[VLN] Vilniaus viešasis transportas

[egiscrypth]

Turbūt pirmą kartą girdim tokią "oficialią taisyklę". Koks organas ją išleido?
Kažkada seniai Vilniuje buvo distancinio ryšio su dispečerine įrenginiai, stilizuoti kaip kelio ženklas. Ties juo turėjo sustoti autobuso priekis.
Dažniausiai pats stotelės ženklas yra įvažos centre.

Jei įvyksta nelaimingas atsitikimas keleiviui lipant išlipant būtent sustojimo ženklo pozicija ir yra vadovaujamasi ar vairuotojas teisingai sustojo vykdant laikinumą išlaipinimą.

[ejs-ejs]

Turbūt pirmą kartą girdim tokią "oficialią taisyklę". Koks organas ją išleido?

Tas organas gali būti ir VVT, savo vidiniais dokumentais nustatydamas tvarkas.

[Sula]

Jei įvyksta nelaimingas atsitikimas keleiviui lipant išlipant būtent sustojimo ženklo pozicija ir yra vadovaujamasi ar vairuotojas teisingai sustojo vykdant laikinumą išlaipinimą.

Klausimas, kokiame normatyviniame dokumente parašyta, kad privalo sustoti ties ženklu? Ar ši taisyklė taikoma, jei autobusas vienas? Ar taikoma tik VVT?
Ir jeigu taip, kodėl niekas (išskyrus retas išimtis, matyt) nevykdo šio reikalavimo?

Ką galime viešai rasti:
KELEIVIŲ IR BAGAŽO VEŽIMO VILNIAUS MIESTO SAVIVALDYBĖS VIEŠUOJU TRANSPORTU TAISYKLĖS
18. Vairuotojas stotelėse transporto priemonę sustabdo pagal nurodytą ženklinimą kuo arčiau stotelės laipinimo aikštelės borto, jei viešojo transporto stotelėje nėra kliūties bei leidžia esama infrastruktūra, o ten, kur aikštelės nėra, – sustoja prie kelio ženklo „Stotelė“ kuo arčiau šaligatvio borto ar kelkraščio.

[Nikas]

Ką galime viešai rasti:
KELEIVIŲ IR BAGAŽO VEŽIMO VILNIAUS MIESTO SAVIVALDYBĖS VIEŠUOJU TRANSPORTU TAISYKLĖS

Pagal tas pačias taisykles, didžiulė vairuotojų dalis negali "keleiviui pasiteiravus informuoti apie mokėjimo už važiavimą tvarką bei kelionės maršrutą", nes nemoka valstybinės kalbos.
O apie sustojimus tai wow, kad yra tokia taisykle. Man atrodė, troleibusai tyčia sustoja druimis prie stulpų, šiukšliadėžių ar smėlio dėžių ir pan.

[Sula]

Pagal tas pačias taisykles, didžiulė vairuotojų dalis negali "keleiviui pasiteiravus informuoti apie mokėjimo už važiavimą tvarką bei kelionės maršrutą", nes nemoka valstybinės kalbos.
O apie sustojimus tai wow, kad yra tokia taisykle. Man atrodė, troleibusai tyčia sustoja druimis prie stulpų, šiukšliadėžių ar smėlio dėžių ir pan.

Įtariu, kad egzistuoja detali vairuotojų darbo instrukcija ar darbo tvarka. Tai kaip ir apibrėžta tiek DK, tiek, juolab, pačios įmonės valdymo principais ir kolektyvine sutartimi. Gal egiscrypth iš tokio dokumento ir gavo informaciją.
Tik, keista, kad ji kažkaip į viešumą neišleidžiama.

[egiscrypth]

Įtariu, kad egzistuoja detali vairuotojų darbo instrukcija ar darbo tvarka. Tai kaip ir apibrėžta tiek DK, tiek, juolab, pačios įmonės valdymo principais ir kolektyvine sutartimi. Gal egiscrypth iš tokio dokumento ir gavo informaciją.
Tik, keista, kad ji kažkaip į viešumą neišleidžiama.

Būtent tai yra vidinės taisyklės. Kuo arčiau bordiūro yra net konkretus atstumas nurodytas ne daugiau 20 cm nuo buferio iki bordiūro. Jei netinkamai įrengtas sustojimas tada negalioja šitas atstumas

[egiscrypth]

Tai kad manau nėra tokių sustojimų kurie atitiktų reikalavimus pagal kuriuos būtų galima sustoti tinkamai keleivių išlaipinimui.
Sustojimo zona turi būti 30 metrų bordiūro aukštis ne aukštesnis nei 10 centimetrų kad galėtų vairuotojas drąsiai užleisti priekį ant bordiūro nenusimusant bamperio, jos viduryje turi būti sustojimo ženklas pagal kurį vairuotojas turėtų vadovautis vairuotojas sustoti (nes 2 autobusai po 12 metrų + po 3 metrus įvažiuoti išvažiuoti į iš sustojimo).
Jei autobuso ilgis didesnis negali būti autobuso priekis toliau nuo ženklo nei 12 metrų.
Jei neatitinka tokių reikalavimų sustojimas vairuotojas turi pats susigalvoti kaip sustoti kaip jam atrodo gerai

[Al1]

Pagal KET berods stotele laikoma ta gatvės dalis, kuri yra po 15 metrų nuo ženklo į abi puses. Ties ženklu sustoti nereikalauja KET ar kiti valstybiniai teisės aktai. Nemanau, kad ir kažkokie savivaldybės ar VVT patvirtinti dokumentai tą gali reglamentuoti. Tuo labiau, kad daug stotelių, kur vienu metu sustoja po kelias VT priemones ir reikia nesudaryti kamščių. Todėl juk neatsitiktinai Žaliojo tilto stotelėje Santariškių link juk ir stovi (bent jau anksčiau stovėjo, o šiuo metu ar stovi, kažkaip neatkreipiau dėmesio) ženklas, nurodantis kur sustoti pirmam autobusui ar troleibusui.

[Sula]

Prie Žaliojo tilto, berods, net nėra stotelės ženklo kaip tokio.

[Ignalina]

Prie Žaliojo tilto, berods, net nėra stotelės ženklo kaip tokio.

Dažnu atveju ženklas būna švieslentės nugarinėje dalyje.

[Nikas]

Man įdomu, nejaugi vilniečiai, kurie naudojasi VT, tiek bestuburiai ir tyleniai? Kiek matau, troleibusai visomis valandomis sausakimši. Įsivaizduoju, koks ten viduje kvapas turėtų būti vasarą. Nejaugi nesusidaro kritinė kreipimusi į VMS masė, kad tvarkarasčiai būtų skubiai sutvarkyti?

[SoulMulticast]

Nutrauktas valstybinis projektas nėra bankrutavęs projektas ar tuo labiau bankrutavęs miestas. Pavyzdžiui, Vilnius su savo biudžetu galėjo dešimt stadionų pasistatyti nuo nepriklausomybės pradžios, bet tas faktas, kad stadionas vis dar nėra pastatytas nereiškia, kad 'miestas bankrutavo'. Tad ne, tai nėra tas pats.



Mes priklausome savai kategorijai - esame ES šalis su Ispanijos lygio BVP, kuri turi idealias sąlygas pasistatyti aukščiausio lygio infrastruktūrą savo miestuose. Deja, tapome turtingi neturėdami jokių rimtesnių urbanistikos tradicijų ar supratimo, kaip veikia kietas miestas. Pavyzdžiui, Vilniaus populiacijos bazė po karo buvo suformuota panašiai, kaip ji buvo suformuota kokiame Kaliningrade, t.y., didele dalimi tiesiog suvelkant įvairiausio plauko driskių ir valkatų iš visos USSR (įskaitant Lietuvos) užkampių į komiblokus, siekiant miestą kolonizuoti. Šie komiblokų žmonės su senąja miesto dalimi, kur dar galima rasti Europos, turi labai mažai bendro. Jie, dėl tik sau patiems suprantamų priežasčių, laiko save miestiečiais, bet tesugeba postringauti atgyvenusias mikrorajonines idėjas apie žalumą ir erdves, o savo fantazijos, idėjų ir supratimo nebuvimą slepia po racionalumo kauke (viSkAs peR BRanGu). Ilgalaikės perspektyvos planavimas ir didesni projektai šitiems nelaimėliams yra nesuprantami, viskas yra kosmosas ir Naujieji Vasiukai. Net ir žmonės, kurie laiko save teisingais ir prieštarauja, pavyzdžiui, automobilizmui, čia dažniausiai yra paprasčiausi myžčiotojai, kurie trukdo miesto plėtrai, nes ne siūlo Europos Sąjungos sostinės lygio esminių pertvarkų idėjas, o tokias idėjas išjunginėja meluodami, kad jos yra nerealisiškos, o patys tesugeba rūpintis šūdniekiais (kaip bordiūrai).

bet stadionas nepastatytas. Praejo eile metu, iseikvota daug pinigu tuo tarpe ir musu. O stadiono nera. Metro kaina yra desimtys tokiu stadionu. Kodel manai, kad va metro tai tikrai bus? Taip gali manyti tik zmogus, turintis betono gamykla ir tiesiogiai suinteresuotas pinigu isisavinimu. As asmeniskai neturiu nei maziausios iliuzijos. Miestas nesugeba rasti pinigu susitvarkyti saligatviams ar dazams stulpus nudazyti. Tiltai nedazytais surudijusiais tureklais. Nereikia svaigti kad tie dalykai nesusije. Dar ir kaip susije. Gerai, davaj arciau pozemiu - paziurek kaip atrodo liftai Lidl Laisves.pr. pozemineje perejoje, kuri atidaryta 2016 ar tai 2018 metais. Ateik nepatingek, pavazinek tais liftais. Tai juk nauja pereja. Tuo viskuo naudotis yra tiesiog slykstu. Kodel kazkas turetu manyt, kad niekada nesigaudavo, o vat su metro tai viskas gausis.

Tie savo pasvaigimai apie kolonizantus is kombibloku kur gyvena puse Vilniaus gyventoju isvis yra segregavimas i teisingus tau zmones ir neteisingus. Gal issiblaivyk biski. 30 metu praejo, jau pasikeite kartos tuose rajonuose.

VT sistemos vystumas veikia tam tikrais etapais:
1. autobusai, troleibusai. Kai tos iprastos priemones pradeda uzsikimst ir nebeisvezt reikiamo kiekio zmoniu (ar planuojama kad taip bus po kazkiek metu), pereinama prie kito etapo:
2. tramvajus, arba bet koks misrus bėginis transportas. Eis jis kazkurioje vietoje biski po zeme ar ne jokio skirtumo, didziojoje dalyje eina gatviu lygyje.
3. Kai tramvajai nebeisveza didziulio kiekio zmoniu, kasamas metro.

Metro daromas tik tuo atveju kai tramvajai nebeisveza reikiamo zmoniu srauto. Tramvajai yra tas etapas, kurio tiesiog negalima praleist, nes keli metro kilometrai kainuoja tiek kiek visa nauja tramvaju sistema mieste kartu su riedmenimis. Ir tramvajai, atskirti nuo srauto, yra eile kartu patogesni visiems gyventojams uz metro. Nes beveik visada jei paziuresi tram linijas ir metro, tramu yra daugiau, jie yra arciau namu.

[VLR]

bet stadionas nepastatytas. Praejo eile metu, iseikvota daug pinigu tuo tarpe ir musu. O stadiono nera. Metro kaina yra desimtys tokiu stadionu. Kodel manai, kad va metro tai tikrai bus? Taip gali manyti tik zmogus, turintis betono gamykla ir tiesiogiai suinteresuotas pinigu isisavinimu. As asmeniskai neturiu nei maziausios iliuzijos. Miestas nesugeba rasti pinigu susitvarkyti saligatviams ar dazams stulpus nudazyti. Tiltai nedazytais surudijusiais tureklais. Nereikia svaigti kad tie dalykai nesusije. Dar ir kaip susije. Gerai, davaj arciau pozemiu - paziurek kaip atrodo liftai Lidl Laisves.pr. pozemineje perejoje, kuri atidaryta 2016 ar tai 2018 metais. Ateik nepatingek, pavazinek tais liftais. Tai juk nauja pereja. Tuo viskuo naudotis yra tiesiog slykstu. Kodel kazkas turetu manyt, kad niekada nesigaudavo, o vat su metro tai viskas gausis.

Tie savo pasvaigimai apie kolonizantus is kombibloku kur gyvena puse Vilniaus gyventoju isvis yra segregavimas i teisingus tau zmones ir neteisingus. Gal issiblaivyk biski. 30 metu praejo, jau pasikeite kartos tuose rajonuose.

VT sistemos vystumas veikia tam tikrais etapais:
1. autobusai, troleibusai. Kai tos iprastos priemones pradeda uzsikimst ir nebeisvezt reikiamo kiekio zmoniu (ar planuojama kad taip bus po kazkiek metu), pereinama prie kito etapo:
2. tramvajus, arba bet koks misrus bėginis transportas. Eis jis kazkurioje vietoje biski po zeme ar ne jokio skirtumo, didziojoje dalyje eina gatviu lygyje.
3. Kai tramvajai nebeisveza didziulio kiekio zmoniu, kasamas metro.

Metro daromas tik tuo atveju kai tramvajai nebeisveza reikiamo zmoniu srauto. Tramvajai yra tas etapas, kurio tiesiog negalima praleist, nes keli metro kilometrai kainuoja tiek kiek visa nauja tramvaju sistema mieste kartu su riedmenimis. Ir tramvajai, atskirti nuo srauto, yra eile kartu patogesni visiems gyventojams uz metro. Nes beveik visada jei paziuresi tram linijas ir metro, tramu yra daugiau, jie yra arciau namu.

Eilinį kartą prirašei kažkokių vėmalų. Pilna aplinkui pavyzdžių, kur rajonai yra statomi kartu su infrastruktūra. Pvz. metro linija į Pilaitės dydžio Ørestad Kopenhagoje buvo suplanuota ir pradėta statyti kai ten dar negyveno žmonės. Tas pats galioja ir kokiame IJburg Amsterdame, kur tramvajai pradžioje važinėjo į pustuštį rajoną. Pasiskaityk apie transit-oriented development prieš švaistydamas žmonių laiką su VMS lygio mėšlu. Taip pat pasiskaityk, kiek kainuoja pakeisti BRT standartą į tramvajaus standartą (kas buvo daroma pvz. Otavoje) ir pamatysi, kad pirma statyti BRT ir po to jį keisti į tramvajų būtų milžiniškas pinigų švaistymas.

Tie savo pasvaigimai apie kolonizantus is kombibloku kur gyvena puse Vilniaus gyventoju isvis yra segregavimas i teisingus tau zmones ir neteisingus. Gal issiblaivyk biski. 30 metu praejo, jau pasikeite kartos tuose rajonuose.

Tos naujos kartos yra dar prasčiau besigaudančios miesto reikaluose nei buvo jų tėvai. Dėl mažo skaičiaus automobilių, sovietmečiu didelė dalis žmonių važinėjo VT - taip, sovietiniais autobusais, kurių niekaip nepalyginsi su moderniomis sistemomis, bet vis šis tas. Dabartiniai žino tik kregždes ir slyvas, o miesto centre pasirodo tik pravažiuodami ir 'pagazuodami' Didžiojoje gatvėje savaitgaliais, kol iš jų kledarų garsiai groja rusiška muzika.

[Al1]

Man įdomu, nejaugi vilniečiai, kurie naudojasi VT, tiek bestuburiai ir tyleniai? Kiek matau, troleibusai visomis valandomis sausakimši. Įsivaizduoju, koks ten viduje kvapas turėtų būti vasarą. Nejaugi nesusidaro kritinė kreipimusi į VMS masė, kad tvarkarasčiai būtų skubiai sutvarkyti?

Deja, troleibusai pustuščiai, ypač tuose ruožuose, kur juos dubliuoja G autobusai. Pilni troleibusai tik 2, 7 maršrute. Kitur užpildymas vidutinis, nebent kokie atskiri momentai pasitaiko.

[Al1]

Eilinį kartą prirašei kažkokių vėmalų. Pilna aplinkui pavyzdžių, kur rajonai yra statomi kartu su infrastruktūra. Pvz. metro linija į Pilaitės dydžio Ørestad Kopenhagoje buvo suplanuota ir pradėta statyti kai ten dar negyveno žmonės. Tas pats galioja ir kokiame IJburg Amsterdame, kur tramvajai pradžioje važinėjo į pustuštį rajoną. Pasiskaityk apie transit-oriented development prieš švaistydamas žmonių laiką su VMS lygio mėšlu. Taip pat pasiskaityk, kiek kainuoja pakeisti BRT standartą į tramvajaus standartą (kas buvo daroma pvz. Otavoje) ir pamatysi, kad pirma statyti BRT ir po to jį keisti į tramvajų būtų milžiniškas pinigų švaistymas.



Tos naujos kartos yra dar prasčiau besigaudančios miesto reikaluose nei buvo jų tėvai. Dėl mažo skaičiaus automobilių, sovietmečiu didelė dalis žmonių važinėjo VT - taip, sovietiniais autobusais, kurių niekaip nepalyginsi su moderniomis sistemomis, bet vis šis tas. Dabartiniai žino tik kregždes ir slyvas, o miesto centre pasirodo tik pravažiuodami ir 'pagazuodami' Didžiojoje gatvėje savaitgaliais, kol iš jų kledarų garsiai groja rusiška muzika.

Va kuo nuo ko reikėtų pradėti tai nuo miestų planingos plėtos ilgalaikio planavimo. O tai, kas dabar vadinama planavimu, tėra tik fikcija. Turi būti nustatyta, kad miestas artimiausią dešimtmetį bus plečiamas, kardinaliai pertvarkomas tik į A, B ir C rajonus. Taškas. Ir niekur kitur, kad ir kas ir kaip to norėtų. Kai tuose A, B ir C rajonuose bus įgyvendinta 80 proc. plėtros, galima būtų pereiti prie D, E ir F. D, E ir F svarstomi kai pradedama įgyvendinbti A, B ir C. Tokia plėtra susijusi su racionalia viusos infrastruktūros (ne tik transporto plačiąja prasme, bet ir kitų inžinerinių tinklų, socialinės infrastruktūros (vaikų darželiai, mokyklos, gydymo įstaigos, kultūros įstaigos, prekybos plotai ir darbo vietos (nepramoninės) ir kt. plėtra, kurios plėtra miestui chaotiškai plečiantis yra sunkiai pakeliama.

Kol to nėra, joks normalus transporto problemos sprendimas Vilniuje neįmanomas. Kažką galima daryti, kažkiek pagerinti, bet tik nedaug, per mažai. O Vilniuje iš esmės reikia transporto srautus nurėžti minimu dvigubai. Taip, dvbigubai, o ne 10 proc. Ir tą padaryti per kokius 5-10 metų. Ne per ilgiau. Tai yra po 10 proc. per metus. Tai grandiozinis planas, bet metro savaime šitų problemų neišspręs. Ir miestas vienas be teisinės bazės keitimo valstybės mastu to padaryti negali, nes nėra teisinių mechanizmų. O valstybėje, deja, vyrauja ultraliberalios, laisvos rinkos (kurios niekur nėra ir kurios idėja seniausiai susikompromitavo) idėjos...

[UAB Susisiekimas]

Eilinį kartą prirašei kažkokių vėmalų. Pilna aplinkui pavyzdžių, kur rajonai yra statomi kartu su infrastruktūra. Pvz. metro linija į Pilaitės dydžio Ørestad Kopenhagoje buvo suplanuota ir pradėta statyti kai ten dar negyveno žmonės. Tas pats galioja ir kokiame IJburg Amsterdame, kur tramvajai pradžioje važinėjo į pustuštį rajoną. Pasiskaityk apie transit-oriented development prieš švaistydamas žmonių laiką su VMS lygio mėšlu. Taip pat pasiskaityk, kiek kainuoja pakeisti BRT standartą į tramvajaus standartą (kas buvo daroma pvz. Otavoje) ir pamatysi, kad pirma statyti BRT ir po to jį keisti į tramvajų būtų milžiniškas pinigų švaistymas.



Tos naujos kartos yra dar prasčiau besigaudančios miesto reikaluose nei buvo jų tėvai. Dėl mažo skaičiaus automobilių, sovietmečiu didelė dalis žmonių važinėjo VT - taip, sovietiniais autobusais, kurių niekaip nepalyginsi su moderniomis sistemomis, bet vis šis tas. Dabartiniai žino tik kregždes ir slyvas, o miesto centre pasirodo tik pravažiuodami ir 'pagazuodami' Didžiojoje gatvėje savaitgaliais, kol iš jų kledarų garsiai groja rusiška muzika.

Pats tu vėmalas. Teisingai labai manau parašė, jog pirmiausia vt turi eiti pagal "hierarchijas", tiksliau srautus. Prieš metro negali būti praleidžiamas tramvajus.

[MedinisStrazdas]

Man įdomu, nejaugi vilniečiai, kurie naudojasi VT, tiek bestuburiai ir tyleniai? Kiek matau, troleibusai visomis valandomis sausakimši. Įsivaizduoju, koks ten viduje kvapas turėtų būti vasarą. Nejaugi nesusidaro kritinė kreipimusi į VMS masė, kad tvarkarasčiai būtų skubiai sutvarkyti?

hehehe. Mes taip važinėjame jau 10 metų, manot kam nors įdomūs tie skųndai?

Jei iš vis kreipiasi atsakyti tai pasiteisinimais apie vairuotojų trūkumą ar pan.

Pats tu vėmalas. Teisingai labai manau parašė, jog pirmiausia vt turi eiti pagal "hierarchijas", tiksliau srautus. Prieš metro negali būti praleidžiamas tramvajus.

Apie pagerinimą galvoti tik užsikišus esamiems gal priimtina rusijoje, civilizuotose šalyse VT kurie induced demand ir yra planuojamas dar prieš statant namus.

[Al1]

Dabar jau ir Maskvoje atveda metro linijas į laukus, miškus, ir tik tuomet užstatinėja rajoną... Taškente irgi panašiai padarė su nauja linija. Lietuvoje požiūris į VT - transportas lochams, ubagams, nevykėliams. Dar ko užsigeidė... "investuosime", matai, čia į VT ubagams. Pinigus VT galima "efektyviau" ir "naudingiau" investuoti į visokius stadionus, gatvių siaurinimą, naujo asfalto klojimą... Daugiau vietos plačioms gatvėms ir keliams, parkingams ir t.t. O dėl piaro galime pakalbėti gražiai, nupirkti kažkiek naujų troleibusų ar autobusų...

[Riedutis]

Pilna aplinkui pavyzdžių, kur rajonai yra statomi kartu su infrastruktūra.

Gal pradėkime nuo to, kad Pilaitė turbūt buvo paskutinis "tikras" rajonas pastatytas Vilniuje? Niekas daugiau rajonų Vilniuje nebestato, nebent menkniekius kaip Paupys ar Perkūnkiemis (vienos gatvės mikro-mikro-mikro-rajonėliai) drįstum vadinti rajonais.

Antra, nesigilinau, bet įtariu, jog tavo pateiktuose pavyzdžiuose statomi nauji rajonai su VT infrastruktūra, kuri būtų prijungiama prie jau esančios infrastruktūros. Tai gal pradėkim kalbą dar ir nuo to, kad net jei Vilniuje ir būtų statomi (neegzistuojantys) rajonai su metro tuneliais, prie kokios sistemos tuos tunelius prijungtum?

Pats tu vėmalas. Teisingai labai manau parašė, jog pirmiausia vt turi eiti pagal "hierarchijas", tiksliau srautus. Prieš metro negali būti praleidžiamas tramvajus.

O kokia logika eiti pagal hierarchijas? Ir metro, ir tramvajai daug kainuoja, o funkcijos dubliuojasi. Gal žinai didmiesčių, kur kursuotų abi šios VT rūšys? Ar siūlai pastatyti tramvajaus infra, o po to po kiek laiko ją išlupti ir statyti metro? Švaistūniška.

[mantasm]

O kokia logika eiti pagal hierarchijas? Ir metro, ir tramvajai daug kainuoja, o funkcijos dubliuojasi. Gal žinai didmiesčių, kur kursuotų abi šios VT rūšys? Ar siūlai pastatyti tramvajaus infra, o po to po kiek laiko ją išlupti ir statyti metro? Švaistūniška.

Daug miestų turi kelias sistemas kurios viena kitą papildo. Arba mišrias, kur tramvajus dalį kelio važiuoja tunelyje ir jausmas nelabai skiriasi nuo grynakraujo metro.