Įdomu kiek ilgai dar vargs mūsų vairuotojai su tais popieriniais bilietais vairuotojai? Gal kažkada autobusuose bus įvesti kasos aparatai, kuomet vairuotojo išspausdintas čekis atitiks bilietą, bei kuomet bus galima atsiskaityti kortele ir grynaisiais?
Tai reiktų daryti dar didesnį žingsnį: statyti arba automatus stotelės, arba automatus autobusuose, arba bent jau nupirkti vairuotojams mechaninius monetų skaičiuoklius. Bet prisimenant, kiek truko e-bilieto įvedimas..
Su nuoma, panašu, šiai dienai jau turėtų būti viskas (arba beveik viskas) tvarkoj, tačiau nupirkta tik 10 Neoplanų, apie kitus 10 autobusų nieko neaišku (na, bent jau pagal tai, kas buvo skelbta šiame forume).
Kaip tai nieko apie antrąjį konkursą? Štai ataskaita, nugalėtojas Meteorit Turas
Pripažįstu klydęs. Labai laiku Marius555 apie tai parašė - Meteorit turas jau pradėjo tiekti naujus autobusus. Pirmasis iš kol kas 2 gautų, užmatytas gruodžio 2 d. vienoje iš Meteorit turo aikštelių Vilniuje:
Kas per modelis - palieku išsiaiškinti patiems - sunku neturėtų būti
Perkami autobusai vos 2-4 metais naujesni už nurašomas Karosas
Ir nors skaičiais nurodoma, kad Karosos mažiau talpios, bet iš tiesų nujaučiu, kad yra atvirkščiai. Karosose mažai sėdimų vietų, bet labai daug gan patogių stovimų. MAN autobuso salono gale, kur sėdynės iš visų pusių supa praėjimą, daug žmonių tikrai nesutalpinsi.
Beje, jei skaitau teisingai, autobusus parduoda kažkoks Meteoritas? Kam reikalingas Meteoritas perkant vokiškus autobusus iš Vokietijos miesto?
Konkursą 10 autobusų tiekimui laimėjo Meteorit turas (tas pats, kuris nuomoja VVT 16 autobusų ir kuris aptarnauja 40 maršrutą). Šiais laikais valstybinės / savivaldybių įmonės negali šiaip paimti ir iš kažkur nupirkti kažką, ko joms reikia. Būtina skelbti konkursą, kad viskas vyktų skaidriai ir visi turėtų vienodas sąlygas laimėti.
O tai kas ten Vokietijoj parduoda, šventas Petras? Nėra suinteresuotumo dirbti efektyviai, gauti maxą už turimus pinigus. Planuoji pirkti - EU didelė, siuntinėk užklausas, reklamuok savo konkursą. Juk akivaizdu, kad tarpinė grandis Lietuvoj tiek ir tėra - tik tarpinė grandis ir niekas čia jų vietoj negamins, bus atvežta iš kažkurio miesto.
O tai kas ten Vokietijoj parduoda, šventas Petras? Nėra suinteresuotumo dirbti efektyviai, gauti maxą už turimus pinigus. Planuoji pirkti - EU didelė, siuntinėk užklausas, reklamuok savo konkursą. Juk akivaizdu, kad tarpinė grandis Lietuvoj tiek ir tėra - tik tarpinė grandis ir niekas čia jų vietoj negamins, bus atvežta iš kažkurio miesto.
Vat Klaipėdoje privatininkams autobusus perka įmonės direktoriai (PA ir GV) - specialiai važiuoja į Vokietiją ir renkasi pardavime esančius autobusus be tarpininkų
Vat Klaipėdoje privatininkams autobusus perka įmonės direktoriai (PA ir GV) - specialiai važiuoja į Vokietiją ir renkasi pardavime esančius autobusus be tarpininkų
Šito neįmanoma suprasti bent trumpai nepadirbus valstybinėje institucijoje su pirkimais.
Visų pirma, VISI tokie pirkimai (kadangi vertė jau gana didelė) turi būti daromi viešojo konkurso būdu. Tai reiškia, kad pirkimas turi būti įtrauktas į pirkimų planą (tą žinoma, gali numatyti), turi būti paskelbtos prieš mėnesį techninės specifikacijos, kad galimi tiekėjai galėtų įsitikinti, kad konkursas nėra konkrečiai skirtas vienam iš jų (t.y. kad nebūtų tiesioginių ar netiesioginių "autobusas Mercedes Benz (ar kokia kita sąlyga (pvz. "iš Berlyno") arba geresnis"). Pasklebus konkursą turi būti bent dvi savaitės pasiūlymams gauti, o po to dar tam tikras laikas konkurso rezultatams apskųsti. Kaip suprantate, tokiu atveju autobuso kaina yra fiksuojama konkurso metu, jo realiai nematant, o ne pas pardavėja tuo pat metu derantis.
Antra, Lietuvoje kokie 99% konkursų vyksta mažiausios kainos kriterijumi (visi pasiūlymai, atitinkantys minimalius reikalavimus vertinami tik pagal kainą, o privalumai nevertinami), o tik maža dalis - ekonominio naudingumo. Taip yra dėl to, kad perkant pagal ekonominį naudingumą, reikia vertinamom savybėm įvesti vienokį ar kitokį svertinį koeficientą ir apskaičiuoti bendrą naudingumo balą (taip pvz. kai Vilnius pirko naujus autobusus, buvo vertinama ir priežiūros išlaidos 10metų laikotarpiui, ir kuro sąnaudos, ir kaina - viskas buvo suvedama į vieną bendrą balą). Dabar man pasiūlykite, kaip įvertinti naudoto autobuso techninę būklę balais ir kas tą vertę kompetetingai gali įvertinti.
Be to, tokius konkursus labai mėgsta apskundinėti nelaimėję dalyviai, teigdami, kad ar vertinimas buvo nesąžiningas, ar kriterijai sudėlioti taip, kad tiktų vienam konkrečiam tiekėjui.
Kita problemą yra ta, kad esant gana griežtam reguliavimui (to žinoma, galima sakyti patys prisiprašė organizuodami konkursus "saviems"), dėl pirkimo atsakingi lieka direktorius, buhalteris, įmonės teisininkai. O dar dažnai teisininkai įmonės viduje ("kad tik niekas neprisikabintų") priverčia laikytis dar griežtesnių procedūrų. Pridėjus tokius jų "perliukus", kaip "sutartis turi būti lietuvių kalba ir pagal Lietuvos teisę" (net ir perkant iš užsienio tiekėjų), "visos rizikos (įskaitant garantiją) turi būti tiekėjui", "galutinė pirkimo kaina su VISOMIS papildomomis išlaidomis (pristatymas, registravimas....) turi būti fiksuojama sutartyje" ar labai dažnas valstybinėse institucijose "mes negalime pirkti išankstiniu apmokėjimu, geriausiu atveju dalinis avansas, o šiaip per 30-90 d. nuo pristatymo" tampa aišku, kodėl daug paprasčiau yra pirkimą daryti per kokią nors firmelę (kuri sutvarko visus popierius, prisiima visas prievoles, pasirūpina visomis smulkmenomis (pristatymu, apremontavimu, registracija...), kurių kiekvienai reikėtų konkurso ar apklausos, o ne tiesiogiai derantis su pardavėju.
Galiausiai, privačiose įmonėse sprendimą pirkti ar ne priima direktorius, kuris iš principo rizikuoja tiktai savo (įmonės, akcininkų) pinigais ir valstybei nerūpi nei kaip nei kam juos išleis. Tai privatininkui leidžia pirkimą padaryti daug greičiau (pvz. sureaguoti į kokią nors vienkartinę akciją ar staigų išsipardavimą) arba atsižvelgti į skaičiumi neišmatuojamus kriterijus (tiekėjo reputacija, bendravimo istorija, pristatymo grafiko patogumas ar tiesiog patinka-nepatinka ir nusipirkti norimą prekę (o ne pigiausią, atitinkančią minimalius reikalavimus)
Na aš irgi dirbu su valsdybinėm įstaigom ir jų organizuojamais viešaisiais pirkimais, tik ne transporto sritį. Tai galiu pasakyti kad ~80-90 proc. sąlygas ir tech. specifikacijas paskaičius išskarto aišku, kokiai įmonei padarytos sąlygos ir kas bus laimėtojas.
Na aš irgi dirbu su valsdybinėm įstaigom ir jų organizuojamais viešaisiais pirkimais, tik ne transporto sritį. Tai galiu pasakyti kad ~80-90 proc. sąlygas ir tech. specifikacijas paskaičius išskarto aišku, kokiai įmonei padarytos sąlygos ir kas bus laimėtojas.
Na su autobusais nelabai ką gali prirašyti tokio, kad tiktų konkrečiam - visų gamintojų autobusai iš esmės yra analogiški (matmenys, galios, įranga, sertifikacijos ir t.t.), todėl čia sužaisti ne itin ir gali ką
Neblogas tyrimas, nepaisant to, kad jame ir nematyti kažkokių super naujų idėjų. Tačiau pirmas sakinys pakankamai pribloškia:
Pastaraisiais metais itin daug diskusijų bei dėmesio susilaukia Vilniaus viešasis transportas. 2013 metais įvykdytas Vilniaus viešojo transporto sistemos optimizavimas: atsisakyta maršrutinių autobusų paslaugų, įvesti greitieji autobusai, pakeista bilietų sistema bei atsirado papildomos A juostos.
Nors iš kitų teksto dalių aišku, jog tai neapsižiūrėjimas, nuteikia "įdomiai"
Comment