[VLN] Vilniaus viešasis transportas

[liootas]

Taip ir nesupratau, kas tas e-popierius. Bus kažkokie ekranai kurie rodys ir tvarkaraštį vietoj cilindrų?

Tas pats kaip skaityklėse. Taip, ekranas, vakare/naktį su apšvietimu. Kaip suprantu, apačioje yra keli mygtukai, jei norėsi pavaryt į šoną, pažiūrėt kito maršruto tvarkaraštį ir t.t. Bet gal kas buvo vietoj ir tiksliau papasakos?

[VLR]

Dar greitai viena paklodę noriu parašyti dėl pasirinkimo BRT kaip pagrindinės (kamieninės) VT priemonės prieš lengvąjį bėginį transportą Vilniuje.

Visi, kas domisi moderniomis transporto sistemomis ir miestų plėtra apskritai žino, kad diskusijos 'BRT vs Light Rail' yra itin populiarios. Tiesa, jos yra populiaresnės miesto viešajame transporte atsilikusioje (bet jau Lietuvą, greičiausiai, aplenkusioje) Šiaurės Amerikoje nei seniau rimtas transporto sistemas suformavusioje Europoje. Tokiose diskusijose VT sistemos kaina visada būną vienu iš pagrindinių diskusijų objektų, o atsakymas kuri sistema yra pigesnė nėra labai paprastas: didžiausią dalį kainos abejų sistemų tiesime sudaro pirmumo teisės formavimas (estakados, tuneliai) bei stotys - čia išlaidos yra identiškos. Dėl likusių išlaidų, visi sutinka, kad pastatyti lengvojo bėginio transporto sistemą kainuoja daugiau, tačiau nemažai rimtų šaltinių (theurbanist.org, RM Transit kanalas YouTube ir daug kitų, tereikia paieškoti) teigia, kad ilgalaikėje perspektyvoje LRT kainuoja pigiau ar bent jau panašiai. BRT atveju dar prisideda milžiniškų išlaidų rizika jei, kaip Ottawa atveju, pilnai funkcionuojantį BRT miestas ateityje sugalvoja pakeisti į LRT dėl jo siūlomų pliusų.

Jei kaštai, iš esmės, yra toje pačioje lygoje, kodėl tada VMS žmonės ir jų gerbėjai puola visus, kas siūlo miestui LRT, vadindami tokią sistemą fantazija ir nerealistiška užduotimi dėl kainos, tuo pačiu metu patys siūlydami BRT? Automobilistams labiau suprantama kalba kalbant, tai yra tas pats, kas sakyti, kad nusipirkti naują Golfą yra fantazija ir kliedesiai tuo pačiu metu siūlant pirkti naują identiškos komplektacijos Ford Focus. Gal jis ir pigesnis, bet tikrai ne tiek, kad galėtų iššaukti tokią reakciją.

Tad iš kur ši reakcija ir kodėl ji yra tokia stipri? Atsakymą lengvai galima rasti daugybėje straipsnių apie BRT prie minusų dalies. Vienas pagrindinių jų yra tas, kad BRT yra per daug neapibrėžtas tad miestas gali tiesiog pažymėti kelias A juostas (ant kurių visi vis tiek važiuoja nebaudžiami) ar apskritai net nieko nedaryti ir vadinti tai BRT. Tokių fake BRT sistemų yra daug toje pačioje Šiaurės Amerikoje bei kitose pasaulio dalyse ne tik mūsuose. Tokios sistemos dažnai gali tekainuoti tiek, kiek kainuoja keli kibirai dažų A juostos pažymėjimui. Tad tos reakcijos, apie kurią kalbame, priežastis yra paprasta: kai VMS ir jų draugeliai sako 'BRT', jie turi omeny fake BRT, t.y. kraštuose kelio einančių, pirmumo teisės nesuteikiančių A juostų lėtą plėtrą ir kt. nereikšmingą mėšlą. Būtent lyginant su tokia VMS BRT versija LRT tiesimo skaičiai ir atrodo fantastiškai dideli.

Labiausiai pikta kai tą VMS sukurtą "trAmVaJUS pEr bRAnGu, BrT geREu" reikalą pasigauna ir, iš esmės, teisingi žmonės, kuriems rūpi VT ir tikras, o ne šimašinis, darnus judumas. Įsikalkit sau į galvą : BRT yra 'false flag', jokio BRT nebus, pats Šimašius sako, kad viduryje gatvių autobusai Vilniuje nevažinės. Nebus BRT platformų, nebus pirmumo teisės, nebus rimtų mazgų, nieko. Visi rimti judumo infrastruktūros projektai Vilniuje buvo skirti automobilių transportui ir taip toliau liks. Išdūrė jus su tuo BRT, tos sistemos pasirinkimas tėra bilietas į nieko rimto nedarymą. Tačiau jei per 30 metų to nepastebėjote, turbūt vilčių jums yra likę mažai.

[Kristisz]

Dar greitai viena paklodę noriu parašyti dėl pasirinkimo BRT kaip pagrindinės (kamieninės) VT priemonės prieš lengvąjį bėginį transportą Vilniuje.

Visi, kas domisi moderniomis transporto sistemomis ir miestų plėtra apskritai žino, kad diskusijos 'BRT vs Light Rail' yra itin populiarios. Tiesa, jos yra populiaresnės miesto viešajame transporte atsilikusioje (bet jau Lietuvą, greičiausiai, aplenkusioje) Šiaurės Amerikoje nei seniau rimtas transporto sistemas suformavusioje Europoje. Tokiose diskusijose VT sistemos kaina visada būną vienu iš pagrindinių diskusijų objektų, o atsakymas kuri sistema yra pigesnė nėra labai paprastas: didžiausią dalį kainos abejų sistemų tiesime sudaro pirmumo teisės formavimas (estakados, tuneliai) bei stotys - čia išlaidos yra identiškos. Dėl likusių išlaidų, visi sutinka, kad pastatyti lengvojo bėginio transporto sistemą kainuoja daugiau, tačiau nemažai rimtų šaltinių (theurbanist.org, RM Transit kanalas YouTube ir daug kitų, tereikia paieškoti) teigia, kad ilgalaikėje perspektyvoje LRT kainuoja pigiau ar bent jau panašiai. BRT atveju dar prisideda milžiniškų išlaidų rizika jei, kaip Ottawa atveju, pilnai funkcionuojantį BRT miestas ateityje sugalvoja pakeisti į LRT dėl jo siūlomų pliusų.

Jei kaštai, iš esmės, yra toje pačioje lygoje, kodėl tada VMS žmonės ir jų gerbėjai puola visus, kas siūlo miestui LRT, vadindami tokią sistemą fantazija ir nerealistiška užduotimi dėl kainos, tuo pačiu metu patys siūlydami BRT? Automobilistams labiau suprantama kalba kalbant, tai yra tas pats, kas sakyti, kad nusipirkti naują Golfą yra fantazija ir kliedesiai tuo pačiu metu siūlant pirkti naują identiškos komplektacijos Ford Focus. Gal jis ir pigesnis, bet tikrai ne tiek, kad galėtų iššaukti tokią reakciją.

Tad iš kur ši reakcija ir kodėl ji yra tokia stipri? Atsakymą lengvai galima rasti daugybėje straipsnių apie BRT prie minusų dalies. Vienas pagrindinių jų yra tas, kad BRT yra per daug neapibrėžtas tad miestas gali tiesiog pažymėti kelias A juostas (ant kurių visi vis tiek važiuoja nebaudžiami) ar apskritai net nieko nedaryti ir vadinti tai BRT. Tokių fake BRT sistemų yra daug toje pačioje Šiaurės Amerikoje bei kitose pasaulio dalyse ne tik mūsuose. Tokios sistemos dažnai gali tekainuoti tiek, kiek kainuoja keli kibirai dažų A juostos pažymėjimui. Tad tos reakcijos, apie kurią kalbame, priežastis yra paprasta: kai VMS ir jų draugeliai sako 'BRT', jie turi omeny fake BRT, t.y. kraštuose kelio einančių, pirmumo teisės nesuteikiančių A juostų lėtą plėtrą ir kt. nereikšmingą mėšlą. Būtent lyginant su tokia VMS BRT versija LRT tiesimo skaičiai ir atrodo fantastiškai dideli.

Labiausiai pikta kai tą VMS sukurtą "trAmVaJUS pEr bRAnGu, BrT geREu" reikalą pasigauna ir, iš esmės, teisingi žmonės, kuriems rūpi VT ir tikras, o ne šimašinis, darnus judumas. Įsikalkit sau į galvą : BRT yra 'false flag', jokio BRT nebus, pats Šimašius sako, kad viduryje gatvių autobusai Vilniuje nevažinės. Nebus BRT platformų, nebus pirmumo teisės, nebus rimtų mazgų, nieko. Visi rimti judumo infrastruktūros projektai Vilniuje buvo skirti automobilių transportui ir taip toliau liks. Išdūrė jus su tuo BRT, tos sistemos pasirinkimas tėra bilietas į nieko rimto nedarymą. Tačiau jei per 30 metų to nepastebėjote, turbūt vilčių jums yra likę mažai.

Aš ameniškai suprantu BRT ne kaip vientisą pilnai apibrėžtą specifikaciją, bet kaip spektrą priemonių nuo atskiro branding'o ar skirtingos maršrutų numeracijos, stotelių praleidimo, autobusų juostų iki dedikuotų juostų viduryje su platformomis ir estakadomis/tuneliais per sankryžas. Aš neturiu susidaręs įspūdžio kad Vilnius norėtų įgyvendinti pilną spektrą priemonių, tiesiog vertinama ką galima iš spektro pritaikyti ir kaip tai sprendžia problemas vienoje ar kitoje vietoje. Kol kas vis dar esame tokioje stadijoje, kad turime pasibaigti autobusų juostas esminiuose maršrutuose, vyksta mažai viešinami svarstymai ir taisyklių pakeitimai dėl VT šviesoforų. Iš to, kas padaroma pernelyg neišlendant iš dabartinio Vilniaus infrastruktūros biudžeto rėmų norėtųsi daugiau ir greitesnių darbų ties VT pirmenybe, ir persėdimo terminalų miesto pakraščiuose tarp greitų/dažnų pagrinidnių miesto maršrutų ir privežamųjų maršrutų iš priemiesčių. Jeigu VMS turėtų viziją daryti visą pilną BRT, aš tikrai būčiau prieš ir norėčiau kad tokie pat ar šiek tiek didesni pinigai geriau būtų išleidžiami LRT.

Dėl ko palaikau VMS tame, ką ji dabar daro turint omeny biudžeto rėmus: didžiąja dalimi išsaugoti VT pajėgumai per pandemiją, atnaujinamos visos transporto priemonės, tiesiamos A juostos esminėse trasose, atnaujinama bilietų sistema. Tikiuosi, tai leis pagaliau pakelti bilietų kainas ir pradės mažėti subsidijuojamas VT nuostolis. Tai atlaisvintų biudžetą tolimesnei VT ir darnaus judumo plėtrai ar naujos VT rūšies įvedimui. Jei šitie darbai nebūtų padaryti, aš nežinau ar kelios LR linijos į Pilaitę ir Sanatriškes padarytų stebuklus su judėjimu mieste, jeigu tuo pat metu iš Naujamiesčio ar Antakalnio vis dar reikėtų kratytis čekoslovakiškais troleibusais, nes tada iš didelės dalies gyventojų būtų tik dar daugiau pykčio negu dabar dėl važiuojamosios dalies siaurinimo. Aš sakyčiau, paskutiniai 7 metai priartino Vilnių prie LRT, o ne nutolino. Su VT būkle 2015 metais net nebuvo galimybių svajoti apie LRT, dabar po kelių metų jau turėsim susitvarkę pagrindinę TP ir A juostų bazę, tikėkimes ir finansinę skylę ir nuo to galėsim pradėti diskusijas koks sekantis kokybinis pagerinimas.

[Horn]

Tas pats kaip skaityklėse. Taip, ekranas, vakare/naktį su apšvietimu. Kaip suprantu, apačioje yra keli mygtukai, jei norėsi pavaryt į šoną, pažiūrėt kito maršruto tvarkaraštį ir t.t. Bet gal kas buvo vietoj ir tiksliau papasakos?

Taip, vietoj cilindro gali matyti važiuojančių maršrutų tvarkaraščius (kurie ateina iš stops.lt), bei artimiausius išvykimus. Taip pat nereikia elektros, nes pilnai užtenka saulės energijos.

[MedinisStrazdas]

Aš sakyčiau, paskutiniai 7 metai priartino Vilnių prie LRT, o ne nutolino. Su VT būkle 2015 metais net nebuvo galimybių svajoti apie LRT, dabar po kelių metų jau turėsim susitvarkę pagrindinę TP ir A juostų bazę, tikėkimes ir finansinę skylę ir nuo to galėsim pradėti diskusijas koks sekantis kokybinis pagerinimas.

Gal nejuokinkit su tokiais pareiškimais? Tokiais tempais mes NIEKADA neturėsim susitvarkę pagrindinę TP bazę. Vilniuje šiuo metu važinėja 35+ metų senumo troleibusai. Kol juos pakeis naujais pagal dabartinį planą jau sekantys bus 25+ metų senumo.

[VLR]

Aš ameniškai suprantu BRT ne kaip vientisą pilnai apibrėžtą specifikaciją, bet kaip spektrą priemonių nuo atskiro branding'o ar skirtingos maršrutų numeracijos, stotelių praleidimo, autobusų juostų iki dedikuotų juostų viduryje su platformomis ir estakadomis/tuneliais per sankryžas. Aš neturiu susidaręs įspūdžio kad Vilnius norėtų įgyvendinti pilną spektrą priemonių, tiesiog vertinama ką galima iš spektro pritaikyti ir kaip tai sprendžia problemas vienoje ar kitoje vietoje. Kol kas vis dar esame tokioje stadijoje, kad turime pasibaigti autobusų juostas esminiuose maršrutuose, vyksta mažai viešinami svarstymai ir taisyklių pakeitimai dėl VT šviesoforų. Iš to, kas padaroma pernelyg neišlendant iš dabartinio Vilniaus infrastruktūros biudžeto rėmų norėtųsi daugiau ir greitesnių darbų ties VT pirmenybe, ir persėdimo terminalų miesto pakraščiuose tarp greitų/dažnų pagrinidnių miesto maršrutų ir privežamųjų maršrutų iš priemiesčių. Jeigu VMS turėtų viziją daryti visą pilną BRT, aš tikrai būčiau prieš ir norėčiau kad tokie pat ar šiek tiek didesni pinigai geriau būtų išleidžiami LRT.

Dėl ko palaikau VMS tame, ką ji dabar daro turint omeny biudžeto rėmus: didžiąja dalimi išsaugoti VT pajėgumai per pandemiją, atnaujinamos visos transporto priemonės, tiesiamos A juostos esminėse trasose, atnaujinama bilietų sistema. Tikiuosi, tai leis pagaliau pakelti bilietų kainas ir pradės mažėti subsidijuojamas VT nuostolis. Tai atlaisvintų biudžetą tolimesnei VT ir darnaus judumo plėtrai ar naujos VT rūšies įvedimui. Jei šitie darbai nebūtų padaryti, aš nežinau ar kelios LR linijos į Pilaitę ir Sanatriškes padarytų stebuklus su judėjimu mieste, jeigu tuo pat metu iš Naujamiesčio ar Antakalnio vis dar reikėtų kratytis čekoslovakiškais troleibusais, nes tada iš didelės dalies gyventojų būtų tik dar daugiau pykčio negu dabar dėl važiuojamosios dalies siaurinimo. Aš sakyčiau, paskutiniai 7 metai priartino Vilnių prie LRT, o ne nutolino. Su VT būkle 2015 metais net nebuvo galimybių svajoti apie LRT, dabar po kelių metų jau turėsim susitvarkę pagrindinę TP ir A juostų bazę, tikėkimes ir finansinę skylę ir nuo to galėsim pradėti diskusijas koks sekantis kokybinis pagerinimas.

Ta idėja, kad mes 'artėjame' prie LRT nėra teisinga. Visų pirma reikia atskirti asmenines nuomones ir simpatijas bei VMS poziciją. Tai, kad tamstai patinka VMS ir norite LRT nereiškia, kad VMS nori LRT. VMS pozicija yra BRT, būtent ją jie yra pasirinkę kaip 'naują transporto priemonę' savo studijose. Kai kažkas kalba apie naują dalyką, niekas negalvoja, kad yra kalbama apie kosmetinį seno dalyko pagražinimą. Jei aš pažadėčiau žmogui, turinčiam automobilį, nupirkti 'naują transporto priemonę', o atvežčiau tą patį automobilį su naujomis padangomis, manau, kad jis nebūtų tuo labai patenkintas. Tad VMS arba komunikuoja nesąžiningai, arba, ilgalaikis VMS tikslas yra būtent tas 'tikrasis' BRT. Žinant VMS 'ekspertų' nuomonę apie tramvajų/LRT, esu įsitikinęs, kad net ir tie VMS žmonės, kurie žiūri rimtai į VT (kurių ten yra labai mažai), nori būtent autobusų, o tramvajus yra matomas kaip "kažkokia atgyvenusi nesąmonė", nes taip buvo galvojama sovietų laikais ir taip yra kalbame rusiškuose forumuose.

Dėl atsirasiančių milijonų po autobusų ir troleibusų parko atnaujinimo: atnaujinimas prasidėjo, berods, 2017-aisiais metais - autobusai 'gyvena' apie 12 metų, tad, atkeliavus naujiems troleibusams, vėl reikės pradėti galvoti apie naujų autobusų pirkimus. Autobusai yra kaip elektros lemputės - juos reikia keisti, o jų pakeitimas nėra esminis pagerinimas, o tik priežiūra. Vilniui reikia ne tik naujų lempučių, bet ir visiško elektros sistemos pertvarkymo. Vilnius turi prasčiausią VT struktūrą visoje ES: čia nėra miestą išraižiusių geležinkelio linijų, rimto centrinio transporto mazgo ar net linijų, kur VT turėtų pilną pirmumo teisę. Užduotis sukurti konkurencingą transporto sistemą čia bus milžiniška ir tikrai maudantis savo sultyse jos sukurti nepavyks. Čia reikės valstybės ir ES labai rimto finansinio įsikišimo, bet toks įsikišimas būtų įmanomas tik savivaldybei rodant iniciatyvą pradedant nuo rimtos ilgalaikės strategijos suformavimo konsultuojant kompanijoms, kurios turi darbo su rimtais užsienio miestais patirties. Dabartinė "BRT, bet gal ne BRT" strategija nėra pakankamai gera, bet VMS žmonės nenori to matyti.

[Kristisz]

Gal nejuokinkit su tokiais pareiškimais? Tokiais tempais mes NIEKADA neturėsim susitvarkę pagrindinę TP bazę. Vilniuje šiuo metu važinėja 35+ metų senumo troleibusai. Kol juos pakeis naujais pagal dabartinį planą jau sekantys bus 25+ metų senumo.

2024 metais bus pakeisti senieji troleibusai, tad po dviejų metų seniausiams troleibusams bus 20 metų. Ir tie seniausi troleibusai bus sąlyginai modernūs - žemagrindžiai, kondicionuojami, savaime suprantama neteršiantys (kitaip nei 20 metų senumo autobusų, kurių tarša niekaip neatitinka modernių standartų, troleibusų tarša išlieka nulinė), tad jeigu salonai bus prižiūrimi, gal kažkiek atnaujinti, ir neges, dar kurį laiką galėtų tarnauti. Ties 2030 metais gal kainos ir technologijos leis keisti tiesiai į elektrobusus.

Tad mano nuomone, be troleibusų dar atnaujinus likusius beveik 20 metų senumo autobusus, apie 2024-2025 metus masinis TP atnaujinimas bus kaip ir baigtas, ir bus galima pereiti prie normalaus režimo, kur kiekvienais metais bus atnaujinama po keliasdešimt TP, o ne visas parkas keičiamas per mažiau nei 10 metų.

Tada turėsim pilnai atnaujintą parką, kurio ir talpa bus didesnė (dėl autobusų juostų, kontaktinio tinklo atnaujinimų ir tikėkimės VT šviesoforų maršrutai bus įveikiami greičiau, todėl tas pats TP kiekis galės daugiau reisų suvažinėti), atnaujintą bilietų pardavimo sistemą su tikėkimės normalesnėmis (aukštesnėmis) kainomis ir taip stabilizuotą nuostolio augimą. Tai leis pradėti kalbas apie aukštesnį kokybinį šuolį ir galbūt naują VT rūšį.

[MedinisStrazdas]

2024 metais bus pakeisti senieji troleibusai, tad po dviejų metų seniausiams troleibusams bus 20 metų. Ir tie seniausi troleibusai bus sąlyginai modernūs - žemagrindžiai, kondicionuojami, savaime suprantama neteršiantys (kitaip nei 20 metų senumo autobusų, kurių tarša niekaip neatitinka modernių standartų, troleibusų tarša išlieka nulinė), tad jeigu salonai bus prižiūrimi, gal kažkiek atnaujinti, ir neges, dar kurį laiką galėtų tarnauti. Ties 2030 metais gal kainos ir technologijos leis keisti tiesiai į elektrobusus.

Tad mano nuomone, be troleibusų dar atnaujinus likusius beveik 20 metų senumo autobusus, apie 2024-2025 metus masinis TP atnaujinimas bus kaip ir baigtas, ir bus galima pereiti prie normalaus režimo, kur kiekvienais metais bus atnaujinama po keliasdešimt TP, o ne visas parkas keičiamas per mažiau nei 10 metų.

Tada turėsim pilnai atnaujintą parką, kurio ir talpa bus didesnė (dėl autobusų juostų, kontaktinio tinklo atnaujinimų ir tikėkimės VT šviesoforų maršrutai bus įveikiami greičiau, todėl tas pats TP kiekis galės daugiau reisų suvažinėti), atnaujintą bilietų pardavimo sistemą su tikėkimės normalesnėmis (aukštesnėmis) kainomis ir taip stabilizuotą nuostolio augimą. Tai leis pradėti kalbas apie aukštesnį kokybinį šuolį ir galbūt naują VT rūšį.

Taip. Kai pakeisime senuosius troliebusus tais pačiais metais seniausiems troleibusams bus tiek metų kada jus jau reikia kesiti. 2024 metais turėtu būti keisti 2004 metų troleibusai, o ne 1985 metų.

O svaigti apie elektrobusus turint troleibūsų sistemą tai yra išvis nesąmonė.

Apie 2024-2025 metus reikės dar vieno masinio TP atnaujinimo nes šito atnaujinimo TP jau bus pasęnusios. Autobusų parką ar taip ar taip reikia keisti per 10 metų, tik tai reikia daryti sąlyginai kas metus dalimis o ne viską iš karto.

Autobusų juostos Vilniuje taip ir lieka tik planuose. Kiek metų jau "kitais metais" bus Narbuto gatvėje A juosta? Su kontaktiniu tinklu planai nebent jį naikinti yra, o ne atnaujinti. Kaunas tik atsinaujino. Pas mus net užvirtus ant galvos pradėjo stulpus prižiūrėti. Kiek manai bus įrengta VT šviesaforų iki 2025 metų? Aš manau kad 0.

Bilietų sistemą atnaujinti irgi bus ne be kaštų. Vien pvz blietų pardavimo aparatų įrengimas kiek kainuos. O apie bilietų kainas tai jau būsimieji vilniaus merai pradeda pasakoti apie "nemokamą VT" - t.y. VT mirtį.

[Kristisz]

Čia reikės valstybės ir ES labai rimto finansinio įsikišimo, bet toks įsikišimas būtų įmanomas tik savivaldybei rodant iniciatyvą pradedant nuo rimtos ilgalaikės strategijos suformavimo konsultuojant kompanijoms, kurios turi darbo su rimtais užsienio miestais patirties.

ES ir valstybės biudžeto lėšomis projektai kofinansuojami, kas reiškia kad reikšminga dalis vis tiek turės eiti iš VMS biudžeto, tad reikia turėti galimybes kelių metų perspektyvoje tuos pinigus skirti. Kol tos galimybės nėra, tai bet kokios rimtos studijos yra tiesiog pinigų švaistymas, nes kol surasi biudžete lėšų jau reikės naujos studijos ir valdantieji bus pora kartų pakeisti. Nebent studijų tikslas yra tiesiog PR ir darbo vietų kūrimas draugams kaip Zuoko atveju, neatmesčiau ir to kad užsienio konsultantai asmeninius kyšius moka už tokius kontraktus, ta pati Systra yra mokėjusi baudų už kyšius.

[VLR]

ES ir valstybės biudžeto lėšomis projektai kofinansuojami, kas reiškia kad reikšminga dalis vis tiek turės eiti iš VMS biudžeto, tad reikia turėti galimybes kelių metų perspektyvoje tuos pinigus skirti. Kol tos galimybės nėra, tai bet kokios rimtos studijos yra tiesiog pinigų švaistymas, nes kol surasi biudžete lėšų jau reikės naujos studijos ir valdantieji bus pora kartų pasiekiti. Nebent studijų tikslas yra tiesiog PR ir darbo vietų kūrimas draugams kaip Zuoko atveju, neatmesčiau ir to kad užsienio konsultantai asmeninius kyšius moka už tokius kontraktus, ta pati Systra yra mokėjusi baudų už kyšius.

Tokių studijų tikslas yra nustatyti aiškią miesto plėtros kryptį, nes kamieninės VT linijos yra, turbūt, pats pagrindinis faktorius miesto plėtroje. Kaip pavyzdį galėčiau duoti šiaurinius Paryžiaus priemiesčius, į kuriuos dabar yra tiesiamas RER. Tie priemiesčiai jau dabar gali greitai nuvažiuoti į Paryžių traukiniu, bet RER leis nuvažiuoti į La Defense verslo rajoną be pasikeitimų. Vien tas vieno pasikeitimo panaikinimas reiškė, kad namų kainos prie tų priemiesčių šovė į viršų milžinišku greičiu. Žmonės yra pasiruošę leisti didžiulius pinigus dėl geresnio VT. Neabejoju, kad LRT tiesimo faktas (kad ir už 10 metų) turėtų dar didesnį efektą, net ir vietose su G maršrutais.

Toks VT efektas, be abejonės, yra labai teigiamas dalykas ir miestui, nes žmonių kėlimasis prie greito VT stotelių daro miestą efektyvesniu. Net vos numačius tokias greitas linijas ir aiškiai jas komunikavus galima paveikti NT kainas ir paklausą miesto darnumui teigiama linkme. Ta pati logika galioja ir bet kokiems projektams šalia tokių linijų. Numatant tokią liniją, galima palikti jai vietos planuose, kad ateityje nereiktų kasti tunelių. Tai buvo būtina padaryti Šnipiškėse, bet "BRT nors gal ne BRT" strategija jų nebuvo numačiusi, dėl ko ateityje mokėsime už tai visi (ir labai didelius pinigus). Ši strategija taipogi nenumatė vietos ir rimtam centriniam mazgui, dėl ko vėl reikės ieškoti kompromisinių variantų. Konkurencingos strategijos turėjimas būtų leidęs išvengti šių klaidų.

Dėl to "visi vagys" tai nesiruošiu komentuoti per daug, bet tie "kyšininkai" yra padarę daugybę studijų miestuose, kurie mums turėtų būti pavyzdžiais ir toliau gauna juose užsakymų. Didelių kompanijų pardavimų departamentai dažnai žaidžia negražiai, tai galioja daugybei kompanijų, kurios dirba valstybiniame sektoriuje. Tačiau tų kompanijų techniniai departamentai yra kiečiausia, ką pasiūlyti turi šis pasaulis, tuo tarpu Lietuvos vietiniai 'ekspertai' težino LAZus ir ikarusus. Atitinkamos ir strategijos.

[Kristisz]

Tokių studijų tikslas yra nustatyti aiškią miesto plėtros kryptį, nes kamieninės VT linijos yra, turbūt, pats pagrindinis faktorius miesto plėtroje. Kaip pavyzdį galėčiau duoti šiaurinius Paryžiaus priemiesčius, į kuriuos dabar yra tiesiamas RER. Tie priemiesčiai jau dabar gali greitai nuvažiuoti į Paryžių traukiniu, bet RER leis nuvažiuoti į La Defense verslo rajoną be pasikeitimų. Vien tas vieno pasikeitimo panaikinimas reiškė, kad namų kainos prie tų priemiesčių šovė į viršų milžinišku greičiu. Žmonės yra pasiruošę leisti didžiulius pinigus dėl geresnio VT. Neabejoju, kad LRT tiesimo faktas (kad ir už 10 metų) turėtų dar didesnį efektą, net ir vietose su G maršrutais.

Toks VT efektas, be abejonės, yra labai teigiamas dalykas ir miestui, nes žmonių kėlimasis prie greito VT stotelių daro miestą efektyvesniu. Net vos numačius tokias greitas linijas ir aiškiai jas komunikavus galima paveikti NT kainas ir paklausą miesto darnumui teigiama linkme.Ta pati logika galioja ir bet kokiems projektams šalia tokių linijų. Numatant tokią liniją, galima palikti jai vietos planuose, kad ateityje nereiktų kasti tunelių. Tai buvo būtina padaryti Šnipiškėse, bet "BRT nors gal ne BRT" strategija jų nebuvo numačiusi, dėl ko ateityje mokėsime už tai visi (ir labai didelius pinigus). Ši strategija taipogi nenumatė vietos ir rimtam centriniam mazgui, dėl ko vėl reikės ieškoti kompromisinių variantų. Konkurencingos strategijos turėjimas būtų leidęs išvengti šių klaidų.

Vilnius, kitaip nei Paryžius, neturi plinai užstatyto miesto branduolio tad mes neturime tos problemos, kad vienintelė plėtra yra įmanoma nutolusiuose priemiesčiuose. Vilniui ir be VT plano ganėtinai akivaizdu kad miesto plėtra pirmiausia turi būti vykdoma aplink centrą esančiose neužstatytose arba konvertuojamose teritorijose - Šnipiškėse, Naujamiestyje, Šiaurės Miestelyje, aplink Ozo Parką, Naujininkuose, Markučiuose, toliau Viršuliškėse ir Žemuosiuose Paneriuose. Planai, kurių nežinai ar galėsi įgyvendinti artimesnėje perspektyvoje, gali būti ir žalingi miesto vystimuisi dėl nepagrįstų lūkesčių - Pilaitė išaugo ir toliau auga ant lūkesčio kad kažkada bus bėginis transportas, kaip ir Pašilaičių plėtra, kuri atsirado dėl sovietų nubraižyto Vakarinio Aplinkkelio ir Šiaurinės gatvės, ir kadangi namai atsirado greičiau nei miestas sugalvojo persvarstyti kaip reikia plėstis, nebeliko kur dėtis ir sovietinius planus reikėjo pabaigt įgyvendinti (su Šiaurine dar klausimas, bet turbūt nors ir labai nenoriai, bet bus padaryta). Bijau dėl tolimesnių lūkesčių sukėlimo, nes pažadėsi tiesti LRT į Pilaitę - dar greičiau ji pradės augti, pažadėsi į Santariškes - turėsi Naująsias "Naująsias Santariškes", ir jeigu galiausiai LRT nenutiesi - turėsi dideles problemas.

Dėl to konservatyvi strategija, numatyta ir patvirtintame BP, nėra visiškai bloga - skatinti užstatymą arčiau centro, nieko gero nežadėti pakraščiuose, ir žiūrėti kaip keisis judėjimas po VT atnaujinimo ir gatvėse daromų pakeitimų. Tada jeigu greitieji autobusai su likusiu VT nebesugebės patempti išaugusių srautų, bus galima būtent tose trasose galvoti apie LRT, o kad ir kaip tai žiauriai skambėtų, kamščiai ir perkrautas VT bus pati geriausia paskata statytis būstus arčiau centro, arba persėsti ant dviračio. Galiausiai, po kelių LRT linijų pastatytų iš visiško būtinumo, turėtų atsirastų noras ir likusių miestiečių turėti tokį patį transportą (arba bus reikalaujama teismų už miesto sudarkymą bėgiais, kuo skubesnio bėgių išardymo ir sovietinio tipo plačių gatvių atstatymo - panašiai kaip reaguojama į gatvių siaurinimą dabar).

[MedinisStrazdas]

Tada jeigu greitieji autobusai su likusiu VT nebesugebės patempti išaugusių srautų, bus galima būtent tose trasose galvoti apie LRT

Kaip suprasti "nesugebės". Jie jau dabar nesugeba ir niekada per paskutinius 10 metų nesugebėjo. Matyt pats VT nevartoji jeigu galvoji kad tušti važinėja. šiaip tai LRT reikai statyti PRIEŠ susidarant srautams, o ne tada kai jau visiška katastrofa.

[VLR]

Vilnius, kitaip nei Paryžius, neturi plinai užstatyto miesto branduolio tad mes neturime tos problemos, kad vienintelė plėtra yra įmanoma nutolusiuose priemiesčiuose. Vilniui ir be VT plano ganėtinai akivaizdu kad miesto plėtra pirmiausia turi būti vykdoma aplink centrą esančiose neužstatytose arba konvertuojamose teritorijose - Šnipiškėse, Naujamiestyje, Šiaurės Miestelyje, aplink Ozo Parką, Naujininkuose, Markučiuose, toliau Viršuliškėse ir Žemuosiuose Paneriuose. Planai, kurių nežinai ar galėsi įgyvendinti artimesnėje perspektyvoje, gali būti ir žalingi miesto vystimuisi dėl nepagrįstų lūkesčių - Pilaitė išaugo ir toliau auga ant lūkesčio kad kažkada bus bėginis transportas, kaip ir Pašilaičių plėtra, kuri atsirado dėl sovietų nubraižyto Vakarinio Aplinkkelio ir Šiaurinės gatvės, ir kadangi namai atsirado greičiau nei miestas sugalvojo persvarstyti kaip reikia plėstis, nebeliko kur dėtis ir sovietinius planus reikėjo pabaigt įgyvendinti (su Šiaurine dar klausimas, bet turbūt nors ir labai nenoriai, bet bus padaryta). Bijau dėl tolimesnių lūkesčių sukėlimo, nes pažadėsi tiesti LRT į Pilaitę - dar greičiau ji pradės augti, pažadėsi į Santariškes - turėsi Naująsias "Naująsias Santariškes", ir jeigu galiausiai LRT nenutiesi - turėsi dideles problemas.

Dėl to konservatyvi strategija, numatyta ir patvirtintame BP, nėra visiškai bloga - skatinti užstatymą arčiau centro, nieko gero nežadėti pakraščiuose, ir žiūrėti kaip keisis judėjimas po VT atnaujinimo ir gatvėse daromų pakeitimų. Tada jeigu greitieji autobusai su likusiu VT nebesugebės patempti išaugusių srautų, bus galima būtent tose trasose galvoti apie LRT, o kad ir kaip tai žiauriai skambėtų, kamščiai ir perkrautas VT bus pati geriausia paskata statytis būstus arčiau centro, arba persėsti ant dviračio. Galiausiai, po kelių LRT linijų pastatytų iš visiško būtinumo, turėtų atsirastų noras ir likusių miestiečių turėti tokį patį transportą (arba bus reikalaujama teismų už miesto sudarkymą bėgiais, kuo skubesnio bėgių išardymo ir sovietinio tipo plačių gatvių atstatymo - panašiai kaip reaguojama į gatvių siaurinimą dabar).

Transporto netiesimas ir neplanavimas (pagal vakarietiškus standartus) nesustabdė nei Pilaitės, nei visokiu naujųjų santariškių plėtros. Būtent toks apsileidimas jį ir paskatino. Nesant šalia rimtoms transporto linijoms, pagrindiniai kriterijai renkantis būstą tampa šalia esantys keliai, svarbiais argumentais tampa net ir šalia esantys apleisti miškeliai. Be rimto VT, koks skirtumas ar mano naujas butas yra kažkur netoli Ukmergės, ar arčiau miesto? Vis tiek susitiksime tame pačiame kamštyje. Atsiradus konkurencingam ir patraukliam transportui, VT stotelė (net ir tik suplanuota) tampa, turbūt, pačiu pagrindiniu kriterijumi renkantis būstą ir tokia nedarni plėtra tampa mažiau patraukli.

Dėl Paryžiaus - suprantu, kad VMS darbuotojai ir jų gerbėjai turi užrašų knygutę, kur prie kiekvieno pasaulio miesto yra surašyti skirtumai su Vilniumi neva dėl kurių tuose miestuose, skirtingai nuo Vilniaus, gali būti tiesiamos rimtos transporto linijos. Tačiau reikia žinoti ir kada tą knygutę išsitraukti - aš Paryžiaus atvejį minėjau ne kaip precendentą Vilniui, o kaip pavyzdį, kiek svarbus žmonėms yra net sąlyginai menkas VT jungties pagerinimas. Jei Vilnius būtų kaip Paryžius, čia statytumėme RER ar Crossrail lygio sistemą, kur vienas dviaukštis traukinys perveža 2600 žmonių. Tačiau kalbame apie light rail sistemą, kurią pasistato ir Šiaulių dydžio miestai. Jos (kiek kreivoką) versiją turi net Daugpilis. Tokia sistema turėjo būti nutiesta tarp Pašilaičių ir centro bei tarp Pilaitės ir centro vos pradėjus tuos rajonus statyti. Dabar, jiems dar labiau išsiplėtus, jos statymas būtų smarkiai pavėluotas. Geriau vėliau nei niekada, aišku, bet LRT nėra net VMS planuose ir tai yra visiška tragedija šiam miestui.

[liootas]

Visiškai pritariu kritikai VMS atžvilgiu, tik nepamirškime konteksto: kritikuojame merą ir savivaldybę, kuri per 30 metų yra pati pažangiausia. Kuri mato prioritetą dviračių takams, humaniškoms gatvėms ir t.t. Man labai baisu, kad jau kitais metais išsirinksime tokį merą, kuris nublokš dar labiau atgal. Juo labiau, kad matom, kaip tūlam vilniečiui svarbiausia yra platinti gatves. Tokie politikai 2023 į rinkimus ir ateis: žadantys ne gerą VT (nes čia tik studentų ir bobučių reikalas), o plačias autostradas. Kreivio tramvajaus korta nesuveikė, kaip matėme 2019

Galimas sprendimas: laukti sprendimo dėl light rail ne iš viršaus nuleisto, o jį kelti iš apačios. Žmonės turi atsipeikėti ir reikalauti naujo mero gero, kokybiško bėginio VT. Žmonės turi atsipeikėti. Tada iš paskos atbėgs ir politikai

[VLR]

Visiškai pritariu kritikai VMS atžvilgiu, tik nepamirškime konteksto: kritikuojame merą ir savivaldybę, kuri per 30 metų yra pati pažangiausia. Kuri mato prioritetą dviračių takams, humaniškoms gatvėms ir t.t. Man labai baisu, kad jau kitais metais išsirinksime tokį merą, kuris nublokš dar labiau atgal. Juo labiau, kad matom, kaip tūlam vilniečiui svarbiausia yra platinti gatves. Tokie politikai 2023 į rinkimus ir ateis: žadantys ne gerą VT (nes čia tik studentų ir bobučių reikalas), o plačias autostradas. Kreivio tramvajaus korta nesuveikė, kaip matėme 2019

Galimas sprendimas: laukti sprendimo dėl light rail ne iš viršaus nuleisto, o jį kelti iš apačios. Žmonės turi atsipeikėti ir reikalauti naujo mero gero, kokybiško bėginio VT. Žmonės turi atsipeikėti. Tada iš paskos atbėgs ir politikai

Na, aš pats esu buvęs 'šimašoidas', bet instagraminis (o ne tikras) darnus judumas bei ciniškas VT ignoravimas apsimetant, kad autobusų parko atnaujinimas yra struktūrinė ir esminė reforma, mane išvedė ir kantrybės. Daug šansų, aišku, kad mero rinkimuose kandidatų, sakančių teisingus dalykus apie VT, apskritai nebus, tad gali tekti balsuoti už Šimašiaus įpėdinį/įpėdinę. Tačiau reiktų nepamiršti ir to, kad Zuokas yra vienintelis rimtą poziciją VMS turėjęs žmogus, kuris yra kada nors demonstravęs teisingą požiūrį į naujos transporto priemonės pasirinkimą. Kalbu apie rimtos tarptautinės kompanijos nusamdymą Vilniaus VT studijai bei nemenka pasistūmėjimą į priekį po jos. Aišku viskas žlugo dar jo meravimo laikais (nemaža dalimi dėl 2008-ųjų krizės), bet, jei jis pažadėtų prikelti tą studiją ar tokius darbo metodus iš numirusiųjų, o niekas kitas nieko rimto nepasiūlytų, balsuočiau (užsikimšęs nosį) už jį.

Dėl to, kad šis dalykas turi ateiti iš apačios nesutinku. Tokie dalykai dažniausiai iš apačios neateina - visas šitas darnaus judumo judėjimas irgi buvo nuleistas VMS iš viršaus. Lygiai taip pat turės būti nuleistas ir rimto transporto linijų statymas. Miestas yra per daug automobilizuotas, o tokios idėjos tėra populiarios keliose entuziastų grupelėse. Absoliuti dauguma žmonių nori platesnių gatvių ir daugiau parkingo ir tai savaime nepasikeis.

[Zefyras]

Dėl to, kad šis dalykas turi ateiti iš apačios nesutinku. Tokie dalykai dažniausiai iš apačios neateina - visas šitas darnaus judumo judėjimas irgi buvo nuleistas VMS iš viršaus. Lygiai taip pat turės būti nuleistas ir rimto transporto linijų statymas. Miestas yra per daug automobilizuotas, o tokios idėjos tėra populiarios keliose entuziastų grupelėse. Absoliuti dauguma žmonių nori platesnių gatvių ir daugiau parkingo ir tai savaime nepasikeis.

Darnaus judumo planas buvo proga gauti ES lėšų, ir nors pats leidinys ir rekomendacijos labai tinkamos, tačiau kiek to plano laikomasi telieka atviras ir gana retorinis klausimas. (laikomasi kada reikia pareklamuoti kurį nors projektėlį). Ir kaip pavyks pasiekti mobilumo tikslus, niekam nekyla ranka klausti. Bent už naujas transporto priemones ačiū, bet "darnus" (kodėl darnus, o ne tvarus?) judumas nebus pasiektas rimtais veidais siūlant žmonėms pirkti paspirtukus).

Liūdna skaityti, kad reikia mums laukti kieno nors, kas pasiūlys kažką už mus, tada palaikysime. Atsibuskite! Šiame forume tikrai yra didelį išmanymą demonstruojančių žmonių, kodėl negalėtumėte susiburti blogui ar FB puslapiui ir konkrečiai įvardinti Vilniaus VT ydas? Suorganizuoti diskusijos, debatų?

Europos miestų visuomenės neįsivaizduojamos be nuolatinio lobinimo už patogesnį miestą, tiesa dviratininkai yra daug aktyvesni, nes dar ne visiems aišku, kodėl reikia sukurti gerą dviračių infrastruktūrą.
Rinkimuose vienu ar kitu atveju balsuojame už kandidato (dažniausiai tai yra vyras, nes turi būti ūkiškas!) šypseną, o ne už konkrečius pasiūlymus.

Aš manau kad argumentas "absoliuti dauguma" yra už automobilizaciją yra mitas. Daug žmonių automobilį renkasi paprasčiausiai dėl patogumo. Deja, bet yra daromos visos sąlygos, kad būtų galima statyti namą bet kur laukuose ir patogiai važinėti į miestą su automobiliu. Pasiūlykite patogų viešąjį transportą bent tiems, kurie nėra automobilių fanatai, jie persės. Pradžioje bent jau tiems, kurie gyvena miesto branduolio ribose ir neprisirišo savo gyvenimų prie automobilių.

[MedinisStrazdas]

Visiškai pritariu kritikai VMS atžvilgiu, tik nepamirškime konteksto: kritikuojame merą ir savivaldybę, kuri per 30 metų yra pati pažangiausia. Kuri mato prioritetą dviračių takams, humaniškoms gatvėms ir t.t. Man labai baisu, kad jau kitais metais išsirinksime tokį merą, kuris nublokš dar labiau atgal. Juo labiau, kad matom, kaip tūlam vilniečiui svarbiausia yra platinti gatves. Tokie politikai 2023 į rinkimus ir ateis: žadantys ne gerą VT (nes čia tik studentų ir bobučių reikalas), o plačias autostradas. Kreivio tramvajaus korta nesuveikė, kaip matėme 2019

Galimas sprendimas: laukti sprendimo dėl light rail ne iš viršaus nuleisto, o jį kelti iš apačios. Žmonės turi atsipeikėti ir reikalauti naujo mero gero, kokybiško bėginio VT. Žmonės turi atsipeikėti. Tada iš paskos atbėgs ir politikai

Manau situacija tikrai yra labai bloga, jeigu dabartinis meras yra geriausias pasirinkimas, nes tai reiškia kad alternatyvos dar blogesnės ir normalios VT sistemos šansų turėti yra lygiai 0. O šiaip tai blogi tie prioritetai. VT normaliame mieste turi būti prioritetas nr. 1 nes būtent juo ir yra keičiamas modalinis automobilių pasiskirstymas, o dviračių takai bei siauresnės (bet ne mažiau) juostos automobilimo nesumažins, tik sumažins VT keleivių skaičių nes būtent iš VT ir persėda ant dviračių.

O juk jeigu humanizuojant gatvę dar neužmirštų ir A juostų įrengti situacija taptu geresne jau vien tuo kad VT turėtu ten persvarą prieš automobilius. Bet juk Narbuto gatvėje irengs A juostą 2019 metais, tai dar palaukim. Ai pala, kurie dabar metai?

Žmonėms atsipeikėjus tikrai būtų gerai, bet tai tiek pat realistiška kaip ir pamatyti skraidančią kiaulę.

Liūdna skaityti, kad reikia mums laukti kieno nors, kas pasiūlys kažką už mus, tada palaikysime. Atsibuskite! Šiame forume tikrai yra didelį išmanymą demonstruojančių žmonių, kodėl negalėtumėte susiburti blogui ar FB puslapiui ir konkrečiai įvardinti Vilniaus VT ydas? Suorganizuoti diskusijos, debatų?

O kokia iš to nauda? Lyg mažai blogų ar snukiaknygės puslapių dabar.

[Zefyras]

FB puslapiai yra skirti išpilti neviltį ir pyktį ir nesudaro jokio konstruktyvaus turinio. Daugybė žmonių neturi didelio supratimo apie VT, nesupranta ryšio tarp gatvių ir kamščių, galiausiai trolina rašinėdami iš serijos "talibanas nori mašinas uždrausti".
Vienas blogas nieko neišspręs, bet turint susiorganizavusią iniciatyvą galima ne vien publikuoti argumentuotą nuomonę (kurią galbūt perspausdintų stambesni portalai), bet ir inicijuoti peticijas, intervencijas, įvairias akcijas, lankytis miesto tarybos posėdžiuose.

[Vilniaus gyventojas]

Jungtinis bilietas traukiniui ir miesto viešajam transportui pagaliau taps realybe?


https://madeinvilnius.lt/transportas...-taps-realybe/

Na, gal vis tik pagaliau miesto geležinkeliai bus nors kiek integruoti į miesto VT.

[taccido]

Viską ką rašote būtų galima įgyvendinti, jeigu būtų jaučiamas spaudimas Vilniaus savivaldybės tarybai, JUDU dėl to, kodėl VT Vilniuje taip failina. Kodėl nesugebama dviračių infrastruktūros pritaikyti taip, kad būtų patogu vaikams važiuoti dviračiu. Kodėl negalima normaliai suplanuoti maršrutų su patogiais persėdimo taškais. Kodėl VT toks lėtas, palygnus su automobiliu. Nauji rinkimai į savivaldybių tarybas po metų, bet kažkaip pas mus maža norinčių angažuotis ir pabūti kokios nors temos aktyvistais.
taccido , siūlau idėją, parengti pasiūlymų rinkimuką politiniams kandidatams ir paanalizuoti, ką jie siūlo (ne lozungus a la TRAMVAJUS arba SAUGUS IR GREITAS VT, bet konkrečius pasiūlymus), aš mielai prisijungčiau!

Surašyti darbų sąrašiuką būsimiems merams/tarybos nariams jau seniau buvau pradėjęs, kadangi yra labai daug darbų (ir gana elementarių) dar IKI naujų transporto rūšių įvedimo. Dabar išėjo puiki proga tą sąrašą pašlifuoti ir pateikti daugmaž galutinį variantą, kokį įsivaizduočiau. Stengiausi per daug neišsiplėsti. Išejo „tik“ 20 punktų:



Maršrutų organizavimas

(1) Atlikus išsamią studiją įvesti integruotąjį taktinį tvarkaraštį ir tuo pačiu kardinaliai optimizuoti maršrutų tinklą. Tai leis sukurti ne tik patogesnius, lengviau įsimenamus, bet ir maksimaliai reguliarius ir tarpusavyje suderintus tvarkaraščius. (▲ Kas tai yra? ▲ Kaip tai veikia ir kodėl tai efektyvu?)

(2) Apibrėžti maršrutų kategorijas ir aptarnavimą. Nustatyti intervalus ne piko metu ir piko metu bei aptarnavimo valandas (pvz., bazinis taktas paprastiems maršrutams ne piko metu 5:00-6:00, 9:00-16:00, 20:00-24:00 yra LYGIAI 20 min., piko metu sutankinamas iki LYGIAI 10 min.). Taigi, kiekviena žinutė ir kiekvienas pasisakymas apie tvarkaraščių pakeitimus taps KONKRETUS (pvz., VVT praneša: „10 minučių taktas vakare prailginamas viena valanda iki pat 20 valandos“ arba miestiečiai prašo seniūno/mero: „reikalaujame, kad ryte 10 minučių taktas prasidėtų valanda anksčiau!“). Šiuo metu tvarkaraščiuose yra betvarkė, nes intervalai visos dienos metu gali skirtis net kelis kartus, nėra aiški kursavimo pradžia ir pabaiga – todėl maršrutų neįmanoma suderinti tarpusavyje, o net jei tą padaryti ir įmanoma, to nesivarginama daryti.

(3) Grąžinti naktinius autobusus ir jų eismą organizuoti pagal rendezvous principą: lygiai kas valandą važiuojantys autobusai susitinka viename taške penkioms minutėms, ir keleiviai gali persėsti iš bet kurio į bet kurį maršrutą.

(4) Tvarkaraščiai gali būti keičiami tik kartą metuose. T. y. stotelėje kabančiame tvarkaraštyje turi būti visų metų informacija – net specialus žymėjimas, kad pvz. kažkuris reisas nevažiuoja sausio 1 dieną arba nevažiuoja vasaros metu.

(5) Kiek įmanoma sutraukti be reikalo ištemptus grafikus. Probleminėse vietose gerinti infrastruktūrą. Visas viešasis transportas turi važiuoti maksimaliu leistinu greičiu arba dar didesniu greičiu, nei automobiliai (esant atskiroms A juostoms).

Infrastruktūra

(6) Sukurti nenutrūkstamą A juostų tinklą probleminėse gatvėse ir sankryžose kartu su viešojo transporto šviesoforais, suteikiančiais pirmenybę/greitesnį judėjimą. Neturi būti iškiliųjų kalnelių, įdubusių šulinių ir kitų kliūčių.

(7) Pagreitinti troleibusų eismą atnaujinant kontaktinio tinklo iešmus ir kryžmes.

(8) Kiek įmanoma sumažinti autobusų ir troleibusų dubliavimąsi suteikiant pirmenybę didelės talpos troleibusams su autonomine eiga (pvz., maršrutus, kurie didžiąja dalimi eina po troleibusų laidais, galima skirti troleibusams, kurie greičiu ir manevringumu nė kiek nenusileis dabartiniams greitiesiems autobusams). Tokiu būdu būtų pilnai išnaudojama esama elektrinio transporto infrastruktūra.

(9) Įvesti STOP mygtuko naudojimą nemagistraliniuose maršrutuose (t. y. nestoti ten, kur niekam to nereikia).

(10) Įvesti durų atidarymo mygtuką: duris keleiviai turi atsidaryti patys spausdami mygtuką – taip lengviau užtikrinti reikiamą temperatūrą transporte ir keleivių komfortą.

(11) Stotelėse turi būt naudojami specialūs borteliai, leidžiantys privažiuoti prie pat krašto – taip užtikrinamas greitesnis ir bebarjeris įlaipinimas.

(12) Labiau apkrautose stotelėse didinti paviljonų skaičių, taip pat stogus pratęsti iki pat važiuojamosios dalies.

(13) Daryti smulkius stotelių patobulinimus atsižvelgiant į individualius atvejus – stoteles priartinti vieną prie kitos (sumažinti atstumus persėdantiems), stoteles įrengti ne po, o prieš šviesoforus ir juos derinti (taupomas laikas), panaikinti stotelių kišenes dviejų juostų gatvėse ir panašiai. Savaime suprantami turi būti žymėjimai akliesiems, švieslentės (jau kai kurie mažesni Lietuvos miestai turi beveik daugiau švieslenčių nei Vilnius), aiškus stotelių ir maršrutų sužymėjimas ir kiti dalykai.

(14) Sukurti ir tobulinti persėdimo mazgus su patogia aplinka, dviračių stovais, dviračių nuoma, bilietų automatais ir pan.:

• miesto branduolyje: esminėse maršrutų susikryžiavimo vietose (pvz., Lvovo st., Laisvės-Pilaitės sankryžoje).
• ties pagrindiniais įvažiavimais į miestą, kur vyktų persėdimai miestas-priemiestis (pvz., Vaduvos st. Ž. Paneriuose…).
• ties esamomis ir naujomis geležinkelio stotelėmis (pvz., N. Vilnioje, ties Tūkstantmečio gatve, ties Švitrigailos g. viaduku, Trakų Vokėje, ties Galvės gatve).

(15) Sukurti P+R aikštelių tinklą ties įvažiavimais į miestą prie kiekvieno naujai suformuoto persėdimo mazgo.

(16) Dviračių nuomos punktus įrengti visame mieste, integruoti su viešojo transporto bilietais.

(17) Pradėti kurti Vilniaus priemiestinių traukinių sistemą sutankinant reisus, įvedant taktinį tvarkaraštį, kuriant naujus persėdimo mazgus, statant naujus gyvenamuosius rajonus palei geležinkelį, kuriant naujus maršrutus (pvz., į Grigiškes, pro Žemuosius Panerius ir kt.). Tai ilgalaikis ir sudėtingokas projektas, tačiau pirmus žingsnius šia kryptimi privaloma žengti jau dabar.

Bilietai

(18) Integruoti viso Vilniaus regiono priemiestinį susisiekimą (įskaitant traukinius) sukuriant tarifines zonas (Klaipėdos pavyzdys, tik didesniu masteliu) ir taikant vieną bilietą. Turi būti sukurta viena organizacija, kontroliuojanti visą regiono keleivių pervežimą (žr. Berlyno VBB, Ciūricho ZVV).

(19) Siūlyti keleiviams kuo geresnes sąlygas. Pvz., Augsburgo metinis transporto abonementas, į kurį be metinio VT bilieto įeina tam tikras valandų skaičius automobilio nuomos ir dviračių nuomos. Tačiau čia jau lygis pažengusiems miestams. Taip pat miesto centre egzistuoja zona, kurioje transportas nemokamas absoliučiai visiems. Tokie pasiūlymai gali eiti lygiagrečiai su parkavimo apmokestinimu (pvz., sovietiniuose miegamuosiuose rajonuose galima įvesti parkavimo mokestį tuo pat metu pasiūlant pigesnį „plokščią“ metinį VT+dviračių abonementą).

(20) Sukurti galimybę patogiai įsigyti bilietą be išmanaus telefono: stotelėse įrengti bilietų automatus.

------------------------------------

Man atrodo, kad visi baziniai dalykai į šį sąrašą įeina. Bet įdomu išgirsti ir jūsų siūlomus papildomus punktus ar pataisymus.

FB puslapiai yra skirti išpilti neviltį ir pyktį ir nesudaro jokio konstruktyvaus turinio. Daugybė žmonių neturi didelio supratimo apie VT, nesupranta ryšio tarp gatvių ir kamščių, galiausiai trolina rašinėdami iš serijos "talibanas nori mašinas uždrausti".

„Plačiajai publikai“ esu parašęs keletą straipsnių:

• „Be automobilio negalėsiu išvežioti vaikų“: atsakymas
• Didmiesčio problema Nr. 1 – kamščiai
• Didmiesčio problema Nr. 2 – trūksta aikštelių
• Pakeliui į automobilinę vergovę

Brdkblogas turi keletą neblogų įrašų:

• Parkavimo vietų visiems neužteks
• Mokamas parkavimas kiemuose – būtinas

Kiti maniškiai šiek tiek labiau sukoncentruoti į VT:

• Viešojo transporto bėdos: kaip spręsti?
• Kaip turi atrodyti stotelė?
• Kaip turi atrodyti transporto mazgas? Augsburgo pavyzdys
• Siūlau Lietuvai naują traukinių tvarkaraštį. Lietuvos taktas

Ir kiti...

Vienas blogas nieko neišspręs, bet turint susiorganizavusią iniciatyvą galima ne vien publikuoti argumentuotą nuomonę (kurią galbūt perspausdintų stambesni portalai), bet ir inicijuoti peticijas, intervencijas, įvairias akcijas, lankytis miesto tarybos posėdžiuose.

Dėl informacijos – aš savo tinklaraštyje ir bandau sukrauti visus įmanomus pasiūlymus viešajam transportui. Žinoma, tam tikra prasme tai asmeninis tinklaraštis, o ne priklausantis kažkokiai iniciatyvai, tačiau mano manymu kol kas tai vienintelė vieta lietuviškame internete, kur detaliau ir sistemingiau surašyti įvairūs pasiūlymai ir kiti Lietuvoje nelabai populiarūs dalykai.

Dėl iniciatyvos organizavimo – ar tai nebuvo NVTKA tikslas? Siūlyti idėjas, atstovauti keleivių interesus, eiti į spaudą ir panašiai. Kodėl šita organizacija apmirusi, ar bent jau man taip atrodo? Ar tikrai reikia organizuoti kažką naujo, jeigu būtų galima tiesiog visiems norintiems prisijungti prie NVTKA?

Beje, galima pasižiūrėti į „Vilniaus metro“ svetainę ir veiklą. Idėjiškai tai ten daug kur išvis yra paistalai, bet jie kažkaip sugebėjo organizuotis, stumti įstatymus, aktyviai reikšti savo poziciją. Prisimenu, kad 2012 metais net palapinę su maketu ir lankstinukais buvo prie Baltojo tilto pasistatę. Sveiko proto balsas vis dar tylus, o durnysčių apie metro skleidimas buvo įgavęs tokį mastą ir pagreitį...

Ir kas kuo konkrečiai galėtų prisidėti? Aš Vilniuje nebegyvenu, todėl 99% atvejų negalėčiau fiziškai dalyvauti. Todėl kol kas mano arsenale yra tik idėjos ir tinklaraštis su 600 sekėjų.