[VLN] Vilniaus viešasis transportas

[rPn]

Aš labiau apie tai kad ne visiems 30 tūkst. Pilaitės gyventojų reikia į Konstitucijos pr: yra galimybė plėsti VT jungtimis į Žemuosius ir Aukštuosius Panerius ir Naujamiestį ir kitus pietinius rajonus per Taurupės g. ar per Laisvės pr., į Senamiestį per Žvėryną, ar į šiaurinius rajonus per Laisvės/Ateities ar Ozo gatves. Net T.Narbuto stotelėje mažoli dalis maršrutų yra iš Pilaitės, ir ne visi maršrutai važiuoja į Konstitucijos pr.

Aišku, supratau Jūsų požiūri. Pripažinsiu, kad logikos jame yra. Bet, mano nuomone, toks bandymas sukurti daug skirtingų maršrutų iš visur į visur neveda prie geresnio VT. Gaunasi, kad visi turi įvairių VT jungčių, bet dauguma jų nėra kokybiškos. Vienas svarbiausių patrauklaus VT kokybės rodiklių yra dažnumas. O tokios naujos jungtys per Taurupės g. dažnu kursavimu tikrai nepasižymės. Pliusas bus tik tas, kad gali nuvažiuoti iš Pilaitės į Panerius be persėdimo. Keli puslapiai atgal jau buvo diskutuota, kad tokios ilgos kelionės tarp nutolusių rajonų autobusu nėra malonu. Beje užsienyje kartais panašiems maršrutams naudoja tarpmiestinio tipo autobusus su patogiomis sėdynėmis, bet čia tik pastebėjimas, jų dabar aš tikrai nesiūlau.
Kaip pavyzdį, galiu pateikti iš tos pačios Pilaitės į stotį važiuojantį 54 autobusą. Juo važiuoti iš Pilaitės į stotį ar naujamiestį yra lėčiau nei sėsti į 4G ir prie spaudos rūmų sietyno st. persėsti į 2G. Taip pat, juo važiuoti yra netgi mažiau patogu, nes jis stoja kiekvienoje stotelėje, todėl tas nuolatinis siūbavimas padaro tą 40 min. kelionę labai nekomfortiška. Net jei reiktų į stotelę kurioje greitasis nestoja (pvz. aguonų st.), aš jau geriau rinkčiausi tiesiog toliau paeiti arba išlipčiau anksčiau ir pavažiuočiau dar tą vieną stotelę su bet kokiu ten pirmu atvažiavusiu troleibusu. Prie viso to pridėk, kad jis važiuoja 2 kartus per valandą, o ir punktualumu mes visi žinom, kad Vilniaus VT nepasižymi. Kam toks maršrutas reikalingas?

Tad aš nesuprantu, kodėl bijoma sistemos kurioje reikia daryti persėdimus? Į Konstitucijos pr. reikia tikrai ne visiems, bet iš ten gali persėsti į 3G ir pasiekti naujamiestį arba į 1G ir pasiekti senamiestį (čia neskaitant fiasko su persėdimo tvarka Konstitucijos/Kalvarijų sankryžoje). Vilnius turi visai gerą greitųjų autobusų linijų išdėstymą. Tiesa tuo tas gerumas ant žemėlapio ir pasibaigia. Mano pasiūlymas būtų atnaujinus škodas (o geriausia tai išvis lygiagrečiai), didžiausią dėmesį skirti būtent pagrindiniams stuburiniams maršrutams. Nes net naudojantis tik išimtinai jais, gali (su vos keliomis išimtimis) tarp bet kurių dviejų daugiabučių rajonų nuvažiuoti padaręs 0 arba vos 1 persėdimą.
Dabar minėtoje T. Narbuto stotelėje rytinio piko metu per valandą stoja 50 autobusų ir troleibusų. Be pandemijos turbūt būtų po vieną per minutę. Nemanau, kad tai yra efektyvu, o ir stotelėje sunku įsitekti suvažiavus daugiau vienu metu. Mano nuomone daug geriau būtų jei ten tiesiog važiuotu talpus modernus tramvajus kas 3 min. Būtų irgi minėtas tvarios plėtros projektas. Tik ne į perspektyvą, o jo reikia jau dabar, nes Pilaitėje daugiabučių statybos nestoja, bet dar baisiau atrodo tas naujas Viršuliškių rajonukas už spaudos rūmų kur kyla tiesiog 20 aukštų daugiabučiai.

[VLR]

Vilniaus savivaldybė jau trisdešimt metų bando įgyvendinti tą "paleisim maršrutus iš visur į visur" principą ir neformuoja rimtų transporto mazgų ar tikrų kamieninių transporto linijų su aukščiau nei autobusas transporto hierarchijoje esančiomis transporto priemonėmis. Tai ir yra pagrindinė priežastis dėl ko Vilniaus transportas yra tokioje prastoje būklėje, o miestas yra užgrūstas automobiliais. Toks trečio pasaulio transporto planavimas neveikia ir neveiks, bet, kol ten sėdi tie patys žmonės, tol VMS toliau jį bandys įgyvendinti, net jei reikės iššvaistyti dar 30 metų. Įrodyti jiems, kad toks planavimas neveikia tai tas pats, kas įrodyti užkietėjusiam komunistui, kad komunizmas neveikė - visada atsiras kažkokių absurdiškų argumentų ir vandenį drumsiančių paklodžių, kurios tai "paneigs".

Kaip veikia naujų maršrutų planavimas VMS galvose?

• Jei yra kažkoks potencialus maršrutas, jam skiri retai važiuojantį, nelabai didelį autobusą
• Jei maršrutas yra patrauklus, jis prisipildo, tad skiri jam didesnį autobusą
• Jei jis vėl prisipildo - pradedi didinti dažnį ir talpą, galbūt iki G autobuso lygio
• Kai dažnis ir talpa pasiekia BRT lygį - statai BRT
• Kai dažnis pasiekia metro ar LRT lygį - statai metro ar LRT

Kaip veikia realybė?

• Žmonės nori važiuoti iš taško A į tašką B patogiai bei negalvodami apie talpą ir tvarkaraščius kaip likusioje ES, kur negalvodamas nueini į šiltą, dengtą stotį ir po kelių minučių be dramos įlipi į patogią transporto priemonę, nuvežančią tave kur tau reikia važiuoti (arba į rimtą mazgą, kur vieną kartą pasikeiti)
• Joks dirbantis ir užimtas žmogus nesirems retai važiuojančiu autobusu, ypač tokiu, kuris važiuoja ilgus atstumus ir gali prisipildyti jau pirmose stotelėse. Tokie maršrutai nesuteikia pakankamai komforto (miesto autobusai nėra skirti ilgiems atstumams), nėra patikimi laiko prasme, yra rizika apskritai negauti juose vietos, pavėlavus į autobusą reikia ilgai laukti tad reikia planuoti dieną pagal tuos tvarkaraščius. Visiškai nekonkurencingas reikalas.
• Tokie maršrutai niekada neprisipildo iki rimtesnius dažnius pateisinančių - visi tiesiog važinėja automobiliais, išskyrus gal kelis pensininkus ar visiškų mažamečių mamas
• Savivaldybė dėl to gali sakyti, kad nėra poreikio tų maršrutų dažninimui ir kokybės kėlimui, kas būtų logišką pagal jų nustatytą kreivą transporto srautų formavimo principą
• Vilnius pasilieka automobilizuotame limbo, o VMS turi pasiteisinimą, kad viskas gerai, nes bet kam kitam "neužtenka srautų"

Tai yra daugiau nei akivaizdu ir reikia ypatingų sugebėjimų to nematyti. Jei Vilnius nori bent pradėti dėti pamatus konkurencingai transporto sistemai, VMS reikia žmonių, kurie supranta, kad:

• VMS tikslas yra sukurti transporto sistemą, kuri gali duoti visiems urbanizuotame Vilniuje gyvenantiems žmonės galimybę patekti į bet kurią likusią urbanizuoto Vilniaus dalį patogiu, dažnu ir patikimu transportu arba tiesiogiai, arba su vienu pasikeitimu transporto mazge.
• Turint omeny atstumus ir potencialius srautus Vilniuje, tokį variantą gali pasiūlyti tik rimtas LRT (arba, aišku, dar aukščiau transporto hierarchijoje esanti priemonė)
• Toliau nuo transporto kamieno, t.y. mažiau tankiose vietose gyvenantys, tokioje sistemoje važiuoja iki kamieno vietiniu autobusu ar troleibusu. Autobusai/troleibusai pasilieka kaip labai svarbi transporto priemonė mieste, bet jų tikslas tampa ne važiuoti ilgus atstumus prisipildant pirmose stotelėse, o aptarnauti transporto kamieną, kaip tai yra daroma visur ES
• Potencialūs srautai mieste yra daugybę kartų didesni, nei esantys dabar. Juos galima paskaičiuoti pagal gyventojų skaičių ir tankį bei atitinkamų sistemų naudojimą kituose ES miestuose. Skirtingai nei galvoja VMS, lietuviams po miestą keliauti reikia panašiai, kiek kitiems ES gyventojams.

Kol mes apsimesime, kad dabartinė VMS taktika yra veiksminga, tol atrodysime kaip trečio pasaulio miestas, kur varguoliai važinėja autobusais, o likę - automobiliais ar taksi.

[Kristisz]

Tai yra daugiau nei akivaizdu ir reikia ypatingų sugebėjimų to nematyti. Jei Vilnius nori bent pradėti dėti pamatus konkurencingai transporto sistemai, VMS reikia žmonių, kurie supranta, kad:

• VMS tikslas yra sukurti transporto sistemą, kuri gali duoti visiems urbanizuotame Vilniuje gyvenantiems žmonės galimybę patekti į bet kurią likusią urbanizuoto Vilniaus dalį patogiu, dažnu ir patikimu transportu arba tiesiogiai, arba su vienu pasikeitimu transporto mazge.
• Turint omeny atstumus ir potencialius srautus Vilniuje, tokį variantą gali pasiūlyti tik rimtas LRT (arba, aišku, dar aukščiau transporto hierarchijoje esanti priemonė)
• Toliau nuo transporto kamieno, t.y. mažiau tankiose vietose gyvenantys, tokioje sistemoje važiuoja iki kamieno vietiniu autobusu ar troleibusu. Autobusai/troleibusai pasilieka kaip labai svarbi transporto priemonė mieste, bet jų tikslas tampa ne važiuoti ilgus atstumus prisipildant pirmose stotelėse, o aptarnauti transporto kamieną, kaip tai yra daroma visur ES
• Potencialūs srautai mieste yra daugybę kartų didesni, nei esantys dabar. Juos galima paskaičiuoti pagal gyventojų skaičių ir tankį bei atitinkamų sistemų naudojimą kituose ES miestuose. Skirtingai nei galvoja VMS, lietuviams po miestą keliauti reikia panašiai, kiek kitiems ES gyventojams.

Aš manau, kad niekas nesiginčija kad tokia sistema būtų žymiai geriau nei tai, ką turime dabar.

Bet aš netikiu, kad tai yra finansiškai realu: panašaus dydžio Bratislava turi 39 km tramvajaus bėgių, kas grubiai atitiktų 1G (10 km), 4G (15 km) ir 3G (apie 13 km nesidubliuojant) trasas. Aukščiau įvardintam kamienui dar reikėtų 15 km nesidubliuojančios 2G trasos, 10 km nesidubliuojančios 5G trasos, 11 km 6G trasos (nuo N Vilnios iki Petro Povilo), ir dar sistemai užbaigti norėtųsi į LRT pakeisti kamienines troleibusų trasas, tad reikia dar 6 km Savanorių pr. nuo Vaduvos iki Švitrigailos, 3 km nuo Šilo Tilto iki Žaliojo Tilto, 7 km nuo Rygos g. iki Centro poliklinikos. Sumoje gaunasi 90 km bėgių.

Ar jūs tikrai manote kad Vilniui realu pasistatyti du kartus daugiau bėgių negu jų yra panašaus dydžio Bratislavoje kur tie bėgiai pradėti tiesti dar 1895 metais ir miestas planuotas palei juos, ir net daugiau nei smarkiai turtingesniame Ziuriche, kur jų yra 72 km?

Aš tikrai norėčiau tokio dydžio LRT sistemos, bet matant realybę ir kokios investicijos daromos kitur ES, daugiausia ką realistiškai galima turėti yra 1-3 linijos su kokiais 30 km bėgių. Tas reikštų, kad bet kuriuo atveju Vilniuje didžioji dalis VT kelionių bus atliekama autobusais/troleibusais, o į potencialų LRT reiktų žiūrėti ne kaip į viską pakeičiančią kamieninę sistemą, o ieškoti konkrečių maršrutų kur LRT turi daugiausia potencialo ir kurtų didžiausią naudą. Ir aišku, svarbu diskutuoti kaip dabartinį VT padaryti geresniu su esamais resursais ir galimybėmis, nes niekur jis nedings.

[MedinisStrazdas]

Aš tikrai norėčiau tokio dydžio LRT sistemos, bet matant realybę ir kokios investicijos daromos kitur ES, daugiausia ką realistiškai galima turėti yra 1-3 linijos su kokiais 30 km bėgių. Tas reikštų, kad bet kuriuo atveju Vilniuje didžioji dalis VT kelionių bus atliekama autobusais/troleibusais, o į potencialų LRT reiktų žiūrėti ne kaip į viską pakeičiančią kamieninę sistemą, o ieškoti konkrečių maršrutų kur LRT turi daugiausia potencialo ir kurtų didžiausią naudą. Ir aišku, svarbu diskutuoti kaip dabartinį VT padaryti geresniu su esamais resursais ir galimybėmis, nes niekur jis nedings.

Net ir turint nepilną sistemą o 30 km bėgių, tai vis tiek yra daug geriau nei 0 km bėgių. Ir reikai diskutuoti ne su esamais resursais, o su tokiais kokius reikai skirti, nes dabar VT yra tiesiog apleistas. Kaip gali miesto ekonominis potencialas išaugti dukart bet VT netgi susitraukti? Negi dviračių takau kuriuos vis dar nesugeba sujungti į tinklą net centre ar keli medeliai tramvajaus trasoje tiek daug kainuoja? Kur "rekordinius mokesčius surinkusi" savivaldybė skyrė pinigus ir kodėl ne VT?

[Kristisz]

Net ir turint nepilną sistemą o 30 km bėgių, tai vis tiek yra daug geriau nei 0 km bėgių. Ir reikai diskutuoti ne su esamais resursais, o su tokiais kokius reikai skirti, nes dabar VT yra tiesiog apleistas. Kaip gali miesto ekonominis potencialas išaugti dukart bet VT netgi susitraukti? Negi dviračių takau kuriuos vis dar nesugeba sujungti į tinklą net centre ar keli medeliai tramvajaus trasoje tiek daug kainuoja? Kur "rekordinius mokesčius surinkusi" savivaldybė skyrė pinigus ir kodėl ne VT?

Vilniaus miesto metinis biudžetas yra grubiai apie 900 mln (čia įskaitant nacionalinio biudžeto ir ES dotacijas), iš jų apie pusė nueina švietimui (mokyklos, universitetai), arti 100 mln pačiai administracijai išlaikyti, dar nemaža dalis sveikatos apsaugai ir socialiniams reikalams. Infrastruktūrai lieka apie 20% biudžeto - apie 180 mln iš Judumo ir Aplinkos ir plėtros sričių - ir čia be VT yra gatvės, šaligatviai, dviračių takai, kiemai, želdiniai, tvarkymas, apšvietimas, nematoma infrastruktūra (pvz paviršinių nuotekų surinkimas, kam nemažos investicijos mestos per pastaruosius metus) ir pan. Tai kalbame apie max keliasdešimt milijonų biudžetą, kurio rėmuose galima kažkokius infrastruktūros investicijų sprendimus priimti, tad potencialo VMS biudžete nedaug.

Kalbant apie VT kainą, iš JUDU 2020 m. ataskaitos pateikti tokie skaičiai:


Paradoksas bet 2020 m. savivaldybės VT finansavimas padidėjo net visais 25%, aišku ne dėl tų priežasčių, kurių visi norėtų. Geras dalykas čia tas, kad kai daugelis Vakarų miestų kur VT veikia labiau rinkos principais smarkiai karpė VT ir vis dar lėtai jį atstatinėja, Vilniaus karpymai nebuvo itin drastiški ir beveik sugrįžta į priešpandeminius skaičius (aišku dar yra spręstinų problemų su vairuotojais), toliau įgyvendinami planai dėl priemiesčio maršrutų plėtros ir troleibusų pirkimo. Nujaučiu kad čia taip pat gali būti ir priežastis kodėl taip vėluoja kai kurie infrastruktūros pagerinimai, kaip VT juostų plėtrą - iš kažkur biudžete reikėjo tuos 10 mln surasti.

[John]

Labai sutinku su VLR paskutiniame pranešime parašytomis mintimis. Iš esmės dabar Vilniuje net nesvarstau galimybės kur nors važiuoti autobusu/troleibusu (išskyrus retus atvejus į oro uostą) , nes visiškai neaišku, kaip ta sistema veikia, kiek laiko reiks laukti autobuso, kur persėsti, ir ar išvis pavyks į jį patekti, nes iš asmeninės patirties jie dažniausiai būna sausakimši, juda vėžlio greičiu ir yra ypač nemaloni patirtis tokiu transportu naudotis.
Nuvažiavus, pavyzdžiui, į Krokuvą, kur veikia klasikinė sena ir tikrai ne pati geriausia tramvajų sistema, net nieko per daug nesiaiškinus, viskas gana aišku, bilietą galima nusipirkti stotelėse arba salono viduje esančiuose automatuose, patys tramvajai važiuoja dažnai ir nereikia sukti galvos ir aiškintis, kokie yra tvarkaraščiai ir kokie ten dar niuansai. Tiesiog sėdi ir važiuoji. Jei reikia, vieną kartą persėdi. Po vieno apsilankymo tame mieste, jo transporto sistemą suprantu kur kas geriau, nei nuolat gyvendamas Vilniuje, kur norint pasinaudoti autobusu reikia ieškoti kažkokios "Vilniečio kortelės", neaišku, kur ją reikia pirkti, kur ir kiek kartų persėsti ir t. t. Rezultate tokia VT sistema tiesiog nesinaudoju, kas akivaizdžiai galioja ir absoliučiai daugumai visų miesto gyventojų.

[Tikras architektas]

Labai sutinku su VLR paskutiniame pranešime parašytomis mintimis. Iš esmės dabar Vilniuje net nesvarstau galimybės kur nors važiuoti autobusu/troleibusu (išskyrus retus atvejus į oro uostą) , nes visiškai neaišku, kaip ta sistema veikia, kiek laiko reiks laukti autobuso, kur persėsti, ir ar išvis pavyks į jį patekti, nes iš asmeninės patirties jie dažniausiai būna sausakimši, juda vėžlio greičiu ir yra ypač nemaloni patirtis tokiu transportu naudotis.
Nuvažiavus, pavyzdžiui, į Krokuvą, kur veikia klasikinė sena ir tikrai ne pati geriausia tramvajų sistema, net nieko per daug nesiaiškinus, viskas gana aišku, bilietą galima nusipirkti stotelėse arba salono viduje esančiuose automatuose, patys tramvajai važiuoja dažnai ir nereikia sukti galvos ir aiškintis, kokie yra tvarkaraščiai ir kokie ten dar niuansai. Tiesiog sėdi ir važiuoji. Jei reikia, vieną kartą persėdi. Po vieno apsilankymo tame mieste, jo transporto sistemą suprantu kur kas geriau, nei nuolat gyvendamas Vilniuje, kur norint pasinaudoti autobusu reikia ieškoti kažkokios "Vilniečio kortelės", neaišku, kur ją reikia pirkti, kur ir kiek kartų persėsti ir t. t. Rezultate tokia VT sistema tiesiog nesinaudoju, kas akivaizdžiai galioja ir absoliučiai daugumai visų miesto gyventojų.

Tamsta gyveni paraleliniam pasauly iš praeito dešimtmečio, nes ką čia parašei yra visiškas nežinojimas realios situacijos. Visi dabar naudojasi Trafi programėle, ten galima planuoti maršutus, rodo gyvai autobusų poziciją, galima kelių mygtukų paspaudimu nusipirkti bilietą. Kiekvienoje stotelėje būna milžiniškas planas su labai aiškia schema - G maršrutai, kaip kamieniniai, išsikirti. Mano kelionės 85% atvejų būna absoliučiai sklandžios. Labai retai kada reikia važiuoti su dviem persėdimais, beveik visada randu vietos atsisėsti. Kartais problemų kyla, kuomet užsikemša gatvės, bet jos užsikemša visiems. O vilniečio kortele naudojasi daugiau vyresni žmonės.

[Kristisz]

Labai sutinku su VLR paskutiniame pranešime parašytomis mintimis. Iš esmės dabar Vilniuje net nesvarstau galimybės kur nors važiuoti autobusu/troleibusu (išskyrus retus atvejus į oro uostą) , nes visiškai neaišku, kaip ta sistema veikia, kiek laiko reiks laukti autobuso, kur persėsti, ir ar išvis pavyks į jį patekti, nes iš asmeninės patirties jie dažniausiai būna sausakimši, juda vėžlio greičiu ir yra ypač nemaloni patirtis tokiu transportu naudotis.
Nuvažiavus, pavyzdžiui, į Krokuvą, kur veikia klasikinė sena ir tikrai ne pati geriausia tramvajų sistema, net nieko per daug nesiaiškinus, viskas gana aišku, bilietą galima nusipirkti stotelėse arba salono viduje esančiuose automatuose, patys tramvajai važiuoja dažnai ir nereikia sukti galvos ir aiškintis, kokie yra tvarkaraščiai ir kokie ten dar niuansai. Tiesiog sėdi ir važiuoji. Jei reikia, vieną kartą persėdi. Po vieno apsilankymo tame mieste, jo transporto sistemą suprantu kur kas geriau, nei nuolat gyvendamas Vilniuje, kur norint pasinaudoti autobusu reikia ieškoti kažkokios "Vilniečio kortelės", neaišku, kur ją reikia pirkti, kur ir kiek kartų persėsti ir t. t. Rezultate tokia VT sistema tiesiog nesinaudoju, kas akivaizdžiai galioja ir absoliučiai daugumai visų miesto gyventojų.

Pagal JUDU statistiką 2020 m. spalį Vilniaus VT mobiliosiomis aplikacijomis naudojosi 80 tūkst. unikalių vartotojų. Ten ne tik galima bilietą nusipirkti, bet ir maršrutą susiplanuoti ir gyvai transporto judėjimą stebėti. Žinau kad sunku spėti su tom 21 amžiaus technologijos, bet tikrai siūlau pabandyti.

[VLR]

Gal kas žinote kur galima būtų rasti skaičių žmonių, kuriuos perveža G maršrutai Vilniuje?

[John]

Pagal JUDU statistiką 2020 m. spalį Vilniaus VT mobiliosiomis aplikacijomis naudojosi 80 tūkst. unikalių vartotojų. Ten ne tik galima bilietą nusipirkti, bet ir maršrutą susiplanuoti ir gyvai transporto judėjimą stebėti. Žinau kad sunku spėti su tom 21 amžiaus technologijos, bet tikrai siūlau pabandyti.

O kaip žinoti turistui ar rečiau besinaudojančiam, kur tą aplikaciją gauti, kaip ji vadinasi ir kodėl negalima tiesiog nusipirkti bilieto, kaip visame likusiame pasaulyje? O jeigu jau esame labai tech, tai kodėl negalima tiesiog susimokėti už kelionę bekontakte kortele, kaip Londone, Minske?

[MedinisStrazdas]

Vilniaus miesto metinis biudžetas yra grubiai apie 900 mln (čia įskaitant nacionalinio biudžeto ir ES dotacijas), iš jų apie pusė nueina švietimui (mokyklos, universitetai), arti 100 mln pačiai administracijai išlaikyti, dar nemaža dalis sveikatos apsaugai ir socialiniams reikalams. Infrastruktūrai lieka apie 20% biudžeto - apie 180 mln iš Judumo ir Aplinkos ir plėtros sričių - ir čia be VT yra gatvės, šaligatviai, dviračių takai, kiemai, želdiniai, tvarkymas, apšvietimas, nematoma infrastruktūra (pvz paviršinių nuotekų surinkimas, kam nemažos investicijos mestos per pastaruosius metus) ir pan. Tai kalbame apie max keliasdešimt milijonų biudžetą, kurio rėmuose galima kažkokius infrastruktūros investicijų sprendimus priimti, tad potencialo VMS biudžete nedaug.

Kalbant apie VT kainą, iš JUDU 2020 m. ataskaitos pateikti tokie skaičiai:
<grafikas>[/ATTACH]

Paradoksas bet 2020 m. savivaldybės VT finansavimas padidėjo net visais 25%, aišku ne dėl tų priežasčių, kurių visi norėtų. Geras dalykas čia tas, kad kai daugelis Vakarų miestų kur VT veikia labiau rinkos principais smarkiai karpė VT ir vis dar lėtai jį atstatinėja, Vilniaus karpymai nebuvo itin drastiški ir beveik sugrįžta į priešpandeminius skaičius (aišku dar yra spręstinų problemų su vairuotojais), toliau įgyvendinami planai dėl priemiesčio maršrutų plėtros ir troleibusų pirkimo. Nujaučiu kad čia taip pat gali būti ir priežastis kodėl taip vėluoja kai kurie infrastruktūros pagerinimai, kaip VT juostų plėtrą - iš kažkur biudžete reikėjo tuos 10 mln surasti.

Tai tame ir bėda, kad kalbam apie max keliasdešimt milijonų biudžetą, kai realiai reikėtų jį minimum padvigubinti. 2020 metai yra išskirtiniai ir puikiai žinome kodėl. Ar tik tiek padidintas finansavimas bent išliks 2021 metais ar net to nesugebės?

Tamsta gyveni paraleliniam pasauly iš praeito dešimtmečio, nes ką čia parašei yra visiškas nežinojimas realios situacijos. Visi dabar naudojasi Trafi programėle, ten galima planuoti maršutus, rodo gyvai autobusų poziciją, galima kelių mygtukų paspaudimu nusipirkti bilietą. Kiekvienoje stotelėje būna milžiniškas planas su labai aiškia schema - G maršrutai, kaip kamieniniai, išsikirti. Mano kelionės 85% atvejų būna absoliučiai sklandžios. Labai retai kada reikia važiuoti su dviem persėdimais, beveik visada randu vietos atsisėsti. Kartais problemų kyla, kuomet užsikemša gatvės, bet jos užsikemša visiems. O vilniečio kortele naudojasi daugiau vyresni žmonės.

O kodėl reikia visus versti naudotis pačiu nepatogiausiu būdų - mobilia programėle?

Planai su schemomis tirai ne kiekvienoje stotelėje, gal kas antroje greičiau. O tas schemas surpasi tai nebent jau mintyse dėliodamas ant vilniaus žemėlapio. Jei koks turistas tai sunkus atvejis.

Gal kas žinote kur galima būtų rasti skaičių žmonių, kuriuos perveža G maršrutai Vilniuje?

Galima čia: https://judu.lt/wp-content/uploads/2...-ataskaita.pdf

[Pilaitis]

2019 keleivių srautų duomenys pagal atkarpas: https://portal.sisp.lt/portal/apps/M...11249ac33cf32#
Tik greitųjų srautus galima rasti pasirinkus Greitųjų autobusų keleivių srautai (palyginimas 2017 m. ir 2019 m.) skiltyje Keleivių srautai per parą.

[Kristisz]

Tai tame ir bėda, kad kalbam apie max keliasdešimt milijonų biudžetą, kai realiai reikėtų jį minimum padvigubinti. 2020 metai yra išskirtiniai ir puikiai žinome kodėl. Ar tik tiek padidintas finansavimas bent išliks 2021 metais ar net to nesugebės?

Didelių karpymų VT nebuvo tai kaip ir faktas, kad ir 2021 keleivių vežimo nuostoliai kompensuoti. Ieškojau 2022 m. biudžeto projekto, radau kažką komitetų posėdžių protokoluose, tai panašu kad ir toliau numatytas finansavimas.

O dėl VT biudžeto dvigubinimo, tai iš kur tuos pinigus paimti, ką miesto biudžete siūlote sumažinti?

[Tikras architektas]

O kaip žinoti turistui ar rečiau besinaudojančiam, kur tą aplikaciją gauti, kaip ji vadinasi ir kodėl negalima tiesiog nusipirkti bilieto, kaip visame likusiame pasaulyje? O jeigu jau esame labai tech, tai kodėl negalima tiesiog susimokėti už kelionę bekontakte kortele, kaip Londone, Minske?

Nu susiranda ir turistai viską sėkmingai. Vilniečio kortelė parduodama visose parduotuvėse ir kioskuose, yra VVT informacinės būdelės, pvz. Kudirkos aikštėje ar Stotyje.

Vienkartinių bilietų nepardavinėja nuo karantino pradžios, kad apsaugotų vairuotojus nuo užsikrėtimo.

[John]

Nu susiranda ir turistai viską sėkmingai. Vilniečio kortelė parduodama visose parduotuvėse ir kioskuose, yra VVT informacinės būdelės, pvz. Kudirkos aikštėje ar Stotyje.

Vienkartinių bilietų nepardavinėja nuo karantino pradžios, kad apsaugotų vairuotojus nuo užsikrėtimo.

Prie ko čia vairuotojai? Krokuvoje bilietų automatai yra stotelėse ir pačiuose tramvajuose. Ką jie daro blogai?

Beje, kaip suprantu, m.ticket aplikacija neveikia su nelietuvišku telefono numeriu. Reitingas Google Play vos 2.3 iš 5, kas savaime nemažai pasako apie "patogumą" ir "sėkmingumą". I Vilnių atvažiavęs užsienietis turi pirkti kažkokią kortelę iš faking KIOSKO ir tada velnias žino, ką su ja daryti. Šūdina sistema, kur neaišku kaip kas veikia ir ką daryti, norint važiuoti autobusu.

[Kristisz]

Prie ko čia vairuotojai? Krokuvoje bilietų automatai yra stotelėse ir pačiuose tramvajuose. Ką jie daro blogai?

Beje, kaip suprantu, m.ticket aplikacija neveikia su nelietuvišku telefono numeriu. Reitingas Google Play vos 2.3 iš 5, kas savaime nemažai pasako apie "patogumą" ir "sėkmingumą". I Vilnių atvažiavęs užsienietis turi pirkti kažkokią kortelę iš faking KIOSKO ir tada velnias žino, ką su ja daryti. Šūdina sistema, kur neaišku kaip kas veikia ir ką daryti, norint važiuoti autobusu.

Trafi veikia užsieniečiams ir pagrindinis Vilniaus turizmo portalas ją ir rekomenduoja.

https://www.govilnius.lt/plan-your-t...blic-transport

[John]

Trafi veikia užsieniečiams ir pagrindinis Vilniaus turizmo portalas ją ir rekomenduoja.

https://www.govilnius.lt/plan-your-t...blic-transport

Kaip dabar žinoti, kur tas Vilniaus turizmo portalas, jeigu tenori pavažiuoti autobusu kelias stoteles? Kodėl Krokuvoje tai reiškia, kad tieisog sėdi į VT ir važiuoji, o Vilniuje reikia aiškintis apie turizmo portalus, programėles ir dar velnias žino ką?

[Etransport]

Pritariu , Dauguma Rumunijos didžiųjų miestų turi bilietų automatus kuriuose galima pasipildyti e.bilietus norima suma , Ir daug kitų vakarų valstybių kur bilietų automatai yra įprasta, atvykus kaip turistui , ir net nereikia ieškot jų prie autobusų ar geležinkelio stočių . Vilniuje galima bent pradžiai centre visuose stotelėse pastatyti juos .

[ssnaiperis]

Prie ko čia vairuotojai? Krokuvoje bilietų automatai yra stotelėse ir pačiuose tramvajuose. Ką jie daro blogai?

Beje, kaip suprantu, m.ticket aplikacija neveikia su nelietuvišku telefono numeriu. Reitingas Google Play vos 2.3 iš 5, kas savaime nemažai pasako apie "patogumą" ir "sėkmingumą". I Vilnių atvažiavęs užsienietis turi pirkti kažkokią kortelę iš faking KIOSKO ir tada velnias žino, ką su ja daryti. Šūdina sistema, kur neaišku kaip kas veikia ir ką daryti, norint važiuoti autobusu.

Užsieniečiams parankesnis bilietų pirkimas gaunasi per programėlę Trafi. Esu vienam pažįstamui iš Rygos pasakęs, kaip Vilniuje per Trafi pirktis ir žymėtis bilietą.

[liootas]

Bilietų automatai turėjo būti stotelės dar prieš 15 metų. Dabar jau jų įrenginėti neverta. Yra puiki programėlė, kaip jau minėta. O jei būtų aparatai, ar kas išvis Vilniuj dar naudoja monetas ir mes jas į automatą? O jei kortelėmis, tai jomis atsiskaityti turi būti galima pačiame autobuse/troleibuse, kaip Taline. O tai ir bus: Vilnius juk šiemet (kitais metais?) perka tą naują bilieto sistemą, į kurią įeina aparačiukai, kur su bekontakte kortele galėsi bilietuką gaut.