[VLN] Vilniaus viešasis transportas

[Kristisz]

Šiaip tai mokyklų geltoni autobusiukai yra išsigimimas kilęs iš amerikonų suburbijos. Mokiniai turi naudotis normaliu miesto VT arba kojomis kelaiti į mokyklą.

Užsimanė matai čia amerikietiškų išsigimimų vaikai. Kaip Afrikoje reikia, po keliolika kilometrų bėgte. Ateityje daug olimpinių bėgimo medalių turėsim.

[VLR]

Vilnius mažas miestas? Mažo miesto realybė? Va dėl tokio požiūrio ir turim ne Vilnių o šiknaskylę, kurią valdo kaimiečiai iš Tauragės. Pagal Utenos ar Tauragės standartus. Kaimiečiams įprasta į turgų ir Maximą su savo mašina važiuoti.
Vilniaus populiacija lygi Gothenburgui ir tik šiek tiek nusileidžia Oslo. O vat Utenoje gyvena tiek, kiek Gotlando salos mieste Visbyje.

Jei tamsta esi pagyvenęs ilgiau vakaruose, ypač tokioje Švedijoje, tai be jokios abejonės kalbėjimas su vietiniais apie tai, kaip turi atrodyti miesto ir jo apylinkių transporto sistema, bus itin sunkus ir nemalonus. Kaip koks patekimas į Ray Bradbury filma ar Twin Peaks'o miestelį. Čia turime savivaldybę, kuri sau dalina medalius už nieko nedarymą, iš serijos "žiūrėk kiek sutaupėme nedarydami visiškai esminių dalykų mieste". O "vartymasis iš gaidžio" iš serijos "kodėl tu negyveni centre kaip normalus žmogus" yra itin aukštame lygyje. Čia - visiškai kitas pasaulis nei bet kur ES, ypač vakaruose (ir tikrai ne iš gerosios pusės).

Kelkites i Lentvari ten ir bustas pigesnis, rasit manau ir nama uz buto kaina Pilaitej, ten traukiniai kas 20-30min
i Vilniu vazineja,pati kelione irgi tik 20min trunka, bus win win situacija, kokios problemos?

Tai veiktų jeigu:

1. Vilniaus 'centrinė' stotis būtų tikrai centrinė, t.y. ji būtų kur nors ties Konstitucijos pr.. Ji tokia nėra - ji yra urbanizuotos teritorijose pietuose. Ką ten veikti atvažiavus su traukiniu? Vienintelis susisiekimas su centru yra Pylimo gatve (su vieno lygio sankryžomis, intensyvaus eismo perėjimos ir kt. dalykais) be pirmumo teisės slenkantis autobusas. Tai nėra konkurencingas variantas.
2. 'Centrinė' stotis būtų sujungta su kietai suformuotu transporto hub'u ir likusiu miestu pirmumo teise ir taktiniu tvarkaraščiu važiuojančiu transportu, kad, išlipęs iš traukinio, galėtum tiksliai žinoti, kad patogiai ir greitai būsi toje miesto dalyje, kurioje tau reikia būti

[Lettered]

Centre ir Senamiestyje taip, dujininkai netoleruojami. Bet tai tik Utenos upeliuko rajono sutvarkymo ekstrapoliacija į Vilniaus centrą. Bet esmė tame, kad VT rajono centre (t.y. dabartiniame Vilniuje) nėra pagrindinė susiekimo priemonė. Nei į bažnyčią Utenoje, nei į Jaunimo teatrą Vilniuje dauguma su VT nevažiuoja.

Šiaip dabartinė valdžia yra išrinka ne gyvenančių justiniškėse ar fabuose, o tų, kurie gyvena centre ir visur vaikšto pėsčiom ar važinėja dviračiu/paspirtuku ir tų, kurie gyvena kalnėnuose ir taip pat nelabai VT naudojasi, visur važinėja su Audi q5 ar uberiu, atitinkamai ir miestas neplanuoja investicijų į kokį nors tramvajų.

[Kristisz]

Šiaip dabartinė valdžia yra išrinka ne gyvenančių justiniškėse ar fabuose, o tų, kurie gyvena centre ir visur vaikšto pėsčiom ar važinėja dviračiu/paspirtuku ir tų, kurie gyvena kalnėnuose ir taip pat nelabai VT naudojasi, visur važinėja su Audi q5 ar uberiu, atitinkamai ir miestas neplanuoja investicijų į kokį nors tramvajų.

4 apylinkės eilės tvarka kur Laisvės Partija 2019 gavo daugiausia balsų:
1. Pavilnionių
2. Bukčių
3. Pilaitės
4. Muitininkų (Santariškės)

Naujų daugiabučių rajonai, apie kurių pasiekiamumą ir diskutavome paskutines kelias dienas, būtent ir balsavo už Šimašių.

[VLR]

4 apylinkės eilės tvarka kur Laisvės Partija 2019 gavo daugiausia balsų:
1. Pavilnionių
2. Bukčių
3. Pilaitės
4. Muitininkų (Santariškės)

Naujų daugiabučių rajonai, apie kurių pasiekiamumą ir diskutavome paskutines kelias dienas, būtent ir balsavo už Šimašių.

Ar tų rajonų populiacija nėra sąlyginai maža? Jei koks 50% didelio rajono balsuoja už kažkurią partiją tai yra daugiau balsų nei koks 80% iš mažo rajono. Įdomu būtų pažiūrėti į balsų skaičių pagal rajoną jei yra tokia info.

[Kitas]

Šiaip tai mokyklų geltoni autobusiukai yra išsigimimas kilęs iš amerikonų suburbijos. Mokiniai turi naudotis normaliu miesto VT arba kojomis kelaiti į mokyklą.

Jei neklystu, miestų mokyklos neturi geltonų autobusiukų arba turi neproporcingai mažai mokinių skaičiui. Geltoni autobusiukai skirti rajoninių mokyklų mokiniams, kuriuos reikia surinkti iš nutolusių kaimų. Patikėkit, tai ne "išsigimimas", o kaimo vietovių gyvybingumo palaikymo aparatas.

[Kristisz]

Ar tų rajonų populiacija nėra sąlyginai maža? Jei koks 50% didelio rajono balsuoja už kažkurią partiją tai yra daugiau balsų nei koks 80% iš mažo rajono. Įdomu būtų pažiūrėti į balsų skaičių pagal rajoną jei yra tokia info.

VRK gali pažiūrėti tikslius rezultatus: https://www.vrk.lt/2019-savivaldybiu...gId-27662.html
Labiausiai už Šimašių balsavusios yra ir vienos skaitlingiausių, jeigu imant 3 su daugiausia balsų, ne procentų beveik tas pats gaunasi: 1. Pilaitės 2. Pavilnionių 3. Bukčių.

Kadangi tai apylinkių duomenys, tai matosi ir skirtumai rajonų viduje: pvz Pilaitės apylinkėje (naujoji šiaurinė Pilaitė) Šimašius gavo 41%, o jau I.Kanto apylinkėje (pietinė senoji Pilaitė) mažiau - 33%.

[ssnaiperis]

<...>

Aš nesuprantu, ar JUDU darbuotojai žmonių nekenčia ir tyčia tokius tvarkaraščius sudarinėja ar čia kur problema?

Tas taikytina ne tik apie Mileišiškių kryptį, bet ir kiekvieną užmiestį (pvz. Salininkus). Pravažiuoja grubiai 5min tarpe traukinukas, paskui kūkuok sau į sveikatą pusvalandį ir daugiau.

[Nerijus_kns]

Įdomus pasidalinimas apie privežamuosius maršrutus, iš tikrųjų kai pagalvoji yra didelė problema su privežamaisiais grįžtant atgal, nes pirmyn gali išeiti pagal tvarkaraštį, o atgal nežinai kaip pataikysi. Jei traukiniai važiuojantys kas 15-30 min, tai bent gali derinti maršrutų išvykimą iš stoties pagal traukinio atvykimą, o su dažnai važinėjančiais miesto autobusais nepriderinsi, tai reikia kaip įmanoma didesnio dažnumo ir va tokiems persėdimams labiau reikia dengtų mazgų (manau turėtų būti aukštesnis prioritetas nei persėdimas tarp dažnai važiuojančių maršrutų centre).

Bet kas labiausiai šokiravo tai VT sudaromi tvarkaraščiai. Kontekstui link Mileišiškių sodų nuo Klinikų st. važiuoja du privežamieji maršrutai - 114 ir 115, beveik 3 km važiuoja kartu per miška iki pirmo didesnio sodų masyvo ir tada po Mileišiškių sodų stotelės išsiskiria. Abu maršrutai važiuoja grubiai kas 15 min piko metu, tad galvojau besidubliuojančioje daryje turėtų būti neblogas dažnumas. Tačiau (tvarkaraščiai Klinikų st. Mileišiškių sodų kryptimi):



16h:
115 15:56
114 15:59
13 minučių tarpas
115 16:12
114 16:14
15 minučių tarpas
114 16:29
115 16:31

17h:
115 17:15
114 17:17
18 minučių tarpas (per patį piką! )
114 17:35
115 17:39

18h:
115 18:00
114 18:04
16 minučių tarpas (vis dar piko įkarštis)
115 18:20
114 18:21
19 minučių tarpas (ai nebesikartosiu apie piką)
115 18:40
18 minučių tarpas ( ...)
114 18:58
115 19:01
16 minučių tarpas
115 19:17
114 19:18
16 minučių tarpas
115 19:34

Aš nesuprantu, ar JUDU darbuotojai žmonių nekenčia ir tyčia tokius tvarkaraščius sudarinėja ar čia kur problema?

Noriu pasakyti, Kaune irgi yra tokiu atvykimo laiku, kai i viena stotele atvykstama poros minuciu intervalu, paskui tarpas apie 15-20 min. Atsakymas labai paprastas. Tai patogu kontroles brigadoms, patogiua ir efektyviua darant patikrinimus...

[taccido]

Pakoregavau Lvivo VT mazgą:


Dabar transporto netilpimo į stoteles problema turėtų neiškilti. Keletas pastabų apie galimą veikimo principą:

• Konstitucijos prospekte A juostos ir stotelės galėtų būti iškeltos į gatvės vidurį. Perspektyvoje tose A juostose būtų galima tiesti tramvajaus bėgius (pvz., toliau statant estakadą virš Pedagoginio žiedo ir pan.).
• Pasinaudojus Kačinskio-Konstitucijos šviesoforu, nuo Europos a. gatvės viduriu atvažiuojantis VT už sankryžos persirikiuotų į dešinę gatvės pusę. T.y. pirmiausia užsidegtų eismą leidžiantis signalas VT šviesofore, autobusai/troleibusai pravažiuotų sankryžą „įstrižai“, ir tik po keliolikos sekundžių užsidegtų žalias signalas automobiliams važiuoti tiesiai. Jeigu būtų atsisakyta minties Europos prospekte A juostas turėti viduryje gatvės (arba jos būtų daromos vėliau): irgi ne problema tinkamai suderinus VT šviesoforą Kačinskio-Konstitucijos sankryžoje.
• Ties F stotele A „juosta“ yra dviejų juostų pločio. T. y. F stotelė yra atskiroje juostoje, kurioje stoja link Žaliojo tilto važiuojantis transportas (netrukdo tiesiai važiuojančiam VT). Į Šeimyniškių gatvę važiuojantis VT stoja jau tik už sankryžos G stotelėje. G stotelėje taip pat stoja nuo Žaliojo tilto į Šeimyniškių gatvę atvažiavęs VT (žr. maršrutų numerius ties stotelėmis).
• Link Europos a. yra dvi platformos D ir E, kad sutilptų transportas (E platforma yra „saloje“).
• C platforma reikalinga dėl kelių priežasčių. Pirma: tai stotelė 30 maršruto autobusui (ar bet kokiems būsimiems maršrutams, sukantiems nuo šiaurinės Kalvarijų g. dalies į Konstitucijos pr.), kadangi B platformos ilgis ribotas ir posūkiui ten vietos nėra. Antra: C platforma turi labai didelę prasmę naktinių autobusų sustojimams, pamatysite kitame paveiksliuke. Trečia: apskritai atsiranda galimybė viešajam transportui apsisukti atvažiavus iš bet kurios krypties (esant gedimui, sutrumpintam maršrutui, laikinai uždarytam eismui ir kt.).
• Visame mazge būtų atskiri VT šviesoforai. Taip pat A juostos sankryžose būtų nepertraukiamos, pvz., automobiliai privalėtų daryti dešiniuosius posūkius tik iš SAVO juostų. Galbūt automobilių pralaidumas sankryžose sumažės, bet net ir iškilusios spūstys neturėtų daryti absoliučiai jokios įtakos VT eismui, kadangi jis turi savo nepertraukiamas juostas. Ten, kur automobilių ir VT trajektorijos kryžiuojasi, veiks VT šviesoforai, įsijungiantys anksčiau, negu paprasti šviesoforai.
• Taigi, šito mazgo esmė: nepertraukiamas VT eismas ir patogūs persėdimai. Bus visiškai nesvarbu, ar automobilių spūstys šitame mazge formuojasi valandą, ar 4 valandas per parą – VT eismo tai visiškai nepaveiks (ypač pratęsus A juostas tolyn), tvarkaraštis liks nepakitęs. Bus užtikrinami patogūs, trumpi persėdimai taške, kuriame susikerta esminiai maršrutai, taip pat bus galimybė padaryti plačias stogines virš visų platformų, pastatyti VVT infocentrą. Be viso to, tai gali būti ir naktinių autobusų centrinis persėdimo mazgas.

Dabar dėl naktinių autobusų. Štai 2021 m. schema:

Kadangi pro Lvivo st. sankryžą nevažiuoja tik 101N ir 102N, tai siūlyčiau tiesiog juos pravesti pro Mindaugo tiltą, Šeimyniškių g. ir Žaliąjį tiltą. Toks važiavimas praktiškai nekeičia maršrutų esmės, tačiau sukūrus persėdimą Lvivo mazge viešasis transportas pereina į naują lygmenį:


Kaip veiktų persėdimai ir tvarkaraščiai? Jeigu Lvivo mazge autobusai stovėtų 5 min., vieno autobuso nuvažiuojamas ratas pirmyn-atgal atrodytų taip:

• Norint užtikrinti 60 min intervalą, reikėtų iš viso 12 autobusų. Žiūrint iš akies, sostinės dienomis panašus autobusų kiekis ir buvo naudojamas. Bet laikai neįsimenami ir persėdimų galimybės nebuvo.
• Norint efektyvaus taktinio tvarkaraščio, pageidautina, kad autobusas nuo centrinio mazgo iki galutinės stotelės važiuotų maždaug 20-27 min. arba 45-52 min. Šiuo atžvilgiu daugumoje maršrutų autobusai išnaudojami visai efektyviai, ypač 103N (5 ir 9 min. atstovos galinėse stotelėse) ir 104N (15 ir 6 min.).
• 102N maršrutas išeina neefektyvus, kadangi nuo centrinio mazgo viena šaka yra labai trumpa: iki stoties nuvažiuoti užtrunka tik 13 min. Tai reiškia, kad stotyje autobusas turėtų net 27 min. atstovą. Nuo stoties 102N maršruto nelabai yra kur pratęsti, kadangi Naujininkus ir Naujamiestį aptarnauja kiti maršrutai. Paprasčiausias sprendimas būtų tiesiog išlaikyti tokį tvarkaraštį ir toleruoti tokį neefektyvumą. Antras sprendimas būtų suskaidyti šitą maršrutą į dvi dalis: maršrute Pilaitė-Lvivo st. keleivių nemažai, atstovos trumpos – autobuso naudojamas efektyvus, o maršrute Lvivo st.-Stotis atstovos ilgos, keleivių ne tiek daug, todėl gal būtų galima sutaupyti „ant kuro“ paleidžiant mikriuką.
• 105N irgi panaši bėda, atstova N. Vilnioje netgi 39 min. Todėl galima pailginti šitą maršrutą iki 12 min. papildomo važiavimo į vieną pusę, pvz., į šiaurę nuo N. Vilnios, kur gana nemažai gyvenamųjų teritorijų.

Paskutinis pastebėjimas apie naktinius maršrutus. Dabar yra naktimis važinėjantis 88N, jungiantis centrą su oro uostu. Mano manymu, jo būtų galima atsisakyti pratęsus kažkurį naktinį maršrutą iki oro uosto. Elementariausias sprendimas būtų pratęsti 104N, kuris ir taip jau baigiasi Naujininkuose. Tačiau šitas maršrutas nesiekia pietinės senamiesčio dalies ir stoties rajono (o oro uosto keleiviams svarbu pasiekti kuo daugiau centro), todėl mano siūlomas sprendimas būtų toks (skaityti pastabas paveiksliuke):

Žodžiu, 103N tampa esminiu maršrutu, jungiančiu svarbiausius objektus: oro uostą, stotį, visą Pylimo gatvę (+iš jos pasiekiamą senamiestį) ir Lvivo st. naktinį mazgą.
Tai reiškia, kad tomis naktimis, kai kursuoja naktiniai autobusai, užtikrinamas visų pagrindinių miesto dalių susisiekimas su oro uostu ir stotimi kas valandą, su maksimaliai vienu penkių minučių trukmės persėdimu patogiame VT mazge.
Naktimis prieš darbo dienas gali kursuoti tik dabartinio 88N analogas: sutrumpintas 103N maršrutas Oro uostas-Lvivo st. (tačiau priešingai nei 88N, šitas maršrutas eitų pro stotį).

Kur ir kaip stotų naktiniai autobusai Lvivo st. mazge:

[Creatium]

Ar galima šitą pasiūlymą paversti į straipsnio pavidalą, t.y. kad viskas būtų vienoje vietoje ir galima būtų sharinti?

[taccido]

Ar galima šitą pasiūlymą paversti į straipsnio pavidalą, t.y. kad viskas būtų vienoje vietoje ir galima būtų sharinti?

Taip, mano mintis buvo šitą informaciją sudėti į vieną tinklaraščio straipsnį. Bet plačiajai publikai reikėtų straipsnio pradžioje esminius punktus lengva kalba surašyti, o tik tada detales. Šiandien padarysiu.

[Creatium]

Dar įdomu ar galima būtų tą patį principą įgyvendint, tik neaukojant Jablonskio skvero - jis būtų labai rimtu trukdžiu.

EDIT: tą problemą kažkiek apspręstų automobilių tunelis po sankryža. Jis taip pat kiek palengvintų dalią tiems, kurie gyvena toje Lvivo g. atkarpoje anapus Kalvarijų g. Tunelis galėtų būti 2 juostų pločio.

[Pilaitis]

Gaila, kad forume nėra "Love" mygtuko, kaip fb

taccido, puikiai, pagarba kad atsižvelgėt į kitų pasiūlymus ir atskirai dar suskirstėte stoteles pagal maršrutus - to labai trūksta projektuotojams, nors tai yra esminis dalykas projektuojant infrastrūkturą VT. Neplanuojat siųsti CV Vilniaus planui ar SĮSP?

Dar įdomu ar galima būtų tą patį principą įgyvendint, tik neaukojant Jablonskio skvero - jis būtų labai rimtu trukdžiu.

Visiškai neaukojant tikrai nepavyktų, bet galima sumažinti Konstitucijos prospekto pusės link Pilaitės lanką, kad jis nuo Kalvarijų gatvės išeitų ne 60° kampu, o 90°. Šiek tiek skvero tikrai susitaupytų ir dar būtų kaip tam tikras automobilių greičio mažintojas.

EDIT: tą problemą kažkiek apspręstų automobilių tunelis po sankryža. Jis taip pat kiek palengvintų dalią tiems, kurie gyvena toje Lvivo g. atkarpoje anapus Kalvarijų g. Tunelis galėtų būti 2 juostų pločio.

Šimašius dar 2017 žadėjo tunelį Šeimyniškių g. nuo Kalvarijų g. iki prokuratūros, kad išvengti siauriausios Šeimyniškių g. atkarpos ir dviejų apkrautų sankryžų. Sutinku, kad jis galėtų būti tik 2 juostų pločio, gal net taupymo sumetimais jį būtų galima daryti tinkamą tik automobiliams, 2,5-3m aukščio.

Dar toks mini pastebėjimas: 102N galima nukreipti Vilniaus, Jogailos ir Pamėnkalnio gatvėmis vietoj A. Goštauto gatvės, nes taip jis pravažiuotų pro naktį populiarias Vinco Kudirkos aikštės ir Islandijos/Jogailos/Centro poliklinikos stoteles. Nuo Lukiškių aikštės pakankamai arti yra Pamėnkalnio stotelė, o ties Kražių stotele ypatingų traukos taškų nėra.

[VLR]

Pakoregavau Lvivo VT mazgą:

Šaunuolis, gerai padirbėta.

[abruo]

Labai dėkoju už tokią viziją - būtų puiku, jei kas iš VMS rimtai į tai pažiūrėtų.

Tik mažas netikslumas: B stotelėje trūksta kairį posūkį iš Šeimyniškių į Kalvarijų g. darančio T12.

Dėl Šeimyniškių g. pralaidumo - manyčiau, kad sprendimas turėti 2-jų juostų tunelį tik lengviesiems tikrai būtų neblogas ir kur kas pigesnis. Jį būtų galima iškasti kad ir tiesiai po gatve atviruoju būdu, o ne kastis giliai po namais kaip buvo Šimašiaus vizijoje. Aišku, tuomet reiktų numatyti, kur jis išlįstų - ar kažkur šalia Slucko g., ar toliau, jau už sankryžos su Kalvarijų g.

[Silber418]

Pastebėjau, kad pastaruoju metu buvo aptariami Londono ir Stokholmo pavyzdžiai. Manau, kad Stokholmo VT sistemos privalumas yra integralumas. Priemiesčiuose išvystytas lokalus autobusų linijų tinklas. Arčiau centro esančiuose priemiesčiuose yra lengvojo geležinkelio sistemos stočių. Šis tinklas (pvz. tvärbanan aktyviai plečiamas šiaurės priemiesčių kryptimi). Norint patogiai gyventi atokiau nuo miesto centro, dažniausiai priemiestis pasirenkamas arčiau darbo vietos, todėl dauguma gyventojų kasdien keliauja tarp kelių priemiesčių arba Upsalos ir oro uosto link negu iki pat Stokholmo centro. Jeigu kas ir keliauja Stokholmo centro link, būstas pasirenkamas kuo arčiau priemiesčio traukiniams skirtos stoties gyvenvietės centre. Beje, kai kurie priemiesčių vystymasis tiesiogiai priklausė nuo traukinių linijų steigimo. Šiuo metu pakeliui link centro yra bent keli didesni priemiesčiai (50k, o kartais ir arčiau 100k), kurie yra pakankamai dideli urbanistiniai centrai gyvenimui ir darbui. Pastaruoju metu kai kurie priemiesčiai dar labiau vystomi, kad būtų patrauklesni kaip urbanistiniai centrai mažinant priklausomybę nuo Stokholmo centro. Pvz. Sundbyberg, Sollentuna, Huddinge, kt.

Bėginio transporto sistemos vystymas augančiame mieste kaip Vilnius yra natūralus žingsnis į priekį. Net jeigu reljefas nepalankus tam tikrose vietose dėl kalvotumo, galima puikiai integruoti kelias VT priemones taip, jog būtų patogu persėsti bei būtų aptarnaujama daugiau gyvenvienčių. Geriausiu atveju, VT hub'ai būtų net ne miesto ribose, o šiek tiek atokiau.

[Silber418]

Kodėl jūs lyginate važinėjimą su Audi Vilniuje su Stokholmo VT? Palyginkim kelionę su VT iš Kalnėnų į Santariškes su kelione iš priemiesčių į Stokholmą.
Ir kodėl iš Uppsalos reikia dviejų persėdimų? Aš važiavau be persėdimų.

Šiomis dienomis persėdimo keliaujant tarp Stokholmo centro ir Upsalos centro nereikia. Galima tiesiogiai keliauti regioniniais traukiniais (išvyksta iš Centrinės geležinkelio stoties), kurie sustoja tik keliose stotelėse bei kelionė užtrunka iki 1 valandos arba priemiesčio traukiniais (iš Stockholm City stoties) ir kelionė užtruks kiek ilgiau. Ilgiausiai, turbūt, kelionė truktų persėdant Märsta priemiestyje į regioninį traukinį, kuriuo galima važiuoti ir tiesiogiai iš centro. Bent anksčiau, regionių ir priemiesčio traukinių grafikai Märsta stotyje nebuvo gerai sudertinti, todėl tektų palaukti sekančio traukininio, t.y. +20 min bendram kelionės laikui.
Tai vat, jau trys alternatyvas kelionei į Upsalą, kuri yra dalinai integruota į Stokholmo VT dėl artumo bei gyventojų patogumui - dalis šiaurinių priemiesčių gyventojų kasdien vyksta į artimesnį Upsalos miestą.

[taccido]

Ačiū visiems už pastabas

Dar įdomu ar galima būtų tą patį principą įgyvendint, tik neaukojant Jablonskio skvero - jis būtų labai rimtu trukdžiu.

EDIT: tą problemą kažkiek apspręstų automobilių tunelis po sankryža. Jis taip pat kiek palengvintų dalią tiems, kurie gyvena toje Lvivo g. atkarpoje anapus Kalvarijų g. Tunelis galėtų būti 2 juostų pločio.

Pripažįstu, kad skvero perkirtimas automobilių gatve nekokia idėja. Automobiliai tikrai gali apvažiuoti skverą ir, kaip Pilaitis minėjo, posūkiai sumažintų norą lenktyniauti ir viršyti greitį.
Bet klausimai iškyla dėl autobusų pravažiavimo (kartu su stotele C), nes:

Tik mažas netikslumas: B stotelėje trūksta kairį posūkį iš Šeimyniškių į Kalvarijų g. darančio T12.

Aš buvau užmiršęs 12 troleibusą.
1) Jeigu T12 iš Lvivo g. suktų į Kalvarijų gatvę ir stotų stotelėje B, troleibusams gal būtų sunkoka išimti tą posūkį. Pats posūkis turėtų būti įmanomas, tačiau B platforma negalės būti pilnai užpildyta troleibusais/autobusais (bent pusė jos turėtų būti laisva), kad pasukęs T12 dar galėtų šiek tiek pavažiuodamas „išsitiesinti“, kad privažiuotų lygiagrečiai platformai. Taip pat automobilių juosta negali būti pilnai užsipildžiusi, bet tą turbūt nesunku padaryti suderinus šviesoforus, kad į tą atkarpėlę tarp šviesoforų būtų įleidžiamas toks automobilių kiekis, kurio bent jau pusė spės išvažiuoti.
2) Jeigu autobusų pravažiavimas per skverą su C stotele išliktų – juo galėtų naudotis A30 ir T12. Tačiau tada problema išsukti iš C stotelės į Konstitucijos prospektą link stoties, jeigu daug automobilių laukia prie šviesoforo (nes tas išsukimas iš skvero nereguliuojamas, galvojau, kad jis bus daugiausia naudojamas tik nakties metu). Todėl vis dėlto T12 geriausia būtų leisti per B stotelę...
3) Taigi, jeigu T12 vis dėlto galėtų pasukti ir stoti stotelėje B (paderinus šviesoforus ir vairuotojui įsitikinus, kad stotelėje B yra pakankamai vietos įvažiavimui), tai skverą perkirstų tik autobusų pravažiavimas 30-tam autobusui ir naktiniams autobusams. Tas pravažiavimas galėtų būti tik vienos juostos pločio ir grįstas pvz. akmenimis, kad per daug neišsišoktų. Jis nebūtų labai intensyviai naudojamas, tačiau įtariu, kad plačioji publika vis tiek gali būti nepatenkinta. Galų gale, kam kirsti skverą, jeigu tas pravažiavimas retai naudojamas?


Todėl toks variantas B leistų neperkirsti skvero (ir jį pietinėje dalyje net praplėsti):

30 autobusas gautų atskirą stotelę Lvivo gatvėje. Tik ką daryti su minėtu T12? Du variantai:
1) Kaip minėta, T12 įveikia posūkį iš Lvivo g. į Kalvarijų g., sulaukęs momento, kai B stotelėje yra pakankamai vietos.
2) T12 važiuotų ne Lvivo gatve, o Šeimyniškių gatve tiesiai iki pat sankryžos (A juosta) ir ten suktų į Kalvarijų gatvę. Reikėtų įrengti atskirą stotelę Šeimyniškių gatvėje, pvz. A juostoje kitapus G stotelės. Problema: jeigu T12 ten bus sustojęs, transportas, važiuojantis tiesiai, turės stovėti ir laukti. Todėl ten A juosta turėtų būti dviguba ir stovintį T12 galėtų aplenkti kiti maršrutai (pločio pakanka, net ir ties tuo kyšančiu namu kampu yra apie 5,5 juostos, todėl A+1+1+A+A laisvai tilps). Privalumas: T12 visada važiuos A juostomis ir nesimaišys su bendru srautu, posūkis lengviau įveikiamas). Iššūkis: suderinti šviesoforus taip, kad iš Šeimyniškių gatvėje esančios A juostos būtų galima sukti ir į kairę (12 troleibusui).

Šitas 2 variantas man skamba paprasčiausiai ir pigiausiai.

Situacija su naktiniais autobusais pasikeičia tuo, kad trys autobusų maršrutai turi apvažiuoti visą Jablonskio skverą ir stoti stotelėje F:


Tas Jablonskio skvero apvažiavimas nėra tokia jau tragedija. Tačiau įmanomas ir kitoks sprendimas: jeigu Šeimyniškių gatvėje kitapus G stotelės būtų įrengta stotelė minėtam T12, tada naktiniai autobusai galėtų stovėti joje. Tiesiog tie naktiniai autobusai 101N, 102N, 104N suvažiuotų į tą stotelę ir lauktų 5 minutes. Kadangi joks kitas VT tuo metu nevažiuotų, nekiltų problemų dėl apvažiavimo. Taigi, stotelėje F stotų tik 105N, o naujoje stotelėje H stotų 101N, 102N, 104N.

Gaila, kad forume nėra "Love" mygtuko, kaip fb

taccido, puikiai, pagarba kad atsižvelgėt į kitų pasiūlymus ir atskirai dar suskirstėte stoteles pagal maršrutus - to labai trūksta projektuotojams, nors tai yra esminis dalykas projektuojant infrastrūkturą VT. Neplanuojat siųsti CV Vilniaus planui ar SĮSP?

Dėkui už palaikymą ir pastabas Jau kelintas kartas, kai „dirbu“ kitų žmonių darbą Užpernai jau sudarinėjau taktinį traukinių tvarakaraštį, net LTG Link susidomėjo, o dabar eismo juostas braižau, nors turėčiau pastatus ir miestus projektuoti

Dar toks mini pastebėjimas: 102N galima nukreipti Vilniaus, Jogailos ir Pamėnkalnio gatvėmis vietoj A. Goštauto gatvės, nes taip jis pravažiuotų pro naktį populiarias Vinco Kudirkos aikštės ir Islandijos/Jogailos/Centro poliklinikos stoteles. Nuo Lukiškių aikštės pakankamai arti yra Pamėnkalnio stotelė, o ties Kražių stotele ypatingų traukos taškų nėra.

Skamba logiškai.

Dėl Šeimyniškių g. pralaidumo - manyčiau, kad sprendimas turėti 2-jų juostų tunelį tik lengviesiems tikrai būtų neblogas ir kur kas pigesnis. Jį būtų galima iškasti kad ir tiesiai po gatve atviruoju būdu, o ne kastis giliai po namais kaip buvo Šimašiaus vizijoje. Aišku, tuomet reiktų numatyti, kur jis išlįstų - ar kažkur šalia Slucko g., ar toliau, jau už sankryžos su Kalvarijų g.

Jeigu iš tikrųjų buvo planuojamas tunelis tarp šiaurinės Kalvarijų g. dalies ir Šeimyniškių gatvės, tai nesuprantu, kodėl būtent tokia kryptis. Gal būtų logiškiau kasti Konstitucijos pr.<>Šeimyniškių g.?
Bet šiaip sutinku, tunelis ne tik kad praverstų atlaisvinant sankryžas, bet ir padarytų projektą patrauklesnį visuomenei. Palyginkit du feisbuko/rinkiminius pranešimus: „darysime VT mazgą apribodami automobilių eismą“ ir „darysime automobilių tunelį ir tuo pačiu VT mazgą“ Darant tiesų tunelį Konstitucijos<>Šeimyniškių, Lvivo gatvės rytinėje atkarpoje bus žymiai mažesnis srautas ir galima mažinti juostų skaičių.

[VLR]

Atsakymas iš VMS į tokius pasiūlymus (jei apskritai sureaguos) susidės iš trijų ar daugiau apačioje nurodytų punktų:

• Pirk dviratį
• NeATsiPIrKz
• Apkraus tą vietą
• Automobilių dalinimasis
• NePAkaNkA sRAutŲ
• Mokyklos ir darželiai (=Šiaurinės gatvės tunelis, Saltoniškių sankryžos platinimas ir tt)
• Gyvenk centre
• BRT bet gal ne BRT
• Požeminės perėjos po Operos žiedu
• Visi vis tiek dirbs iš namų
• Autonominiai automobiliai