontrargumentuoti tokių teiginių.

[John]

Tai pasigooglink ir pateik jais paremdamas savo nuomonę. Ar aš čia turiu ieškot tau argumentų?

Ai nu neapsimesk besituštinančiu katinu, klausimas gi retorinis buvo. Bet galiu pabandyti išversti į neretorinį klausimą. Jei tokios šiknaskylės,kurių biudžetas yra gerokai kuklesnis už Vilniaus visais požiūriais, sugeba plėsti ir statyti naujas bėginio VT sistemas, tai kodėl Vilniuje, turtingame mieste, biudžetas yra problema?