[VLN] Vilniaus viešasis transportas

[VLR]

Kokia dar priežiūra, paprasčiausiai laidus nuvalo, kai apšala. Kažkas jau įmetė valytuvo nuotrauką aukščiau. Kadangi tai buvo ne paprastas atšalimas, o lijundra, niekas taip greit nuvalyti visų laidų negalėjo.

O kai pagooglini apie apšalusius tramvajaus ar traukinio laidus, tai irgi pilna internete: ir Šveicarijoje, ir JK, ir Čekijoje, ir visur kitur.

Čia tiesiog yra force majeure.

Tramvajai prisijungia prie elektros naudodami pantografus, panašius į tuos, kurie yra naudojami prijungti prie elektros traukiniams. Kiek žinau traukiniai Lietuvoje vakar nebuvo sustoję tad nebūtų sustoję ir tramvajai. Tie užšalimo dalykai, apie kuriuos kalbate, vyksta ir tramvajų bei traukinių linijose įvykus tikram force majeure. Vakarykštė lijundra gali būti laikoma force majeure nebent kraupiai savo VT infrastruktūrą apleidusiame mieste kaip Vilnius.

[VLR]

Jeigu imant visą sistemą, o ne individualias transporto priemones, tai nieko patikimiau už autobusus nėra: jie gali apvažiuoti kliūtis ir nėra priklausomi nuo papildomos infrastruktūros energijos tiekimui

Mikrūškės gali viską, ką gali autobusai, bet jos gali apvažiuoti kliūtis dar geriau, nes yra mažesnės. Dėl to autobusai nėra patikimiausia VT priemonė, patikimiausia yra mikrūškė.

Beje, laukiu jūsų atsakymo, kuris iš 62 Europos miestų, turinčių tarp 0,5 milijono ir 1 milijono žmonių, yra sektinas pavyzdys Vilniui jūsų nuomone.

[Etransport]

Bratislava , Ciurichas , Salzburgas

[Kristisz]

Mikrūškės gali viską, ką gali autobusai, bet jos gali apvažiuoti kliūtis dar geriau, nes yra mažesnės. Dėl to autobusai nėra patikimiausia VT priemonė, patikimiausia yra mikrūškė.

Beje, laukiu jūsų atsakymo, kuris iš 62 Europos miestų, turinčių tarp 0,5 milijono ir 1 milijono žmonių, yra sektinas pavyzdys Vilniui jūsų nuomone.

Nėra tokio, nes Vilnius turi unikalų tarp tokio dydžio miestų istorinį, geografinį, geopolitinį ir kitokius kontekstus. Dėl to ir sprendimų reikia ieškoti tinkančių konkrečiai Vilniui, o ne vaikiškų kaprizų "kiti turi, tai ir man reikia".

[Tikras architektas]

Tramvajai prisijungia prie elektros naudodami pantografus, panašius į tuos, kurie yra naudojami prijungti prie elektros traukiniams. Kiek žinau traukiniai Lietuvoje vakar nebuvo sustoję tad nebūtų sustoję ir tramvajai. Tie užšalimo dalykai, apie kuriuos kalbate, vyksta ir tramvajų bei traukinių linijose įvykus tikram force majeure. Vakarykštė lijundra gali būti laikoma force majeure nebent kraupiai savo VT infrastruktūrą apleidusiame mieste kaip Vilnius.

Bet va pasitaiko kai ir tamstos pantografas per ledą neveikia. Taip, kad neskiesk čia arabų, šauni iš lempos beleką, kad diskredituot troleibusus. Akivaizdi tendencija. Trūlas šiuo atveju yra labai panašus į elektrinį traukinį.

[VLR]

Nėra tokio, nes Vilnius turi unikalų tarp tokio dydžio miestų istorinį, geografinį, geopolitinį ir kitokius kontekstus. Dėl to ir sprendimų reikia ieškoti tinkančių konkrečiai Vilniui, o ne vaikiškų kaprizų "kiti turi, tai ir man reikia".

Vilnius yra unikalus tik tuo, kad yra labiau išskaldytas, dėl ko jam reikia daugiau ilgus atstumus patogiai galinčių pervežti linijų nei vidutiniame tokio populiacijos dydžio mieste. Unikalumo argumentas norint pateisinti visišką apsileidimą ir neinvestavimą į transportą šiuo atveju visiškai neveikia ir visiškai jus diskredituoja.

Bet va pasitaiko kai ir tamstos pantografas per ledą neveikia. Taip, kad neskiesk čia arabų, šauni iš lempos beleką, kad diskredituot troleibusus. Akivaizdi tendencija. Trūlas šiuo atveju yra labai panašus į elektrinį traukinį.

Tramvajus naudoja pantografus. Pantografai gali turėti problemų gerokai prastesnėmis oro sąlygomis, bet vakarykštėse sąlygose pantografus naudojančios transporto priemonės (traukiniai) važinėjo. Tad būtų važinėjęs ir tramvajus.

Ad hominem atakos tik parodo, kad neturite rimtesnių argumentų.

[Pilaitis]

Tramvajus naudoja pantografus. Pantografai gali turėti problemų gerokai prastesnėmis oro sąlygomis, bet vakarykštėse sąlygose pantografus naudojančios transporto priemonės (traukiniai) važinėjo. Tad būtų važinėjęs ir tramvajus.

Yra toks dalykas kaip elektrofizika. Tiek pantografas, tiek štangos braukia per laidus vienodai, ir ledas ant laidų pasidengia vienodai. Esmė čia yra tai, kiek srovės prasiskverbia per ledo sluoksnį. Troleibusams ir tramvajams naudojama 600V įtampa, traukiniams Lietuvoje - 25kV. Naturalu, kad kuo didesnė srovė, tuo didesnis šansas, kad ji prasiskverbs ir kažkiek nutirpdys ledo. Dar nereikia pamiršti, kad laidai šyla nuo joje tekančios srovės, ir kuo srovė didesnė, tuo ir šyla (ir tirpo ledą) labiau.

Plius naujesni troleibusai turi gležnesnę elektroniką. Neaiškinsiu visų subtilybių, bet seni troleibusai galėjo pajudėti net ir esant labai mažai srovei. Naujesni, įskaitant naujausio modelio Škodas, to padaryti jau negali. Kodėl pas mus tokie buvo užsakomi - klauskit ne manęs.

Ad hominem atakos tik parodo, kad neturite rimtesnių argumentų.

Galbūt ir pačiam laikas susimąstyti, ar tikrai tamsta visada konstruktyviai ir nešališkai diskutuoja, jeigu jums vaidenasi, jog jau trečias iš eilės žmogus jūs ''puola''.

[John]

Esmė čia matyt ta, kad trūlų laidai ir jų srovės kolektoriai yra žymiai mažiau patikimi, nei, pavyzdžiui, tramvajų laidai ir pantografai, dėl ko turim ir turėsim tokius nutikimus su troleibusais kiekvieną kartą prie tokių oro sąlygų. Kaip kasdien turim ir nukritusius troleibusių poliusir iš to sekančias problemas. Čia principinis dizaino trūkumas, kurio išspręsti nepavys. Dėl to biškį keista, kad Tikras architektas čia aiškina, kad tai yra tas pats būna ir su tramvajais ir kad lijundra yra kažkoks forsmažoras. Tai yra realybės neatitinkantys teiginiai.

[VLR]

Bratislava , Ciurichas , Salzburgas

Nei vienas šių miestų neatitinka mano nustatyto 0,5m - 1m žmonių kriterijaus Salzburgas apskritai yra vos didesnis už Šiaulius. Bratislava ir Ciurichas turi suformavę bėginius transporto sistemų stuburus.

Beje, aš nesu nusistatęs prieš troleibusus (čia visiškai nuoširdžiai). Jie turi pranašumų prieš elektrinius autobusus dėl mažesnio svorio ir tiesioginio elektros padavimo tad yra (ir visada bus) už juos efektyvesni (neskaičiuojant tinklo priežiūros). Man laidai gatvėse irgi tikrai netrukdo. Tad, jei troleibuso tinklo (gera, o ne dabartinė) priežiūra yra sąlyginai nebrangi, aš esu pilnai už troleibusų palikimą mieste. Visuose miestuose autobusai ir troleibusai sudarys jei ne didžiausią, tai labai arti didžiausios, VT keleivių dalies ir Vilniuje jų reikės tiek, kiek turim, ir dar daugiau. Aš matau geresnę transporto priemonę ne kaip pakaitalą autobusams ar troleibusams, o kaip kito lygio paslaugą galinčią siūlyti priemonę (t.y. skirtą ilgesniems, rečiau stojantiems maršrutams). Turint tokią priemonę, autobusai ir troleibusai galėtų atlikti tokią pačią funkciją, kokią atlieka daugumoje Europos didmiesčių, t.y. išvežioti keleivius trumpus atstumus nuo transporto stuburo, bei važinėti į mažiau tankiai apgyvendintas vietoves.

Bet kokiu atveju - matau, kad kai kurie žmonės man parašius pranešimą bet kurioje temoje būtinai primins tramvajaus temą. Konkrečiai šioje temoje man buvo įdomu ne diskutuoti apie tramvajų, o sužinoti, kas bus daroma, kad nepasikartotų tokie incidentai. Ar yra įmanoma apskritai padaryti kažką, kad kamieninė Vilniaus transporto priemonė pilnai neužsilenktų lijundros metu?

[Kristisz]

Vilnius yra unikalus tik tuo, kad yra labiau išskaldytas, dėl ko jam reikia daugiau ilgus atstumus patogiai galinčių pervežti linijų nei vidutiniame tokio populiacijos dydžio mieste. Unikalumo argumentas norint pateisinti visišką apsileidimą ir neinvestavimą į transportą šiuo atveju visiškai neveikia ir visiškai jus diskredituoja.

Bėginis transportas statomas ne dėl didelių atstumų, o dėl didelių srautų. Kuo labiau miestas išskaidytas, tuo daugiau linijų reikia, teisingai, bet kiekviena linija tada turi mažesni srautą ir didėja reikalingos infrastruktūros investicijos vienam keleiviui. Mažiausiems srautams optimali transporto priemonė gaunasi tokia (nepaisant atstumo): https://vilnius.lt/lt/2021/10/13/ofi...iai-autobusai/ kuri didėjant srautams užauga iki dvigubo 18m autobuso ar troleibuso. Pasiekus 18m autobuso ribas, galima gerinti VT pasiekiamumą (mažinti atstumus iki stotelės) naujais maršrutais alternatyviomis gatvėmis. Vilniuje yra labai nedaug trasų, kur nuo taško A iki taško B nebūtų įmanomas alternatyvus maršrutas.

[ssnaiperis]

Labai įdomu, kur dingo šitas devaisas:

Buvo išvažiavęs vakar valyti kontaktinį tinklą.

[Creatium]

Tai šitie orai, kurie užklupo vakar, buvo labai netipiški vilnietiškai žiemai ir jų nebuvo galima tikėtis bei jiems ruoštis?

Ruoštis tai čia kaip... preventatyviai prabraukti laidus (tarsi tai padėtų)? Ar turėt 20 tokių ledo braukikų?

[Ignalina]

Tiksliai nebepamenu, bet forume mačiau, kaip kažkur tokiu atveju lieja KT spec. skysčiu. Ar kažko panašaus negalėtų taikyti ir VVT?

[Mettal]

Tokie orai yra force majeure ir jiems niekaip nepasiruoši. Tai nėra įprastas reiškinys, nes taip tikrai nebūna kasmet ir tikrai ne kas savaitę. Susisiekimo paslaugos skelbė informaciją dėl susidariusios situacijos ir už tai atsiprašė. Šiuo metu šio pranešimo judu.lt jau nebėra, kad nebūtų klaidinami tie, kas nežiūri į skelbimo datą ir negalvotų, kad čia vyksta šiandien. Kad tokie dalykai kaip įmanoma mažiau trikdytų eismą, važinėja specialus autobusas, o prireikus, dar ir naktimis gali važinėti troleibusai, kad tinklas neužledėtų.

Internetuose pilna video, kur panašiu oru stoja tiek troleibusai, tiek tramvajai, net tokiose pažangiose VT srity šalyse kaip Čekija. Tramvajus čia nėra pranašesnis už troleibusą. Netgi atvirkščiai - tramvajui yra sunkiau, nes apledėja ir bėgiai.

[rPn]

Bėginis transportas statomas ne dėl didelių atstumų, o dėl didelių srautų. Kuo labiau miestas išskaidytas, tuo daugiau linijų reikia, teisingai, bet kiekviena linija tada turi mažesni srautą ir didėja reikalingos infrastruktūros investicijos vienam keleiviui.

Vilniuje yra labai nedaug trasų, kur nuo taško A iki taško B nebūtų įmanomas alternatyvus maršrutas.

Vilniaus centrinę dalį ir miegamuosius rajonus jungia tik butelio kakliukai. Taip yra tiek su automobilių keliais tiek su VT maršrutais.

Pavyzdžiui, visą šiaurinę (įskaičiuojant ir šiaurės vakarus bei šiaurės rytus) Vilniaus dalį su centrine dalimi jungia tik 5 VT arterijos. Jokių logiškų alternatyvų šiom trasom nėra.
Net neskaičiuojant priemiesčių, šioje Vilniaus dalyje gyvena 340+ tūkst. žmonių.

Kurioje iš šių trasų nėra didelių srautų potencialo?

• T. Narbuto g.
• Ukmergės g.
• Kalvarijų g.
• Žirmūnų g.
• Antakalnio g.

[Kristisz]

Vilniaus centrinę dalį ir miegamuosius rajonus jungia tik butelio kakliukai. Taip yra tiek su automobilių keliais tiek su VT maršrutais.

Pavyzdžiui, visą šiaurinę (įskaičiuojant ir šiaurės vakarus bei šiaurės rytus) Vilniaus dalį su centrine dalimi jungia tik 5 VT arterijos. Jokių logiškų alternatyvų šiom trasom nėra.
Net neskaičiuojant priemiesčių, šioje Vilniaus dalyje gyvena 340+ tūkst. žmonių.

Kurioje iš šių trasų nėra didelių srautų potencialo?

• T. Narbuto g.
• Ukmergės g.
• Kalvarijų g.
• Žirmūnų g.
• Antakalnio g.

Yra butelio kakliukai, bet ne linijos, kiekvienam butelio kakliuke susilieja daug maršrutų, kurie vėliau vėl išsiskiria: pvz Narbuto susilieja linijos iš Karoliniškių, Pilaitės, Justiniškių, Pašilaičių: Ukmergės g. susirenka nuo Justiniškių iki Fabijoniškių rytinės dalies; Kalvarijų g. irgi nuo Fabijoniškių susirenka Jeruzalę, Bajorus, Santariškes, Žirmūnus ir vakarinį Šiaurės Miestelį, Žirmūnų g. patogi tik rytiniams Žirmūnus.

Mano manymu Vilniuje yra tik dvi gatvės kurios dėl gamtinės specifikos (slėniai tarp upės ir kalvų) neturi daug alternatyvų susisiekimui ir juose skirtingi maršrutai ilgą laiką važiuoja ta pačia trasa (tad juos apsimokėtų keisti talpesne transporto priemone): Antakalnio g. ir Savanorių nuo Vaduvos iki Lazdynų Žiedo. Deja, abejose ganėtinai mažas gyventojų skaičius ir srautai laikosi ant universitetų ar pramonės.

Šiaip žinant Bendrame Plane numatytą Žemųjų Panerių konversiją, tai įdomi idėja būtų Light Rail Savanorių pr. Pakalnis skaičiavo kad pagal plotą ten keliolika Paupių gali tilpti, tai su LR iki Vaduvos ar net iki Grigiškių ar Lentvario galėtų būti neblogas ilgametis tvarios plėtros projektas.

[abruo]

Šiaip žinant Bendrame Plane numatytą Žemųjų Panerių konversiją, tai įdomi idėja būtų Light Rail Savanorių pr. Pakalnis skaičiavo kad pagal plotą ten keliolika Paupių gali tilpti, tai su LR iki Vaduvos ar net iki Grigiškių ar Lentvario galėtų būti neblogas ilgametis tvarios plėtros projektas.

Šiaip labai puiki idėja, LR maršrutai į Trakus ar Lentvarį galėtų važiuoti pro geležinkelio liniją šalia Pakalniškių g.

[MedinisStrazdas]

Gerai, kad šitas troleibusų iškrėstas bajeriukas nutiko sekmadienį, o ne darbo dieną, kai žala padaryta miestui būtų buvus gerokai didesnė. Ar jau atsiprašė Susisiekimo paslaugos miestiečių už didelės dalies transporto sistemos užlenkimą dėl oro sąlygų, tipiškų šiai pasaulio daliai? Kas bus daroma, kad tai nepasikartotų?

Tipiškų tai yra kartą per 4 metus? Nes toks staigia užšalantis ledas paskutinį kartą buvo 2017 kiek atsimenu. Tik tada buvo ritinio piko metu ir jau skaičiavo ekonominius nuostolius dėl sustojusio transporto (viso, ne tik troleibusų).

Ruoštis tai čia kaip... preventatyviai prabraukti laidus (tarsi tai padėtų)? Ar turėt 20 tokių ledo braukikų?

Na, yra gi technologijos kur galima padengti laidus iš anksto kažkokia ten chemija kad taip nešaltų, šveicarai man regis naudoja.

[rPn]

Jūs kažkaip pats paneigiat savo argumentus.

Bėginis transportas statomas ne dėl didelių atstumų, o dėl didelių srautų.

Aiškinat, kad į 30 tūkst. gyventojų turinčią, 7 km nuo miesto esančią Pilaitę bėginio transporto nereikia, užtenka autobusų.
Bet į 10 tūkst. gyventojų Lentvarį esantį už 20 km jau siūlot drąsiai.

Šiaip žinant Bendrame Plane numatytą Žemųjų Panerių konversiją, tai įdomi idėja būtų Light Rail Savanorių pr. Pakalnis skaičiavo kad pagal plotą ten keliolika Paupių gali tilpti, tai su LR iki Vaduvos ar net iki Grigiškių ar Lentvario galėtų būti neblogas ilgametis tvarios plėtros projektas.

Lentvaris jau turi susisiekimą geležinkeliu su Vilniaus centrine stotimi. Traukinys dabar važiuoja virš 30 kartų per diena, o pati kelionė užtrunka 15-20min. Nemanau, kad daug lentvariškių važiuotų į Žemuosius Panerius, tad toks maršrutas tik prailgintų kelionę į centrą ir padarytų ją mažiau patrauklią.

Lentvaris, Trakai jau turi susisiekimo infrastruktūra geležinkeliu, reikia ją tik tobulinti. Į Grigiškes bėgiai ateina, būtina stotis patogioje vietoje ir paleisti kuo dažnesnius ir greitesnius traukinius į Vilnių (konkuruoti su A1 gana sunku).

O Žemuose Paneriuose tiesiog reikia viešą transportą leisti Savanorių prospektu. Idealiausia žinoma būtų modernaus tramvajaus linija einanti pro centrą į Žirmūnus arba tą patį Antakalnį.

[Kristisz]

Jūs kažkaip pats paneigiat savo argumentus.



Aiškinat, kad į 30 tūkst. gyventojų turinčią, 7 km nuo miesto esančią Pilaitę bėginio transporto nereikia, užtenka autobusų.
Bet į 10 tūkst. gyventojų Lentvarį esantį už 20 km jau siūlot drąsiai.



Lentvaris jau turi susisiekimą geležinkeliu su Vilniaus centrine stotimi. Traukinys dabar važiuoja virš 30 kartų per diena, o pati kelionė užtrunka 15-20min. Nemanau, kad daug lentvariškių važiuotų į Žemuosius Panerius, tad toks maršrutas tik prailgintų kelionę į centrą ir padarytų ją mažiau patrauklią.

Lentvaris, Trakai jau turi susisiekimo infrastruktūra geležinkeliu, reikia ją tik tobulinti. Į Grigiškes bėgiai ateina, būtina stotis patogioje vietoje ir paleisti kuo dažnesnius ir greitesnius traukinius į Vilnių (konkuruoti su A1 gana sunku).

O Žemuose Paneriuose tiesiog reikia viešą transportą leisti Savanorių prospektu. Idealiausia žinoma būtų modernaus tramvajaus linija einanti pro centrą į Žirmūnus arba tą patį Antakalnį.

Aš labiau apie tai kad ne visiems 30 tūkst. Pilaitės gyventojų reikia į Konstitucijos pr: yra galimybė plėsti VT jungtimis į Žemuosius ir Aukštuosius Panerius ir Naujamiestį ir kitus pietinius rajonus per Taurupės g. ar per Laisvės pr., į Senamiestį per Žvėryną, ar į šiaurinius rajonus per Laisvės/Ateities ar Ozo gatves. Net T.Narbuto stotelėje mažoli dalis maršrutų yra iš Pilaitės, ir ne visi maršrutai važiuoja į Konstitucijos pr.

O Savanorių pr. 7 skirtingi maršrutai kartu važiuoja tą pačią beveik 4 km atkarpą. Didžioji dalis jų dar kelis kilometrus kartu važiuoja iki Basanavičiaus g. Matosi potencialas vienai LR linijai kuri gali būti daug kam patogi (o nereikštų persėdimų kas kelis kilometrus). Lentvarį (ar gal užtektų ir Panerių geležinkelio stotelės) pridėčiau ne tiek dėl potencialo keleiviams iš Lentvario, kaip atvirkščiai: galimybė gyvenantiems linjos gale pora stotelių pavažiuoti "atgal" iki geležinkelio ir dažnu priemiestiniu traukiniu pasiekti darbo vietas aplink Vilnius Connect. Arba nuimti apkrovas nuo Vilniaus centrinės stoties taip iš Panerių ar Lentvario padarius su VT sujungtą Vilniaus Vakarinę stotį kaip persėdimo tašką iš tarpmiestinių traukinių pasiekti traukos taškus Vilniuje aplenkiant Senamiestį.