[VLN] Vilniaus viešasis transportas

[Lettered]

Tas 80 km, tai tas pats, kas Vilniuje per kamščius. Įtariu, kad kolega nelabai susipažinęs su commuting'o privalumais normaliai išvystytuose miestuose.

Susipažinęs ir tikrai kasdien 80 km važinėti su trim persėdimais tikrai nenorėčiau net jei mokėtų dvigubai. Kokiame Londone metro kol iš vienos linijos persėdi į kitą užtrunka, kiek Vilniuje su auto per pusę miesto nuvažiuoti. Ne iš gero ir pigaus NT žmonės kasdien 3-4h skiria kelionei į darbą.
https://www.google.lt/maps/dir/59.88...e3!4m2!4m1!5i2

[10.000]

Tai čia jau iš dalies žymėjimo reikalas. Sakyčiau, nieko gero toks žymėjimas neduoda, nei popieriaus sutaupai, nei ką. Keleiviui turi būti maksimaliai aiški tvarkaraščio struktūra ir dažnis. Iš kur atsiranda tie nereguliarumai? Jeigu tai kažkokių eismo sąlygų kaltė, tai reikia jas peržiūrėti, jeigu neįmanoma pakeisti – tiesiog susitaikyti, kad galimi vėlavimai (kas savaime nėra blogybė, nes ištempti grafikai daug didesnis blogis, negu proto ribose sutrauktas grafikas ir retkarčiais atsitinkantys vėlavimai). Tas „apytiksliai“ žymėjimas nieko pozityvaus neduoda.

Manau, tai priklauso nuo konkretaus laiko intervalo nurodyto tvarkaraštyje. Pvz.: “5-6min.” viskas paprasta ir aišku - maksimalus laiko tarpas, kiek gali tekti laukti autobuso yra 5-6 minutės. Tuo tarpu “4-12min.” - nei paprasta, nei aišku, nes autobuso gali tekti laukti 4 minutes, gali tekti 12. Ryškus skirtumas.

Tinkama dėl to, kad praktiškai visų maršrutų susikirtimo vieta. Gerai, tarkim aš esu Islandijos gatvėj ir noriu važiuotu 105N iki N. Vilnios arba iki Pašilaičių. Tai man vis tiek reikia kažkaip nusigauti iki Žaliojo tilto st., kad įsėsčiau į 105N.
Tai jeigu preziumuojam, kad žmonės iš klubų ateina į jiems reikiamas stoteles pėsčiomis, atrodytų, kaip ir nėra problemos. Problemos paaiškėtų, jei kas nors susimąstytų, kad tarp maršrutų nėra persėdimo galimybių. Nėra suderintų tvarkaraščių. Ar aš galiu atvažiuoti nuo stoties ar Islandijos g. iki Ž. tilto ir persėsti į 105N, 102N ir nereikės šaltą žiemos naktį 20-30 min. kalenti dantimis, nes nesuderinti tvarkaraščiai?
Tik kaip suderinti penkis maršrutus, kai nėra vieno centrinio taško? Vilnius turbūt neišgalės 15 min. taktu paleisti naktinių autobusų, kaip tą daro pvz. Miunchenas. Bet ir 15 min. taktas nesukurs patogių persėdimų, kai persėdimo taškų yra nemažai.

Ir išvis vyrauja klaidingas mąstymas. Atrodo, kad vienintelė užduotis yra išvežioti iš centro gyventojus (kas šiaip iš dalies tiesa). Bet užduotis turėtų būti užtikrinti gyventojų mobilumą naktį. O pigiausias ir efektyviausias sprendimas ir yra turėti randez-vous sistemą.

Taip, nemanau, kad kas nors trukdo, juk beveik visi maršrutai pro ten eina (tik vieninteliam 102N prireiktų minimalaus užsukimo). Keleiviai tik laimi. Aišku, dėl tvarkaraščių ir važiavimo laikų reikėtų pasižiūrėti, gal kažkas koreguotųsi, gal maršrutus reikėtų išskaidyti, bet čia ne esmė. Esmė – suderinti persėdimai.

Na, pro Lvivo stotelę nesidriekia nei 101N, nei 102N maršrutų trasos. 101N tektų nukrepinėti Vilniaus g., Žaliuoju Tiltu, Šeimyniškių g., Žirmūnų Tiltu, Antakalnio g…. Šitaip būtų prarandama svarbi Karaliaus Mindaugo Tilto stotelė, patogiausias pasirinkimas tiems, kas iš centro (pvz. Katedros aikštės renginių) nori grįžti namo į Antakalnį. Nu jo, kažkam kas su persėdimu važiuoja iš Antakalnio į Žvėryną gal ir pasidaro patogiau, tačiau gaunasi taip kad daliai žmonių naktinis susisiekimas yra pagerinamas, o tuo pat metu kitai daliai žmonių jis pablogėja. Ir bijau, kad tų kuriems pablogėja (Katedros aikštė - Antakalnis) kiekis bus žymiai skaitlingesnis, negu tų kurie naktį varinėja kažkokiais randominiais maršutais kaip kad iš Antakalnio į Žvėryną.

(su 102N tokių problemų gal ir nebūtų, jei važiuotų Goštauto g., Žaliasis Tiltas, Šeimyniškių g., Rinktinės g., Karaliaus Mindaugo Tiltas, T.Vrublevskio g….). Aišku, gautųsi važiavimas zigzagu, na bet bent jau nebūtų prarasta nei viena dabartinė svarbi maršruto stotelė.

Ir vistik, vieno dalyko nesuprantu - kam tas dviračio išradinėjimas ? Kodėl būtinai galvojama, kad jeigu dieninių maršrutų hub’as turi būti Lvivo st., tai ir naktinių maršrutų turi būti ten pat ? Gi yra Operos ir Baleto teatro žiedas, pro jį važiuoja visi penki naktinių autobusų maršutai. Būtų galima įrengti stotelę kažkur čia - https://www.google.com/maps/place/A....37f9b61285e357 - ir būtų puikus naktinių maršrutų persėdimo taškas, visomis kryptimis, kur tik važiuoja Vilniaus naktinis transportas. Nebūtų prarasta nei viena esama jungtis. Taip pat nebūtų ir to bereikalingo keleivių gainiojimo pro Lvivo st. Nemanau, kad ištiks kažkokia baisi tragedija, jei dieninio ir naktinio transportų hub’ai bus skirtingose vietose.

[VLR]

Ir vistik, vieno dalyko nesuprantu - kam tas dviračio išradinėjimas ?

Dviračio išradinėjimas yra du, netoliese esantys hub'ai su visa infrastruktūra skirti skirtingiems paros laikams. Ypač mieste, kuris nesugeba pasistatyti vieno. Maršrutus nesunkiai galima pergalvoti ir pakeisti neprarandant praktiškai nieko. Dabartiniai maršrutai irgi važiuoja zigzagais neretai (kad ir koks 104N) ir dar didesniais, nei minėtas nusukimas pro tiltą. Bet yra ir kitų būdų organizuojant maršrutus, pavyzdžiui juos dubliuojant kai kuriose vietose ar net naudojant hub'ą kaip terminalą. Tikrai nemanau, kad tai būtų labai didelė problema.

Žiūrint paviršutiniškai į žemėlapį, 102N į vakarus galėtų važiuoti pro konstitucijos prospektą (užsukant į Žvėryną trumpai iš šiaurės) o vakarinę centro dalį pasiimtų koks kad ir 104N? Čia, aišku, tik vienas iš tūkstančio variantų.

[taccido]

Dviračio išradinėjimas yra du, netoliese esantys hub'ai su visa infrastruktūra skirti skirtingiems paros laikams. Ypač mieste, kuris nesugeba pasistatyti vieno. Maršrutus nesunkiai galima pergalvoti ir pakeisti neprarandant praktiškai nieko. Dabartiniai maršrutai irgi važiuoja zigzagais neretai (kad ir koks 104N) ir dar didesniais, nei minėtas nusukimas pro tiltą. Bet yra ir kitų būdų organizuojant maršrutus, pavyzdžiui juos dubliuojant kai kuriose vietose ar net naudojant hub'ą kaip terminalą. Tikrai nemanau, kad tai būtų labai didelė problema.

Žiūrint paviršutiniškai į žemėlapį, 102N į vakarus galėtų važiuoti pro konstitucijos prospektą (užsukant į Žvėryną trumpai iš šiaurės) o vakarinę centro dalį pasiimtų koks kad ir 104N? Čia, aišku, tik vienas iš tūkstančio variantų.

Sutinku, kad neapsimoka daryti antro mazgo, kuris būtų naudojamas tik porą naktų per savaitę. O dėl maršrutų tinklo, tai paprasčiausia būtų, jei visi maršrutai baigtųsi Lvivo mazge. Tiesiog dauguma maršrutų išsiskaidytų į du atskirus maršrutus. Reiktų šį bei tą pakoreguoti, atsisėdus žiūrint į važiavimo laikus padėlioti.

[VLR]

O dėl maršrutų tinklo, tai paprasčiausia būtų, jei visi maršrutai baigtųsi Lvivo mazge.

Na, problema su tokia sistema būtų ta, kad visiems visada reiktų keistis Lvivo mazge. Aš vis tik būčiau linkęs viską daugiau mažiau kaip yra tik su maršrutų pakeitimais, kad jie visi eitų pro mazgą. Tokiu atveju daug kas keistųsi mazge, bet būtų daug ir tokių, kurių autobusas pravažiavęs pro mazgą važiuotų į jiems tinkamą pusę be pasikeitimo.

[Obi-Wan Kenobi]

Londone persedinėjau n kartų iš linijos į liniją toje pačioje stotyje, kokioje nors Baker Street ar Piccadily Circus. Na tikrai perėjimas 30 min neužtrunka. Nebent mintinai nežinai linijų išdėstymo, o jos gali būti skirtinguose lygiuose, nes pirmosios linijos buvo kasamos atviruoju būdu, o vėlesnės - požeminiu. Na jei pasimeti, tai taip, tada ten gali iki vakaro persėdinėti. Man ir vėl kyla įtarimas, kad gerbiamas kolega šioje srityje yra daugiau teoretikas

[Lettered]

Londone persedinėjau n kartų iš linijos į liniją toje pačioje stotyje, kokioje nors Baker Street ar Piccadily Circus. Na tikrai perėjimas 30 min neužtrunka. Nebent mintinai nežinai linijų išdėstymo, o jos gali būti skirtinguose lygiuose, nes pirmosios linijos buvo kasamos atviruoju būdu, o vėlesnės - požeminiu. Na jei pasimeti, tai taip, tada ten gali iki vakaro persėdinėti. Man ir vėl kyla įtarimas, kad gerbiamas kolega šioje srityje yra daugiau teoretikas

Jūs ryškiai nesat važiavęs Londone metro, nes persėdant reikia ne tik iš vieno lygio į kitą pakilti, bet kartais ir į šonus vaikščioti, nes linijos ne visur kertasi tame pačiame taške. Vilniuje per pusę miesto pervažiuoti netrunka 30 min., o tik keliolika. Nepažįstu nei vieno žmogaus dirbusio Londone, kuriam būtų labai patikę commutinti kasdien kelias valandas pergrūstuose traukiniuose ar metro.

[Obi-Wan Kenobi]

Tai tą ir rašiau - ne viename lygyje, skirtingu laiku pastatytos. Britai išlepę, jiems problema persėsti. Pabandytų iš Pavilnio į Pašilaičius, kitaip kalbėtų

[mantasm]

Tai tą ir rašiau - ne viename lygyje, skirtingu laiku pastatytos. Britai išlepę, jiems problema persėsti. Pabandytų iš Pavilnio į Pašilaičius, kitaip kalbėtų

Kame problemos Tūkstantmečio gatve + aplinkeliu? Komfortas... Nebent dideliem VT fanam liūdesiukas. Londone paprasčiau persikraustyt jei tenka iš vieno pakraščio į priešingą važinėt į darbą.

[Obi-Wan Kenobi]

Aš kalbu apie commuting'ą VISUOMENINIU transportu. Kolegos vaikui taip teko važinėti į mokyklą, nes jie atsikraustė į Pavilnį. O ir Pavilnys-Pašilaičiai, tai Londono masteliais centras, na gal max II zona.
Gerai, palyginkime rimtai. Kelionė iš Elektrėnų į Santariškes VISUOMENINIU transportu. Tai maždaug atitiktų commuting'ą iš Lon priemesčių.

[mantasm]

Natūralu, kad kai miestas ne Londono mastelių, tai nėra metro ir t.t. Iš principo bet kur pasaulyje galioja taisyklė, kad kuo mažesnis miestas, tuo daugiau problemų sprendžiama per asmeninę prizmę (= automobilis), o ne bendruomeninę. Galima palyginti Londoną su kokiu Edinburgu ar išvis Dundee.

[Obi-Wan Kenobi]

Tai kad toje pačioje Uppsaloje (130 000) puikiausiai veikia VT, metro nėra, tik autobusai.

[VLR]

Tai kad toje pačioje Uppsaloje (130 000) puikiausiai veikia VT, metro nėra, tik autobusai.

Uppsala neseniai patvirtino, kad statys tramvajų (pagal Systra kompanijos, dariusios ir Vilniaus VT studiją) rekomendaciją:
https://www.systra.com/en/systra-win...ty-of-uppsala/

[Kristisz]

Aš kalbu apie commuting'ą VISUOMENINIU transportu. Kolegos vaikui taip teko važinėti į mokyklą, nes jie atsikraustė į Pavilnį. O ir Pavilnys-Pašilaičiai, tai Londono masteliais centras, na gal max II zona.
Gerai, palyginkime rimtai. Kelionė iš Elektrėnų į Santariškes VISUOMENINIU transportu. Tai maždaug atitiktų commuting'ą iš Lon priemesčių.

Argumentas buvo apie tai, kad Vilniuje būstas yra įperkamas ganėtinai mažu atstumu iki darbo vietų, todėl Elektrėnai ne prie ko, nes mes lyginam iš ekonominės klasės būstų 5-8 km nuvažiuojamus per 20-40 min su Vilniaus VT su Stokholmo ekonominės klasės būstais ir važiavimą 80 km per 1 valandą. Taip, Stokholmo (ar Londono) VT greitesnis, bet kalbant apie kelionės laiką, Vilniaus ekonomės klasės būstai yra arčiau.

O apie Pavilnį ir Pašilaičius - čia ne ekonominių priežasčių nulemtas sprendimas, o asmeninių pasirinkimų. Vakaruose būstus renkasi, kur geros mokyklos, o pas mus prioritetas kur pievelė šašlykams kepti pigiau, su vaiko mokykla tai kaip gausis.

[mantasm]

Tai kad toje pačioje Uppsaloje (130 000) puikiausiai veikia VT, metro nėra, tik autobusai.

Puikus susisiekimas autobusais tarp priešingų priemiesčių nutolusių dešimtim kilometrų?

[Obi-Wan Kenobi]

Argumentas buvo apie tai, kad Vilniuje būstas yra įperkamas ganėtinai mažu atstumu iki darbo vietų, todėl Elektrėnai ne prie ko, nes mes lyginam iš ekonominės klasės būstų 5-8 km nuvažiuojamus per 20-40 min su Vilniaus VT su Stokholmo ekonominės klasės būstais ir važiavimą 80 km per 1 valandą. Taip, Stokholmo (ar Londono) VT greitesnis, bet kalbant apie kelionės laiką, Vilniaus ekonomės klasės būstai yra arčiau.

O apie Pavilnį ir Pašilaičius - čia ne ekonominių priežasčių nulemtas sprendimas, o asmeninių pasirinkimų. Vakaruose būstus renkasi, kur geros mokyklos, o pas mus prioritetas kur pievelė šašlykams kepti pigiau, su vaiko mokykla tai kaip gausis.

Kolega, jūs ką tik pats parašėte, koks apgailėtinas yra Vilniaus VT - 8 km per 40 min, t.y. apie 10 km per valandą. Ir jūs pateikiate išsigelbėjimą - nu gyvenk tu, žmogau, 5 km iki darbo ir kame če prabliemos? Žodžiu, taip ir gyveni, keiti darbą, keiti būstą, neduok dieve atsidursi 20 km iki darbo. Kiek važiuosi? Dvi valandas (pagal jūsų pavyzdį). Na iš tikrujų mažiau, bet čia buvo tamstos skaičiai.
Tuo tarpu commuting'o esmė yra ta, kad jūs per valandą vis tiek patenkate, ten, kur reikia, nes veikia hub and spoke sistema. Todėl aš rinkčiausi gerą būstą Sto priemestyje su geru traukinio susiekimu į centrą, nei Pilaitę.

[Kristisz]

Kolega, jūs ką tik pats parašėte, koks apgailėtinas yra Vilniaus VT - 8 km per 40 min, t.y. apie 10 km per valandą. Ir jūs pateikiate išsigelbėjimą - nu gyvenk tu, žmogau, 5 km iki darbo ir kame če prabliemos? Žodžiu, taip ir gyveni, keiti darbą, keiti būstą, neduok dieve atsidursi 20 km iki darbo. Kiek važiuosi? Dvi valandas (pagal jūsų pavyzdį). Na iš tikrujų mažiau, bet čia buvo tamstos skaičiai.
Tuo tarpu commuting'o esmė yra ta, kad jūs per valandą vis tiek patenkate, ten, kur reikia, nes veikia hub and spoke sistema. Todėl aš rinkčiausi gerą būstą Sto priemestyje su geru traukinio susiekimu į centrą, nei Pilaitę.

Šiaip skaičius pagražinau Stokholmo naudai. Vilniui paėmiau laiką su vėlavimais piko metu, Stokholme skaičiavau grubiai tik laiką kelionei nuo vietos šalia vienos priemiestinio traukinio stoties iki vietos šalia kitos stoties. Realybėje Stokgolmui reikia pridėti kelionę nuo taško iki taško: turi ir nuo namų stotį pasiekti, ir darbo vietą pasiekti nuo stočių mieste - reikės turbūt persėst į metro ir/arba autobusą ir Stokholmo atveju dažnai dar ir paeiti 10+ min. Gyvenant Stokholme priemiestyje yra didesnė tikimybė susirasti darbą kuriam reikės 2h commute, negu gyvenant Vilniuje Pilaitėje ar Pašilaičiuose. Vilniaus atveju tai dar bent automobiliu per aplinkkelį didelę dalį VT nepatogių vietų galima labai greitai pasiekti (pvz į Žiemelio ar būsimus Teltonikos ofisus oro uosto apylinkėse 20 min automobiliu, kai su VT 50+ min), o Stokholmo atveju lėtai važiuosi 50-80 km kamščiuose autostrada - tekę nemažai paskraidyti į Arlandos oro uosto įvairiais laikais, tai 11-15h su taxi užtrunki pusvalandį iki vietos aplink miesto centrą, o 8 ryto atskridęs ar 17h grįždamas gali ir virš valandos taxi prasėdėt. O Uppsala ir dalis priemiesčių yra dar toliau nei Arlanda oro uostas.

[VLR]

Kolega, jūs ką tik pats parašėte, koks apgailėtinas yra Vilniaus VT - 8 km per 40 min, t.y. apie 10 km per valandą. Ir jūs pateikiate išsigelbėjimą - nu gyvenk tu, žmogau, 5 km iki darbo ir kame če prabliemos? Žodžiu, taip ir gyveni, keiti darbą, keiti būstą, neduok dieve atsidursi 20 km iki darbo. Kiek važiuosi? Dvi valandas (pagal jūsų pavyzdį). Na iš tikrujų mažiau, bet čia buvo tamstos skaičiai.
Tuo tarpu commuting'o esmė yra ta, kad jūs per valandą vis tiek patenkate, ten, kur reikia, nes veikia hub and spoke sistema. Todėl aš rinkčiausi gerą būstą Sto priemestyje su geru traukinio susiekimu į centrą, nei Pilaitę.

Reikia dar nepamiršti, kad Vilniuje bet koks pakenčiamas keliavimo laikas ar dažnis yra pasiekiamas praktiškai tik gyvenant pergrūstuose daugiabučiuose. Stockholme, tuo tarpu, yra pilna privačių namų rajonų, iš kurių gali patogiu bėginiu transportu atvažiuoti į centrą per pusvalandį ar net mažiau. Tai yra milžiniškas pliusas miestui, ypač šeimoms. Vilniuje apie privačių namų rajonų pajungimą niekas nekalba net su pusės amžiaus perspektyvą, čia net skruzdėlynai kaip Pašilaičiai/Perkūnkiemis nėra normaliai pajungti (jokių planų tam irgi nėra). Gyvenantys privačiame name kokioje Spånga gali taktiniu tvarkaraščiu į centrą atvažiuoti traukiniu per mažiau nei pusvalandį, traukinys testoja trijose stotelėse. Tokio dalyko komfortas yra nepalyginamai geresnis net nei commutinimas iš Vilniaus pergrūstų komiblokų be pirmumo teisės važiuojančiais autobusais. Visiškai nelygintini dalykai.

[Kristisz]

Reikia dar nepamiršti, kad Vilniuje bet koks pakenčiamas keliavimo laikas ar dažnis yra pasiekiamas praktiškai tik gyvenant pergrūstuose daugiabučiuose. Stockholme, tuo tarpu, yra pilna privačių namų rajonų, iš kurių gali patogiu bėginiu transportu atvažiuoti į centrą per pusvalandį ar net mažiau. Tai yra milžiniškas pliusas miestui, ypač šeimoms. Vilniuje apie privačių namų rajonų pajungimą niekas nekalba net su pusės amžiaus perspektyvą, čia net skruzdėlynai kaip Pašilaičiai/Perkūnkiemis nėra normaliai pajungti (jokių planų tam irgi nėra). Gyvenantys privačiame name kokioje Spånga gali taktiniu tvarkaraščiu į centrą atvažiuoti traukiniu per mažiau nei pusvalandį, traukinys testoja trijose stotelėse. Tokio dalyko komfortas yra nepalyginamai geresnis net nei commutinimas iš Vilniaus pergrūstų komiblokų be pirmumo teisės važiuojančiais autobusais. Visiškai nelygintini dalykai.

Jeigu Stokholme gyveni ir dirbi palei to pačio traukinio liniją, tada pasisekė. Kitu atveju, visaip gali būti. Pavyzdžiui iš eilinio privataus namo arčiau Spånga stoties į Stokholmo atstumais labai netoli esantį Arenastaden, kur tiesiai ant svarbios traukinių stoties stovi didžiausias mall'as ir lietuviams pažįstamų SEB ir Telia pagrindiniai HQ ( 8 km automobiliu nuo Spånga) su VT užtruksi apie 40 (jeigu netingi 20 min paeiti), arba apie 50 min jeigu daugiau autobusais pavažiuosi. Greičiau nei per pusvalandį centrą pasiekiantis traukinys reiškia kad tavo kelionė nuo taško iki taško bus bent 35 min, o gal ir daugiau priklausomai kiek toli namas ar darbo vieta yra nuo bėgių.
Palyginus Vilniuje nuo privačių namų rajonų (Mileišiškės, Pavilnys, Kalnėnai, Riešė, Bajorai, Zujūnai, Buivydiškės) iki Konstitucijos pr. nuo taško iki taško su VT beveik iš visur irgi užtruksi apie 35-50 min. Ir tai yra žymiai įperkamesni rajonai negu aplink Stokholmo centrą esantys rajonai (apie tai ir yra šita diskusija), kokio Spånga atitikmuo turbūt būtų Šnipiškės tarp Žalgirio ir Ozo gatvių, iš kur gali pėsčias vaikščiot.

[Obi-Wan Kenobi]

Ai, beviltiška įrodinėti. Jei negali ryte išvažiuoti su savo Audi Q5, tai nafyg tie traukiniai. VT tik studentai ir pensininkai važiuoja.