Parašė Creatium
Rodyti pranešimą
Skelbimas
Collapse
No announcement yet.
[VLN] Vilniaus viešasis transportas
Collapse
X
-
- 7 patinka
-
Parašė liootas Rodyti pranešimą
Tas pats kaip skaityklėse. Taip, ekranas, vakare/naktį su apšvietimu. Kaip suprantu, apačioje yra keli mygtukai, jei norėsi pavaryt į šoną, pažiūrėt kito maršruto tvarkaraštį ir t.t. Bet gal kas buvo vietoj ir tiksliau papasakos?
Comment
-
Šiandien važiavau autobusu. Google maršrutų planuotojas rodė, jog autobusas stotelėje bus 10:15 h. Fizinis cilindras stotelėje rašė 10:20 h. Atvažiavo 10:16 / 10:17 h. Namuose pasitikrinau judu.lt, rodo 10:16 h.
Likau labai nepatenkintas klientas.♚ streetskins.eu/vilnius-city-cycling-map-by-road-surface ♚
- 2 patinka
Comment
-
Parašė dondc Rodyti pranešimąŠiandien važiavau autobusu. Google maršrutų planuotojas rodė, jog autobusas stotelėje bus 10:15 h. Fizinis cilindras stotelėje rašė 10:20 h. Atvažiavo 10:16 / 10:17 h. Namuose pasitikrinau judu.lt, rodo 10:16 h.
Likau labai nepatenkintas klientas.
Comment
-
Parašė John Rodyti pranešimą
Čia gana drąsus ir abejotino tikslumo teiginys. Pasižiūrėjus, kaip vykdoma eilė visokių oprojektų, kaip neveikia praktiškai visų infrastruktūros projektų kokybės kontrolė, kaip nesimokoma iš klaidų ir t.t., bijau, kad priežasčių, kodėl neįgyvendinami geri pasiūlymai, gali būti gerokai daugiau, nei ilgas ir skrupulingas VMS galvojimas bei analizavimas. Realybė ta, kad nepaisant proveržių ir teisingų vizijų kai kuriose sritys, VMS, didele dalimi, tebėra 90s stiliaus biurokratinė organizacija, kur proceso formalizmas ir varnelės padėjimas, garantuojantis atsakomybės išvengimą, yra svarbiau už turinį. Labai tikėtina, kad taccido pasiūlymai bus atmesti/nesvarstyti ne todėl, kad skrūpulingi ir kruopštūs VMS žmonės juos gerai išanalizavę sugalvos kažką geresnio, bet tiesiog todėl, kad nenorės ar tingės tuo užsiimti, o varnelę padėti yra parasčiau, nei išanalizuoti ir išstudijuoti.
Comment
-
Aktorius Ramūnas Rudokas teisiamas dėl sunkaus pėsčiosios sužalojimo
Žinomas televizijos aktorius kaltinamas, kad pernai gruodžio 8 dienos pavakarę, apie 17.30 val., Vilniaus centre vairuodamas automobilį „Subaru“ suko į kairę Olimpiečių ir Rinktinės gatvių sankryžoje, kur nepraleido pėsčiosios Irinos B., partrenkė ir sunkiai sužalojo – moteriai lūžo kaulai. Bylos duomenimis, vairuotojui tuo metu degė žalias šviesoforo signalas, pėsčiajai taip pat degė žalia šviesa. „Taip suprantu (kuo kaltinamas – BNS), prisipažįstu visiškai“, – teismui sakė R.Rudokas. 55 metų vyras graudinosi teismui pasakodamas apie avariją, prašė neatimti iš jo teisės vairuoti, nes tokiu atveju gali sumenkti šeimos pajamos, sunku būtų rūpintis Rokiškio rajone gyvenančia garbaus amžiaus mama ir savo mažamečiais vaikais.
„50 tūkstančių kilometrų per metus pravažiuojam, automobilis yra mūsų šeimos turtas ir išlaikymas, mūsų vaikų išlaikymas“, – stovėdamas prieš teisėją Iloną Mateikienę ašaras šluostėsi R.Rudokas.
Comment
-
Parašė John Rodyti pranešimą50K per metus? Jis aktorius ar fūros vairuotojas?
Comment
-
Kol jaunieji tiktokeriai JUDU ir VMSe piarinasi apie naujus dviračių takus ir humanizuotas gatves, kol forume vis bandoma įrodyti, kad tik tramvajus mus išgelbės, žmonės, nuo kurių de facto priklauso keleivio kelionė į darbą pirmadienį gali tiesiog neateiti į darbą.
Nuo pirmadienio – nežinia dėl Vilniaus viešojo transporto paslaugų: dalis darbuotojų gali nepasirodyti darbe
Kilus konfliktui tarp darbdavio ir darbuotojų, nuo pirmadienio 760 „Vilniaus viešojo transporto“ darbuotojų, iš jų – apie 600 vairuotojų, ketina stabdyti darbo sutartis. Tai reiškia, kad kitą savaitę vilniečiai gali likti be dalies susisiekimo paslaugų. Norėdama užkirsti tam kelią įmonė kreipėsi į teismą, taip pat ruošia veiksmų planą, ką tokiu atveju tektų daryti.
760 „Vilniaus viešojo transporto“ darbuotojų šią savaitę įmonės vadovybei bandė įteikti savo prašymus su įspėjimu dėl savo darbo sutarčių stabdymo nuo gegužės 16 d., nes bendrovė nevykdo 2018 m. kolektyvinėje sutartyje nustatytų įsipareigojimų. „Vilniaus viešasis transportas“ darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Algirdas Markevičius Delfi pasakoja, kad darbuotojų prašymus pavyko įteikti ne iš pirmo karto. „Kai pirmą kartą nuvykome, iš mūsų, kaip profesinės sąjungos atstovų, įspėjimų nepriėmė, nors mūsų tokia teisė numatyta įstatyme. Vykdydami darbuotojų valią išsiuntėme juos el. paštu, buvo pasakyta, kad negavo. Tada per Lietuvos paštą registruotu paštu jiems įteikti darbuotojų prašymai. Mes matėme ataskaitą iš pašto, kad įspėjimai įteikti“, – teigia A. Markevičius. Tuo metu tiek „Vilniaus viešojo transportas“ (VVT), tiek Vilniaus miesto savivaldybė, kuriai priklauso bendrovė, tikina negavę nė vieno prašymo. „Kol kas tokių darbuotojų prašymų neturime nė vieno“, – sako VVT komunikacijos vadovė Giedrė Buivydaitė. „Visus pareiškimus vairuotojų vardu buvo atnešęs profsąjungos vadovas. Teisės aktai įpareigoja tai padaryti kiekvieną darbuotoją asmeniškai. Mūsų žiniomis, prašymų nėra gauta“, – pažymi savivaldybės atstovas Irmantas Kuzas.
Pasak profesinės sąjungos vadovo, VVT kreipėsi į teismą dėl laikinų apsaugos priemonių taikymo su prašymu laikinai sustabdyti darbuotojų įspėjimus dėl darbo sutarties sustabdymo ir kad gegužės 16 d. darbuotojams būtų uždraustas neateiti į darbą. Tai esą patvirtina faktą, kad įmonė visgi prašymus gavo, teisme net pateikti duomenys. „Bendrovė net teisme pripažįsta matanti informaciją, ji prašymus suskaičiavusi: iš viso pateikti 762 darbuotojų prašymai, iš jų – 609 vairuotojų. Bendrovė pateikė tokius duomenis teismui, vadinasi, ji juos gavo ir turi. Mes vertiname, kad jie pripažįsta šį faktą. Jeigu prašymai būtų neįteikti, įmonė šių duomenų neturėtų“, – svarsto A. Markevičius. Tiesa, jo teigimu, VVT darbuotojams daro spaudimą atsiimti prašymus. „Matome, kad bendrovė komunikuoja su darbuotojais, imasi tam tikrų spaudimo priemonių – rengia susirinkimus, siunčia SMS žinutes, per feisbuką rašo, bandydama įkalbėti atsiimti įspėjimus, bet iš esmės nesprendžia darbuotojų iškeltų reikalavimų, kurie nurodyti įspėjime. Ignoruoja, naudoja daugiau psichologinio spaudimo priemones: kokia žala bus padaryta ir kas ją turėtų atlyginti“, – pasakoja VVT profesinės sąjungos vadovas, pridūręs, kad spaudimui pasidavė vienetai, dar apie dešimt darbuotojų prisijungė ir pateikė savo įspėjimus darbdaviui. Anot pašnekovo, penktadienį popiet turėtų paaiškėti ir teismo sprendimas dėl laikinųjų priemonių taikymo. „Ketvirtadienį teismas svarstė ieškinį, pateiktą bendrovės prieš profesinę sąjungą dėl de facto neteisėtai organizuoto streiko. <...> Teisme net nebuvo kaip atsakovų šalies nurodyta darbuotojų, nes jie įteikė įspėjimą darbdaviui. Kažkodėl buvo įtraukta profesinė sąjunga, kuri, nors Darbo kodeksas ir leidžia, nekėlė streiko reikalavimų. Bus įdomus teismo sprendimas, precedento nėra“, – pažymi A. Markevičius.
Kaip tikina darbuotojų atstovas, nepaisant teismo sprendimo, kiekvienas darbuotojas sprendžia šį klausimą individualiai, mat tai nėra kolektyvinis streiko iškėlimo klausimas, tad visi 600 darbuotojų pirmadienį gali neateiti į darbą. „Profesinė sąjunga negali uždrausti darbuotojui neišeiti iš darbo, kai jis pasinaudoja individualia teise sustabdyti savo darbo sutartį. Profesinė sąjunga negali kištis į individualius santykius. Ar jie pirmadienį eis į darbą, ar ne, viskas priklausys nuo bendrovės. Jeigu ji atsižvelgs į įspėjimą, pateiktus darbuotojų reikalavimus, tai darbuotojai išeis į darbą. Jeigu bendrovė ir toliau ignoruos arba nesikalbės ir nepriims kitų sprendimų tai, žinoma, pirmadienį gali būti taip, kad 600 vairuotojų neišeis į darbą“, – sako A. Markevičius, pridūręs, kad darbuotojai nusiteikę eiti iki galo. Paklaustas apie derybas su VVT profesinės sąjungos pirmininkas patikina, kad vyksta tik neoficialūs susitikimai. „Neformalūs pokalbiai su bendrove vyksta, tokie apsikeitimai nuomonėmis, šalys bando ieškoti išeičių. Bet savivaldybė visiškai ignoruoja, nepadeda spręsti problemos“, – sako pašnekovas. Delfi Vilniaus miesto savivaldybės pasiteiravo šios situacijos vertinimo ir kokius sprendimo būdus ji mato, tačiau šių dalykų atstovai nekomentavo. VVT atstovė pažymi, kad įmonė nuolat kviečia profesinę sąjungą dialogams ir prašo situaciją spręsti ne ultimatumais. „Tenka apgailestauti, kad pati profesinė sąjunga jau du kartus pasitraukė iš derybų rato per pastaruosius metus“, – pažymi G. Buivydaitė.
Delfi primena, kad šį VVT darbuotojų ultimatumą išprovokavo bendrovės atsisakymas indeksuoti darbo užmokestį kolektyvinėje sutartyje nustatyta tvarka, nenoras įrašyti valandinio užmokesčio ir darbuotojų gaunamų priedų bei vienašališkai įvesta tvarka dėl kilnojamojo pobūdžio darbo. „Šalys kol kas nėra baigusios derybų dėl naujos kolektyvinės sutarties, todėl šis klausimas dar nėra išspręstas. Pažymime, kad darbuotojų darbo užmokestis pasibaigus 2018 m. kolektyvinei sutarčiai nemažėjo – išliko priemoka už darbo stažą, kvalifikacinę klasę, sveikatingumo priemoka, parama gimus vaikui ir pan. Priešingai, bendrovė 2021 m. darbo užmokesčiui skyrė daugiau kaip 700 tūkst. eurų. 2022 m. pradžioje padidintas bendras darbo užmokesčio fondas 10 proc. Atlyginimų didinimui šiais metais bendrovė skyrė maksimalią įmanomą sumą – 2,4 mln. eurų. Darbuotojų darbo užmokestis vidutiniškai kilo 10 proc., kai kurių ir 15-20 proc.“, – vardija VVT atstovė. Paklausta, kas užtikrins sklandų viešojo transporto darbą kitą savaitę, jei visgi paaiškėtų, kad dalis darbuotojų apsisprendė neiti į darbą, G. Buivydaitė sako, kad situacija stebima ir vertinama. „Bendrovė dės visas pastangas, kad keleiviai kuo mažiau patirtų nepatogumų, ir tikimės, kad pavyks to išvengti. Jei taip nutiks (darbuotojų neateis – Delfi), skubiai identifikuosime ir pakoreguosime maršrutų grafikus taip, kad keleiviai jaustų kuo mažesnį poveikį. Visas transportas tikrai nesustos“, – tikina ji. Advokatų profesinės bendrijos „Triniti Jurex“ advokatas Nerijus Kasiliauskas anksčiau šią savaitę informavo žiniasklaidos atstovus, kad sutarčių stabdymas yra Darbo kodekse numatyta galimybė neiti į darbą tris mėnesius – per juos darbuotojas negali būti atleistas, taip pat jam privalo būti mokamas valstybės nustatytas minimalus darbo užmokestis. Šiemet profesinė sąjunga ketino rengti ir streiką, tačiau streikų organizuoti teisinės galimybės nėra dėl Lietuvoje vis dar galiojančios nepaprastosios padėties. Pasakyti, kada jis bus, dar esą sunku. „Profesinė sąjunga dėl kolektyvinio ginčo yra paskelbusi streiką, kuris teismo jau pripažintas teisėtu, bet liko nustatyti tik minimalias paslaugas. Teismo sprendimas bus gegužės 24 d., tada profesinė sąjunga galės pasinaudoti kolektyvine teise ginti savo iškeltus reikalavimus kolektyvinėse derybose. Dabar nepaprastoji padėtis šalyje, todėl streikai draudžiami. Tai mes šiuo metu negalime pasakyti, kada tai būtų“, – sako profesinės sąjungos vadovas.
- 3 patinka
Comment
-
Parašė Pilaitis Rodyti pranešimąkol forume vis bandoma įrodyti, kad tik tramvajus mus išgelbės
Video iš Docklands Light Rail (pirmas rastas, rekomenduoju žiūrėti be garso ):
Paskutinis taisė VLR; 2022.05.13, 14:39.
- 1 patinka
Comment
-
Parašė Pilaitis Rodyti pranešimąNu jo, DLR pavadinti tramvajumi yra genialu kaip ir genialu pasakyti, kad pastačius bėginį VT, nereikės tiek ''barankos sukiotojų'', suprask mes gyvenam Liuksemburge ir galėsime leisti sau tokią prabangą privesti bėgius kiekvienoje svarbesnėje miesto branduolio gatvėje
Brankos sukiotojų visada reikės, bet miestas visada galės pasiūlyti geresnes sąlygas mažesniam skaičiui vairuotojų nei didesniam.
- 3 patinka
Comment
-
Parašė VLR Rodyti pranešimąBrankos sukiotojų visada reikės, bet miestas visada galės pasiūlyti geresnes sąlygas mažesniam skaičiui vairuotojų nei didesniam.
Kaip VT modernizavimo apologetas turėtum rimtai žiūrėti į šį dalyką, nes būtent čia ir yra to institucinio aplaidumo išdava.
- 6 patinka
Comment
-
Parašė VLR Rodyti pranešimą
DLR yra Light Rail sistema, kas, iš esmės, yra geresnis tramvajus. Vilniaus atveju visada sakiau, kad būtent Light Rail sistemos čia reikia, t.y. tramvajaus, važiuojančio atskirtu keliu. Apie 'tradicinį' tramvaju niekada nekalbėjau. Vilniui reikia kažko, kas gali greitai ir patogiai važiuoti itin ilgus atstumus ir LRT sistema yra pigiausias dalykas, kuris tai gali daryti konkurencingai. Realiai, Vilniaus atstumams reiktų miesto geležinkelio/metro, bet tai yra per brangu šiais laikais.
Brankos sukiotojų visada reikės, bet miestas visada galės pasiūlyti geresnes sąlygas mažesniam skaičiui vairuotojų nei didesniam.
Tai yra tramvajus:
T.y. iš esmės tai yra VT, galintis važiuoti tiek bendrame sraute, tiek atskirai (įskaitant kai kada estakadas ir tunelius), su lengvais riedmenimis, bet su labai mažomis automatizavimo galimybėmis.
O tai yra lengvasis metro:
T.y. tai yra visiškai nuo bendro srauto/pėsčiųjų eismo atskirta sistema, su šiek tiek sunkesniais negu tramvajus, bet lengvesniais negu tikras metro (heavy rail) riedmenimis, su visiško automatizavimo galimybe.
Tačiau kaip jau Tikras Architektas parašė, jokia sistema neveiks gerai, kol tiek VVT, tiek VMS bus toks požiūris į darbuotojus.
Comment
-
Parašė Tikras architektas Rodyti pranešimą
Jei bus bėginis transportas, reikės personalo dar daugiau. Technikų, dispečerių, mechanikų, inžinierių ir t.t.. Bet čia klausimas ne apie tai. Tai klausimas kokia darbo kultūra ir aplinka VVT, koks valdžios santykis su savo darbuotojais. Jei mes pakeisim autobusus į traukinius, bet požiūrį į personalą, kultūrą, darbo sąlygas paliksime tokius pat, tai niekas nepasikeis.
Kaip VT modernizavimo apologetas turėtum rimtai žiūrėti į šį dalyką, nes būtent čia ir yra to institucinio aplaidumo išdava.
Dėl VVT kultūros - taip, ji priklauso 90-ųjų Rusijos užkampyje, o ne 2022-ųjų ES sostinėje su geromis algomis, kieta, konkurencinga darbo jėga ir milžiniškomis (bet pagrįstomis) ambicijomis. Tiek darbo kultūros dalykai, tiek fizinė infrastruktūra yra VMS apsileidimo VT srityje ir automobilizmo propagavimo dešimtmečiais simptomai. Ne kartą sakiau, kad tos institucijos yra irštvos, į kurias reikia ateiti su tokiu požiūriu, su kokiu Rokas Masiulis atėjo į Lietuvos geležinkelius, t.y. su mintimi atleisti visus vadukus ir sustatyti visas procedūras nuo nulio. Vilniaus VT sistemos pavertimas konkurencinga yra didžiausia užduotis ir didžiausias iššūkis Vilniui ateinantiems bent keliems dešimtmečiams.
Comment
-
Parašė Pilaitis Rodyti pranešimą
Siūlau sutarti dėl terminų:
https://en.wikipedia.org/wiki/Essen_...ethenhoehe.jpg
Kai kurie paprasti tramvajai irgi save vadina LRT, kai kurie LRT save vadina Light Metro ir tt. Bet kokiu atveju, jei kalbame apie mano konkrečiai perspektyvą tai, be jokios abejonės, nesiūlyčiau Vilniuje statyti tradicinio tramvajaus, kuris važiuoja kartu su visu srautu. Tai būtų per mažas "upgrade" lyginant su esamomis priemonėmis.
- 1 patinka
Comment
-
Parašė VLR Rodyti pranešimąNesu tikras, kad konkurencingai sistemai reiktų daugiau darbuotojų
Konkurencija nėra panacėja nuo visų ligų, kaip jau pamatėme, ypač COVID metu ir dabartinio karo akivaizdoje.
- 7 patinka
Comment
-
Parašė Tikras architektas Rodyti pranešimą
Viešame transporte konkurencingumas yra neįmanomas. Tai yra kritinė valstybės infrastruktūra, logiškai mąstančių žmonių paprastai priskiriama išlaidoms. Kuo baigėsi rinkos sąlygos viešajame transporte galime pamatyti nesename JK pavyzdyje, kuomet buvo nacionalizuotos suzombėjusios ir visiškai nuo kosmiškai išbujojusių subsidijų priklausomos privačios įmonės. Nuo to pralaimi visi, tiek keleiviai, tiek valstybė.
Konkurencija nėra panacėja nuo visų ligų, kaip jau pamatėme, ypač COVID metu ir dabartinio karo akivaizdoje.
- 2 patinka
Comment
Comment