Parašė MedinisStrazdas
Rodyti pranešimą
Skelbimas
Collapse
No announcement yet.
[VLN] Vilniaus viešasis transportas
Collapse
X
-
Dar greitai viena paklodę noriu parašyti dėl pasirinkimo BRT kaip pagrindinės (kamieninės) VT priemonės prieš lengvąjį bėginį transportą Vilniuje.
Visi, kas domisi moderniomis transporto sistemomis ir miestų plėtra apskritai žino, kad diskusijos 'BRT vs Light Rail' yra itin populiarios. Tiesa, jos yra populiaresnės miesto viešajame transporte atsilikusioje (bet jau Lietuvą, greičiausiai, aplenkusioje) Šiaurės Amerikoje nei seniau rimtas transporto sistemas suformavusioje Europoje. Tokiose diskusijose VT sistemos kaina visada būną vienu iš pagrindinių diskusijų objektų, o atsakymas kuri sistema yra pigesnė nėra labai paprastas: didžiausią dalį kainos abejų sistemų tiesime sudaro pirmumo teisės formavimas (estakados, tuneliai) bei stotys - čia išlaidos yra identiškos. Dėl likusių išlaidų, visi sutinka, kad pastatyti lengvojo bėginio transporto sistemą kainuoja daugiau, tačiau nemažai rimtų šaltinių (theurbanist.org, RM Transit kanalas YouTube ir daug kitų, tereikia paieškoti) teigia, kad ilgalaikėje perspektyvoje LRT kainuoja pigiau ar bent jau panašiai. BRT atveju dar prisideda milžiniškų išlaidų rizika jei, kaip Ottawa atveju, pilnai funkcionuojantį BRT miestas ateityje sugalvoja pakeisti į LRT dėl jo siūlomų pliusų.
Jei kaštai, iš esmės, yra toje pačioje lygoje, kodėl tada VMS žmonės ir jų gerbėjai puola visus, kas siūlo miestui LRT, vadindami tokią sistemą fantazija ir nerealistiška užduotimi dėl kainos, tuo pačiu metu patys siūlydami BRT? Automobilistams labiau suprantama kalba kalbant, tai yra tas pats, kas sakyti, kad nusipirkti naują Golfą yra fantazija ir kliedesiai tuo pačiu metu siūlant pirkti naują identiškos komplektacijos Ford Focus. Gal jis ir pigesnis, bet tikrai ne tiek, kad galėtų iššaukti tokią reakciją.
Tad iš kur ši reakcija ir kodėl ji yra tokia stipri? Atsakymą lengvai galima rasti daugybėje straipsnių apie BRT prie minusų dalies. Vienas pagrindinių jų yra tas, kad BRT yra per daug neapibrėžtas tad miestas gali tiesiog pažymėti kelias A juostas (ant kurių visi vis tiek važiuoja nebaudžiami) ar apskritai net nieko nedaryti ir vadinti tai BRT. Tokių fake BRT sistemų yra daug toje pačioje Šiaurės Amerikoje bei kitose pasaulio dalyse ne tik mūsuose. Tokios sistemos dažnai gali tekainuoti tiek, kiek kainuoja keli kibirai dažų A juostos pažymėjimui. Tad tos reakcijos, apie kurią kalbame, priežastis yra paprasta: kai VMS ir jų draugeliai sako 'BRT', jie turi omeny fake BRT, t.y. kraštuose kelio einančių, pirmumo teisės nesuteikiančių A juostų lėtą plėtrą ir kt. nereikšmingą mėšlą. Būtent lyginant su tokia VMS BRT versija LRT tiesimo skaičiai ir atrodo fantastiškai dideli.
Labiausiai pikta kai tą VMS sukurtą "trAmVaJUS pEr bRAnGu, BrT geREu" reikalą pasigauna ir, iš esmės, teisingi žmonės, kuriems rūpi VT ir tikras, o ne šimašinis, darnus judumas. Įsikalkit sau į galvą : BRT yra 'false flag', jokio BRT nebus, pats Šimašius sako, kad viduryje gatvių autobusai Vilniuje nevažinės. Nebus BRT platformų, nebus pirmumo teisės, nebus rimtų mazgų, nieko. Visi rimti judumo infrastruktūros projektai Vilniuje buvo skirti automobilių transportui ir taip toliau liks. Išdūrė jus su tuo BRT, tos sistemos pasirinkimas tėra bilietas į nieko rimto nedarymą. Tačiau jei per 30 metų to nepastebėjote, turbūt vilčių jums yra likę mažai.
- 9 patinka
Comment
-
Parašė VLR Rodyti pranešimąDar greitai viena paklodę noriu parašyti dėl pasirinkimo BRT kaip pagrindinės (kamieninės) VT priemonės prieš lengvąjį bėginį transportą Vilniuje.
Visi, kas domisi moderniomis transporto sistemomis ir miestų plėtra apskritai žino, kad diskusijos 'BRT vs Light Rail' yra itin populiarios. Tiesa, jos yra populiaresnės miesto viešajame transporte atsilikusioje (bet jau Lietuvą, greičiausiai, aplenkusioje) Šiaurės Amerikoje nei seniau rimtas transporto sistemas suformavusioje Europoje. Tokiose diskusijose VT sistemos kaina visada būną vienu iš pagrindinių diskusijų objektų, o atsakymas kuri sistema yra pigesnė nėra labai paprastas: didžiausią dalį kainos abejų sistemų tiesime sudaro pirmumo teisės formavimas (estakados, tuneliai) bei stotys - čia išlaidos yra identiškos. Dėl likusių išlaidų, visi sutinka, kad pastatyti lengvojo bėginio transporto sistemą kainuoja daugiau, tačiau nemažai rimtų šaltinių (theurbanist.org, RM Transit kanalas YouTube ir daug kitų, tereikia paieškoti) teigia, kad ilgalaikėje perspektyvoje LRT kainuoja pigiau ar bent jau panašiai. BRT atveju dar prisideda milžiniškų išlaidų rizika jei, kaip Ottawa atveju, pilnai funkcionuojantį BRT miestas ateityje sugalvoja pakeisti į LRT dėl jo siūlomų pliusų.
Jei kaštai, iš esmės, yra toje pačioje lygoje, kodėl tada VMS žmonės ir jų gerbėjai puola visus, kas siūlo miestui LRT, vadindami tokią sistemą fantazija ir nerealistiška užduotimi dėl kainos, tuo pačiu metu patys siūlydami BRT? Automobilistams labiau suprantama kalba kalbant, tai yra tas pats, kas sakyti, kad nusipirkti naują Golfą yra fantazija ir kliedesiai tuo pačiu metu siūlant pirkti naują identiškos komplektacijos Ford Focus. Gal jis ir pigesnis, bet tikrai ne tiek, kad galėtų iššaukti tokią reakciją.
Tad iš kur ši reakcija ir kodėl ji yra tokia stipri? Atsakymą lengvai galima rasti daugybėje straipsnių apie BRT prie minusų dalies. Vienas pagrindinių jų yra tas, kad BRT yra per daug neapibrėžtas tad miestas gali tiesiog pažymėti kelias A juostas (ant kurių visi vis tiek važiuoja nebaudžiami) ar apskritai net nieko nedaryti ir vadinti tai BRT. Tokių fake BRT sistemų yra daug toje pačioje Šiaurės Amerikoje bei kitose pasaulio dalyse ne tik mūsuose. Tokios sistemos dažnai gali tekainuoti tiek, kiek kainuoja keli kibirai dažų A juostos pažymėjimui. Tad tos reakcijos, apie kurią kalbame, priežastis yra paprasta: kai VMS ir jų draugeliai sako 'BRT', jie turi omeny fake BRT, t.y. kraštuose kelio einančių, pirmumo teisės nesuteikiančių A juostų lėtą plėtrą ir kt. nereikšmingą mėšlą. Būtent lyginant su tokia VMS BRT versija LRT tiesimo skaičiai ir atrodo fantastiškai dideli.
Labiausiai pikta kai tą VMS sukurtą "trAmVaJUS pEr bRAnGu, BrT geREu" reikalą pasigauna ir, iš esmės, teisingi žmonės, kuriems rūpi VT ir tikras, o ne šimašinis, darnus judumas. Įsikalkit sau į galvą : BRT yra 'false flag', jokio BRT nebus, pats Šimašius sako, kad viduryje gatvių autobusai Vilniuje nevažinės. Nebus BRT platformų, nebus pirmumo teisės, nebus rimtų mazgų, nieko. Visi rimti judumo infrastruktūros projektai Vilniuje buvo skirti automobilių transportui ir taip toliau liks. Išdūrė jus su tuo BRT, tos sistemos pasirinkimas tėra bilietas į nieko rimto nedarymą. Tačiau jei per 30 metų to nepastebėjote, turbūt vilčių jums yra likę mažai.
Dėl ko palaikau VMS tame, ką ji dabar daro turint omeny biudžeto rėmus: didžiąja dalimi išsaugoti VT pajėgumai per pandemiją, atnaujinamos visos transporto priemonės, tiesiamos A juostos esminėse trasose, atnaujinama bilietų sistema. Tikiuosi, tai leis pagaliau pakelti bilietų kainas ir pradės mažėti subsidijuojamas VT nuostolis. Tai atlaisvintų biudžetą tolimesnei VT ir darnaus judumo plėtrai ar naujos VT rūšies įvedimui. Jei šitie darbai nebūtų padaryti, aš nežinau ar kelios LR linijos į Pilaitę ir Sanatriškes padarytų stebuklus su judėjimu mieste, jeigu tuo pat metu iš Naujamiesčio ar Antakalnio vis dar reikėtų kratytis čekoslovakiškais troleibusais, nes tada iš didelės dalies gyventojų būtų tik dar daugiau pykčio negu dabar dėl važiuojamosios dalies siaurinimo. Aš sakyčiau, paskutiniai 7 metai priartino Vilnių prie LRT, o ne nutolino. Su VT būkle 2015 metais net nebuvo galimybių svajoti apie LRT, dabar po kelių metų jau turėsim susitvarkę pagrindinę TP ir A juostų bazę, tikėkimes ir finansinę skylę ir nuo to galėsim pradėti diskusijas koks sekantis kokybinis pagerinimas.Paskutinis taisė Kristisz; 2022.04.12, 19:40.
- 2 patinka
Comment
-
Parašė liootas Rodyti pranešimą
Tas pats kaip skaityklėse. Taip, ekranas, vakare/naktį su apšvietimu. Kaip suprantu, apačioje yra keli mygtukai, jei norėsi pavaryt į šoną, pažiūrėt kito maršruto tvarkaraštį ir t.t. Bet gal kas buvo vietoj ir tiksliau papasakos?
Comment
-
Parašė Kristisz Rodyti pranešimąAš sakyčiau, paskutiniai 7 metai priartino Vilnių prie LRT, o ne nutolino. Su VT būkle 2015 metais net nebuvo galimybių svajoti apie LRT, dabar po kelių metų jau turėsim susitvarkę pagrindinę TP ir A juostų bazę, tikėkimes ir finansinę skylę ir nuo to galėsim pradėti diskusijas koks sekantis kokybinis pagerinimas.
- 2 patinka
Comment
-
Parašė Kristisz Rodyti pranešimą
Aš ameniškai suprantu BRT ne kaip vientisą pilnai apibrėžtą specifikaciją, bet kaip spektrą priemonių nuo atskiro branding'o ar skirtingos maršrutų numeracijos, stotelių praleidimo, autobusų juostų iki dedikuotų juostų viduryje su platformomis ir estakadomis/tuneliais per sankryžas. Aš neturiu susidaręs įspūdžio kad Vilnius norėtų įgyvendinti pilną spektrą priemonių, tiesiog vertinama ką galima iš spektro pritaikyti ir kaip tai sprendžia problemas vienoje ar kitoje vietoje. Kol kas vis dar esame tokioje stadijoje, kad turime pasibaigti autobusų juostas esminiuose maršrutuose, vyksta mažai viešinami svarstymai ir taisyklių pakeitimai dėl VT šviesoforų. Iš to, kas padaroma pernelyg neišlendant iš dabartinio Vilniaus infrastruktūros biudžeto rėmų norėtųsi daugiau ir greitesnių darbų ties VT pirmenybe, ir persėdimo terminalų miesto pakraščiuose tarp greitų/dažnų pagrinidnių miesto maršrutų ir privežamųjų maršrutų iš priemiesčių. Jeigu VMS turėtų viziją daryti visą pilną BRT, aš tikrai būčiau prieš ir norėčiau kad tokie pat ar šiek tiek didesni pinigai geriau būtų išleidžiami LRT.
Dėl ko palaikau VMS tame, ką ji dabar daro turint omeny biudžeto rėmus: didžiąja dalimi išsaugoti VT pajėgumai per pandemiją, atnaujinamos visos transporto priemonės, tiesiamos A juostos esminėse trasose, atnaujinama bilietų sistema. Tikiuosi, tai leis pagaliau pakelti bilietų kainas ir pradės mažėti subsidijuojamas VT nuostolis. Tai atlaisvintų biudžetą tolimesnei VT ir darnaus judumo plėtrai ar naujos VT rūšies įvedimui. Jei šitie darbai nebūtų padaryti, aš nežinau ar kelios LR linijos į Pilaitę ir Sanatriškes padarytų stebuklus su judėjimu mieste, jeigu tuo pat metu iš Naujamiesčio ar Antakalnio vis dar reikėtų kratytis čekoslovakiškais troleibusais, nes tada iš didelės dalies gyventojų būtų tik dar daugiau pykčio negu dabar dėl važiuojamosios dalies siaurinimo. Aš sakyčiau, paskutiniai 7 metai priartino Vilnių prie LRT, o ne nutolino. Su VT būkle 2015 metais net nebuvo galimybių svajoti apie LRT, dabar po kelių metų jau turėsim susitvarkę pagrindinę TP ir A juostų bazę, tikėkimes ir finansinę skylę ir nuo to galėsim pradėti diskusijas koks sekantis kokybinis pagerinimas.
Dėl atsirasiančių milijonų po autobusų ir troleibusų parko atnaujinimo: atnaujinimas prasidėjo, berods, 2017-aisiais metais - autobusai 'gyvena' apie 12 metų, tad, atkeliavus naujiems troleibusams, vėl reikės pradėti galvoti apie naujų autobusų pirkimus. Autobusai yra kaip elektros lemputės - juos reikia keisti, o jų pakeitimas nėra esminis pagerinimas, o tik priežiūra. Vilniui reikia ne tik naujų lempučių, bet ir visiško elektros sistemos pertvarkymo. Vilnius turi prasčiausią VT struktūrą visoje ES: čia nėra miestą išraižiusių geležinkelio linijų, rimto centrinio transporto mazgo ar net linijų, kur VT turėtų pilną pirmumo teisę. Užduotis sukurti konkurencingą transporto sistemą čia bus milžiniška ir tikrai maudantis savo sultyse jos sukurti nepavyks. Čia reikės valstybės ir ES labai rimto finansinio įsikišimo, bet toks įsikišimas būtų įmanomas tik savivaldybei rodant iniciatyvą pradedant nuo rimtos ilgalaikės strategijos suformavimo konsultuojant kompanijoms, kurios turi darbo su rimtais užsienio miestais patirties. Dabartinė "BRT, bet gal ne BRT" strategija nėra pakankamai gera, bet VMS žmonės nenori to matyti.
- 5 patinka
Comment
-
Parašė MedinisStrazdas Rodyti pranešimą
Gal nejuokinkit su tokiais pareiškimais? Tokiais tempais mes NIEKADA neturėsim susitvarkę pagrindinę TP bazę. Vilniuje šiuo metu važinėja 35+ metų senumo troleibusai. Kol juos pakeis naujais pagal dabartinį planą jau sekantys bus 25+ metų senumo.
Tad mano nuomone, be troleibusų dar atnaujinus likusius beveik 20 metų senumo autobusus, apie 2024-2025 metus masinis TP atnaujinimas bus kaip ir baigtas, ir bus galima pereiti prie normalaus režimo, kur kiekvienais metais bus atnaujinama po keliasdešimt TP, o ne visas parkas keičiamas per mažiau nei 10 metų.
Tada turėsim pilnai atnaujintą parką, kurio ir talpa bus didesnė (dėl autobusų juostų, kontaktinio tinklo atnaujinimų ir tikėkimės VT šviesoforų maršrutai bus įveikiami greičiau, todėl tas pats TP kiekis galės daugiau reisų suvažinėti), atnaujintą bilietų pardavimo sistemą su tikėkimės normalesnėmis (aukštesnėmis) kainomis ir taip stabilizuotą nuostolio augimą. Tai leis pradėti kalbas apie aukštesnį kokybinį šuolį ir galbūt naują VT rūšį.
Comment
-
Parašė Kristisz Rodyti pranešimą
2024 metais bus pakeisti senieji troleibusai, tad po dviejų metų seniausiams troleibusams bus 20 metų. Ir tie seniausi troleibusai bus sąlyginai modernūs - žemagrindžiai, kondicionuojami, savaime suprantama neteršiantys (kitaip nei 20 metų senumo autobusų, kurių tarša niekaip neatitinka modernių standartų, troleibusų tarša išlieka nulinė), tad jeigu salonai bus prižiūrimi, gal kažkiek atnaujinti, ir neges, dar kurį laiką galėtų tarnauti. Ties 2030 metais gal kainos ir technologijos leis keisti tiesiai į elektrobusus.
Tad mano nuomone, be troleibusų dar atnaujinus likusius beveik 20 metų senumo autobusus, apie 2024-2025 metus masinis TP atnaujinimas bus kaip ir baigtas, ir bus galima pereiti prie normalaus režimo, kur kiekvienais metais bus atnaujinama po keliasdešimt TP, o ne visas parkas keičiamas per mažiau nei 10 metų.
Tada turėsim pilnai atnaujintą parką, kurio ir talpa bus didesnė (dėl autobusų juostų, kontaktinio tinklo atnaujinimų ir tikėkimės VT šviesoforų maršrutai bus įveikiami greičiau, todėl tas pats TP kiekis galės daugiau reisų suvažinėti), atnaujintą bilietų pardavimo sistemą su tikėkimės normalesnėmis (aukštesnėmis) kainomis ir taip stabilizuotą nuostolio augimą. Tai leis pradėti kalbas apie aukštesnį kokybinį šuolį ir galbūt naują VT rūšį.
O svaigti apie elektrobusus turint troleibūsų sistemą tai yra išvis nesąmonė.
Apie 2024-2025 metus reikės dar vieno masinio TP atnaujinimo nes šito atnaujinimo TP jau bus pasęnusios. Autobusų parką ar taip ar taip reikia keisti per 10 metų, tik tai reikia daryti sąlyginai kas metus dalimis o ne viską iš karto.
Autobusų juostos Vilniuje taip ir lieka tik planuose. Kiek metų jau "kitais metais" bus Narbuto gatvėje A juosta? Su kontaktiniu tinklu planai nebent jį naikinti yra, o ne atnaujinti. Kaunas tik atsinaujino. Pas mus net užvirtus ant galvos pradėjo stulpus prižiūrėti. Kiek manai bus įrengta VT šviesaforų iki 2025 metų? Aš manau kad 0.
Bilietų sistemą atnaujinti irgi bus ne be kaštų. Vien pvz blietų pardavimo aparatų įrengimas kiek kainuos. O apie bilietų kainas tai jau būsimieji vilniaus merai pradeda pasakoti apie "nemokamą VT" - t.y. VT mirtį.
- 1 patinka
Comment
-
Parašė VLR Rodyti pranešimąČia reikės valstybės ir ES labai rimto finansinio įsikišimo, bet toks įsikišimas būtų įmanomas tik savivaldybei rodant iniciatyvą pradedant nuo rimtos ilgalaikės strategijos suformavimo konsultuojant kompanijoms, kurios turi darbo su rimtais užsienio miestais patirties.Paskutinis taisė Kristisz; 2022.04.13, 21:04.
- 1 patinka
Comment
-
Parašė Kristisz Rodyti pranešimą
ES ir valstybės biudžeto lėšomis projektai kofinansuojami, kas reiškia kad reikšminga dalis vis tiek turės eiti iš VMS biudžeto, tad reikia turėti galimybes kelių metų perspektyvoje tuos pinigus skirti. Kol tos galimybės nėra, tai bet kokios rimtos studijos yra tiesiog pinigų švaistymas, nes kol surasi biudžete lėšų jau reikės naujos studijos ir valdantieji bus pora kartų pasiekiti. Nebent studijų tikslas yra tiesiog PR ir darbo vietų kūrimas draugams kaip Zuoko atveju, neatmesčiau ir to kad užsienio konsultantai asmeninius kyšius moka už tokius kontraktus, ta pati Systra yra mokėjusi baudų už kyšius.
Toks VT efektas, be abejonės, yra labai teigiamas dalykas ir miestui, nes žmonių kėlimasis prie greito VT stotelių daro miestą efektyvesniu. Net vos numačius tokias greitas linijas ir aiškiai jas komunikavus galima paveikti NT kainas ir paklausą miesto darnumui teigiama linkme. Ta pati logika galioja ir bet kokiems projektams šalia tokių linijų. Numatant tokią liniją, galima palikti jai vietos planuose, kad ateityje nereiktų kasti tunelių. Tai buvo būtina padaryti Šnipiškėse, bet "BRT nors gal ne BRT" strategija jų nebuvo numačiusi, dėl ko ateityje mokėsime už tai visi (ir labai didelius pinigus). Ši strategija taipogi nenumatė vietos ir rimtam centriniam mazgui, dėl ko vėl reikės ieškoti kompromisinių variantų. Konkurencingos strategijos turėjimas būtų leidęs išvengti šių klaidų.
Dėl to "visi vagys" tai nesiruošiu komentuoti per daug, bet tie "kyšininkai" yra padarę daugybę studijų miestuose, kurie mums turėtų būti pavyzdžiais ir toliau gauna juose užsakymų. Didelių kompanijų pardavimų departamentai dažnai žaidžia negražiai, tai galioja daugybei kompanijų, kurios dirba valstybiniame sektoriuje. Tačiau tų kompanijų techniniai departamentai yra kiečiausia, ką pasiūlyti turi šis pasaulis, tuo tarpu Lietuvos vietiniai 'ekspertai' težino LAZus ir ikarusus. Atitinkamos ir strategijos.
- 1 patinka
Comment
-
Parašė VLR Rodyti pranešimą
Tokių studijų tikslas yra nustatyti aiškią miesto plėtros kryptį, nes kamieninės VT linijos yra, turbūt, pats pagrindinis faktorius miesto plėtroje. Kaip pavyzdį galėčiau duoti šiaurinius Paryžiaus priemiesčius, į kuriuos dabar yra tiesiamas RER. Tie priemiesčiai jau dabar gali greitai nuvažiuoti į Paryžių traukiniu, bet RER leis nuvažiuoti į La Defense verslo rajoną be pasikeitimų. Vien tas vieno pasikeitimo panaikinimas reiškė, kad namų kainos prie tų priemiesčių šovė į viršų milžinišku greičiu. Žmonės yra pasiruošę leisti didžiulius pinigus dėl geresnio VT. Neabejoju, kad LRT tiesimo faktas (kad ir už 10 metų) turėtų dar didesnį efektą, net ir vietose su G maršrutais.
Toks VT efektas, be abejonės, yra labai teigiamas dalykas ir miestui, nes žmonių kėlimasis prie greito VT stotelių daro miestą efektyvesniu. Net vos numačius tokias greitas linijas ir aiškiai jas komunikavus galima paveikti NT kainas ir paklausą miesto darnumui teigiama linkme.Ta pati logika galioja ir bet kokiems projektams šalia tokių linijų. Numatant tokią liniją, galima palikti jai vietos planuose, kad ateityje nereiktų kasti tunelių. Tai buvo būtina padaryti Šnipiškėse, bet "BRT nors gal ne BRT" strategija jų nebuvo numačiusi, dėl ko ateityje mokėsime už tai visi (ir labai didelius pinigus). Ši strategija taipogi nenumatė vietos ir rimtam centriniam mazgui, dėl ko vėl reikės ieškoti kompromisinių variantų. Konkurencingos strategijos turėjimas būtų leidęs išvengti šių klaidų.
Dėl to konservatyvi strategija, numatyta ir patvirtintame BP, nėra visiškai bloga - skatinti užstatymą arčiau centro, nieko gero nežadėti pakraščiuose, ir žiūrėti kaip keisis judėjimas po VT atnaujinimo ir gatvėse daromų pakeitimų. Tada jeigu greitieji autobusai su likusiu VT nebesugebės patempti išaugusių srautų, bus galima būtent tose trasose galvoti apie LRT, o kad ir kaip tai žiauriai skambėtų, kamščiai ir perkrautas VT bus pati geriausia paskata statytis būstus arčiau centro, arba persėsti ant dviračio. Galiausiai, po kelių LRT linijų pastatytų iš visiško būtinumo, turėtų atsirastų noras ir likusių miestiečių turėti tokį patį transportą (arba bus reikalaujama teismų už miesto sudarkymą bėgiais, kuo skubesnio bėgių išardymo ir sovietinio tipo plačių gatvių atstatymo - panašiai kaip reaguojama į gatvių siaurinimą dabar).
- 1 patinka
Comment
-
Parašė Kristisz Rodyti pranešimąTada jeigu greitieji autobusai su likusiu VT nebesugebės patempti išaugusių srautų, bus galima būtent tose trasose galvoti apie LRT
- 6 patinka
Comment
-
Parašė Kristisz Rodyti pranešimą
Vilnius, kitaip nei Paryžius, neturi plinai užstatyto miesto branduolio tad mes neturime tos problemos, kad vienintelė plėtra yra įmanoma nutolusiuose priemiesčiuose. Vilniui ir be VT plano ganėtinai akivaizdu kad miesto plėtra pirmiausia turi būti vykdoma aplink centrą esančiose neužstatytose arba konvertuojamose teritorijose - Šnipiškėse, Naujamiestyje, Šiaurės Miestelyje, aplink Ozo Parką, Naujininkuose, Markučiuose, toliau Viršuliškėse ir Žemuosiuose Paneriuose. Planai, kurių nežinai ar galėsi įgyvendinti artimesnėje perspektyvoje, gali būti ir žalingi miesto vystimuisi dėl nepagrįstų lūkesčių - Pilaitė išaugo ir toliau auga ant lūkesčio kad kažkada bus bėginis transportas, kaip ir Pašilaičių plėtra, kuri atsirado dėl sovietų nubraižyto Vakarinio Aplinkkelio ir Šiaurinės gatvės, ir kadangi namai atsirado greičiau nei miestas sugalvojo persvarstyti kaip reikia plėstis, nebeliko kur dėtis ir sovietinius planus reikėjo pabaigt įgyvendinti (su Šiaurine dar klausimas, bet turbūt nors ir labai nenoriai, bet bus padaryta). Bijau dėl tolimesnių lūkesčių sukėlimo, nes pažadėsi tiesti LRT į Pilaitę - dar greičiau ji pradės augti, pažadėsi į Santariškes - turėsi Naująsias "Naująsias Santariškes", ir jeigu galiausiai LRT nenutiesi - turėsi dideles problemas.
Dėl to konservatyvi strategija, numatyta ir patvirtintame BP, nėra visiškai bloga - skatinti užstatymą arčiau centro, nieko gero nežadėti pakraščiuose, ir žiūrėti kaip keisis judėjimas po VT atnaujinimo ir gatvėse daromų pakeitimų. Tada jeigu greitieji autobusai su likusiu VT nebesugebės patempti išaugusių srautų, bus galima būtent tose trasose galvoti apie LRT, o kad ir kaip tai žiauriai skambėtų, kamščiai ir perkrautas VT bus pati geriausia paskata statytis būstus arčiau centro, arba persėsti ant dviračio. Galiausiai, po kelių LRT linijų pastatytų iš visiško būtinumo, turėtų atsirastų noras ir likusių miestiečių turėti tokį patį transportą (arba bus reikalaujama teismų už miesto sudarkymą bėgiais, kuo skubesnio bėgių išardymo ir sovietinio tipo plačių gatvių atstatymo - panašiai kaip reaguojama į gatvių siaurinimą dabar).
Dėl Paryžiaus - suprantu, kad VMS darbuotojai ir jų gerbėjai turi užrašų knygutę, kur prie kiekvieno pasaulio miesto yra surašyti skirtumai su Vilniumi neva dėl kurių tuose miestuose, skirtingai nuo Vilniaus, gali būti tiesiamos rimtos transporto linijos. Tačiau reikia žinoti ir kada tą knygutę išsitraukti - aš Paryžiaus atvejį minėjau ne kaip precendentą Vilniui, o kaip pavyzdį, kiek svarbus žmonėms yra net sąlyginai menkas VT jungties pagerinimas. Jei Vilnius būtų kaip Paryžius, čia statytumėme RER ar Crossrail lygio sistemą, kur vienas dviaukštis traukinys perveža 2600 žmonių. Tačiau kalbame apie light rail sistemą, kurią pasistato ir Šiaulių dydžio miestai. Jos (kiek kreivoką) versiją turi net Daugpilis. Tokia sistema turėjo būti nutiesta tarp Pašilaičių ir centro bei tarp Pilaitės ir centro vos pradėjus tuos rajonus statyti. Dabar, jiems dar labiau išsiplėtus, jos statymas būtų smarkiai pavėluotas. Geriau vėliau nei niekada, aišku, bet LRT nėra net VMS planuose ir tai yra visiška tragedija šiam miestui.
- 7 patinka
Comment
-
Visiškai pritariu kritikai VMS atžvilgiu, tik nepamirškime konteksto: kritikuojame merą ir savivaldybę, kuri per 30 metų yra pati pažangiausia. Kuri mato prioritetą dviračių takams, humaniškoms gatvėms ir t.t. Man labai baisu, kad jau kitais metais išsirinksime tokį merą, kuris nublokš dar labiau atgal. Juo labiau, kad matom, kaip tūlam vilniečiui svarbiausia yra platinti gatves. Tokie politikai 2023 į rinkimus ir ateis: žadantys ne gerą VT (nes čia tik studentų ir bobučių reikalas), o plačias autostradas. Kreivio tramvajaus korta nesuveikė, kaip matėme 2019
Galimas sprendimas: laukti sprendimo dėl light rail ne iš viršaus nuleisto, o jį kelti iš apačios. Žmonės turi atsipeikėti ir reikalauti naujo mero gero, kokybiško bėginio VT. Žmonės turi atsipeikėti. Tada iš paskos atbėgs ir politikai
- 7 patinka
Comment
-
Parašė liootas Rodyti pranešimąVisiškai pritariu kritikai VMS atžvilgiu, tik nepamirškime konteksto: kritikuojame merą ir savivaldybę, kuri per 30 metų yra pati pažangiausia. Kuri mato prioritetą dviračių takams, humaniškoms gatvėms ir t.t. Man labai baisu, kad jau kitais metais išsirinksime tokį merą, kuris nublokš dar labiau atgal. Juo labiau, kad matom, kaip tūlam vilniečiui svarbiausia yra platinti gatves. Tokie politikai 2023 į rinkimus ir ateis: žadantys ne gerą VT (nes čia tik studentų ir bobučių reikalas), o plačias autostradas. Kreivio tramvajaus korta nesuveikė, kaip matėme 2019
Galimas sprendimas: laukti sprendimo dėl light rail ne iš viršaus nuleisto, o jį kelti iš apačios. Žmonės turi atsipeikėti ir reikalauti naujo mero gero, kokybiško bėginio VT. Žmonės turi atsipeikėti. Tada iš paskos atbėgs ir politikai
Dėl to, kad šis dalykas turi ateiti iš apačios nesutinku. Tokie dalykai dažniausiai iš apačios neateina - visas šitas darnaus judumo judėjimas irgi buvo nuleistas VMS iš viršaus. Lygiai taip pat turės būti nuleistas ir rimto transporto linijų statymas. Miestas yra per daug automobilizuotas, o tokios idėjos tėra populiarios keliose entuziastų grupelėse. Absoliuti dauguma žmonių nori platesnių gatvių ir daugiau parkingo ir tai savaime nepasikeis.
- 3 patinka
Comment
-
Parašė VLR Rodyti pranešimą
Dėl to, kad šis dalykas turi ateiti iš apačios nesutinku. Tokie dalykai dažniausiai iš apačios neateina - visas šitas darnaus judumo judėjimas irgi buvo nuleistas VMS iš viršaus. Lygiai taip pat turės būti nuleistas ir rimto transporto linijų statymas. Miestas yra per daug automobilizuotas, o tokios idėjos tėra populiarios keliose entuziastų grupelėse. Absoliuti dauguma žmonių nori platesnių gatvių ir daugiau parkingo ir tai savaime nepasikeis.
Liūdna skaityti, kad reikia mums laukti kieno nors, kas pasiūlys kažką už mus, tada palaikysime. Atsibuskite! Šiame forume tikrai yra didelį išmanymą demonstruojančių žmonių, kodėl negalėtumėte susiburti blogui ar FB puslapiui ir konkrečiai įvardinti Vilniaus VT ydas? Suorganizuoti diskusijos, debatų?
Europos miestų visuomenės neįsivaizduojamos be nuolatinio lobinimo už patogesnį miestą, tiesa dviratininkai yra daug aktyvesni, nes dar ne visiems aišku, kodėl reikia sukurti gerą dviračių infrastruktūrą.
Rinkimuose vienu ar kitu atveju balsuojame už kandidato (dažniausiai tai yra vyras, nes turi būti ūkiškas!) šypseną, o ne už konkrečius pasiūlymus.
Aš manau kad argumentas "absoliuti dauguma" yra už automobilizaciją yra mitas. Daug žmonių automobilį renkasi paprasčiausiai dėl patogumo. Deja, bet yra daromos visos sąlygos, kad būtų galima statyti namą bet kur laukuose ir patogiai važinėti į miestą su automobiliu. Pasiūlykite patogų viešąjį transportą bent tiems, kurie nėra automobilių fanatai, jie persės. Pradžioje bent jau tiems, kurie gyvena miesto branduolio ribose ir neprisirišo savo gyvenimų prie automobilių.
- 7 patinka
Comment
-
Parašė liootas Rodyti pranešimąVisiškai pritariu kritikai VMS atžvilgiu, tik nepamirškime konteksto: kritikuojame merą ir savivaldybę, kuri per 30 metų yra pati pažangiausia. Kuri mato prioritetą dviračių takams, humaniškoms gatvėms ir t.t. Man labai baisu, kad jau kitais metais išsirinksime tokį merą, kuris nublokš dar labiau atgal. Juo labiau, kad matom, kaip tūlam vilniečiui svarbiausia yra platinti gatves. Tokie politikai 2023 į rinkimus ir ateis: žadantys ne gerą VT (nes čia tik studentų ir bobučių reikalas), o plačias autostradas. Kreivio tramvajaus korta nesuveikė, kaip matėme 2019
Galimas sprendimas: laukti sprendimo dėl light rail ne iš viršaus nuleisto, o jį kelti iš apačios. Žmonės turi atsipeikėti ir reikalauti naujo mero gero, kokybiško bėginio VT. Žmonės turi atsipeikėti. Tada iš paskos atbėgs ir politikai
O juk jeigu humanizuojant gatvę dar neužmirštų ir A juostų įrengti situacija taptu geresne jau vien tuo kad VT turėtu ten persvarą prieš automobilius. Bet juk Narbuto gatvėje irengs A juostą 2019 metais, tai dar palaukim. Ai pala, kurie dabar metai?
Žmonėms atsipeikėjus tikrai būtų gerai, bet tai tiek pat realistiška kaip ir pamatyti skraidančią kiaulę.
Parašė Zefyras Rodyti pranešimąLiūdna skaityti, kad reikia mums laukti kieno nors, kas pasiūlys kažką už mus, tada palaikysime. Atsibuskite! Šiame forume tikrai yra didelį išmanymą demonstruojančių žmonių, kodėl negalėtumėte susiburti blogui ar FB puslapiui ir konkrečiai įvardinti Vilniaus VT ydas? Suorganizuoti diskusijos, debatų?
- 2 patinka
Comment
-
FB puslapiai yra skirti išpilti neviltį ir pyktį ir nesudaro jokio konstruktyvaus turinio. Daugybė žmonių neturi didelio supratimo apie VT, nesupranta ryšio tarp gatvių ir kamščių, galiausiai trolina rašinėdami iš serijos "talibanas nori mašinas uždrausti".
Vienas blogas nieko neišspręs, bet turint susiorganizavusią iniciatyvą galima ne vien publikuoti argumentuotą nuomonę (kurią galbūt perspausdintų stambesni portalai), bet ir inicijuoti peticijas, intervencijas, įvairias akcijas, lankytis miesto tarybos posėdžiuose.
- 1 patinka
Comment
-
Jungtinis bilietas traukiniui ir miesto viešajam transportui pagaliau taps realybe?
https://madeinvilnius.lt/transportas...-taps-realybe/
Na, gal vis tik pagaliau miesto geležinkeliai bus nors kiek integruoti į miesto VT.
- 3 patinka
Comment
-
Parašė Zefyras Rodyti pranešimąViską ką rašote būtų galima įgyvendinti, jeigu būtų jaučiamas spaudimas Vilniaus savivaldybės tarybai, JUDU dėl to, kodėl VT Vilniuje taip failina. Kodėl nesugebama dviračių infrastruktūros pritaikyti taip, kad būtų patogu vaikams važiuoti dviračiu. Kodėl negalima normaliai suplanuoti maršrutų su patogiais persėdimo taškais. Kodėl VT toks lėtas, palygnus su automobiliu. Nauji rinkimai į savivaldybių tarybas po metų, bet kažkaip pas mus maža norinčių angažuotis ir pabūti kokios nors temos aktyvistais.
taccido , siūlau idėją, parengti pasiūlymų rinkimuką politiniams kandidatams ir paanalizuoti, ką jie siūlo (ne lozungus a la TRAMVAJUS arba SAUGUS IR GREITAS VT, bet konkrečius pasiūlymus), aš mielai prisijungčiau!
Maršrutų organizavimas
(1) Atlikus išsamią studiją įvesti integruotąjį taktinį tvarkaraštį ir tuo pačiu kardinaliai optimizuoti maršrutų tinklą. Tai leis sukurti ne tik patogesnius, lengviau įsimenamus, bet ir maksimaliai reguliarius ir tarpusavyje suderintus tvarkaraščius. (▲ Kas tai yra? ▲ Kaip tai veikia ir kodėl tai efektyvu?)
(2) Apibrėžti maršrutų kategorijas ir aptarnavimą. Nustatyti intervalus ne piko metu ir piko metu bei aptarnavimo valandas (pvz., bazinis taktas paprastiems maršrutams ne piko metu 5:00-6:00, 9:00-16:00, 20:00-24:00 yra LYGIAI 20 min., piko metu sutankinamas iki LYGIAI 10 min.). Taigi, kiekviena žinutė ir kiekvienas pasisakymas apie tvarkaraščių pakeitimus taps KONKRETUS (pvz., VVT praneša: „10 minučių taktas vakare prailginamas viena valanda iki pat 20 valandos“ arba miestiečiai prašo seniūno/mero: „reikalaujame, kad ryte 10 minučių taktas prasidėtų valanda anksčiau!“). Šiuo metu tvarkaraščiuose yra betvarkė, nes intervalai visos dienos metu gali skirtis net kelis kartus, nėra aiški kursavimo pradžia ir pabaiga – todėl maršrutų neįmanoma suderinti tarpusavyje, o net jei tą padaryti ir įmanoma, to nesivarginama daryti.
(3) Grąžinti naktinius autobusus ir jų eismą organizuoti pagal rendezvous principą: lygiai kas valandą važiuojantys autobusai susitinka viename taške penkioms minutėms, ir keleiviai gali persėsti iš bet kurio į bet kurį maršrutą.
(4) Tvarkaraščiai gali būti keičiami tik kartą metuose. T. y. stotelėje kabančiame tvarkaraštyje turi būti visų metų informacija – net specialus žymėjimas, kad pvz. kažkuris reisas nevažiuoja sausio 1 dieną arba nevažiuoja vasaros metu.
(5) Kiek įmanoma sutraukti be reikalo ištemptus grafikus. Probleminėse vietose gerinti infrastruktūrą. Visas viešasis transportas turi važiuoti maksimaliu leistinu greičiu arba dar didesniu greičiu, nei automobiliai (esant atskiroms A juostoms).
Infrastruktūra
(6) Sukurti nenutrūkstamą A juostų tinklą probleminėse gatvėse ir sankryžose kartu su viešojo transporto šviesoforais, suteikiančiais pirmenybę/greitesnį judėjimą. Neturi būti iškiliųjų kalnelių, įdubusių šulinių ir kitų kliūčių.
(7) Pagreitinti troleibusų eismą atnaujinant kontaktinio tinklo iešmus ir kryžmes.
(8) Kiek įmanoma sumažinti autobusų ir troleibusų dubliavimąsi suteikiant pirmenybę didelės talpos troleibusams su autonomine eiga (pvz., maršrutus, kurie didžiąja dalimi eina po troleibusų laidais, galima skirti troleibusams, kurie greičiu ir manevringumu nė kiek nenusileis dabartiniams greitiesiems autobusams). Tokiu būdu būtų pilnai išnaudojama esama elektrinio transporto infrastruktūra.
(9) Įvesti STOP mygtuko naudojimą nemagistraliniuose maršrutuose (t. y. nestoti ten, kur niekam to nereikia).
(10) Įvesti durų atidarymo mygtuką: duris keleiviai turi atsidaryti patys spausdami mygtuką – taip lengviau užtikrinti reikiamą temperatūrą transporte ir keleivių komfortą.
(11) Stotelėse turi būt naudojami specialūs borteliai, leidžiantys privažiuoti prie pat krašto – taip užtikrinamas greitesnis ir bebarjeris įlaipinimas.
(12) Labiau apkrautose stotelėse didinti paviljonų skaičių, taip pat stogus pratęsti iki pat važiuojamosios dalies.
(13) Daryti smulkius stotelių patobulinimus atsižvelgiant į individualius atvejus – stoteles priartinti vieną prie kitos (sumažinti atstumus persėdantiems), stoteles įrengti ne po, o prieš šviesoforus ir juos derinti (taupomas laikas), panaikinti stotelių kišenes dviejų juostų gatvėse ir panašiai. Savaime suprantami turi būti žymėjimai akliesiems, švieslentės (jau kai kurie mažesni Lietuvos miestai turi beveik daugiau švieslenčių nei Vilnius), aiškus stotelių ir maršrutų sužymėjimas ir kiti dalykai.
(14) Sukurti ir tobulinti persėdimo mazgus su patogia aplinka, dviračių stovais, dviračių nuoma, bilietų automatais ir pan.:- miesto branduolyje: esminėse maršrutų susikryžiavimo vietose (pvz., Lvovo st., Laisvės-Pilaitės sankryžoje).
- ties pagrindiniais įvažiavimais į miestą, kur vyktų persėdimai miestas-priemiestis (pvz., Vaduvos st. Ž. Paneriuose…).
- ties esamomis ir naujomis geležinkelio stotelėmis (pvz., N. Vilnioje, ties Tūkstantmečio gatve, ties Švitrigailos g. viaduku, Trakų Vokėje, ties Galvės gatve).
(16) Dviračių nuomos punktus įrengti visame mieste, integruoti su viešojo transporto bilietais.
(17) Pradėti kurti Vilniaus priemiestinių traukinių sistemą sutankinant reisus, įvedant taktinį tvarkaraštį, kuriant naujus persėdimo mazgus, statant naujus gyvenamuosius rajonus palei geležinkelį, kuriant naujus maršrutus (pvz., į Grigiškes, pro Žemuosius Panerius ir kt.). Tai ilgalaikis ir sudėtingokas projektas, tačiau pirmus žingsnius šia kryptimi privaloma žengti jau dabar.
Bilietai
(18) Integruoti viso Vilniaus regiono priemiestinį susisiekimą (įskaitant traukinius) sukuriant tarifines zonas (Klaipėdos pavyzdys, tik didesniu masteliu) ir taikant vieną bilietą. Turi būti sukurta viena organizacija, kontroliuojanti visą regiono keleivių pervežimą (žr. Berlyno VBB, Ciūricho ZVV).
(19) Siūlyti keleiviams kuo geresnes sąlygas. Pvz., Augsburgo metinis transporto abonementas, į kurį be metinio VT bilieto įeina tam tikras valandų skaičius automobilio nuomos ir dviračių nuomos. Tačiau čia jau lygis pažengusiems miestams. Taip pat miesto centre egzistuoja zona, kurioje transportas nemokamas absoliučiai visiems. Tokie pasiūlymai gali eiti lygiagrečiai su parkavimo apmokestinimu (pvz., sovietiniuose miegamuosiuose rajonuose galima įvesti parkavimo mokestį tuo pat metu pasiūlant pigesnį „plokščią“ metinį VT+dviračių abonementą).
(20) Sukurti galimybę patogiai įsigyti bilietą be išmanaus telefono: stotelėse įrengti bilietų automatus.
------------------------------------
Man atrodo, kad visi baziniai dalykai į šį sąrašą įeina. Bet įdomu išgirsti ir jūsų siūlomus papildomus punktus ar pataisymus.
FB puslapiai yra skirti išpilti neviltį ir pyktį ir nesudaro jokio konstruktyvaus turinio. Daugybė žmonių neturi didelio supratimo apie VT, nesupranta ryšio tarp gatvių ir kamščių, galiausiai trolina rašinėdami iš serijos "talibanas nori mašinas uždrausti".- „Be automobilio negalėsiu išvežioti vaikų“: atsakymas
- Didmiesčio problema Nr. 1 – kamščiai
- Didmiesčio problema Nr. 2 – trūksta aikštelių
- Pakeliui į automobilinę vergovę
- Viešojo transporto bėdos: kaip spręsti?
- Kaip turi atrodyti stotelė?
- Kaip turi atrodyti transporto mazgas? Augsburgo pavyzdys
- Siūlau Lietuvai naują traukinių tvarkaraštį. Lietuvos taktas
Vienas blogas nieko neišspręs, bet turint susiorganizavusią iniciatyvą galima ne vien publikuoti argumentuotą nuomonę (kurią galbūt perspausdintų stambesni portalai), bet ir inicijuoti peticijas, intervencijas, įvairias akcijas, lankytis miesto tarybos posėdžiuose.
Dėl iniciatyvos organizavimo – ar tai nebuvo NVTKA tikslas? Siūlyti idėjas, atstovauti keleivių interesus, eiti į spaudą ir panašiai. Kodėl šita organizacija apmirusi, ar bent jau man taip atrodo? Ar tikrai reikia organizuoti kažką naujo, jeigu būtų galima tiesiog visiems norintiems prisijungti prie NVTKA?
Beje, galima pasižiūrėti į „Vilniaus metro“ svetainę ir veiklą. Idėjiškai tai ten daug kur išvis yra paistalai, bet jie kažkaip sugebėjo organizuotis, stumti įstatymus, aktyviai reikšti savo poziciją. Prisimenu, kad 2012 metais net palapinę su maketu ir lankstinukais buvo prie Baltojo tilto pasistatę. Sveiko proto balsas vis dar tylus, o durnysčių apie metro skleidimas buvo įgavęs tokį mastą ir pagreitį...
Ir kas kuo konkrečiai galėtų prisidėti? Aš Vilniuje nebegyvenu, todėl 99% atvejų negalėčiau fiziškai dalyvauti. Todėl kol kas mano arsenale yra tik idėjos ir tinklaraštis su 600 sekėjų.Paskutinis taisė taccido; 2022.04.17, 02:02.100 minčių – miestai, transportas ir idėjos
- 17 patinka
Comment
Comment