[VLN] Vilniaus viešasis transportas

[VLR]

Nes nereik pėstiesiems kirsti važiuojamosios dalies pakeliui į stotelę.

Hmm... Neskamba įtikinamai. Keturių juostų kelyje, jei autobusų juostos yra viduryje:

• važiuojant į vieną pusę maršrutu pėstysis turi kirsti vieną automobilių juostą
• važiuojant į kitą - tris juostas (vieną automobilių ir dvi autobusų)

Taigi keturi kirtimai iš viso vidutinėje kelionėje į priekį ir atgal.

Jei autobusai važiuoja šonuose:

• Važiuojant į vieną pusę kirsti juostų nereikia
• Važiuojant į kitą pusę, reikia kirsti visas keturias juostas

Taigi irgi keturi kirtimai iš viso važiuojant pirmyn ir atgal.

Statant BRT, paprastai būna statomos ir perėjos virš gatvės, iš kurių galima patekti tiesiai prie autobusų. Jos yra dar gerai dėl to, kad sujungia dvi kelio padalintas miesto dalis. Visą laiką įsivaizdavau, kad būtent tai ir yra Vilniaus transporto vizijos dalis. Bet net ir to nebus?

[liootas]

Vilnius, net turėdamas mero partijos susisiekimo ministrą, negalėjo padaryti, kad tarp naujų KET 2022 pakeitimų būtų ir VT šviesaforai. Net nekalbant apie realius šviesoforus, KET vis dar nėra numatyta net elementari teorinė galimybė tokius pastatyti. Tai toks ir bus tas vilnietiškasis BRT. Ai, nu bet jei stovi kartu su dešiniu posūkiu, tai kaip ir nereikia to šviesaforo

[kasparas.v]

Vilnius, net turėdamas mero partijos susisiekimo ministrą, negalėjo padaryti, kad tarp naujų KET 2022 pakeitimų būtų ir VT šviesaforai. Net nekalbant apie realius šviesoforus, KET vis dar nėra numatyta net elementari teorinė galimybė tokius pastatyti. Tai toks ir bus tas vilnietiškasis BRT. Ai, nu bet jei stovi kartu su dešiniu posūkiu, tai kaip ir nereikia to šviesaforo

Apart G autobusu be tramvajui atitinkamu investiciju jokio geresnio BRT nepadarysi, bet del VT sviesoforu 100% sutinku. Gyvenu Barselonoje, cia autobusai turi kokias 5-10 sekundziu prioriteta pries automobiliu zalia sviesa. Tai is tikro labai padeda isvengti prioriteto konfliktus tarp privaciu ir viesu automobiliu.

[Horn]

Bet ar tikrai nėra patvirtinti tie šviesoforai?

https://www.tv3.lt/naujiena/lietuva/...nklai-n1114500

[liootas]

Gerai, mano klaida. Pasikapstęs radau, kad bus du papildymai. Abu priimti, bet vieni įsigaliojo sausio 1 d., kiti bus nuo birželio 1 d. (tarp jų - dviračių gatvės, VT šviesoforai)

https://lrv.lt/lt/posedziai/lietuvos...es-posedis-210 - čia devintas punktas iš Vyriausybės priimtų KET pakeitimų.



Atsiimu savo žodžius

[MedinisStrazdas]

Hmm... Neskamba įtikinamai. Keturių juostų kelyje, jei autobusų juostos yra viduryje:

• važiuojant į vieną pusę maršrutu pėstysis turi kirsti vieną automobilių juostą
• važiuojant į kitą - tris juostas (vieną automobilių ir dvi autobusų)

Taigi keturi kirtimai iš viso vidutinėje kelionėje į priekį ir atgal.

Jei autobusai važiuoja šonuose:

• Važiuojant į vieną pusę kirsti juostų nereikia
• Važiuojant į kitą pusę, reikia kirsti visas keturias juostas

Taigi irgi keturi kirtimai iš viso važiuojant pirmyn ir atgal.

Statant BRT, paprastai būna statomos ir perėjos virš gatvės, iš kurių galima patekti tiesiai prie autobusų. Jos yra dar gerai dėl to, kad sujungia dvi kelio padalintas miesto dalis. Visą laiką įsivaizdavau, kad būtent tai ir yra Vilniaus transporto vizijos dalis. Bet net ir to nebus?

Jeigu srautai yra po lygiai iš abiejų pusių tai esant krašte pusei keleivių nereikia išvis nieko kirsti, kas yra saugiau neigu kirsti visiems, bet po mažiau. Manau kad tai nėra pakankamas argumentas nedaryti VT viduryje gatvės, bet tai nėra šiaip išgalvojimas.

[VLR]

Bet kokiu atveju, norint suformuoti tikrai kietas ir konkurencingas kamienines transporto linijas, reikės jas atskirti nuo pėsčiųjų (ir viso likusio) eismo. Kai kuriose vietose BRT turės važiuoti po sankryžomis, kai kur - ant estakados, bus ir vietų, kur pėsčiuosius reikės leisti perėjomis virš transporto eismo juostų. Tokias perėjas padaryti galima gerai (be stačių laiptų ir pan. dalykų), pavyzdžių yra. Tačiau iš VMS komunikacijos matome, kad jie nedarys normalaus BRT ir nebandys autobusų atskirti ne tik nuo pėsčiųjų eismo, bet ir nuo automobilių eismo. 10km. kas dieną žmonės turės važiuoti paprastu autobusu, stojančiu prie paprastų perėjų ir sankryžų, bei besimaišančiu su automobiliais (ypač sukančiais iš dešinės ir į dešinę). Tai yra geriausia, ką jie turi paruošę.

Man graudu matyti šį miestą šių žmonių rankose.

[VLR]

Beje, dėl BRT - kiek suprantu, jis dabar nėra statomas, nes "neužtenka srautų"? Gal kas nors žinote, kokie yra VMS nustatyti srautai, reikalingi pradėti BRT sistemos statymą ar bent jau rimtą planavimą (ir kuo jie paremti)?

[VLR]

Lygtais tramvajaus temoje rašė kad 6000 į vieną pusę, bet kad jau dabar pagal judu ataskaitą du troleibusai viršija tokius srautus.

Jie kalba "piko metu į vieną pusę per valandą" skaičiais. Tokius rasti kitiems miestams labai sunku, nes statistika dažniausiai rodo vienos linijos pervežamų žmonių per dieną skaičių (į abi puses). Aš įsivaizduoju, kad su tokiais 'piko metu į vieną pusę per valandą' skaičiais jie taikosi į kokius 40-45 tūkstančius kelionių į abi puses per dieną? BRT Data galima pasižiūrėti BRT linijų statistiką Europoje - daugybė jų perveža mažiau žmonių per dieną nei Vilniaus G linijos net ir turėdamos visus BRT atributus. Tad tie VMS reikalavimai yra, panašu, jų pačių sugalvoti ir yra labiau pasiteisinimai nieko nedaryti.

[Silber418]

Jie kalba "piko metu į vieną pusę per valandą" skaičiais. Tokius rasti kitiems miestams labai sunku, nes statistika dažniausiai rodo vienos linijos pervežamų žmonių per dieną skaičių (į abi puses). Aš įsivaizduoju, kad su tokiais 'piko metu į vieną pusę per valandą' skaičiais jie taikosi į kokius 40-45 tūkstančius kelionių į abi puses per dieną? BRT Data galima pasižiūrėti BRT linijų statistiką Europoje - daugybė jų perveža mažiau žmonių per dieną nei Vilniaus G linijos net ir turėdamos visus BRT atributus. Tad tie VMS reikalavimai yra, panašu, jų pačių sugalvoti ir yra labiau pasiteisinimai nieko nedaryti.

Įdomi duomenų bazė. Ačiū.

[rPn]

Jie kalba "piko metu į vieną pusę per valandą" skaičiais. Tokius rasti kitiems miestams labai sunku, nes statistika dažniausiai rodo vienos linijos pervežamų žmonių per dieną skaičių (į abi puses).

Čia yra tiesiog talpos matas (kiek maksimaliai žmonių teoriškai linija galėtų pervežti per vieną valandą), o ne kiek žmonių naudojasi linija. Tereikia sudauginti kiek žmonių telpa į transporto priemonę ir kiek jų atvažiuoja per valandą. Visuose miestuose šie skaičiai yra prieinami.

pphpd = cap * freq

Jei nori sužinoti kiek žmonių pravažiuoja per valandą (per vieną tašką, tarkim tarp dviejų stotelių) pridėk dar vieną kintamajį - užimtumą.

Kitiems miestams gali paskaičiuoti pagal mano katik sugalvotą formulę:

rpphpd = cap * freq * load

rpphpd - real passengers per hour per direction
cap - one vehicle capacity
freq - transit frequency in vehicles per hour
load - vehicle occupancy rate in percentage

Pavyzdžiui, 7 trūliko rpphpd piko metu (dabar per pandemiją ir vairuotojų krizę) yra:
rpphpd = 80 * 12 * 100% = 960

Bet žmonės įlipa 1-oje stotelėje, išlipa 5-oje stotelėje. Kiti įlipa 6-oje ir išlipa 9-oje. Todėl tikras pervežamų žmonių skaičius per valandą jau priklauso dar ir nuo to kiek ilga yra linija ir kiek stiprių traukos taškų turi pakeliui. Žiedinės linijos perveža daugiausia žmonių, bet jų talpa nebūna didžiausia. Geriausi pavyzdžiai Londono ar Maskvos žiedinės linijos. Bet tą galima matyti net Vilniuje kur 2G pirmauja pagal pervežamų žmonių skaičių važiuodama rečiau nei kiti.
Todėl 'upgradinti' į brt/tramvajų/younameit pirmiausiai reiktų ne tuos maršrutus kurie daugiausiai žmonių perveža per dieną, o būtent tuos, kurių talpa per valandą piko metu yra didžiausia (su sąlyga, kad pilnai užpildyti).

[mv013]

Pavyzdžiui, 7 trūliko rpphpd piko metu (dabar per pandemiją ir vairuotojų krizę) yra:
rpphpd = 80 * 12 * 100% = 960

Bet pagal toki apkrovos skaiciavimo buda, net ir kas minute vaziuojantis 7 troleibusas nepasiektu 6000 keleiviu.. Tad kaip imanoma sakyti kad nera srautu, kai jiem net fiziskai susidaryti yra neimanoma..

[MedinisStrazdas]

Bet pagal toki apkrovos skaiciavimo buda, net ir kas minute vaziuojantis 7 troleibusas nepasiektu 6000 keleiviu.. Tad kaip imanoma sakyti kad nera srautu, kai jiem net fiziskai susidaryti yra neimanoma..

Nu tai čia labai protingai padaryta. Jeigu fiziškai neįmanoma tiek važiuoti, vadinasi tiek nevažiuoja, vadinasi nieko daryti nereikia ir galim toliau nedirbti.

[rPn]

Būtent, aš šitą logikos spragą jų argumentavime bandau iškelti jau senai.
Bet jūs nenurašykit taip greitai savivaldybės. Jums atsakytų, kad jie turi ilgus triašius autobusus kurie talpina 150 žmonių. O pagrindiniuose G maršrutuose dar planuoja ir 180-200 žmonių talpinančius keturašius metrobusus.
6000 = 150 žmonių * 40 autobusų per valandą (arba po autobusą kas pusantros minutės)
6000 = 200 žmonių * 30 metrobusų per valadną (arba po metrobusą kas 2 minutes)

Tiksli citata iš Vilniaus miesto viešojo transporto atnaujinimo galimybių studijos (2020 m.)
https://judu.lt/wp-content/uploads/2...-ataskaita.pdf [104 p.]
Nepaisant visų kintamųjų, remiantis įprasta praktika, tramvajaus linijos yra diegiamos maršrutuose, kuriuose keleivių skaičius viena kryptimi yra apie 6–20 tūkst. per valandą. Vilniuje, piko metu, keleivių skaičius maršrutuose daugiausiai siekia 4 tūkst. per valandą

[VLR]

remiantis įprasta praktika, tramvajaus linijos yra diegiamos maršrutuose, kuriuose keleivių skaičius viena kryptimi yra apie 6–20 tūkst. per valandą

Tai yra visiška nesąmonė. Gal kas gali parašyti jiems ir paprašyti bent vieno šaltinio, kuris patvirtintu, kad tai yra 'įprasta praktika' ir kur tiksliai?

[Lettered]

Tai yra visiška nesąmonė. Gal kas gali parašyti jiems ir paprašyti bent vieno šaltinio, kuris patvirtintu, kad tai yra 'įprasta praktika' ir kur tiksliai?

Priedas visiškas, pvz. Nicoje normalus tramvajus (82 sėdimų vietų, iš viso max talpa 300) važiuoja kas 5 min., tai jei net kiekvienas važiuotų sausakimšas, gaunasi tie 6000 keleivių, kur neva tik minimumas kažkoks.

[VLR]

Priedas visiškas, pvz. Nicoje normalus tramvajus (82 sėdimų vietų, iš viso max talpa 300) važiuoja kas 5 min., tai jei net kiekvienas važiuotų sausakimšas, gaunasi tie 6000 keleivių, kur neva tik minimumas kažkoks.

Tai taip. Nekalbant jau apie gerokai mažesnius miestus, kur irgi gausiai statomi tramvajai vakarų Europoje (kartais visai neblogo standarto šiaip). Tas 6k jau skamba absurdiškai, bet 6-20k per valandą kaip reikalavimas autobusams prieš statant tramvajų (ar net BRT)? Tai jau visiška šizofrenija.

[Pilaitis]

(...) Gal kas gali parašyti jiems ir paprašyti bent vieno šaltinio, kuris patvirtintu, kad tai yra 'įprasta praktika' ir kur tiksliai?

O kodėl jūs pats to negalite padaryti?

[rPn]

Tai yra visiška nesąmonė. Gal kas gali parašyti jiems ir paprašyti bent vieno šaltinio, kuris patvirtintu, kad tai yra 'įprasta praktika' ir kur tiksliai?

Kažkaip įtariu, kad kur nors wikipedijoj perskaitė, net nesusijusį sakinį ir pritempė. Arba iš kokio nors 85 metų sovietinio transporto vadovėlio.

[VLR]

Panašu, kad taip. Konkrečiai tame straipsnyje yra kalbama apie Taivano egzistuojančių tramvajų/light rail linijų srautus, cituojant juos tik kaip pavyzdį ir pabrėžiant, kad skirtingose šalyse tokie skaičiai skaičiuojami skirtingai (t.y. nėra įprastos, pasaulinės praktikos). VMS paėmė tuos cituojamus Taivano skaičius ir primelavo, kad egzistuoja "įprasta praktika" tiesti tokias linijas (ir BRT linijas) tik surinkus tokius skaičius be 'right of way' važiuojančiais miesto autobusais.

Ši situacija yra visiškai neįtikėtina.