Parašė VLR
Rodyti pranešimą
Skelbimas
Collapse
No announcement yet.
[VLN] Vilniaus viešasis transportas
Collapse
X
-
Parašė Sula Rodyti pranešimą
Dar pagalvojus, kad Vilniaus biudžetas per pastaruosius 4 metus išaugo daugiau nei 1,5 karto, kažkaip gėda darosi dėl kai kurių ubagiškų sprendinių, o dar labiau dėl jų nebuvimo.
Susisiekimo srityje turbūt didelio realaus padidėjimo atėmus infliaciją nėra. Reiktų pabrėžti kad ir padidėjimas didele dalimi nuėjo į VT - naujų TP pirkimui, maršrutų plėtrai, papildomam subsidijavimui dėl nesurinktų pajamų per pandemiją.
- 2 patinka
Comment
-
Parašė VLR Rodyti pranešimą[*]Didžiausias iššūkis būtų susisiekimas tarp mazgo ir stoties, kur darbai būtų brangūs ir sudėtingi. Didelė dalis maršruto eitų po žeme, kai kur nebūtų galima daryti 'cut and cover' ir reiktų kasti tradicinius tunelius. Kai kuriose vietose (kaip Pylimo gatvės dalys) VT būtų galima palikti viršuje. Bet kokiu atveju, tai tėra kelių kilometrų ruožas tad tikrai nėra kažkas, ko Vilnius negalėtų sau leisti.
Aš tai matau ir greitesnių kosmetinių sprendimų, kurių dalis (kol atsirastų hi-end infrastruktūra) būtų naudojami ir santykinai ilgai (kokią 10-20 metų), pvz.: uždaryti eismą automobiliams Pylimo gatve. Kitose vietose su VT šviesoforais automobiliai į dešinę turėtų sukti iš pirmos automobilių juostos, o ne iš A juostos (kaip tai yra užsienyje). Ir logiška šviesoforai pradžioje praleidžia VT, o tik tada automobilius. Ir aišku iš automobilių atimtos A juostos (kur tik įmanoma).
- 1 patinka
Comment
-
Parašė Kristisz Rodyti pranešimą
Tik pajamų augimas labai susijęs ir su išlaidų augimu, nes didžioji dalis VMS išlaidų yra atlyginimams arba paslaugos, kurių kainos smarkiai priklauso nuo atlyginimų dydžio. Plius dar demografinė situacija - dabar Vilniuje yra smarkiai padaugėję darželinio ir mokyklinio amžiaus vaikų, kas yra didelis spaudimas augti švietimo išlaidoms (kurios sudaro beveik pusę biudžeto).
Susisiekimo srityje turbūt didelio realaus padidėjimo atėmus infliaciją nėra. Reiktų pabrėžti kad ir padidėjimas didele dalimi nuėjo į VT - naujų TP pirkimui, maršrutų plėtrai, papildomam subsidijavimui dėl nesurinktų pajamų per pandemiją.- Viena vertus, yra siūlomas BRT, kita vertus, pats Šimašius nuolatos pasakoja, kad autobusai nevažinės viduriu kelių, tad neturės pirmumo teisės. Tai rodo, kad VMS neturi konkrečios strategijos.
- Vienintelė tarptautinės kompanijos daryta Vilniaus VT studija yra ignoruojama, vietoje to - samdoma sava chebra iš Investuok Lietuvoje (whut?) ir tų pačių liūzerių Civitta. Rezultate gauname 'studiją', kuri iš esmės, teigia, kad BRT statymui paprastais autobusais reikia surinkti Taivano light rail linijų keleivių skaičius (visiški kliedesiai) ir, kad tai yra 'įprasta praktika' (melas).
- Pakalnis rimtai siūlė iškelti centrinę stotį į Pilaitę. Kokią žinutę siunčia Vilniaus gyventojams žmogus, kuris vieną diena atsitiktinai atėjęs į darbą pradeda 'brainstorminti' kalbėdamas rimtai heroino įšovusio žmogaus kliedesius?
- Kalbant su VMS žmonėmis, pirminis naratyvas niekada nebūna "mes turime strategiją, bet neturime pinigų jai įgyvendinti", pokalbis visada prasideda nuo "tu esi kosmonautas", "Naujieji Vasiukai", "viskas gerai su dabartine sistema" ir tt. ir pan. "Pinigų nėra" atsiranda tik pačiame gale, kai nebelieka argumentų. Po kelių savaičių ar mėnesio, tie žmonės vėl grįžta į "kosmonautus" ir "Naujuosius Vasiukus" (kas tai bebūtų, ten iš kažkokio rusiško filmo lyg) ir jiems vėl viską reikia nuo nulio aiškinti iki kol prieiname prie "bet neturime pinigų".
Comment
-
Parašė Horn Rodyti pranešimą
Tai logiški visi punktai ir juos mačiau kitose temose. Buvo neaišku dėl trasos per/šalia senamiesčio. Tunelį turbūt reiktų daryti tiesesnį ir ne po Pylimo gatve, bet jis nebūtų super ilgas, jog nebūtų galima įgyvendinti.
Aš tai matau ir greitesnių kosmetinių sprendimų, kurių dalis (kol atsirastų hi-end infrastruktūra) būtų naudojami ir santykinai ilgai (kokią 10-20 metų), pvz.: uždaryti eismą automobiliams Pylimo gatve. Kitose vietose su VT šviesoforais automobiliai į dešinę turėtų sukti iš pirmos automobilių juostos, o ne iš A juostos (kaip tai yra užsienyje). Ir logiška šviesoforai pradžioje praleidžia VT, o tik tada automobilius. Ir aišku iš automobilių atimtos A juostos (kur tik įmanoma).
Dėl paprasto tunelio tai yra įvairių niuansų - pliusai yra tie, kad:- Galima kasti tiesiau
- Stotys gali būti ne prie kelio, o labiau strateginėse ir pasiekiamose vietose (kaip kokioje nors miesto aikštėje)
- Transportas tunelyje nekelia triukšmo, o tai - labai aktualu senosiose dalyse, kur užstatymas - labai tankus, o viršuje važiuojantis transportas gali sukelti 'tunelio efektą' garso prasme, t.y. kai garsas atsimušinėja tarp skirtingose kelio pusėse esančių pastatų. Tai negalioja dalyje Pylimo gatvės.
- Pats svarbiausias, aišku, yra kaina, ne tik tunelio kasimo, bet ir stočių, kurios, statant tuneliuose, sudaro labai didelę projekto kainos dalį. Stotys virš gatvės statant platformą yra gerokai pigesnės.
- Važiuoti virš žemės dienos šviesoje yra smagiau, tuneliai gali būti klaustrofobiški ir niūrūs. Kita vertus, tai praktiškai negalioja trumpiems atstumams.
- Vienoje buvo bandoma daryti kelias požeminio tramvajaus linijas. Buvo nuspręsta, kad tai nėra gera idėja. Žmonės nenori lipti žemyn ir važiuoti trumpą atstumą- jei jiems reikia eiti eskalatoriais žemyn, jie nori važiuoti ilgus atstumus. Tramvajus jie laiko kaip priemonę, kuri vežą nuo durų iki durų, į kurias gali tiesiog įšokti ir išlipti prie pat tikslo. Tad Viena pasiliko prie "tuneliai - metro" principo. Čia aišku "pirmo pasaulio problemos", kurios Vilniuje negalioja, nes tikro metro čia neturėsime, bet faktas lieka tuo, kad žmonės mato ėjimą eskalatoriais žemyn kaip savotišką investiciją ir minusą, tad stočių tuneliuose, spėju, yra geriau vengti jei tai yra įmanoma.
Comment
-
Parašė VLR Rodyti pranešimą
Dėl kosmetinių sprendimų sutinku - juos būtina daryti jau dabar didinant VT patrauklumą. Geriausia būtų, kad jie sutaptų su 'hi-end' (Lietuvoje, Europoje - 'standard' ar net 'low-end', nes Vilniaus atstumams ten daugiausia yra naudojami traukiniai/metro, o ne Light Rail ) sistemos poreikiais, kurią vis tiek kada nors reikės statyti. Pasiūlyti sprendimai, mano nuomone, yra teisingi.
Dėl paprasto tunelio tai yra įvairių niuansų - pliusai yra tie, kad:- Galima kasti tiesiau
- Stotys gali būti ne prie kelio, o labiau strateginėse ir pasiekiamose vietose (kaip kokioje nors miesto aikštėje)
- Transportas tunelyje nekelia triukšmo, o tai - labai aktualu senosiose dalyse, kur užstatymas - labai tankus, o viršuje važiuojantis transportas gali sukelti 'tunelio efektą' garso prasme, t.y. kai garsas atsimušinėja tarp skirtingose kelio pusėse esančių pastatų. Tai negalioja dalyje Pylimo gatvės.
- Pats svarbiausias, aišku, yra kaina, ne tik tunelio kasimo, bet ir stočių, kurios, statant tuneliuose, sudaro labai didelę projekto kainos dalį. Stotys virš gatvės statant platformą yra gerokai pigesnės.
- Važiuoti virš žemės dienos šviesoje yra smagiau, tuneliai gali būti klaustrofobiški ir niūrūs. Kita vertus, tai praktiškai negalioja trumpiems atstumams.
- Vienoje buvo bandoma daryti kelias požeminio tramvajaus linijas. Buvo nuspręsta, kad tai nėra gera idėja. Žmonės nenori lipti žemyn ir važiuoti trumpą atstumą- jei jiems reikia eiti eskalatoriais žemyn, jie nori važiuoti ilgus atstumus. Tramvajus jie laiko kaip priemonę, kuri vežą nuo durų iki durų, į kurias gali tiesiog įšokti ir išlipti prie pat tikslo. Tad Viena pasiliko prie "tuneliai - metro" principo. Čia aišku "pirmo pasaulio problemos", kurios Vilniuje negalioja, nes tikro metro čia neturėsime, bet faktas lieka tuo, kad žmonės mato ėjimą eskalatoriais žemyn kaip savotišką investiciją ir minusą, tad stočių tuneliuose, spėju, yra geriau vengti jei tai yra įmanoma.
- 1 patinka
Comment
-
Nežinau ar dabar pats laikas verkti dėl VT organizavimo Vilniuje, bet.... Kaziuko proga maršrutus iš Vilniaus g. nukreipė per Goštauto/Tumo-Vaižganto g./Pamėnkalnio g. Šiaip logiška ir protinga, tik:
1. Stoties kryptimi VT kažkodėl išleisdavo keleivius ne lukiškių st., o pamėnkalnio. Mano supratimu, kvailas sprendimas, ir nereikalingas, nes pakankamai sočiai yra vietos autobusams persirikiuoti link sankryžos sukant kairėn. Su troleibusais gal sudėtingiau, bet tada dar geresnė alternatyva - įrengti laikiną stotelę ties URM.
2. Kaip matote mano nuotraukose, atkarpoje nuo V. Kudirkos į Pamėnkalnio g. nusidriekė ne tokios mažos eilės lengvųjų automobilių, kas natūraliai apsunkino VT judėjimą, ir prasidėjo lenktynės, kas iš kurios eismo juostos važiuos, ir dar niekas nepagalvojo apie tai, kad kairysis posūkis nepritaikytas išaugusiam eismo srautui. Alternatyvas matyčiau dvi:
a) renginių metu drausti lengvųjų automobilių eismą į kairę (į pamėnkalnio g.) + turėti eismo reguliuotuojus, kurie užtikrintų, kad lengvųjų automobilių vairuotojai laikosi
b) apskritai VT nenukreipinėti niekur, ir gedimino pr./vilniaus g. turėti eismo reguliuotojus, kurie užtikrintų pėsčiųjų eismo stabdymą, tokiu būdu užtikrinant VT eismo judėjimą per sankryžą.
"Rankinis" eismo reguliavimas šiaip yra labai efektyvus kai kuriais atvejais, pvz., labai pasiteisina per rytinį piką prie savanorių žiedo (eismui nuo Lazdynų tilto pagreitinti). Ir jei atsitinka, kad eismo reguliuotojai neatvyksta, tai kiek man taip yra pakliuvę laisvės pr. eismas stovi nuo pat lazdynų (jei ne nuo karoliniškių...) Tai tokie dalykai pamąstymui.
- 6 patinka
Comment
-
Manau, kad b) variantas - nenukreipinėti VT, yra būtinas. Būtent per renginius būna masė žmonių, kuriem visiem reikia nukakti į senamiestį.Nukreipti VT pro kitur yra visiškas nesusipratimas.
Beje, o Vilnius naktinių autobusų visai nebežada grąžint? Turbūt tik ir džiaugiasi, kad su pandemija galėjo tyliai numuilint juos
- 1 patinka
Comment
-
Parašė liootas Rodyti pranešimąManau, kad b) variantas - nenukreipinėti VT, yra būtinas. Būtent per renginius būna masė žmonių, kuriem visiem reikia nukakti į senamiestį.Nukreipti VT pro kitur yra visiškas nesusipratimas.
Beje, o Vilnius naktinių autobusų visai nebežada grąžint? Turbūt tik ir džiaugiasi, kad su pandemija galėjo tyliai numuilint juos
Comment
-
Parašė Vilniaus gyventojas Rodyti pranešimą
Na, 88N autobusas šiaip jau kuris laikas važinėja, norėtųsi aišku ir likusių maršrutų grąžinimo.
Comment
-
Parašė Pilaitis Rodyti pranešimą
O koks tikslas iš to 88N, jeigu net važiuojant iš oro uosto, tu juo nuvažiuosi tik iki centro?
- 1 patinka
Comment
-
Vilniaus autobusų parko Liepkalnio g. projektiniai:
https://citify.eu/lt/vilniaus-autobu...-liepkalnio-g/
- 8 patinka
Comment
-
Parašė MedinisStrazdas Rodyti pranešimąČia labai moderni technika bus, gi turės statyti teleportavimo įrenginį į įlaipinimo vietas, kadangi priėjimo nėra.
O tai, kas primena autobusų įlaipinimo peronus yra stoginės (žemiau ištrauka iš projekto aprašymo):
Stoginės reikalingos autobusų aptarnavimui, pildant juos degalais bei parkavimui, inventoriaus
laikymui (stoginė šalia pastato ir mokymo aikštelės inventoriaus laikymo stoginė). Užpildymas
atliekamas priekinėje autobuso dalyje, todėl stoginės projektuojamos tik dalinai uždengiant autobusą nuo
kritulių. Statymas – po du autobusus, 45° kampu. Stoginės – metalinių konstrukcijų su sutapdintu stogu.
Aukštis tikslinamas techninio projekto metu, įvertinant, kad autobusų aukštis -iki 3,5 m. Stoginės
centrinė dalis – su skaidrios dangos juosta.
Stoginė Nr. 1 bus pritaikyta lėto tipo dujų pildymui ir numatyti technologiniai kanalai elektros kabelio
pravedimui dėl perspektyvinio autobusų elektros krovimo.
Stoginėse Nr. 2-5 numatyti technologiniai kanalai elektros kabelio pravedimui dėl perspektyvinio
autobusų elektros krovimo.
Stoginė Nr. 5 numatoma 10 parkavimo vietų su elektros krovimu autobusams (150 kW galingumo
kiekvienai vietai elektrinių autobusų įkrovimui ). Kitose vietose po 5-a stogine - numatyti technologiniai
kanalai elektros kabelio pravedimui dėl perspektyvinio autobusų elektros krovimo.
Stoginių architektūrinė išraiška ir apdailos medžiagos suderintos su pagrindiniu pastatu.
- 4 patinka
Comment
-
Man rodos buvo nesuprastas klausimas apie išlipimo vietos trūkumą. Šiaip pažiūrėkite logiškai:
Viršutinėje eilėje apskritai nežinau kodėl vairuotojas turės lipti į pievą, o visi likę pro mažą tarpelį. Nebent būtų statoma galu. Apatinėje eilėje vis tiek lieka ta pati problema.
Ir dar - kaip ir nėra aišku, kokio tipo "elektrinis" krovimas bus, t.y. jei krovimasis per troleibusinius ūsus, tai viena, jei įkrovimo punktas būtų priekyje, tai kaip ir ok, jei gale ar šone įkrovimas, jau blogai.
Ir dar - žada pirkti superilgus autobusus, bet šitas depas būtų nepritaikytas superilgiems autobusams. Tokie mano pastebėjimai.
- 1 patinka
Comment
Comment