Parašė Pilaitis
Rodyti pranešimą
Skelbimas
Collapse
No announcement yet.
[VLN] Vilniaus viešasis transportas
Collapse
X
-
Parašė VLR Rodyti pranešimąJau pradedu priprasti po kiekvienu savo postu rasti Pilaičio ad hominem ataką Kokiu pagrindu jūs manote, kad aš neperskaičiau teksto, turint omeny, kad aš tiesiog pasidalinau nuoroda ir apie ją net nieko nekomentavau? Kompleksai kažkokie kamuoja?
Comment
-
Parašė ttttt Rodyti pranešimąGudresnių už eismą draudžiančius ženklus gaidelių problemą, žinant kaip Vilniuje puikiai (ne)veikia kameros (kalbu iš savo asmeninės patirties su policija, galbūt jūs turėjot kitokią), siūlau spręsti skandinaviškai ir pastatyti štai tokias "debilų gaudykles" abiejose juostose prie perėjos ties sankryža su Kernavės gatve.
<...>
Kokios mintys/pasiūlymai?
- 2 patinka
Comment
-
Parašė digital Rodyti pranešimąYra taisyklė, kad plikų nuorodų kelti negalima, reikia bent kažkiek pacituoti ir teksto.
Comment
-
Parašė Ignalina Rodyti pranešimąŠiaip keistokas sprendimas, žinant tai, kad troleibusas su autonomine eiga. Kažkaip logiškiausia būtų tokiu atveju trosai su automatiniu nuleidimu/pakėlimu.
Comment
-
Parašė digital Rodyti pranešimąNereiškia, bet, kadangi dauguma žmonių nuorodų neskaito, gali susidaryti įspūdis, kad naujas troleibusas sugedo arba netilpo į žiedą, o taip nebuvo. Todėl ir yra pageidavimas įdėti bent nedidelę citatą.
1. Tas faktas, kad aš neįdėjau citatos prie nuorodos - dėl to jau pripažinau savo klaidą ir pilnai suprantu, dėl ko tai buvo reikalinga. Daugiau taip nedarysiu
2. Pilaičio teigimas, kad "žmogus, įdėjęs nuorodą" (t.y. aš) "net nenorėjo straipsnio atsidaryti". Ar nuoroda buvo įdėta, ar ne, nekeičia to fakto, kad Pilaičio pranešimas buvo neišprovokuota ir nepagrįsta ad hominem ataka prieš mane. Mano poste nebuvo nieko, kas leistų Pilaičiui galvoti, kad aš neskaičiau to strapisnio.
Comment
-
Parašė MedinisStrazdas Rodyti pranešimąSiūlai toliau populiarinti SUVų ir crossoverių vairuotojus?
- 1 patinka
Comment
-
Pylimo gatvės viena pusė yra skirta tik VT ir ja tikrai būtų kartais patogu apvažiuoti kamščius, bet kažkaip ten pažeidėjų nesimato. Nemanau kad ir čia jų būtų tiek daug, kad reiktų kažkokio rimtesnio sprendimo. Užtektų pastatyti ženklus, susiaurinti iki vienos juostos (jeigu prasilenkinėtų autobusai turėtų kažkuris vienas praleisti kitą) ir gal pakeisti dangą į plyteles: būtų ganėtinai aišku kad normali gatvė baigiasi.
- 2 patinka
Comment
-
Parašė digital Rodyti pranešimąBuvo, bet tiek to, manau nebevystom šios temos.
Bet OK, nebevystom.
- 3 patinka
Comment
-
Grįžtant prie temos: man visada buvo įdomūs savivaldybės planai dėl geležinkelių stoties integracijos į miesto VT sistemą. Šiuo metu geležinkelio stotis yra visiškai neintegruota, Vilniaus miestą ir rajoną aptarnaujantys maršrutai yra padriki ir nenaudotini, vis dar nenutiesta Rail Baltica tad praktiškai nėra tarptautinių traukinių. Vilnius Connect planuose VMS komunikuoja, kad bus bandoma ne tik pagaliau pradėti bent minimaliai stengtis išnaudoti geležinkelio teikiamus privalumus, bet ir paversti stotį tikru, regioniniu transporto mazgu ('transport hub'). Turint tai omeny, mes kalbame apie stotį, kuri aptarnauja bent 20-30m. žmonių per metus (sėkmės atveju ir daugiau).
Skirtumas tarp Vilniaus geležinkelio stoties ir kitų centrinių stočių yra ta, kad Vilniaus stotis yra urbanizuotos teritorijos pačiuose pietuose kai gerai suplanuotuose ES miestuose (įskaitant regiono miestus kaip Ryga ar Varšuva) tokios stotys būna pačiuose urbanizuotų teritorijų centruose. Tai reiškia, kad ES miestuose, sustojus traukiniui, daugybė keleivių išlipa, nes centras būna jų kelionės tikslas, o likę keleiviai išsiskirsto į visas puses. Vilniaus stotis nėra tikra centrinė stotis, ji labiau primena priešpaskutinę stotį kelionėje į miesto centrą. Dėl to:- Keleivių, išlipančių Vilniaus stotyje, procentas bus gerokai mažesnis nei vidutiniame Europos mieste
- Neišlipę keleiviai nepasiskirstys į visas puses kaip ES miestuose - absoliuti jų dauguma važiuos į šiaurę.
Jei mes norime įsivaizduoti, kokio lygio užduotis tai yra, galime pažiūrėti į pavyzdžiui kokį Gothenburgą Švedijoje: ten geležinkelio stotis aptarnauja 25m žmonių. Stotį aptarnauja 12 tramvajaus linijų, vidutiniškai pervežančių po 30 tūkstančių žmonių per dieną, bei daugybė autobusų. Gothenburg'o stotis, aišku, yra miesto centre, tad Vilniuje užduotis bus gerokai didesnė dėl anksčiau jau minėtų priežasčių. Taigi, konkurencingo geležinkelių mazgo aptarnavimui reikalingi pervežtų žmonių skaičiai yra kosminiai ir visiškai nesuprantami dabartinės Vilniaus VT sistemos kontekste - akivaizdu, kad to įgyvendinimui reikės labai sudėtingų ir brangių sprendimų.
Dabar pagrindinė VT jungtis tarp geležinkelio stoties ir centro eina pro Pylimo, Jogailos ir Vilniaus gatves, kur yra ir vieno lygio sankryžų, ir nereguliuojamų perėjų su didžiuliais pėsčiųjų srautais, ir labai stačių posūkių, ir kt. dalykų, kurie yra visiškai nesuprantami tokios svarbos jungtyje išsivysčiusioje šalyje. Mano klausimas būtų - RB planuoja atidaryti 2026-ais, kaip iki to laiko pasikeis susisiekimas tarp stoties ir likusio miesto, ypač centrinių traukos centrų? Ar yra planuojami kažkokie radikalūs pasikeitimai - bandžiau jų ieškoti, bet, deja, neradau? Tikiuosi, kad planas nėra tiesiog paleisti daugiau autobusų tomis pačiomis jungtimis?
- 2 patinka
Comment
-
Parašė VLR Rodyti pranešimąGrįžtant prie temos: man visada buvo įdomūs savivaldybės planai dėl geležinkelių stoties integracijos į miesto VT sistemą. Šiuo metu geležinkelio stotis yra visiškai neintegruota, Vilniaus miestą ir rajoną aptarnaujantys maršrutai yra padriki ir nenaudotini, vis dar nenutiesta Rail Baltica tad praktiškai nėra tarptautinių traukinių. Vilnius Connect planuose VMS komunikuoja, kad bus bandoma ne tik pagaliau pradėti bent minimaliai stengtis išnaudoti geležinkelio teikiamus privalumus, bet ir paversti stotį tikru, regioniniu transporto mazgu ('transport hub'). Turint tai omeny, mes kalbame apie stotį, kuri aptarnauja bent 20-30m. žmonių per metus (sėkmės atveju ir daugiau).
Skirtumas tarp Vilniaus geležinkelio stoties ir kitų centrinių stočių yra ta, kad Vilniaus stotis yra urbanizuotos teritorijos pačiuose pietuose kai gerai suplanuotuose ES miestuose (įskaitant regiono miestus kaip Ryga ar Varšuva) tokios stotys būna pačiuose urbanizuotų teritorijų centruose. Tai reiškia, kad ES miestuose, sustojus traukiniui, daugybė keleivių išlipa, nes centras būna jų kelionės tikslas, o likę keleiviai išsiskirsto į visas puses. Vilniaus stotis nėra tikra centrinė stotis, ji labiau primena priešpaskutinę stotį kelionėje į miesto centrą. Dėl to:- Keleivių, išlipančių Vilniaus stotyje, procentas bus gerokai mažesnis nei vidutiniame Europos mieste
- Neišlipę keleiviai nepasiskirstys į visas puses kaip ES miestuose - absoliuti jų dauguma važiuos į šiaurę.
Jei mes norime įsivaizduoti, kokio lygio užduotis tai yra, galime pažiūrėti į pavyzdžiui kokį Gothenburgą Švedijoje: ten geležinkelio stotis aptarnauja 25m žmonių. Stotį aptarnauja 12 tramvajaus linijų, vidutiniškai pervežančių po 30 tūkstančių žmonių per dieną, bei daugybė autobusų. Gothenburg'o stotis, aišku, yra miesto centre, tad Vilniuje užduotis bus gerokai didesnė dėl anksčiau jau minėtų priežasčių. Taigi, konkurencingo geležinkelių mazgo aptarnavimui reikalingi pervežtų žmonių skaičiai yra kosminiai ir visiškai nesuprantami dabartinės Vilniaus VT sistemos kontekste - akivaizdu, kad to įgyvendinimui reikės labai sudėtingų ir brangių sprendimų.
Dabar pagrindinė VT jungtis tarp geležinkelio stoties ir centro eina pro Pylimo, Jogailos ir Vilniaus gatves, kur yra ir vieno lygio sankryžų, ir nereguliuojamų perėjų su didžiuliais pėsčiųjų srautais, ir labai stačių posūkių, ir kt. dalykų, kurie yra visiškai nesuprantami tokios svarbos jungtyje išsivysčiusioje šalyje. Mano klausimas būtų - RB planuoja atidaryti 2026-ais, kaip iki to laiko pasikeis susisiekimas tarp stoties ir likusio miesto, ypač centrinių traukos centrų? Ar yra planuojami kažkokie radikalūs pasikeitimai - bandžiau jų ieškoti, bet, deja, neradau? Tikiuosi, kad planas nėra tiesiog paleisti daugiau autobusų tomis pačiomis jungtimis?
- 1 patinka
Comment
-
Parašė Kristisz Rodyti pranešimą
LTG Link rekordiniais 2019 metais vežė iš viso 5.5 mln keleivių. Vilniaus stoties keleivių skaičius neturėtų sudaryti daugiau nei 50% iš šio skaičiaus, geriausiu atveju kokie 2 mln. Kad pasiekti 20 mln Vilniuje, visos Lietuvos keleivių skaičius turėtų augti bent 10 kartų. Jeigu būtų bent teorinė galimybė jog srautai galėtų tiek augti, matytume jau dabar LTG perkant riedmenis, plečiant aptarnavimo infrastruktūrą, samdant žmones ir pan. Kadangi nieko tokio nevyksta, normalu kad VMS žiūri į situaciją realistiškai ir planuoja pagal tai, kokia yra realybė, o ne pagal svajones ir fantazijas.Paskutinis taisė VLR; 2021.12.26, 13:58.
- 2 patinka
Comment
-
Parašė VLR Rodyti pranešimą
Dabartinė Talino stotis aptarnauja 13.5m žmonių. Vilniuje, daugiau nei dvigubai didesnės šalies sostinėje, mes nesiruošiame net tokiems skaičiams net pajungus RB, kiek suprantu? Tai, iš esmės, visi draugiškai pripažįstame, kad Vilnius Connect projektas tėra pastatų statybos aplink stotį, o transporto prasme ir tikro Vilniaus pajungimo prie geležinkelių prasme tai yra visiškas fufelis ir Šimašiaus PR? O jei vis tik Vilnius planuoja tikrai turėti kietą transporto terminalą, kokį skaičių žmonių tada jis aptarnaus jūsų manymu ir kaip tas skaičius atrodys šalia panašaus dydžio ES miestų?
Vilnius Connect nėra tik PR, bet taip, pirmiausia tai yra apie bėgių konversiją į pastatus, ir vietos patrauklumas ateina labiau iš buvimo miesto centre negu iš buvimo šalia stoties. Gal kažkiek ir padidės geležinkelio srautai dėl Vilnius Connect bet tikrai ne 10x, nes nėra prielaidų tokiam augimui. Palei geležinkelius iš Vilniaus negyvena pakankamai aukšto lygio kompetencijas turinčių žmonių, o ir persikelti iš Vilniaus neapsimoka: nėra tiek brangiau gyventi kokiuose Naujininkuose ir vaikščioti į Vilnius Connect ar Naujamiesčio biurus pėsčiomis nei gyventi kokiam Vievyje ir būti apribotam traukinio.
- 5 patinka
Comment
-
Parašė Kristisz Rodyti pranešimąPalei geležinkelius iš Vilniaus negyvena pakankamai aukšto lygio kompetencijas turinčių žmonių- VMS 'ekspertai' nesukūrė galimybės patogių, greitu ir dažnu maršrutų patekti iš centrinės stoties į likusį miestą (ypač pagrindines darbo vietas)
- Dėl to kelionės geležinkeliu mieste tapo nepatrauklios
- Dėl to LG/LTG nekūrė reguliarių, minimum kas valandą, bet realiai bent kas pusvalandį, taktu važiuojančių vietinių maršrutų į stotį (jų nėra net dabar iš Naujosios Vilnios, virš 30k žm. (!) turinčio rajono)
- Dėl to geležinkelio egzistavimo faktas šalia žemės sklypo tapo niekam neįdomus ('vis tiek reikės su mašina važinėti')
- Dėl to miestas plėtėsi ne racionalia kryptimi, t.y. palei geležinkelį, formuojant mažas priemiestines stoteles su Park and Ride paslauga, o į šiaurės vakarus, kur nėra jokios transporto infrastruktūros
Parašė Kristisz Rodyti pranešimą
Būtų įdomu pamatyti jūsų turimus duomenis, nes vienintelis skaičius kurį aš radau yra tai, kad estų valstybinė Elron 2019 iš viso aptarnavo 8.3 mln keleivių.
- 2 patinka
Comment
-
Parašė VLR Rodyti pranešimą[*]VMS 'ekspertai' nesukūrė galimybės patogių, greitu ir dažnu maršrutų patekti iš centrinės stoties į likusį miestą (ypač pagrindines darbo vietas)
Parašė VLR Rodyti pranešimą[*]Dėl to kelionės geležinkeliu mieste tapo nepatrauklios[*]Dėl to LG/LTG nekūrė reguliarių, minimum kas valandą, bet realiai bent kas pusvalandį, taktu važiuojančių vietinių maršrutų į stotį (jų nėra net dabar iš Naujosios Vilnios, virš 30k žm. (!) turinčio rajono)[*]Dėl to geležinkelio egzistavimo faktas šalia žemės sklypo tapo niekam neįdomus ('vis tiek reikės su mašina važinėti')
Parašė VLR Rodyti pranešimą[*]Dėl to miestas plėtėsi ne racionalia kryptimi, t.y. palei geležinkelį, formuojant mažas priemiestines stoteles su Park and Ride paslauga, o į šiaurės vakarus, kur nėra jokios transporto infrastruktūros
Dabar mes kalbame apie regiono geležinkelių maršrutų formavimą, o VMS rėkia "bet palei geležinkelius niekas negyvena". Taip, ten gyvena per mažai žmonių ir jūs esate už tai atsakingi su savo nevykėliškais miesto planais ir kraupiai nekompetetinga transporto strategija. Esame vištos ir kiaušinio situacijoje: nėra kuriami konkurencingi traukinio maršrutai, nes nėra šalia geležinkelio daug gyvenviečių, dėl to šalia geležinkelio nesikuria gyvenvietės. Tai yra VMS trumparegiškumo ir nekompetencijos vaisiai. Jei Vilniaus geležinkelio stotis būtų integruota į miesto centrą, važinėjimas iš kokio Lentvario būtų greitesnis, pigesnis, patogesnis, pigesnis miestui ir kokį 1000 kartų darnesnis, nei važinėjimas iš kokios Pilaitės ar Pašilaičių. Būtent apie tai ir turėjo kalbėti Vilnius Connect ir tai yra struktūrinės problemos, kurias jis turėjo spręsti. Dabar gavosi tik stoties rekonstrukcija ir keli nauji pastatai.
Čia jau sovietų planuotojus reikia kaltinti kad statė Pilaitę, Pašilaičius, Fabijoniškes, Santariškes ir nevystė kartu geležinkelio ar nestatė rajonų palei geležinkelį. Kai jau sovietai taip pastatė rajonus, natūralu kad NMC pasistatė arčiau šiaurinių rajonų esančioje tuščioje vietoje, ir nauji daugiabučių rajonai statėsi ten iš kur sąlyginiai patogiai pasiekiamas NMC. Žmonėms patraukliau dažnas susiekimas esamu VT iš miegamųjų rajonų negu gyvenimas toliau, važiavimas rečiau važiuojančiu traukiniu ir persėdimas į tą patį VT.
Vilnius Connect ir Naujamiesčio pramoninių kvartalų konversija padarys ir plėtrą palei geležinkelį patrauklesne, tad aš nesuprantu jūsų pykčio, nes pagaliau vysta tai ko jūs ir norite. Tik reikia susitaikyti, kad mastelis nesieks keliasdešimt milijonų keleivių. Jau tai, kad esami priemiestiniai maršrutai kursuotų 2-3 kartus dažniau nei dabar, būtų labai geras pasiekimas.
Parašė VLR Rodyti pranešimąSkaičius paėmiau iš Talino centrinės stoties Wikipedijos puslapio, bet taip, juose yra klaida: didesnė iš Talino stočių (ne Rail Baltica stotis) aptarnauja 570k keleivių per mėnesį, t.y. apie 7m keleivių per metus arba daugiau nei LTG rekordiniais savo metais (straipsnis, deja, tik rusų kalba). Tai yra apie 20'000 keleivių kas dieną. Su gera geležinkelių integracijos strategija ir labai netoli esančiu Kaunu Vilnius galėtų pasiekti gerokai daugiau nei tai, bet net ir tokie skaičiai uždusins stoties prieigas ir Pylimo gatvę ir nesukurs reikiamo komforto lygio patenkant į miestą. Dėl to geležinkelių transportas ir toliau merdės ir tai bus 100% VMS nekompetencijos kaltė.
- 5 patinka
Comment
-
Parašė VLR Rodyti pranešimąVilniuje jau gal dvidešimt metų vyksta 'didysis persikraustymas', kur žmonės masiškai kraustosi iš ankštų sovietinių butų į bet kur kitur o kiekvienas lopinėlis žemės mieste ir rajone yra užstatomas.
Dabar mes kalbame apie regiono geležinkelių maršrutų formavimą, o VMS rėkia "bet palei geležinkelius niekas negyvena". Taip, ten gyvena per mažai žmonių ir jūs esate už tai atsakingi su savo nevykėliškais miesto planais
Comment
-
Parašė Kristisz Rodyti pranešimą
LTG Link rekordiniais 2019 metais vežė iš viso 5.5 mln keleivių. Vilniaus stoties keleivių skaičius neturėtų sudaryti daugiau nei 50% iš šio skaičiaus, geriausiu atveju kokie 2 mln. Kad pasiekti 20 mln Vilniuje, visos Lietuvos keleivių skaičius turėtų augti bent 10 kartų. Jeigu būtų bent teorinė galimybė jog srautai galėtų tiek augti, matytume jau dabar LTG perkant riedmenis, plečiant aptarnavimo infrastruktūrą, samdant žmones ir pan. Kadangi nieko tokio nevyksta, normalu kad VMS žiūri į situaciją realistiškai ir planuoja pagal tai, kokia yra realybė, o ne pagal svajones ir fantazijas.
Parašė Kristisz Rodyti pranešimą
1G piko metu važiuoja kas 5 minutes, Žaliojo tilto stotelę pasiekia per 14 min, toliausiai nutolusį traukos tašką - už 10 km esančias Santariškių klinikas pasieka per 35 min piko metu (ir per 30 min ne piko metu). Vidutinis linijos greitis - 17 km/h
1G piko metu važiuoja tik kas 5 minutes, Žaliojo tilto stotelę pasiekia tik per 14 min, toliausiai nutolusį traukos tašką - už 10 km esančias Santariškių klinikas pasieka tik per 35 min piko metu (ir per 30 min ne piko metu). Vidutinis linijos greitis - tik 17 km/h
Čia jau sovietų planuotojus reikia kaltinti kad statė Pilaitę, Pašilaičius, Fabijoniškes, Santariškes ir nevystė kartu geležinkelio ar nestatė rajonų palei geležinkelį. Kai jau sovietai taip pastatė rajonus, natūralu kad NMC pasistatė arčiau šiaurinių rajonų esančioje tuščioje vietoje, ir nauji daugiabučių rajonai statėsi ten iš kur sąlyginiai patogiai pasiekiamas NMC. Žmonėms patraukliau dažnas susiekimas esamu VT iš miegamųjų rajonų negu gyvenimas toliau, važiavimas rečiau važiuojančiu traukiniu ir persėdimas į tą patį VT.
Beto, miesto traukiniai neturi važiuoti "rečiau nei VT". Ypač kai tas VT dažnai reiškia kartą į 20-30 min.
Parašė digital Rodyti pranešimąJei persikraustymas, tai turėtų mažėti žmonių sovietiniuose butuose, bet kiek žinau nemažėja. Tai gal ne persikraustymas, bet tų lopinėlių apgyvendinimas vyksta?
Comment
Comment